Kur plečiasi Visata?

Pradėjo Truth seeker, sausio 06, 2015, 14:56:43

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

idenmeyou

Su gamta gali supanašėti, veikti pagal jos ritmą, bet tada prarandi gebėjimą ją tirti. Bet kokiu atveju žmogus negali visapusiškai vertinti pasaulio.

Mekabciel

Citata iš: idenmeyou  sausio 08, 2015, 14:19:47
Su gamta gali supanašėti, veikti pagal jos ritmą, bet tada prarandi gebėjimą ją tirti. Bet kokiu atveju žmogus negali visapusiškai vertinti pasaulio.


Veikti pagal jos ritma, reiskia but dalis jos, igyt jos savybes, o tai lygu gebejimui ja tirti. Tai nereiskia netersti gamtos, mylet medzius, gyvunus, o zmonems visad sypsotis. Tai mano vidiniu savybiu supanasejimas su gamta. Jei as dabar veikiu pagal programa (Noras gaut DEL SAVES; egoizmas) igydamas gamtos savybes pradedu veikti pagal programa (Noras gaut DEL KITU; altruizmas). Su fiziniais veiksmais tai nieko bendro neturi.

Zmogus yra visas pasaulis. Tik dabar jis pats abstraguotas pats nuo saves, kad per sia abstragcija galetu tirti savo savybes. Jei visos sios savybes butu manyje jos tiesiog butu manyje ir as ju nejausciau, o abstragcija ir atskleidimas siu savybiu vel savyje suteikia zmogui nepalyginama skirtuma tarp to koks tu buvai ir koks tapai.

idenmeyou

Tokie veikimų niekas nesugebėtų pagrįsti. Raskite man nors vieną žmogų, kuris gali priversti išspinduliuoti kažkokį daiktą energiją, jungtis su kažkuriais atomais ar būti atspargus pavojingiems spinduliams, tokių žmonių nėra, nesvarbu tu esi susiliejes su gamta ar ne, atsitiks tokia nelaimė kaip branduolinė katastrofa ir radiacija nužudys tiek žmogų su gamta tiek be jo, o radiacija labai gamtiška.

Mekabciel

Citata iš: idenmeyou  sausio 08, 2015, 17:12:34
Tokie veikimų niekas nesugebėtų pagrįsti. Raskite man nors vieną žmogų, kuris gali priversti išspinduliuoti kažkokį daiktą energiją, jungtis su kažkuriais atomais ar būti atspargus pavojingiems spinduliams, tokių žmonių nėra, nesvarbu tu esi susiliejes su gamta ar ne, atsitiks tokia nelaimė kaip branduolinė katastrofa ir radiacija nužudys tiek žmogų su gamta tiek be jo, o radiacija labai gamtiška.


Ne su atomais zmogus jungiasi, o su savybemis. Zmogaus esme - noras gaut malonuma. Ketinimas - del saves, gauti. Kurejo, gamtos esme - noras duot malonuma. Ketinimas del "kito", atiduot. Tai vat zmogus gali isvystyt savyje gamtos ketinima - del kito. Esmemis gamta ir zmogus visad bus priesingi, bet ketinimais supanaset gali. Siame savybiu panasume, atskleidi vidinius realybes sluoksnius, jegas. Fizine materija su savo visais atomais tai tik atspindys tu jegu, kurios iseina is vienos jegos. Fizikiniai desniai niekur neisnyksta ir zmogus netampa fiziskai nemirtingu. Tai su fizikiniais procesais nieko bendra neturi.

idenmeyou

Bet žmogaus noras gauti nuolatos malonumą veda jį į egoizmą, gamtą ne tik duoda, bet ir atima, dauguma procesų turi atvirkščią veiksmą, taip pat kažką sukuria, taip pat brutaliai ir naikina ir tik tam tikri visatos momentai tinkami susidaryti kažkokiai gyvybei. Žmogus mažai ką gali pasiūlyti gamtai, praktiškai žiūrint yra dangaus objektų dėl kurių susidaro sąlygos atsirasti gyvybei, tai tie objektai duoda sąlygas, o žmogus lyg koks produktas, kuriam nėra prasmės grįžti į pradinį tašką.

Mekabciel

Citata iš: idenmeyou  sausio 08, 2015, 21:23:42
Bet žmogaus noras gauti nuolatos malonumą veda jį į egoizmą, gamtą ne tik duoda, bet ir atima, dauguma procesų turi atvirkščią veiksmą, taip pat kažką sukuria, taip pat brutaliai ir naikina ir tik tam tikri visatos momentai tinkami susidaryti kažkokiai gyvybei. Žmogus mažai ką gali pasiūlyti gamtai, praktiškai žiūrint yra dangaus objektų dėl kurių susidaro sąlygos atsirasti gyvybei, tai tie objektai duoda sąlygas, o žmogus lyg koks produktas, kuriam nėra prasmės grįžti į pradinį tašką.

