Jau seniai negaliu suprasti vieno dalyko. Kodel man Dievas gali atleisti nuodemes tik su kunigo pagalba? Kodel as turiu eiti pas kuniga, sakyti jam savo nuodemes, o jis tarsi butu isskirtinis asmuo, Dievo vardu man jas atleidzia? Tie patys vaikai eina pas kuniga su baimes pilnomis kelnemis ir kalba ten net ne is sirdies. Kodel man Dievas negali atleisti jeigu as pvz. atsiklaupciau pries kryziu namie, ir mintyse nuosirdziai atgailauciau? Ar gi tai ne geriau?
Nesuprantama man tai yra.
Nuodęmių išpažinimas yra tik viena iš penkių atgailos dalių. Jos yra tokios:
1. Prisiminti
2. Gailėtis
3. Išpažinti
4. Atitaisyti padarytą žalą
5. Pasirįžti daugiau nebenusidėti
Kunigo vaidmuo čia toks labiau kaip notaro, kuris uždeda antspaudą ir pasako kad tau nuodėmės tikrai atleistos.
Vis tik pagrindinis dalykas čia yra ne kunigas, o tavo gailestis už nuodėmes. Jei tu nesigaili, tai kunigo duodamas išrišimas neveiksnus.
Įdomu tai jog Jungas, pastebėjo jog, praktikuojantys katalikai mažiau linkę į neurozes ir psichinius sutrikimus, nei protestantai ir žmonės nepriklausantys katalikų bažnyčiai. Jei žmogus reguliariai eina išpažinties jis gauna savotišką psichologinę konsultaciją, tad kaip ir vyksta gydymas. Taip pat Jungas pastebėjo jog, protestantai neturintys išpažinties sakramento, niekada nėra iki galo užtikrinti, kad Dievas jiems jau atleido.
Kas dėl kunigo vaidmens, tai praktiškai visose religijose (kalbu apie archajines religijas, neliesdamas postmoderno konstruktų) yra tarpininkas kuris nuvalo tautos ar žmogaus nuodėmes, nes tikėta kad žmogus pats negali jų nusivalyti, tai gali padaryti tik kažkas kitas.
Citata iš: insomnia gruodžio 28, 2011, 18:46:52
Jei žmogus reguliariai eina išpažinties jis gauna savotišką psichologinę konsultaciją
Aha, tikrai ja gaudavau, ypac kai anksciau eidavau ispazinties. Vos tik pradedavau sakyti savo nuodemes, girdejau kazka panasaus:
"Matau dideliu nuodemiu neturi, gali eiti."
Tikrai man tai buvo didele konsultacija ir tikrai po tokio silto kunigu sutikimo "jauciausi dvasiskai svarus".
Kunigai raginami pagelbėti žmogui, kad jis atėjęs pas jį gautų dvasinę paguodą.
Žinoma visokių pasitaiko. Aš kartą ant tokio pataikiau kad per pusę išpažinties pasakiau "Ačiū, susirasiu kitą kunigą" ir nuėjau nuo klausyklos. Tačiau daugumoj geri kunigai būna, kurie tikrai padeda
Bet juk eidamas ispazinties kunigui nepasakojam visos istorijos..ejau ten ir ten ir pamelavau tam ir anam...tiesiog pasako - melavau, pykausi...( ar cia tik as taip) ::) Kaip reikia? Gal jus per ilgai pasakojat ir atsako kad atleista greitai ;)? ar yra kokios normos ispazinties sakymo?
Kuo daugiau praktikuoji išpažinties sakramentą, tuo daugiau turi ką pasakyti. Aš laiks nuo laiko einu išpažinties taip sakant privačiai, tai kartais išpažintis užtrunka ir pusantros valandos.
1,5 val? :O Nieko sau. Daznai vaikstai?
Ok, tada dar vienas klausimas: kas yra nuodeme? Vieni pvz. masturbacija (;D) laiko nuodeme, kiti ne. Tai kas tada? Nemanau, kad yra sukurtas kazkoks magiskas sarasas dalyku kurie priskiriami yra nuodemei ???
Nuodėme laikomas toks blogas poelgis, kuris turi du kriterijus: laisva valia ir svarbiame dalyke. Nuodėmių sąrašas yra dekaloge (10 Dievo įsakymų).
