Alternatyvūs vaikų mokymo metodai

Pradėjo a.t.sielis, rugsėjo 04, 2013, 18:20:18

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

_Anonimas_



TED paskaita labai tinkanti šiai diskusijai :)

Asasinas

Manau vaiką reiktų varyti ne į mokyklą, o 12-ai metų uždaryti į kambarį su "high-end" kompu ir internetu. Manau išmoktų daug daugiau nei kad išmoksta mokykloje. :)


O šiaip mokyklos su tokia sistema - briedai, tai ir savaime aišku. :) 

varpainis

Citata iš: Asasinas  rugsėjo 09, 2013, 21:12:02
Manau vaiką reiktų varyti ne į mokyklą, o 12-ai metų uždaryti į kambarį su "high-end" kompu ir internetu. Manau išmoktų daug daugiau nei kad išmoksta mokykloje. :)


O šiaip mokyklos su tokia sistema - briedai, tai ir savaime aišku. :)

joo, tikrai "daug" ismoktu.. Ir ypac bendrauti

czech-kuolis

Citata iš: _Anonimas_  rugsėjo 09, 2013, 21:04:56
TED paskaita labai tinkanti šiai diskusijai :)

Klausyk, vistiek žiūrėjai, gal gali referuoti, kas nuspręsta? 20 min man yra per daug  :)

Chronos

Citata iš: czech-kuolis  rugsėjo 09, 2013, 22:58:58
Citata iš: _Anonimas_  rugsėjo 09, 2013, 21:04:56
TED paskaita labai tinkanti šiai diskusijai :)

Klausyk, vistiek žiūrėjai, gal gali referuoti, kas nuspręsta? 20 min man yra per daug  :)

Šios 20 minučių vertingesnės, nei viso mėnesio žinių reportažai kartu paėmus.

_Anonimas_

Citata iš: czech-kuolis  rugsėjo 09, 2013, 22:58:58
Klausyk, vistiek žiūrėjai, gal gali referuoti, kas nuspręsta? 20 min man yra per daug  :)


Na, šiaip šioj paskaitoj daug idėjų buvo išsakyta, todėl apie viską negaliu papasakoti, bet kai turėsi laiko patariu pasižiūrėti.
Viena iš tokių problemų, kurią įžvelgia Ken Robinson yra tai, kad į kokią pasaulio mokyklą tu benuvyktum visur santvarka ir ideologija yra ta pati: svarbiausi dalykai yra matematika, kalbos, vėliau humaniniai, gamtos mokslai ir pačiame dugne - sportas ir menai. Yra užduodamas klausimas - kodėl šie dalykai yra sumenkinami ir vaikams netiesiogiai kišama į galvas, kad tai negali būti pragyvenimo šaltinis ir gyvenimo svajonė. Kas dažnai manoma yra apie tuos, kurie nori studijuoti pvz. menus? Tai, kad jiems kitur nelabai sekasi, tai čia kaip ir blogiausio atvejo scenarijus. Dažnai tokie žmonės laikomi kitokiais. Na, žodžiu visko nenupasakosiu, bet paskaita turinti įdomių idėjų ir pasaldinta britišku humoru, nenusivilsi, manau, pažiūrėjęs :)


Ezekiel

Mano nuomone matematika neturėtų būti privalomas dalykas, nes ne visiems jį reikalinga ir tokiu atveju net kenkia, nes verčiama pernelyg racionalistinis, abstraktus ir žlugdomas kūrybinis mąstymas. Bent jau turi būti leista pasirinkti sunkumo lygius. Apskritai gera idėja būtų leisti pasirinkti anksti sunkumo lygius, nes kalimas per prievarta tik labiau pakenkia.
Kalbos pamokos yra prioritetinės, tačiau kalbant apie lietuvių kalbą aš pastebėjau yra daug prigalvota nereikalingų dalykų, taisyklių. Labai didelė problema yra, kad mokiniai verčiami mokytis dalykų, kurie nereikalingi, kuriuos pamirš. Tokios informacijos perteklius tik žlugdo mokymasi.

