Apsėdimas pagal krikščionybę

[Sirius]

1999 metais Vatikanas išleido oficialias instrukcijas kaip atpažint demonų apsėstą žmogų.

Štai Vatikano pateikti požymiai, pagal kuriuos galima atpažint demonų apsėstą žmogų.
http://en.wikipedia.org.advanc.io/wiki/Exorcism_in_the_Catholic_Church

According to the Vatican guidelines issued in 1999 <...>

Signs of demonic invasion vary depending on the type of demon and its purpose, including:

1. Loss or lack of appetite
Apetito praradimas
2. Cutting, scratching, and biting of skin
Kasimasis, pjaustymasis ar kandimas sau į odą.
3. A cold feeling in the room
Šalčio pojūtis kambaryje
4. Unnatural bodily postures and change in the person's face and body
Nenatūralios kūno pozos, pasikeitimai veide, ar kūne.
5. The possessed losing control of their normal personality and entering into a frenzy or rage, and/or attacking others
Savo asmenybės nekontroliavimas, įsiutimas arba pyktis, puldinėja kitus.
6. Change in the person's voice
Balso pasikeitimas
7. Supernatural physical strength not subject to the person's build or age
Stipri fizinė jėga.
8. Speaking or understanding another language which they had never learned before
Supranta kitas kalbas.
9. Knowledge of things that are distant or hidden
Žino kur paslėpti daiktai.
10. Intense hatred and violent reaction toward all religious objects or items
Neapykanta arba smurtinė reakcija religinėms daiktams
11. Antipathy towards entering a church, speaking Jesus' name or hearing scripture.
Antipatija įjėjus į bažnyčia, kalbant apie jėzų arba girdint pamaldas.

Atkreipsime dėmesį, kad remiantis Vatikano nurodytais požymiais, Jėzus Kristus buvo garantuotai apsėstas demonų:
Jėzus badavo 40 dienų (Mt 4, 2; Lk 4, 2);
Jėzus turėjo didelę antipatiją Dievo Šventyklai, Jėzus turėjo didelę neapykantą visiems religiniams objektams - vos patekęs į pačią [Švenčiausią Dievo Šventyklą] Jėzus pradėdavo viską daužyt ir mušt besimeldžiančius žmones (Mt 21, 12-13),
Jėzus netgi grasino sugriaut [Švenčiausią Dievo Šventyklą] nepalikdamas akmens ant akmens (Mt 24, 1-34),
Jėzus piktžodžiavo ir užpuldinėjo kunigus; Jėzus pranašavo tolimus ir paslėptus dalykus (Mt 24, 1-34); ir t.t.

[paragraf 78]

Įdomios įžvalgos, tik tiek kad apsėstieji nesugeba gydyti, išvarinėti demonų ir panašiai.

Pora pastebėjimų:

Jėzus badavo 40 dienų (Mt 4, 2; Lk 4, 2);

Pasninkas ir badavimas du skirtingi dalykai. Pasninkas yra askezės forma, sutinkama praktiškai visose religijose. Tai sąmoningas pasirinkimas, o apsėdimo atveju tai būna tiesiog nesugebėjimas valgyti (dirbaus tris metus su apsėstaisiais ir panašiais žmonėmis, tai daug ką iš praktikos kalbu)

Jėzus turėjo didelę antipatiją Dievo Šventyklai, Jėzus turėjo didelę neapykantą visiems religiniams objektams - vos patekęs į pačią [Švenčiausią Dievo Šventyklą] Jėzus pradėdavo viską daužyt ir mušt besimeldžiančius žmones (Mt 21, 12-13),

Egzegetinis košmaras
Jei pasižiūrėtum kontekstą, tai jėzus ne šiaip sau ten viską vartė. Jis vartė prekiautojų stalus, o ne šventybes. Taip pat jis neturėjo nepaykantos šventyklai, juk ir pats lankydavo pamaldas, net Šventą Raštą per jas skaitė, ko tikrai nebūtų leidę šventikai, jei jis jaustų ir demonstruotų nepaykantą