Jei kuris nors jų, ar išplaukiančių iš jų dalykų daromi laisva valia ir svarbiame dalyke, tada jis yra nuodėmingas veiksmas. Jei kurio nors kriterijaus nėra, tai nuodėmė lengva.
Kas dėl masturbacijos, tai ko gero visose religijose, netvarkingas seksualumas yra laikomas nuodėmingu.
Citata1,5 val? :O Nieko sau. Daznai vaikstai?
Stengiuosi išpažinties nueiti kartą per mėnesį. Rimtos, ilgos išpažinties bandau eiti bent du kartus metuose.
Aš išpažinties einu kartą į metus dėl tam tikros progos, visuomet į tapačią bažnyčią.... Ir nors kasmet sakau skirtingus dalykus, atsakymą gaunų tokį patį, vos ne žodis žodin ;D
Citata iš: unco gruodžio 29, 2011, 22:43:43
Aš išpažinties einu kartą į metus dėl tam tikros progos, visuomet į tapačią bažnyčią.... Ir nors kasmet sakau skirtingus dalykus, atsakymą gaunų tokį patį, vos ne žodis žodin ;D
Iskali viena ir ta pacia fraze, ir kartoji visiems paeiliui ;D
Citata iš: unco gruodžio 29, 2011, 22:43:43
Aš išpažinties einu kartą į metus dėl tam tikros progos, visuomet į tapačią bažnyčią.... Ir nors kasmet sakau skirtingus dalykus, atsakymą gaunų tokį patį, vos ne žodis žodin ;D
Ka ten naujo isgalvosi :D
Citata iš: 2012 gruodžio 31, 2011, 14:03:58
Ka ten naujo isgalvosi :D
Kuo daugiau praktikuoji, kuo daugiau save seki, tai tuo daugiau turi ką pasakyti.
Paistalai, zmones eina ispazinti nuodemiu nes jiems reikia issikalbeti. Atitikmuo butu psihologas, siu laiku netikincioje visuomeneje
Pasakė žmogus kuris nepraktikuoja šio sakramento.
Visų pirma išsikalbėjimui per mažai laiko. Standartinė išpažintis trunka 5 minutes.
Visų antra, kalbu iš asmeninės patirties: niekada nėjau išpažinties dėl noro išsikalbėti. Einu išpažinti savo nuodėmes, o kartais paklausti patarimo kaip su viena ar kita nuodėme kovoti.
Labiausiai tai mane stebina, kad kunigai moko poras, kaip jos turetu gyventi, kai patys seimyninio gyvenimo negali net "paragauti" :-\ Kur logika?
Jie moko ne kaip barnių išvengt, o krikščioniško gyvenimo būdo.
Čia, manau, į temą bus - vienas krikščionis vyras, dėl savo religijos ir nenoro žvilgčioti į kitas moteris , išskyrus žmoną, pats nusipjovė sau sėklides :-\ taigi va kas gaunasi iš savaip suprantamos krikščionybės.
Citata iš: Teroras sausio 02, 2012, 15:35:51
Labiausiai tai mane stebina, kad kunigai moko poras, kaip jos turetu gyventi, kai patys seimyninio gyvenimo negali net "paragauti" :-\ Kur logika?
Logika paprasta. daktarai juk irgi gydo ligas kuriomis nesirgę. Istorikai rašo apie laikus kuriuose negyveno. Astronomai moko apie planetas kuriose nebuvo. Sąrašą galima tęsti.
Kunigai (su jais studijavau) išklauso visą paketą paskaitų apie santuokinį gyvenimą. Tarkime turėjome kursą: šeimos psichologija. Per kurį mokinomės kaip spręsti konfliktus, kaip bendrauti tarpusavyje ir t.t.