Apskritai geriausia būtų, kad kada nors ateityje pasikeistų iš esmės ne tik švietimo, bet ir informacijos perdavimo būdai, bendravimas. Ikišiol labai daug naudojamos simbolinės išraiškos, ženklų sistemos ir verbalinė kalba. Didelė pažanga būtų jei komunikavimui būtų naudojama vizualinė kalba, nes tai universaliai visiems suprantama kalba. Pvz. filmas, piešinis gali greitai pasakyti kam reikėtų daug laiko skaityti ar kankintis su formulėmis. Taip pat padeda gyvi eksperimentai mokyklose, kuriu deja trūksta Lietuvoje. Įsivaizduokite jei pavyktų kalbėti vaizdais - viskas būtų iš karto suprantama, intuityvu, nereikėtų smegenims švaistyti energijos simbolių vertimui, suteiktų dvąsinį pasitenkinimą ir norą pažinti.


pseudo

Kažkokią nesamonę parašei apie matematiką. Atrodo, kad tavo argumentai paimti iš kairės/dešinės smegenų teorijos. Atrodo, arba esi kažkoks šaltas, bejausmis robotas, arba intuityvus, kurybingas dvasinis guru. Kas mano manymu yra absoliuti netiesa, nes ir kuriant ir sprendžiant matematiką įsijungia visos smegenys. Užteks apie smegenis (einu i offtopic'ą).
Ar galėtum paaiškinti kaip matematika žlugdo kūrybingumą? Pats mokykloj buvau geras matematikas ir po konkursus važinėjau ir olimpiadose dalyvavau, dabar studijuoju menus ir nejaučiu jokios žalos. Beje yra pilna menininkų-matematikų, Da Vinčis yra vienas iš jų, ir šiaip dauguma renesanso menininkų labai domėjosi matematika. Nemažai kas buvo inspiruoti matematinių teorijų, formulių ir t.t. Ešeras, Dali... List goes on and on...
Matematika nėra kažkoks kalimas, ar bereikšmis sudėjimas, dauginimas, dalijimas... Tai yra kalba, kuri padeda pažinti pasaulį. Tiesą sakant aš tarp matematikos ir meno matau daug paralelių. Tai taip pat lavina logiką, gebėjimą spręsti problemas, nuoseklumą ir t.t. ir pan.
Yra dalykų, kuriuos reiktų išmesti iš mokymosi sistemos ir nemažai yra šiukšlių pačioj sistemoj, apie tai su ne vienu mokytoju yra tekę kalbėti. Iš kitos pusės nėra taip jau sunku toje mokykloje, dažniausiai verkia tinginiai. Ir esmė netgi nėra pačioj mokslo sistemoj, esmė yra mokinyje ir ką jis sugeba iš to pasiimti. O durnius ir idealioj švietimo sistemoj liks durnium.

Citata iš: Ezekiel  rugsėjo 20, 2013, 10:34:47
Mano nuomone matematika neturėtų būti privalomas dalykas, nes ne visiems jį reikalinga ir tokiu atveju net kenkia, nes verčiama pernelyg racionalistinis, abstraktus ir žlugdomas kūrybinis mąstymas. Bent jau turi būti leista pasirinkti sunkumo lygius. Apskritai gera idėja būtų leisti pasirinkti anksti sunkumo lygius, nes kalimas per prievarta tik labiau pakenkia.
Kalbos pamokos yra prioritetinės, tačiau kalbant apie lietuvių kalbą aš pastebėjau yra daug prigalvota nereikalingų dalykų, taisyklių. Labai didelė problema yra, kad mokiniai verčiami mokytis dalykų, kurie nereikalingi, kuriuos pamirš. Tokios informacijos perteklius tik žlugdo mokymasi.

Apskritai geriausia būtų, kad kada nors ateityje pasikeistų iš esmės ne tik švietimo, bet ir informacijos perdavimo būdai, bendravimas. Ikišiol labai daug naudojamos simbolinės išraiškos, ženklų sistemos ir verbalinė kalba. Didelė pažanga būtų jei komunikavimui būtų naudojama vizualinė kalba, nes tai universaliai visiems suprantama kalba. Pvz. filmas, piešinis gali greitai pasakyti kam reikėtų daug laiko skaityti ar kankintis su formulėmis. Taip pat padeda gyvi eksperimentai mokyklose, kuriu deja trūksta Lietuvoje. Įsivaizduokite jei pavyktų kalbėti vaizdais - viskas būtų iš karto suprantama, intuityvu, nereikėtų smegenims švaistyti energijos simbolių vertimui, suteiktų dvąsinį pasitenkinimą ir norą pažinti.



