Ar kartais galvojate apie savizudybe?

Pradėjo Teroras, balandžio 19, 2013, 15:21:27

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

la.benas

Ar sunku buvo? Daug pastangų teko įdėti? Man tikriausiai būtų sunku bandyti atkalbėti žmogų nuo savižudybės. Jeigu nepavyktų, jausčiausi kaltas. Bet aišku geriau pabandyti, o gal pavyks.

paragraf 78

Gali ką nori su mintimis daryti, bet su organizmo chemija nepasiginčysi.

Citata iš: la.benas  balandžio 19, 2013, 17:05:21
Ar sunku buvo? Daug pastangų teko įdėti? Man tikriausiai būtų sunku bandyti atkalbėti žmogų nuo savižudybės. Jeigu nepavyktų, jausčiausi kaltas. Bet aišku geriau pabandyti, o gal pavyks.


Na sunku buvo dvasiškai, nes tai buvo geras draugas. Dar jis paėmė iš manęs pažadą, kad nebandysiu jo atkalbėti ir tik po to pasakė. Tai beliko tik parodyti jog jis kažkam reikalingas. Tai ir privertė jį apsigalvoti. Nes tikrai jau viską buvo suplanavęs.

TinSoldier

#17
balandžio 19, 2013, 17:14:46 Redagavimas: balandžio 19, 2013, 17:19:55 by TinSoldier
Vis dėl to, kiek nedaug gali reikti, kad išgelbėtum gyvybę :) Tik truputėlaičio atsigrežimo į kitą žmogų ir pokalbio. Žmonės praeina devynis pragarus ir sulaukia gero žodžio tik kai jau ant slenksčio atsisėda. Na, bent jau tie, kuriems pasiseka.




EDIT: Ir pažvelkit, kiek žmonių vien šitame forume, per trumpą laiką jau prisipažino galvoję apie savižudybes. Dar kiek nieko neparašė ar pamelavo.

Įsivaizduojat, kiek jus realybėje supa žmonių, kurie turi tokias mintis? Įsivaizduojat, kaip žiauru, kad dauguma mūsų dėl to nieko nedaro? :)

TinSoldier

Nominuoju "depresiją" labiausiai ne pagal reikšmę vartojama sąvoka.

Master

šeip ligossimptomai.lt išskiria depresija kaip kitų ligų požymį, va dėl tokių dalykų depresija ir yra nupiginta.... U_U

paragraf 78


quenoflove

Atsiprasau, kad rasau ne lietuviskomis raidemis. Taip yra delto, kad esu UK ir naudojuosi plansetiniu..
Taigi, as galvoju apie savizudybe bent kelis kartus per menesi.. Taip yra todel,kad niekada neturejau stipraus ramscio gyvenime.. Mano tetis mano kad jau uzaugau,mazai bendraujam,o apie asmeninius dalykus-niekada gyvenime nebendravome. Mama- ji visada turi savo nuomone,mes daznai pykstames. Zodziu,su abiejais tevais nera rysio. Draugu taip pat turiu mazai. Todel nera kam pasiguosti,issikalbeti. Butent delto ewu silpna. I viska skaudziai reaguoju. Todel kai tik atsitinka kazkas, ka man sunku istverti,as tuoj pradedu galvoti apie savizudybe. Bet tada pagalvoju,kad juk as nezinau kas buna, kai zmogus numirsta. Ta nezinomybe ir vercia mane sustoti ir nekelti rankos pries save. Beto zinau,kad esu daug kam reikalinga ir mylima.

Master

Kaip matau tavo silpna nervų sistema (galiu klysti, nesu kokia tais daktarė :D ) ir į daug ką reaguoji jautriau. Bent jau iš aprašymo susidariau nuomonę, kad labai didelių sukrėtimų nepatyrei. Ir kaip pati sakei į viską reaguoji skaudžiai. Taip pat nepasitiki savimi, kadangi išmušta iš vėžių imi kaltinti save ir nematai galimybės ištaisyti esamą situaciją.
F. Dostojevskis Broliuose Karamazovuose rašė "Be kentėjimo koks gi būtų malonumas?" .
Tai va :)
Realiai patarčiau paieškoti veiklos, kurioje galėtum realizuoti save. Tada rasi pagrindą už kurio galėsi laikytis.
Kai man būna "liūdnosios" dienos (aš visada sau sakau, kad viskas laikina. Tai lyg banguojanti jūra, tiesiog šiandien audra, bet tai nereiškia, kad reikia iškart paleisti vairą. ) Jeigu man tuo metu nesinori nieko daryti, tai ir nedarau :) nekankinu savęs ir viskas praeina :)
Filme "Franklynas"  buvo graži frazė pasakyta: tu turi gyventi dėl tų, kuriuos dar tik sutiksi ateityje :3

quenoflove

As diagnozes neprasiau :)

varpainis

#24
gegužės 25, 2013, 23:01:03 Redagavimas: gegužės 25, 2013, 23:10:05 by varpainis
isaugsi is tu durnu minciu dar  ;) seip idomu butu suzinot kas per problemos, kad apie savizudybe mastai?

