Pamąstymai apie Vėlines

[Markamis]

Žiūrint iš krikščionybės pusės - taip. Tačiau iš žmogiškumo - tai liūdna šventė. Net ir tikinčiam žmogui, kuris tiki, kad miręs žmogus pateko į geresnę vietą, yra skaudu prisiminti mirusį giminaitį, ypač, jei jis buvo artimas.

[paragraf 78]

Visai neskaudus dalykas. Natūrali įvykių eiga. Va kai neturi vilties, tada tikrai liūdna.

[astropasaulis]

O bandydami per maldą, mintimis susisiekti su mirusio artimojo siela, ar taip nesutrukdoma jo ,,užtarnauta" ramybė? Ar taip sielai nesutrukdoma reinkarnuotis? Ar apksritai nevertėtų mirus žmogui apie jį visai pamiršti?

[paragraf 78]

Mes, krikščionys, tikime jog yra įmanoma bendrystė su mirusiaisiais. Tu gali su jais bendrauti maldos pagalba. Jie gali užtarti tave pas Dievą, pagelbėti tau gyvenime. Iš čia kyla visas šventųjų kultas.
Vėlinės su reinkarnacija nedera, nes jei jau reinkarnavosi žmogus, tai kam jį atminti?