Liksiubevardo

Matematika kaip tik yra tas mokslas kur kuryba yra labai reikalinga. Ji lavina, ne tik logini, bet kurybiska mastyma. Taip sakant kaip pasiekti "think outside the box" spendziant uzdavinius, galvosukius, ar piesiant? Labai neteisinga manyti kad kurybiskumas tai tik daile, muzika ir pan. Tikslieji mokslai taipogi yra labai kurybiski, ta pati fizika, chemija, matematika.

czech-kuolis

Matematika, be viso ko, padeda bent apytiksliai apskaičiuoti, kiek atsieitų (laiko, pinigų ir žmogiškų resursų atžvilgiu) utopiniai projektai "Kiekvieną vaiką mokykime individualiai"!  8)

Ezekiel

#41
rugsėjo 20, 2013, 16:24:58 Redagavimas: rugsėjo 20, 2013, 16:30:15 by Ezekiel
Citata iš: pseudo  rugsėjo 20, 2013, 12:15:16
Kažkokią nesamonę parašei apie matematiką. Atrodo, kad tavo argumentai paimti iš kairės/dešinės smegenų teorijos. Atrodo, arba esi kažkoks šaltas, bejausmis robotas, arba intuityvus, kurybingas dvasinis guru. Kas mano manymu yra absoliuti netiesa, nes ir kuriant ir sprendžiant matematiką įsijungia visos smegenys. Užteks apie smegenis (einu i offtopic'ą).


O taip nėra? Visu pirma reikėtų išsiaiškinti kas yra tas kūrybingumas, citata iš Vikipedijos Kūrybiškumas - sugebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis sudėtingoje situacijoje, lengvai ir netipiškai spręsti.
Kūrybinės, naujos idėjos neateina šiaip iš niekur. Jos ateina iš gyvenimiškos patirties, tyrinėjant kitų žmonių idėjas ir apmąstant tuos dalykus. Daug idėjų ateina tiesiog iš pąsamonės, per sapnus.
Kai turėjau matematika pamenu daug laiko praleisdavau žiūrėdamas tik į popieriaus lapą su skaitmenimis, dažnai abstrakčiomis ir painiomis formulėmis, lygtimis, kartais net tekdavo paaukoti naktis tam. Tai įsivaizduok kaip koncentravimasis į tokius gali padėti generuoti kūrybą, nebent naujos formulės - kiek tų tai pritaikai gyvenime. Kaip ten algebros lygtis padėjo nutapyti originalų paveikslą? Man atrodo sugaištama daug metų dalykams, kuriuos tiesiog pamiršti.
Taip jau yra, kad į susitelki tuo ir tampi.
Nežinau ar įsijungia visos smegenis nuo matematikos sprendimo, bet taip dar daugiau energijos švaistoma neproduktyviai. Studijuoti menus yra vienas dalykas, o kurti naujoves kitas.
Beje galima sakyti, kad visi žmonės gali būti laikomi menininkais ir matematikais iš prigimties. Žmogus nuolat atlieka intuityvius skaičiavimus ir tai gyvybiškai svarbu. Leonardas da Vinčis turėjo galinga vaizduotę, vizualų mąstymą todėl ir buvo toks talentingas, jis su skaičiais taip kaip dabar nedirbo. Kiek žinau daugiau dirbo su geometrija, man irgi sekėsi geometrija, nes tai nereikalauja mokytis abstrakčios formulių kalbos.
Problema aš matau tame, kad tenka mokytis atlikinėti ją pasitelkiant matematinę kalbą - skaičius, simbolius, abstrakčias strūkturas, kurios sunkiai virškinamos proto. Taip kai kuriose srityse reikalingas (bent kolkas) operavimas skaičiais, tačiau tiems kuriems to nereikia tėra balastas.
Juk sutiktum daugiau medžiagos kūrybai gautum keliaudamas, gyvai tyrinėdamas pasaulį, norima sritį, naujoves ir kitų kūrėjų darbus, eksperimentuodamas, pasinerdamas į pąsamonę.
Čia susiformavęs stiprus stereotipas, kad matematika tokia naudinga ir svarbiausią, tačiau jį atlieka tik savo funkcija, ne ką reikšmingesnę funkciją nei tarkim mediciną. Matematikos pamokos nepagerins logiką, gebėjimą spręsti problemas, nuoseklumą, nes tai jau yra žmogaus prigimtyje. Gal taip atsitiko, nes žmonija pernelyg pasinėrė į racionalizmą, akademizmą ir vengia nevaldomos vaizduotės, chaotiškos ir laisvos žmogaus prigimties.