Aš neatsimenu, kada buvau išpažinties. Gėda, tikrai. Galbūt, kad yra kunigų, kurie gyvena kitaip, nei patys moko. Kurie neįleidžia į bažnyčią, jei nesumokėjai kažkiek pinigų. Apie celibato laikymąsi patyliu. Manau, kad piniginė auka riekalinga, tik ne kažkokia nurodyta, o kiek asmuo (šeima) gali. Kunigas gi realiai fizinio darbo beveik nedirba (gal tik pas mus), o jam pavalgyt reikia. Bažnyčia reikalinga mums patiems, tad reikia ir ją išlaikyti. Nuodėmių atleidimas - man juokinga. Vadinasi, kažką blogo padariau, kunigėliui pasakiau ir... galiu daryt toliau. Stop, atplaukėm. Jei tu žmogui blogo padarei, tai jo ir atsiprašyk, prie ko čia kunigas. Ir taip nedaryk kitą kartą. Kunigas turėtų padėti išsiaiškinti, kur padaryta klaida ir ką daryti, kad žala būtų minimali, jeigu toji žala padaryta. Tai gali atlikti kad ir tėvai, jeigu jie yra ir nedagradavę. Jeigu jau taip nutiko, kad tėvų neliko arba gyvi tik tiek, kad gyvi, bet savo pareigų neatlieka, va čia jau reikalingas kunigas. Na, o kokie kunigai šiandien, būna, kad matom. Nesakau, kad visi.
Citata iš: Bencius sausio 02, 2012, 17:37:19
Nuodėmių atleidimas - man juokinga. Vadinasi, kažką blogo padariau, kunigėliui pasakiau ir... galiu daryt toliau. Stop, atplaukėm.
Pasiskaityk ankstesnius pranešimus, juose jau atsakiau kaip yra su nuodėmių atleidimu ir kokios jo dalys yra.
Viena iš dalių sako: pasiryžti nebenusidėti
Na taip, atsiprašau. Stengsiuos būti atidesnis.
Man irgi sunku suprasti, kaip neturintys geros šeimyninės patirties gali mokyti apie santuoką... Patikimi man atrodo mano tėtis su mama ir pan. poros...
Citata iš: insomnia sausio 02, 2012, 17:00:24
Logika paprasta. daktarai juk irgi gydo ligas kuriomis nesirgę. Istorikai rašo apie laikus kuriuose negyveno. Astronomai moko apie planetas kuriose nebuvo. Sąrašą galima tęsti.
Kunigai (su jais studijavau) išklauso visą paketą paskaitų apie santuokinį gyvenimą. Tarkime turėjome kursą: šeimos psichologija. Per kurį mokinomės kaip spręsti konfliktus, kaip bendrauti tarpusavyje ir t.t.
Tai yra visiskai nesulyginami dalykai mano manymu. Cia tas pats jeigu as mokyciau paauglius kaip jie turetu uzsiimineti seksu, kad patirtu didziausia malonuma, o pats zinociau tik is teorijos perskaites kokia nors kama-sutros knyga... :-\
Dalykai sulyginami ir net labai. Juk ir treneriai paprastai būna prasti žaidėjai, bet paruošia komandą ir ji laimi.
Esmė ta kad bet kurioje mokslinėje kryptyje yra teoretikai ir praktikai. Teoretikai paprastai gali gerai išdėstyti teoriją, o praktikams ši sritis sekasi prasčiau. Praktikai paprastai nesugeba taip gerai perteikti informacijos kaip teoretikai
Joa, todėl ir yra tokie žmonės kaip psichologai, šeimų konsultantai, seksologai, kurie gali padėti. O nafig čia kunigai kišasi ir aš nesuprantu :) Jei jau lygini su sportu, tai man atrodo panašiai: futbolo treneris išklausė paskaitų komplektą apie krepšinį per futbolo trenerių prizmę ir eina dirbti krepšinio treneriu. Gal ir žino jis kažką apie tą krepšinį, tačiau nereiškia, kad yra kompetetingas dirbti krepšinio treneriu..
Jei taip vertinsime, tada bet kokios srities specialistas yra nekompetetingas, jei savo kailiu neišbandė savo srities dalyko. Tarkime psichiatras, negali gydyti šizofreniko, nes pats niekada nesirgo šizofrenija.
Deja, dabartinis mokslas ir remiasi teoretikais, o ne praktikais.
O kunigai nesikiša, jie dirba su tais kurie yra jo ganomoji liaudis.
Tarkime aš kai kuriais man rūpimais klausimais labiau pasitikėčiau geru kunigu nei geru prichologu.