Jei ji atiminetu tai tavyje butu kazkas ko jai reiketu. Bet jai is taves nieko nereikia, absoliutui nieko netruksta. Jai ir tavo kancios nereikia, pasiaukojimu, labdaros, atsidavimo. Problema zmogaus savybese, kuriomis jis viska vertina per saldu/kartu prizme. Ir jaucia, kad gyvenimas tik viena didele kancia.     
Kurinys buvo sukurtas kad gautu maksimalu prisildyma. Taptu toks pats kaip Kurejas. Zmoguje problema tik ketinime/vectoriuje. Noras gaut neteisingai isnaudojamas -del saves. Ir tai iskarto anuliuoja malonuma, mes nejauciame gyvenime malonumo. Jei mano ketinimas sutampa su gamtos ketinimu as tampu laidininku. Praleidziu per save "sviesa", nesudarau kliuciu jai "teket". Ir tada jauciamas begalinis malonumas.
Jei zmogaus ego neaugtu tai nebutu virs ko "pakilt". Kad kazka begalo mylet, reik begalo nekest.

Zmogus kertinis sitos visatos ir kurinijos elementas.

idenmeyou

Kas nutiktų jei vieną dieną išnyktų visi pasaulio žmonės, greičiausiai nieko. Žemė per kurį laiką pilna išvalytų orą, pradėtų atsigauti tam tikros užterštos teritorijos, ir galbūt mažiau gyvūnų žūtų nuo žmogaus rankos, būtų gražinta natūrali gamtos tvarka.

Aš nelinkęs sureikšminti žmogaus kaip kūrinio, dabar žmogus toks puikus yra iškeliamas dėlto, kad niekada nesame atradę kitų panašių būtybių į mus, todėl šis nežinojimas leidžia pasijausti unikaliais, panašiais į Dievą. Jei tik kada ištirsime didelius Visatos plotus ir galų gale surasime daug būtybių labai panašių į mus greičiausiai apsidžiaugsime ir pajausime, kad esame ne vieni, kad yra daug kūrinijos, bet taip pat pasijaustumėme lyg klonuoti robotai, o tada dingtų visas žmogaus unikalumas.

Nemanau taip pat, kad žmogus padeda ar trukdo paties visatos procesams, jis tiesiog per mažas žaidėjas, visatoje visada silpna jėga negali prasiskverbti pro stiprią, o stipresnioji eina kiaurai per silpnesnę, taip ir įtaką žmogui iš kokių spindulių, jei spinduliuotė silpna žmogaus organizmas ją atklaiko, jei spinduliuotė stipri žmogaus organizmas sugriaunamas.

Mekabciel

Citata iš: idenmeyou  sausio 08, 2015, 23:03:59
Kas nutiktų jei vieną dieną išnyktų visi pasaulio žmonės, greičiausiai nieko. Žemė per kurį laiką pilna išvalytų orą, pradėtų atsigauti tam tikros užterštos teritorijos, ir galbūt mažiau gyvūnų žūtų nuo žmogaus rankos, būtų gražinta natūrali gamtos tvarka.


Jei jau taip ivyktu, tai neegzistuotu ir zemes. Zeme ir visas kosmosas jauciamas zmoguje.
Kas stebetu, kad ta zeme susitvarkytu ir griztu naturali gamtos tvarka? Pati zeme, kosmosas stebetu save? Turi but du atskaitos taskai, kad galetu egzistuoti sistema. Jei nera stebetojo, tai sistema, kurioje egzistuoja tik gamta, negali saves stebet ir del to ji neegzistuoja.
Jei egzistuoja, kazkur kazkokia sitema, kurioje yra du atskaitos taskai, stebetojas ir stebimasis objektas, taciau manes toje sistemoje nera, tai as negaliu pasakyt ar ta sistema egzistuoja. Juk joje manes nera. Tai ji neegzistuoja, nes niekas nezino kur ir kaip ji egzistuoja. Tas pats su visa visatos vystymosi raida. Jos istikro neegzistuoja, tik savo savybese mokslininkai daro tyrimus ir atskleidzia, kad pries 15mljrd metu sprogo didysis sprogimas. Bet tai gi zmogaus savybes taip jam sako. Kol nebuvo stebetojo, niekas cia ir nesivyste. O poto atsirado samoningas stebetojas ir jis padare tokias isvadas, deka savo savybiu. Viskas priklauso nuo mano savybiu ir stebetojo.