Citata iš: czech-kuolis  rugsėjo 20, 2013, 16:06:13
Matematika, be viso ko, padeda bent apytiksliai apskaičiuoti, kiek atsieitų (laiko, pinigų ir žmogiškų resursų atžvilgiu) utopiniai projektai "Kiekvieną vaiką mokykime individualiai"!  8)

Šiuos dalykus galima paskaičiuoti ir intuityviai, gal net efektyviau. Nuvertinami natūralus žmogaus gebėjimai ir jie atrofuojasi. Galima atsikratyti visokiu nereikalingų dalykų, panašu, kad žmonės nėra patenkinti švietimo sistema todėl turės vykti pokyčiai.

czech-kuolis

Citata iš: Ezekiel  rugsėjo 20, 2013, 16:24:58
Kai turėjau matematika pamenu daug laiko praleisdavau žiūrėdamas tik į popieriaus lapą su skaitmenimis, dažnai abstrakčiomis ir painiomis formulėmis, lygtimis.

Kiek žinau daugiau dirbo su geometrija, man irgi sekėsi geometrija, nes tai nereikalauja mokytis abstrakčios formulių kalbos.

Problema aš matau tame, kad tenka mokytis atlikinėti ją pasitelkiant matematinę kalbą - skaičius, simbolius, abstrakčias strūkturas, kurios sunkiai virškinamos proto.

O abstraktumas siejasi labiau su racionalumu ar ne su racionalumu? Ar mąstymą labiau lavina atvejai, kai pateikiamas a su visomis galimomis reikšmėmis, ar kai 3 su vienintele reikšme? O geriausia čia - tau patiko geometrija, nes ji buvo konkreti, o ne abstrakti! Bet vėlgi, matematika yra per daug akademiška...

CitataMatematikos pamokos nepagerins logiką, gebėjimą spręsti problemas, nuoseklumą, nes tai jau yra žmogaus prigimtyje

Žmogaus prigimtyje yra reaguoti į skausmą, čiulpti nykštį ir kvėpuoti. Problemų sprendimo gebėjimas - deja. Priešingu atveju trimetis būtų toks pat efektyvus šioje srityje kaip trisdešimtmetis. Apie logiką visiška netiesa.

CitataŠiuos dalykus galima paskaičiuoti ir intuityviai, gal net efektyviau.

Na taip, šįsyk sutinku. Kad matytum, kad minėta utopinė individualaus mokymo sistema neefektyvi didelių matematinių gebėjimų nereikia.

pseudo

Kūrybiškumas - sugebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis sudėtingoje situacijoje, lengvai ir netipiškai spręsti.
O kurios savybės matematika neturi? Tai vėl grįžtame prie žmogaus. Aš, pvz, visada spręsdavau uždavinius savo būdu, netgi kada aiškindavo naują temą mokytoja, aš ieškodavau naujų ir lengvesnių kelių, kada reikėdavo vesdavau savas formules. Spręsdamas uždavinius tu kuri sprendimus problemom, tiesą pasakius tai yra lygiai tas pats ką daro dizainas, tik matematika naudoja skaičius, lygtis ir t.t. o dizainas formą, spalvą ir t.t. Visuose dalykuose yra sausos teorijos, be jos niekur nepajudėsi, poetas norėdamas kurti turi išmokt kalbą, dailininkas piešt ir t.t. Ir čia kalbu tik apie mokyklinę matematiką. Beje dabartinė sistema yra tokia, kad po 10 kl gali paimt matieką B lygiu, kuriame nėra kas veikti, o iki 10 klasės tikrai nėra nieko sudėtingo, tieisog reikia perprasti kelis dalykus. Aš besiruošdamas PUPP kitų metų egzaminus mintinai spręsdavau. Galbūt būtų gerai, jei po 10 klasės galima būtų atsisakyti matematikos, nes B lygis vistiek bevertis.
Mano nuomone meninkas ar galbūt ir šiaip kūrybiškas žmogus turi savybę pamatyti dalykuose daugiau nei tiesiog jų fizinę formą. Jeigu matematikoje matai tik beprasmes formules ir skaičius, taip, tai tau jokios naudos neatneš. Vienas poetas man yra pasakęs, nėra nevertingos informacijos, esmė yra kaip tu ją panaudoji.
Tiesa, norėjau paklausti, o kiek tamsta pats kūri? Nori paveikslo iš algebros lygčių? Ok, no problem, galim pasitelkt lygčių grafikus, galim pasitelkt fizinę lygčių formą, +/- idėją, kada susitinka + ir - jie abu virsta - (tiesą pasakius turėjau tokią diskusiją su meninkais) arba - su - virsta +. Tiesiog įsijunk fantaziją. Ir pasidomėk kaip meninkai naudojo matematiką, juk net pavyzdžių daviau...