O kas dėl trenerio, tai jis nebūdamas geras žaidėjas sugeba paruošti gerą komandą, nes gerai išmano teoriją, kuria vadovaujasi jo ruošiama komanda
P.S. TinSoldier, prašyčiau be keiksmažodžių
Aš prieš teoretikus nieko prieš neturiu. Sutinku, kad vieni yra praktikai, kiti teoretikai ir abi kategorijos neatsiejamos viena nuo kitos.
Tiesiog teoretikas turi būti savo srities specialistas. Kunigo specializacija nėra konsultuoti šeimas ir pan. Niekas nekaltas, kad tu rinktumeisi kunigą vietoje psichologo :) Aš irgi visuomet renkuosi gerą draugą vietoje gero psichologo, tačiau nereiškia, kad mano draugas yra pakankamai kompetetingas. Ir, jei mane ištiktų labai rimta problema, mano draugas pats nenorėdamas galėtų mane į kapus nuvaryti su savo patarimais. Taip pat ir kunigas. Gali jie daug, labai daug nesąmonių privelti. Todėl, atsitikus kažkam rimtesniam kunigai neturėtų būti pasirinkimas.
Pažiūrim, ką studijuoja kunigai:
Būsimieji Romos katalikų bažnyčios kunigai studijuoja universitetinius dalykus: filosofijos istoriją, logiką, filosofinę antropologiją, etiką, bendrąją sociologiją, teologijos įvadą, Šventojo Rašto įvadą, dvasinę teologiją, Bažnyčios istoriją, lietuvių kalbos kultūrą, lotynų, sen. graikų, italų ir lenkų kalbas ir specialybinius dalykus: giedojimą, fundamentinę teologiją, specialiąją moralinę teologiją, bioetiką, bažnytinę teisę, dogminę teologiją, Senąjį ir Naująjį Testamentus, Šventojo Rašto egzegezę, pastoracinę teologiją ir psichologiją, Lietuvos Bažnyčios istoriją, Bažnyčios socialinį mokslą ir kt.
Kas iš šitų dalykų moko tinkamai spręsti santuokines, sekso ar psichologines problemas? Etika ir bendroji sociologija? Ir tai abejotina.. Bioetika? Turėjau bioetikos paskaitą. Bent jau aš pakliuvau ten, kur taaaip jau propogandiškai plaunamos smegenys, kad apsaugok viešpatie, nuo tokių šeimos konsultantų.. :) Pastoracinė(??) psichologija? Kas tai per daiktas?
Dauguma kunigų baigia ne tik bakalauro laipsnį bet ir magistrantūrą. Šiuo metu Lietuvoje yra tik dvi teologijos magistro programos: bažnytinė teisė ir pastoracinė teologija.
Pastoracinę teologiją pats dabar su kunigais studijuoju. Patikėk, pusė paskaitų vienaip ar kitaip liečia santuokines problemas. Net jau taip sakant visos tos santuokinės problemos per gerklę lysti pradeda :)
Žinoma ne kiekvienas kunigas yra tinkamai pasiruošęs kalbėti santuokiniais klausimais, tačiau tokie paprastai ne daug ir tekalba.
Citata iš: TinSoldier sausio 05, 2012, 18:42:29
Joa, todėl ir yra tokie žmonės kaip psichologai, šeimų konsultantai, seksologai, kurie gali padėti. O nafig čia kunigai kišasi ir aš nesuprantu :) Jei jau lygini su sportu, tai man atrodo panašiai: futbolo treneris išklausė paskaitų komplektą apie krepšinį per futbolo trenerių prizmę ir eina dirbti krepšinio treneriu. Gal ir žino jis kažką apie tą krepšinį, tačiau nereiškia, kad yra kompetetingas dirbti krepšinio treneriu..
Etore Mesina, treneris niekada profesionaliai nezaide krepsinio uztat treneris yra afigenas 8)
Citata iš: insomnia sausio 05, 2012, 19:41:22
Dauguma kunigų baigia ne tik bakalauro laipsnį bet ir magistrantūrą. Šiuo metu Lietuvoje yra tik dvi teologijos magistro programos: bažnytinė teisė ir pastoracinė teologija.