Master

#25
gegužės 26, 2013, 10:44:23 Redagavimas: gegužės 26, 2013, 10:46:48 by Master
 :DDD Ok, atsiprašau, tuoj pasitaisysiu...
* vargšėlė, turbūt sunku taip gyventi... Gerai, kad esi stipri ir nepasiduodi aplinkos įtakai...  :)
Damn it, dabar galvoju.. Kas sukelia tas savižudybės mintis? Realiai nežinau kaip buvo iš tiesų, bet kiek man žinoma, tai holokausto metu, žydai nesižudė, būdami ant mirties slenksčio jie vistiek kabinosi į gyvenimą, turėjo vilties... (kad ir kaip siaubinga buvo)... Chm...   :-\

quenoflove

As juk ne viena apie ja pagalvoju.. O mano problemos-mano reikalas. Taip, gal tos mintys durnos, taciau kartais, kai atsiranda problemu, tarp ju sprendimo budu, atsiranda ir si mintis. Mano pagrindines problemos.ne tos,.kad su tevais nesutariu. Tiesiog atsiradus problemoms as nelabai turiu i ka atsiremti. O buti visada savarankiskai ir stipriai-siek tiek sunku. Manes nebutina smerkti, ar tyciotis is manes. As tiesiog atsakiau i temos klausima. Ir tai, kad nesakau problemu, tai dar nereiskia, kad jos menkos ir lengvai issprendziamos, tiesiog cia ne psichologo kabinetas :)

preacher

Gal tiesiog, dar nesi, dvasiškai brandi asmenybė. Nenoriu įžeisti, tačiau galvot apie savižudybę, vien dėl to, kad neturi artimo žmogaus šalia ar neturi, kam išsipasakoti, yra tiesiog apgailėtina  ;) Užsiimk įdomia ir patinkančia veikla, hobiais, susirask antrąją pusę, jei jauti trukumą, kad šalia nėra žmogaus ir viskas bus gerai. Kas dėl skaudaus reagavimo į viską, tai greičiausiai sureikšmini ir keli ant pjedestalo kitus, o savę, vis pasąmoningai nužemini ir apie savę esi susidarius prastą įvaizdį, tai žinok, kad tobulų nėra ir visi turi vienokių ar kitokių problemų. Yra žmonių kurie dvasinį, psichologinį sunkumą, bando užmaskuoti humorų, juokų, patyčiomis, tačiau tai neišeitis, nors tokie žmonės, gali sudaryti ispudį, kad jiems viskas gerai.

quenoflove

Zmogus gavoja apie savizudybe ne tada, kai neturi kam pasiguosti. O butent tada, kai ji istinka dideles nelaimes, kai ant jo peciu ne viena problema, o padeti nera kam. Butent tada, kai reikia palikymo, patarimo, ar paprasto nuraminancio pokalbio, o nieko aplink, su kuo pasikalbeti nera, va tada ir buna apmastymai,nes vienam zmogui per sunku. Bent jau man gyvenime taip buna, kad vienai per sunku.
Bet cia juk yra protingu zmoniu, kurie zino ko man reikia, kokia as esu... Kurie iskart pasmerke mane.
Va, paimkime Vytauta Sapranauska. Jis gyvenime turejo daug veiklos, buvo kurybingas. Ir stai, jis pats nusizude. Pats pakele pries save ranka.tikrai ne is gero gyvenimo. O kazkas slege jo sirdi ir niekas jam negalejo padeti. Arba jo niekas nesuprato, arba jis pats neprieme pagalbos is kitu. Tai jis turbut irgi turejo isaugti is durnu minciu, turejo uzsiimti kita veikla :D
Jus mastote labai pavirsutiniskai.
As tik pabandziau issaiskinti, kad zmogus kartais jauciasi paskendes savo problemos, jam truksta valios, kai nera kas ji palaiko..

preacher

#29
gegužės 28, 2013, 00:29:50 Redagavimas: gegužės 28, 2013, 00:32:29 by preacher
Nepagidoma liga? Supersunkūs mokslo krūviai? Paskola? Sunkūs darbas? Sakai visi esame paviršutiniški, o gal tu pati tiesiog save, darai auka ir nori, kad tavęs, kažkas gailėtusi ar guostu? Žmonės turi begalės finansinių, sveikatos, psichologinių rūpesčių,tačiau, gyvena ir nedaro iš savęs aukos. Jei kažkas netinka keisk, daryk išvadas, pokyčius. Šiame gyvenime gimei viena ir mirsi pati viena, tai ir mokinkis gyventi viena, o ne, būti nuo kitų priklausoma. Nes dabar pagal tavę, tai esi vargšė ir rūpesčiais apkrauta ir kažkas turi tavęs gailėtis, guosti ar padėti spręsti problemas. Čia yra tavo gyvenimas tu ji pati turi gyventi, pati turi nugalėti sunkūmus, pati turi atlaikyti visus dvasinius, psichologinius, fizinius krūvius. Šapranauskas būtent ir buvo silpnas, nevalingas žmogus, kuris alkoholių skandino problemas, o būdamas viešumoje, kūrė nerealaus, linksmo, šaipūno, komiko vaidmenį, nors už tos kaukės slėpėsi, silpna, nebrandi, depresuota asmenybė  ???

Aukštyn