Matematikos pamokos nepagerins logiką, gebėjimą spręsti problemas, nuoseklumą, nes tai jau yra žmogaus prigimtyje. - tai yra mankšta, tai ką pasakei, yra maždaug tolygu pasakymui, kad sportininkui nereikia kilnoti svarmenų, nes jis iš prigimties yra stiprus.

Gal taip atsitiko, nes žmonija pernelyg pasinėrė į racionalizmą, akademizmą ir vengia nevaldomos vaizduotės, chaotiškos ir laisvos žmogaus prigimties. - man būtų įdomu, kad pagrįstum savo teiginį, nes man tai panašu į antikinį ar viduramžių požiūrį į emocijas, žmogaus prigimtį. Dabar yra žinoma, kad net emocijos ir jausmai turi savo racionalumą.


Citata iš: Ezekiel  rugsėjo 20, 2013, 16:24:58
Citata iš: pseudo  rugsėjo 20, 2013, 12:15:16
Kažkokią nesamonę parašei apie matematiką. Atrodo, kad tavo argumentai paimti iš kairės/dešinės smegenų teorijos. Atrodo, arba esi kažkoks šaltas, bejausmis robotas, arba intuityvus, kurybingas dvasinis guru. Kas mano manymu yra absoliuti netiesa, nes ir kuriant ir sprendžiant matematiką įsijungia visos smegenys. Užteks apie smegenis (einu i offtopic'ą).


O taip nėra? Visu pirma reikėtų išsiaiškinti kas yra tas kūrybingumas, citata iš Vikipedijos Kūrybiškumas - sugebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis sudėtingoje situacijoje, lengvai ir netipiškai spręsti.
Kūrybinės, naujos idėjos neateina šiaip iš niekur. Jos ateina iš gyvenimiškos patirties, tyrinėjant kitų žmonių idėjas ir apmąstant tuos dalykus. Daug idėjų ateina tiesiog iš pąsamonės, per sapnus.
Kai turėjau matematika pamenu daug laiko praleisdavau žiūrėdamas tik į popieriaus lapą su skaitmenimis, dažnai abstrakčiomis ir painiomis formulėmis, lygtimis, kartais net tekdavo paaukoti naktis tam. Tai įsivaizduok kaip koncentravimasis į tokius gali padėti generuoti kūrybą, nebent naujos formulės - kiek tų tai pritaikai gyvenime. Kaip ten algebros lygtis padėjo nutapyti originalų paveikslą? Man atrodo sugaištama daug metų dalykams, kuriuos tiesiog pamiršti.
Taip jau yra, kad į susitelki tuo ir tampi.
Nežinau ar įsijungia visos smegenis nuo matematikos sprendimo, bet taip dar daugiau energijos švaistoma neproduktyviai. Studijuoti menus yra vienas dalykas, o kurti naujoves kitas.
Beje galima sakyti, kad visi žmonės gali būti laikomi menininkais ir matematikais iš prigimties. Žmogus nuolat atlieka intuityvius skaičiavimus ir tai gyvybiškai svarbu. Leonardas da Vinčis turėjo galinga vaizduotę, vizualų mąstymą todėl ir buvo toks talentingas, jis su skaičiais taip kaip dabar nedirbo. Kiek žinau daugiau dirbo su geometrija, man irgi sekėsi geometrija, nes tai nereikalauja mokytis abstrakčios formulių kalbos.
Problema aš matau tame, kad tenka mokytis atlikinėti ją pasitelkiant matematinę kalbą - skaičius, simbolius, abstrakčias strūkturas, kurios sunkiai virškinamos proto. Taip kai kuriose srityse reikalingas (bent kolkas) operavimas skaičiais, tačiau tiems kuriems to nereikia tėra balastas.
Juk sutiktum daugiau medžiagos kūrybai gautum keliaudamas, gyvai tyrinėdamas pasaulį, norima sritį, naujoves ir kitų kūrėjų darbus, eksperimentuodamas, pasinerdamas į pąsamonę.
Čia susiformavęs stiprus stereotipas, kad matematika tokia naudinga ir svarbiausią, tačiau jį atlieka tik savo funkcija, ne ką reikšmingesnę funkciją nei tarkim mediciną. Matematikos pamokos nepagerins logiką, gebėjimą spręsti problemas, nuoseklumą, nes tai jau yra žmogaus prigimtyje. Gal taip atsitiko, nes žmonija pernelyg pasinėrė į racionalizmą, akademizmą ir vengia nevaldomos vaizduotės, chaotiškos ir laisvos žmogaus prigimties.