Tas pats ir su visom likusiom civilizacijom jei tokios egzistuotu. Viska jauciu savyje. Tai koks skirtumas, kiek cia civilizaciju, kad ir begale. Tai neturi visiskai jokios reiksmes. Santykis statomas bendrai su gamta, o ne su atskirais jos elementais.
Zmogui visata atrodo begalo didele del jo mazo ego.

Zmogus jauciasi mazu zaideju del to, kad jo savybes visiskai priesingos gamtos savybems, o tai ir neduoda atskleist zmogaus potencialui.


idenmeyou

Čia jau primena kelis tokius pusiau mokslininkus, filosofus, kurie pagal kvantine mechaniką sako, kad visa visata egzistuoja ne kažkur kitur, o pačiame žmoguje, tie patys žmonės skleidžia ir vizualizacijos, materializacijos pseudomokslus. Žemė ir visata egzistuotų nepriklausomai nuo stebėtojo, nes ne visata yra žmogaus produktas, o žmogus visatos produktas. Be to gali atlikti, kad ir paprastą tyrimą, užfiksavęs kažkokį objektą, kai jį užfiksuoji atitinkamai jis iš kvantinės būsenos pereina į lokalią, tu jau žinai, kad jis yra, gali to objekto nestebėti ilgą laiką, net užmiršti jį ir po kurio laiko vėl jį pamatęs, pamatysi jo pakitimus, nors realiai jis neturėtų keistis, juk jei tavo prisiminimuose jis buvo vienoks ir turi likti toks, bet objektas keičiasi nepriklausomai nuo stebėtojo.

Kaip ir dalelės, mes galime jų nestebėti ir galvoti, kad jų nėra, bet tai nereiškia, kad jos neegzistuoja, mes tiesiog nepadarome fiksavimo.

Mekabciel

Tai kad zmogus yra visatos produktas visiskai nieko nekeicia.
Ar ne tavo savybes tau pasakineja, kad jei zmogaus neegzistuotu visata vistiek egzistuotu? Mirstant zmogui visi kiti lieka gyvi ir apibendrinant tai visos visatos masteliu - jei isnyks zmonija, visata toliau egzistuos. Bet tai ir yra esmine klaida, del to, kad velgi tu deka savo savybiu galvoji, kad jei materialus zmogaus kunas numire, o tu likai cia, tai jis isnyko, o tu lieki gyvas. Bet cia gi tavo atzvilgiu ivyko mirtis. Jo atzvilgiu po mirties jam niekas nebegzistuoja. O ir tai, vel gi klaida, del to, kad nera to kito, nes realybe egzistuoja tavyje. Kiekvienas zmogus turi savo atzvilgiu stebet realybe kaip vienos jegos produkta, o ne kaip KITUS SAVARANKISKUS objektus. Visi like tavo atzvilgiu tai vienos jegos produktas. Ir del to toks dalykas kaip zmogaus isnykimas neimanomas. Negali zmogus isnykt, negali samone isnykt. Tokiu atveju ir pati gamta isnyktu. Vel gi tas pats klausimas kas stebetu ta visata, net zinant kad gamtos produktas yra zmogus? Pati gamta neegzistuoja be to kas ja stebetu.

Dalele nekinta nepriklausomai nuo stebetojo. Kiekviena realybes kadra TU ketiesi ir TU kitoks. Jokios daleles nesikeicia. Tavo atzvilgiu vyksta pokytis.
Tai, kad objektas pakito, vel gi deka tavo savybiu, tu pasikeitei ir pavadinai, tai OBJEKTO pokyciu. Realybe nekintanti, keiciasi tik tavasis noras. Del to ir jauciamas pokytis.

Jei kvantas ar zmogus mano atzvilgiu butu savarankiskas veiksnys, tai reikstu kad egzistuoja realybeje daugiau nei viena jega. O tai vel gi klaida. Absoliutas yra absoliutas. Be Kurinio (manes), egzistuoja tik dievas, kuris mano savybese, mano galvos ekranelyje, manajame gyvenimo filme, perteikiamas kaip 7milijardai zmoniu, gyvunai, negyvoji, augaline gamta, zeme, galaktikos ir visata.

idenmeyou

Neegzistuoja pačiam stebėtojui, čia tas pats pavyzdys kaip bus 10 žmonių. 9 iš jų ateis į tą pačią patalpą ir kažką ras, visų tų 9 žmonių rastas radinys bus vienodas,  o dešimtas žmogus tik vėliau bus įleistas į patalpą. Tam dešimtam žmogui atrodys, kad patalpoje nieko nėra arba jis įsivaizduos kokį objektą, bet kokiu atveju lokaliai jis dar nebus fiksavęs objekto. Bet juk tai kas ten yra toje vietoje egzistuoja, nepriklausomai nuo to žmogus yra buvęs toje vietoje ar ne. Ir jei dešimtas žmogus ateis į tą patalpą tais ras tą patį ką ir kiti 9 žmonės, o tai priveda, kad aplinką sukuriame ne savo protu, o tiesiog matome bendrą vaizdą. Joks žmogus negali matyti kitokios visatos nei tu, aš ar kas kitas, čia tam tikrų bendruomenių triukai.