Jėzus netgi grasino sugriaut [Švenčiausią Dievo Šventyklą] nepalikdamas akmens ant akmens (Mt 24, 1-34),

Tavo pateikta vieta kalba ne apie tai kas JK sugriaus šventyklą, o apie tai kad ji bus sugriauta (na ir buvo sugriauta, taip kad jis nemelavo).
Būk geras, netraukyk eilučių iš konteksto, nes skaitant kontekstą jos visą laiką kalba kitaip nei be konteksto.
Šita vieta susišaukia su šia:
Jėzus atsakė: „Sugriaukite šitą šventovę, o aš per tris dienas ją atstatysiu!" 20 Tada žydai sakė: „Keturiasdešimt šešerius metus šventovę statė, o tu atstatysi ją per tris dienas?!" 21 Bet jis kalbėjo apie savo kūno šventovę. (Jn 2, 19-21)

[Sirius]

Pasninkas ir badavimas du skirtingi dalykai. Pasninkas yra askezės forma, sutinkama praktiškai visose religijose. Tai sąmoningas pasirinkimas, o apsėdimo atveju tai būna tiesiog nesugebėjimas valgyti (dirbaus tris metus su apsėstaisiais ir panašiais žmonėmis, tai daug ką iš praktikos kalbu)

Vatikano dogmos aiškiai nurodo, kad kai žmogus PRIVERČIAMAS badauti prievartos būdu, tai toks badavimas yra nuo Dievo, kaip kad pavyzdžiui kai Katalikų Inkvizicija marindavo badu įkalintus nekaltus žmones, tai toks priverstinis badavimas yra nuo Dievo.

Tačiau jei žmogus savanoriškai badauja (kaip kad pavyzdžiui jogų badavimas), tai toks badavimas yra garantuotai nuo Šėtono.


Priminsime, kad Naujajame Testamente aiškiai parašyta, kad demoniškos klaidinančios dvasios liepia susilaikyti nuo maisto (1 Tim 4, 1-3).

http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKK1998_1_Tim_4


Priminsime, kad Mozė ir Jėzus badavo 40 dienų iki pakol nuo išsekimo pradėjo regėt haliucinacijas. Remiantis Naujojo Testamento dogmom, Mozę ir Jėzų buvo apsėdęs Šėtonas.

[paragraf 78]

Prašau dar kartą, netraukyk eilučių iš konteksto, kaip koks Jehovos liudytojas, nes tai pats blogiausias metodas aiškinti bibliją.

Įdomu, kokia čia Vatikano dogma, verčia žmones per prievartą badauti? Galima konkrečiai nurodyti dogmos pavadinimą? Nes studijuoju teologiją ir bibliją (jau antrame univeristete) jau 15 metų, bet kažkaip nesusidūriau niekada su tokia dogma

Vėlgi pasikartosiu, pasninkas yra savarankiškai pasirinktas badavimas kurį laiką. Aš va anksčiau pasninkaudavau kiekvieną penktadienį ir trečiadienį. Tai pasirinkdavau kaip ir tavo jogai, savarankiškai. Niekas bažnyčioje negali tavęs priversti pasninkauti tik tu pats gali nuspręsti.

Dėl 1 Tm 4,1-3 tai čia vėlgi ištraukei eilutę iš konteksto, nes toje vietoje Paulius smerkia nekrikščionišką požiūrį į maistą ir į kūriniją. Taip kad ta eilutė iš tiesų sako priešingą dalyką nei kad tu teigi.

Na ką matė Mozė ir Jėzus, me nežinome ir tegalime daryti prielaidas. Tačiau net jei jie ir matė haliucinacijas, tai būtų normali religinė praktika sutinkama visose senosiose religijose. Pvz. Š. Amerikos indėnai eidavo pasninkauti ir tokiu būdu siekdavo vizijų, kurios jas vesdavo per gyvenimą.