Citata iš: czech-kuolis  rugsėjo 20, 2013, 16:06:13
Matematika, be viso ko, padeda bent apytiksliai apskaičiuoti, kiek atsieitų (laiko, pinigų ir žmogiškų resursų atžvilgiu) utopiniai projektai "Kiekvieną vaiką mokykime individualiai"!  8)

Šiuos dalykus galima paskaičiuoti ir intuityviai, gal net efektyviau. Nuvertinami natūralus žmogaus gebėjimai ir jie atrofuojasi. Galima atsikratyti visokiu nereikalingų dalykų, panašu, kad žmonės nėra patenkinti švietimo sistema todėl turės vykti pokyčiai.

Ezekiel

Citata iš: pseudo  rugsėjo 20, 2013, 18:22:39
Kūrybiškumas - sugebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis sudėtingoje situacijoje, lengvai ir netipiškai spręsti.
O kurios savybės matematika neturi? Tai vėl grįžtame prie žmogaus. Aš, pvz, visada spręsdavau uždavinius savo būdu, netgi kada aiškindavo naują temą mokytoja, aš ieškodavau naujų ir lengvesnių kelių, kada reikėdavo vesdavau savas formules. Spręsdamas uždavinius tu kuri sprendimus problemom, tiesą pasakius tai yra lygiai tas pats ką daro dizainas, tik matematika naudoja skaičius, lygtis ir t.t. o dizainas formą, spalvą ir t.t. Visuose dalykuose yra sausos teorijos, be jos niekur nepajudėsi, poetas norėdamas kurti turi išmokt kalbą, dailininkas piešt ir t.t. Ir čia kalbu tik apie mokyklinę matematiką. Beje dabartinė sistema yra tokia, kad po 10 kl gali paimt matieką B lygiu, kuriame nėra kas veikti, o iki 10 klasės tikrai nėra nieko sudėtingo, tieisog reikia perprasti kelis dalykus. Aš besiruošdamas PUPP kitų metų egzaminus mintinai spręsdavau. Galbūt būtų gerai, jei po 10 klasės galima būtų atsisakyti matematikos, nes B lygis vistiek bevertis.
Mano nuomone meninkas ar galbūt ir šiaip kūrybiškas žmogus turi savybę pamatyti dalykuose daugiau nei tiesiog jų fizinę formą. Jeigu matematikoje matai tik beprasmes formules ir skaičius, taip, tai tau jokios naudos neatneš. Vienas poetas man yra pasakęs, nėra nevertingos informacijos, esmė yra kaip tu ją panaudoji.
Tiesa, norėjau paklausti, o kiek tamsta pats kūri? Nori paveikslo iš algebros lygčių? Ok, no problem, galim pasitelkt lygčių grafikus, galim pasitelkt fizinę lygčių formą, +/- idėją, kada susitinka + ir - jie abu virsta - (tiesą pasakius turėjau tokią diskusiją su meninkais) arba - su - virsta +. Tiesiog įsijunk fantaziją. Ir pasidomėk kaip meninkai naudojo matematiką, juk net pavyzdžių daviau...