Pastoracinę teologiją pats dabar su kunigais studijuoju. Patikėk, pusė paskaitų vienaip ar kitaip liečia santuokines problemas. Net jau taip sakant visos tos santuokinės problemos per gerklę lysti pradeda :)
Žinoma ne kiekvienas kunigas yra tinkamai pasiruošęs kalbėti santuokiniais klausimais, tačiau tokie paprastai ne daug ir tekalba.
Tik nereikia, i kunigu seminarija tikrai neina pasaulio sviesiausios galvos. Zinau viena, kuris ten nuejo nes tiesiog nebuvo kur tikur eiti.
Tiek kunigas tiek psihologas man vieno lygio, abu vapalioja apie ora ir pudrina smegenis.
Pagal vieną nevykėlį sprandi apie kitus?
Kiek kunigų pažįstai asmeniškai? Kiek seminaristų? Kad tokias išvadas darai?
Citata iš: insomnia sausio 05, 2012, 20:11:35
Pagal vieną nevykėlį sprandi apie kitus?
Kiek kunigų pažįstai asmeniškai? Kiek seminaristų? Kad tokias išvadas darai?
Pasigrozek
O tu žinai kad didžiausias procentas pedofilų yra tarp mokytojų? Tik žiniasklaidai nelabai įdomu pedofilas mokytojas, daug įdomiau pedofilas kunigas.
Kunigai irgi žmonės ir kai kurie suklysta, nereikia pagal nedidelę saujelę paklydėlių, mesti šešėlio ant visų.
Buvimas pedofilu nepriklauso nuo profesijos.
Beje, primenu jog tema yra apie Nuodėmių atleidimą, o ne apie kunigus
Tai jau tikrai kad nepriklauso, aiskini zmonems kaip gyventi, kuo tiketi, kas galima ir kas negalima. O pats vaikus birbini :D Idomi profesija.
Kažkaip tu linkęs keletos žmonių poelgius priskirti visai likusiai žmonių grupei. Čia principas toks: anomalijoje yra vienas pedofilas, vadinasi visi kiti likę irgi pedofilai.
Negerai taip suabsoliutinti. Platink mąstymą.
Nu kokiu keletos, vos ne ~50 kunigu. Tai kiek zmoniu per savo "karjera" jie atleido nuo nuodemiu?
Zinoma, tai tik vienos salies Airijos, kuri tikrai nera didele. Ir tai tik irodyta, o kiek dar slapta dirba savo nesvaru darba?
Na jei pažvelgtum kritiškai, tai pamatytum jog Bažnyčia kovoja su tokiais kunigais. Benediktas XVI visokiais būdais stengiasi išaiškinti tokius kunigus ir suspenduoti. Štai Belgijoje, Bažnyčia pati surengė tyrimą kurio metu išaiškino kelis kunigus ir atleido juos iš pareigų.
Lietuvos seminarijose irgi buvo keli atvejai kai išaiškinus jog klierikas turi tokią problemą, buvo išmesti iš seminarijos.
Šiaip tai nors ir yra tokių kunigų, daugiau yra kunigų kurie gyvena dorą gyvenimą.
O dabar gal grįžkime prie temos, nes nusivažiavom į lankas su šituo nuobodžiu offtopiku
Sitas offtopikas yra salutinis efektas, pagrindinio klausymo. Kaip gali kunigas tau patarti, jeigu jis pats neturi nei issilavinimo, nei moraliniu vertybiu.
Uzsidedu as mantija, ir poteriauju tau, oi sunau mano tu nusidejei pavogei saldaini. Dabar tai turesi paaukoti baznyciai puse turto. Galvoji ilgai man reiketu treniruotis kalbeti taip?
Pagaliau, gerbdamas tave ir tavo isitikinumus. Nes galbut net pats esi kunigas, noriu pasakyti kad tai tik mano nuomone, ir jinai nera reiksminga. :-\
Na aš jau pasakojau, kad didelė dalis kunigų turi specialų išsilavinimą, o su moralinėmis vertybėmis tik vienetams problemos. Pažįstu ne vieną ir ne du kunigus, žinau kas tai per žmonės.
Man vis tiek su tuo išsilavinimu nesąmonės atrodo :D
Na gerai, išklauso keletą paskaitų susijusių su šeimyninių gyvenimu ar pan. Bet kas iš to? Juk ne tokia jų specialybė!