Mekabciel

Beabejo matome bendra vaizda.
As gi neminejau kad kazkoki kitoki materialaus pasaulio paveiksliuka matysi. Be sios materialios plotmes yra dar gilesni lygmenys, jegos kurios kuria sita materija. Jas matysi. Toks ir skirtumas. Jei vienas zmogus mato tik materialu pasauli - pasekme, tai kitas gali matyt dar ir dvasinio pasaulio - priezasties pasauli. Jegas, kurios kuria objektus tavajame nore.
Niekas neisnyksta, realybe ta pati, bet santykis, pojutis realybes visiskai skirtingi, kurkas gilesnis. Ir tai gali matyt bet kuris praeivis gatveje ir kitas zmogus niekad nesuzinos, ka jaucia kitas, nebent abudu  butu dvasiniame atskleidime.

Bendra vaizda matome, del to kad zmogaus noras sudarytas is 4 lygmenu ir poto begales ivairiausiu kombinaciju, per kuri ir matom materialu pasauli. Ir tuo paciu visi sudarome viena ir ta pati nora, tik tarp kiekvienos daleles ego perdenges rysi. Bet tai ta realybe mes jauciame savyje, o ne egzistuojame kazkokioje materialioje plotmeje ir stebime is sono realybe, kaip kad Niutonas snekejo. Ir tarsi realybe egzistuoja nepriklausomai nuo stebetojo. Savose savybese taip tiriu ir matau realybe, bet tai nereiskia kad ji tokia istikro egzistuoja objektyviai.

Visa visata jauciu savo savybese. Kas yra nemanyje neaisku. Neimanoma kazka jausti nesavyje. Del to realybes paveiksliuka, paiso ne kas kita kaip tavo protas, savybes, tavasis noras gaut malonuma su ketinimu del saves.

Del 9 draugu ir objekto, viskas paisosi mano nore gaut malonuma. Matau skirtingas noru kombinacijas. Ne manyje, kazko neegzistuoja. Ar objektas buvo iki manes - nezinau. Bet mano dabartines savybes, logika, protas sako, kad buvo. Bet tai nereiskia kad tas objektas objektyviai egzistuoja. Viskas priklausomai nuo stebetojo ir jo savybiu. Ne as realybeje, o realybe manyje. Viskas atvirksciai. Tik savybes tokios, kad jauciu esantys realybeje.



idenmeyou

Citata iš: Mekabciel  sausio 09, 2015, 16:17:25
Ne as realybeje, o realybe manyje. Viskas atvirksciai. Tik savybes tokios, kad jauciu esantys realybeje.


Jei visata sąmoningas organizmas, tai ji taip pat stebėtoja ir daro fiksavimą, jo labiau mes jos produktai. Lieka tikėti dvejais variantais arba tai, kad yra sąmonė aukščiau visko ir visata buvo susikurta sąmonėje, arba visata buvo aukščiau sąmonės ir visi protai yra jos produktas. Žiūrint iš materialaus pasaulio visatos produktas esame mes ir nuo jos priklausome. Tai, kad žmogus pasaulį kuria pats būtų labai sunku įrodyti, trūksta žinių.

Mekabciel

Visata nera samoningas organizmas. Visata tavyje. Tu samoningas organizmas. Dievas tavo atzvilgiu pasireiskia kaip fizikine jega. Bet koks dievas pats savaime - neaisku, samoningas, nesamoningas - filosofija. To negalima apibrezti, nes tai ne tavo pazinimo ribose. Zmogaus pazinimo ribose, tik is to saltinio iseinantis kazkas, kuris manyje,  pasireiskia kaip kazkoks pojutis. Arba dar kitaip, mano reakcija i jo poveiki.

Zmogus nekuria pasaulio. Zmogus tik stebetojas. Viskas kas vyksta aplinkui, mano norai, mintys, istarti zodziai, mano judesiai - viskas tai vienos jegos poveikis, kuri jauciu savyje ir tarsi jauciuosi, kad pats kazka daryciau.

Vitus

Citata iš: Mekabciel  sausio 09, 2015, 08:30:33
Kol nebuvo stebetojo, niekas cia ir nesivyste. O poto atsirado samoningas stebetojas ir jis padare tokias isvadas, deka savo savybiu. Viskas priklauso nuo mano savybiu ir stebetojo.


Antras teiginys prieštarauja pirmąjam. Jei niekas nesivystė, tai ir "sąmoningas stebėtojas" negalėjo atsirasti.

Aukštyn