Matematikos pamokos nepagerins logiką, gebėjimą spręsti problemas, nuoseklumą, nes tai jau yra žmogaus prigimtyje. - tai yra mankšta, tai ką pasakei, yra maždaug tolygu pasakymui, kad sportininkui nereikia kilnoti svarmenų, nes jis iš prigimties yra stiprus.

Gal taip atsitiko, nes žmonija pernelyg pasinėrė į racionalizmą, akademizmą ir vengia nevaldomos vaizduotės, chaotiškos ir laisvos žmogaus prigimties. - man būtų įdomu, kad pagrįstum savo teiginį, nes man tai panašu į antikinį ar viduramžių požiūrį į emocijas, žmogaus prigimtį. Dabar yra žinoma, kad net emocijos ir jausmai turi savo racionalumą.


Matematikos studijavimas gal gali skatinti kurti naujas idėjas, tačiau čia būnant suvaržytam dar papildomų taisyklių, gaunant palyginus ribota naujos informacijos kiekį ir dar tokios, kuri mažai ką turi bendro su gyvenimu sunkiai įmanomas kūrybiškumas. Net jei atsirastų naujos idėjos nuo matematikos užsiėmimu kaip tai galėtum naudingai pritaikyti gyvenime?
Tai kam mokintis dar tos matematikos kalbos žmogui, kuris neturės nieko bendro su ją? Aš neturiu ir galiuosi, kad švaisčiau laiką beverčiams dalykams kai tarkim galėjau tobulinti piešimo įgūdžius. Beje pats kūriu iš reikšmingos patirties ar vaizduotės, sapnų. Galima pabandyti kūriant paveikslus panaudoti matematika. tačiau tai tik kūrybos suvaržymas.

CitataMano nuomone meninkas ar galbūt ir šiaip kūrybiškas žmogus turi savybę pamatyti dalykuose daugiau nei tiesiog jų fizinę formą. Jeigu matematikoje matai tik beprasmes formules ir skaičius, taip, tai tau jokios naudos neatneš. Vienas poetas man yra pasakęs, nėra nevertingos informacijos, esmė yra kaip tu ją panaudoji.

Ne visai supratau šios vietos. O ką galima pamatyti daugiau be fizinės formos? Tai įdomu kiek žmonės prisimena ir panaudoja to ko moko mokyklose ar aukštojoje?

CitataMatematikos pamokos nepagerins logiką, gebėjimą spręsti problemas, nuoseklumą, nes tai jau yra žmogaus prigimtyje. - tai yra mankšta, tai ką pasakei, yra maždaug tolygu pasakymui, kad sportininkui nereikia kilnoti svarmenų, nes jis iš prigimties yra stiprus.


Blogas pavyzdys, nes gebėjimas logiškai mąstyti negali atrofuotis. Gali padėti naujos žinios, patirtis, o iš matematikos pamokų abejoju ar jos daug gauni.

CitataGal taip atsitiko, nes žmonija pernelyg pasinėrė į racionalizmą, akademizmą ir vengia nevaldomos vaizduotės, chaotiškos ir laisvos žmogaus prigimties. - man būtų įdomu, kad pagrįstum savo teiginį, nes man tai panašu į antikinį ar viduramžių požiūrį į emocijas, žmogaus prigimtį. Dabar yra žinoma, kad net emocijos ir jausmai turi savo racionalumą.


Racionalistinė ideologija, leidžia kurti abstrakčias idėjas, filosofijas, teorijas, kurios yra teisingos ne dėl įrodymų, o dėl kitų priežasčių, pvz. autoritetingumo, populiarumo. Matematika irgi yra anstrakti, jos teiginiams nebūtinas eksperimentinis įrodinėjimas, todėl gali būti klaidinga.
Kai kurios emocijos ir jausmai gali turėti mokslinį paaiškinimą remiantis stebėjimais, o ne racionalistiniais išvedžiojimais.

Aukštyn