Aš studijuoju kažką panašaus į žurnalistiką, tačiau jau išklausiau: psichologiją, sociologijos pagrindus, bioetiką, lyčių psichologiją, dar kažką panašaus. Ir dar ateity, tikriausiai, imsiu panašias paskaitas. Ar tai reiškia, kad aš imdamas iš žmogaus interviu turiu teisę konsultuoti jį santuokiniais klausimais ir pan.?
Aš taip pat būsiu gavęs nemažą paketą 'spec. išsilavinimo', turiu stiprias moralines (tik ne stagnacines) vertybes. Esu labai empatiškas http://lt.wikipedia.org/wiki/Empatija žmogus. Tačiau dar būčiau ir idiotas, jei galvočiau, kad vien todėl esu pakankamai kompetetingas konsultuoti tokiais klausimais, kokiais kokiais konsultuoja psichologai, santuokų konsultantai ir pan. Tuo labiau, kad kunigai savo pagalbą per perleidžia per krikčioniškąją prizmę. T.y. - šališkai. O tai gali būti mirtina klaida siekiant padėti žmogui..
Mano manymu čia vėl veikia autoritetas, esantis žodyje "kunigas". Iš karto tai siejasi su išsilavinusiu, moraliu, 'teisingu' žmogumi. Todėl žmonės jais pasitiki ir pas juos eina ir jų klauso. Bet taip elgdamiesi dauguma daro klaidą.. Manau.
Peržvelgiau tos pastoracinės teologijos studijų programą:
"pastoracinę psichologiją, pastoracinę reabilitaciją, pašaukimų pastoraciją, meilę ir pasirengimą šeimai; pastoracines programas ir jų rengimą, vyro ir moters psichologiją, sielovadą kritiniais gyvenimo atvejais, santuokos sakramento teisinius aspektus, dvasingumo psichologiją, parapijos sociologiją ir kt. ir taikomuosius studijų dalykus: psichologiją, filosofiją, lotynų kalbą ir kt."
Na, ok.. Nemažai paskaitų susijusių su tuo. :)) Kol kas nebesiginčiju dėl to :)) Bet vis tiek labai ryškus paskaitų šališkumas ir subjektyvumas...
Ar žmona - profesija, ar globėjas - profesija?... Taip ir kunigystė - ne profesija.
P.S.:Tikiuosi, kad iš mano, neautoritetingos forumo dalyvės, trumpų pastabų sugebate padaryti geras išvadas ir teisingai interpretuoti...
Kodėl kunigystė - ne profesija? Kuo kunigystė rišasi su globėjais ar šeimos nariais? Kuo skiriasi nuo psichologo ar kirpėjo?
Kunigai teikia paslaugas, už tai gauna pinigus. Profesija.
Citata iš: Vytautas sausio 29, 2012, 21:49:31
O už savo padarytus ir nesuvoktus veiksmus atsakom sveikatos problemomis, kaip perspėjimais, kad kažkur prisidirbom.
Cia is kur pas tamsta tokios zinios? :)
Citata iš: insomnia sausio 05, 2012, 22:14:56
O tu žinai kad didžiausias procentas pedofilų yra tarp mokytojų? Tik žiniasklaidai nelabai įdomu pedofilas mokytojas, daug įdomiau pedofilas kunigas.
Kunigai irgi žmonės ir kai kurie suklysta, nereikia pagal nedidelę saujelę paklydėlių, mesti šešėlio ant visų.
Buvimas pedofilu nepriklauso nuo profesijos.
Su šiuo teiginiu sutinku, juk visose profesijose yra savų nusidėjėlių, kaip tarkim yra gydytojų, kurie vagia medicinines psichotropines medžiagas.
Man kunigų vaidmuo žmogaus gyvenime turi tokį įdomų atspalvį :) ypač katalikiškieji.Jie tarsi tas paguodžiamasis vidinis balsas, kad, kad ir keik ko pridarai, bet nueini klausyklon ir tau viskas atleidžiama kai sukalbi tiek "Sveika, Marija" tie ir tiek "Dieve, Tėve" ir t.t..Asmeniškai man jie atrodo tarsi kažkoks globojamasis elementas, nes nemažai žmonių kažkodėl mano, kad išpažinus kunigui nuodėmes bus geriau?
Iš savo patirties sakau, kad man nepadėjo, nes svetimam žmogui tu nepasakai to, ko draugui, ir kai aš kalbu apie save su artimu žmogumi, aš atrandu savy tai, ką reiktų labiau puoselėti ir tai, ko vertętų atsisakyti.Su kunigu taip pat galima pašnekėti, ir mielai aš ne prie klausyklos klūpočiau.
Taip pat, nelaikau kunigo tarpininku tarp žmogaus ir Dievo, todėl nematau prasmės eiti pas kažkokį žmogų kalbėti apie asmeniškus dalykus, kai turiu ne ką blogesnį, o gal net ir tam tikra prasme geresnį ryšį su transcendencija :)
Jau anksčiau rašiau, jog ne dėl sukalbėtos maldelės atleidžiamos nuodėmės, o dėl gailesčio už jas. susirask internete atgailos dalis ir pamatysi kiek daug reikia padaryti.
mano praktika atvirkščiai, rodo jog kunigui gali išsakyti viską.
Jungas pastebėjo, jog tos religinės instancijos kuriose nėra išpažinties instituto, žmonės nesusivokia kada jiems atleistos nuodėmės, tad niekada iki galo nebūna tuo tikri. Be to tie kas reguliariai praktikuoja išpažinties sakramentą, turi mažiau psichologinių problemų arba lengviau su jomis susidoroja.
Dark, beveik su viskuo sutinku. Todėl tik kai kur patikslinsiu, papildysiu, kad būtų aiškiau...
-Iš tikro gal jau šioje temoje buvo minėta apie Atgailos dalis, tad pirmoje pastraipoje suminėjote tik iki 25% visų veiksmų, kuriuos reikia atlikti Išpažinčiai.
-Galbūt dėl to Jums nebuvo po to geriau. Beje, klausykla atsirado būtent patogumo dėlei, todėl tikrai yra galimybių bet kokioje aplinkoje išpažinti nuodėmes kunigui (pavyzdžiui, miške atsisėdus ant samanų - pati buvau tokiose Susitaikinimo pamaldose)...
- Būtent kunigui reikia pasakyti dėl to, kad tik iš jo galima gauti išrišimą. Tad tai nepriklauso nuo ryšio (kurio, beje, negalime matuoti) "su transcendencija" (patinka man tokie dideli Dievo "CHA", kai Jis visiškai nusispjauna į žmonių logiką, suvokimą ir pan.)...
P.S.: Labai gražu:
Citata iš: Dark balandžio 23, 2012, 08:10:10
kai aš kalbu apie save su artimu žmogumi, aš atrandu savy tai, ką reiktų labiau puoselėti ir tai, ko vertętų atsisakyti.
Citata iš: OKULTISTE balandžio 23, 2012, 11:19:42
P.S.: Labai gražu: Citata iš: Dark balandžio 23, 2012, 08:10:10
kai aš kalbu apie save su artimu žmogumi, aš atrandu savy tai, ką reiktų labiau puoselėti ir tai, ko vertętų atsisakyti.
Ačiū.
Bet iškyla klausimas, ar tas išrišimas yra tikras ar tėra kažkoks simbolis teoriniam lygmeny? Tieiog manau,kad nuodėmes gali atleisti tikrai ne žmogus.Aš neprieštarauju niekieno suvokimui, tačiau manasis supratimas pasilieka ties tuo,kad galiausiai paties žmogaus pats sau pripažindamas savo veiksmus gauna išrišimą nuo savęs būnant atviram ir teisingam, objektyviam sau.:) Nes kunigas gali duot išrišimą, bet ar jis bus tikras,jei tu sau meluosi?
Būtent, teisingai galvojate... Jei nebus visų Atgailos dalių, tai kokia tai Išpažintis... Tad tikrai tik kunigo išrišimo neužtenka...
Per visą gyvenimą buvau du kartus išpažinties pas kunigą. Man tai buvo labai nemalonus procesas. Sąžinė nepasidarė nė kiek ramesnė, net abejoju ar viską pasakiau. Negaliu prisiversti svetimam žmogui išsipasakoti - man tai nemalonu.
Išvis, bažnyčia ir buvimas joje mane kažkuom labai atgraso. Stengiuosi lankytis ten kuo rečiau, kiek tik įmanoma.
Citata iš: Beelzebub balandžio 23, 2012, 15:56:00
Per visą gyvenimą buvau du kartus išpažinties pas kunigą. Man tai buvo labai nemalonus procesas. Sąžinė nepasidarė nė kiek ramesnė, net abejoju ar viską pasakiau. Negaliu prisiversti svetimam žmogui išsipasakoti - man tai nemalonu.
Per pirmąją komuniją man buvo lygiai tas pats. Nepasakiau bent pusės nuodėmių.
Citata iš: RoxiO balandžio 23, 2012, 19:11:18
Citata iš: Beelzebub balandžio 23, 2012, 15:56:00
Per visą gyvenimą buvau du kartus išpažinties pas kunigą. Man tai buvo labai nemalonus procesas. Sąžinė nepasidarė nė kiek ramesnė, net abejoju ar viską pasakiau. Negaliu prisiversti svetimam žmogui išsipasakoti - man tai nemalonu.
Per pirmąją komuniją man buvo lygiai tas pats. Nepasakiau bent pusės nuodėmių.
Turbūt daugeliui panašiai. O man nuo pirmos komunijos dar daugiau blogų atsiminimų: pvz man nuo žvakės buvo užsidegę plaukai, o mano vienas klasiokas buvo nualpęs. Tai po to kai jau priėjau prie kunigo su ašarom akyse, man buvo toks stresas, kad man atrodo nieko jam net ir neatsakiau, nei "amen" nei nieko ką ten reikėjo.
Aha... Ir dėl jūsų asmeninių problemų kalta krikščionybė... :D
Citata iš: OKULTISTE balandžio 24, 2012, 10:23:11
Aha... Ir dėl jūsų asmeninių problemų kalta krikščionybė... :D
Na nežinau, kaip prie netyčia sudaužytos vazos galėčiau priplakti krikščionybę, bet jei taip sakai... :D
Pirmai neteisingai perskaičiau okultistės žinutę, sakau tai tam, kad žemiau esanti žinutė būtu prasminga :D
Ne pokalbių, o problemų :) skaityt nebemoki? :)
Na, aš tiesiog nemėgstu krikščionybės. Labai. :) Stengiuosi toleruoti visas religijas, bet nelabai man sekasi tai.
Su krikščionybe viskas tvarkoj - gera religija. Tik va žmonės...
Tai gal derėtų įsikalti tai į savo traumuotą galvelę...
Nacizmas ir komunizmas irgi geros filosofija. Tik va, žmonės..
Tai, ką žmonės su filosofija daro, ir yra svarbiausia. Ant poprieriaus gal ir puiki ta krikščionybė. Bet popieriukas nieko nereiškia. Svarbu tai, kas yra realybėje. Ir teisti religiją reikia pagal tai, kaip žmonės su ja tvarkosi. O ne kokia teorija yra :)
Citata iš: OKULTISTE balandžio 24, 2012, 15:42:33
Su krikščionybe viskas tvarkoj - gera religija. Tik va žmonės...
Tai gal derėtų įsikalti tai į savo traumuotą galvelę...
Tai gal eik ir įkalk tai į kokio kunigo pedofilo galvelę. :)
Citata iš: OKULTISTE balandžio 24, 2012, 15:42:33
Tik va žmonės...
Tai gal derėtų įsikalti tai į savo traumuotą galvelę...
Na to jau man per daug, todėl išdėstysiu ką aš manau. Manau, kad tu tai sakai žmonėms, kurie turi užtikrintus argumentus ir įrodymus, kai tuo pačiu tu tegali pateikti beprasmį sakinį, kuris nieko nereiškia ir yra visapusiškai šališkas tavo nuomonei.
Citata iš: Teroras gruodžio 28, 2011, 13:59:24
Jau seniai negaliu suprasti vieno dalyko. Kodel man Dievas gali atleisti nuodemes tik su kunigo pagalba? Kodel as turiu eiti pas kuniga, sakyti jam savo nuodemes, o jis tarsi butu isskirtinis asmuo, Dievo vardu man jas atleidzia? Tie patys vaikai eina pas kuniga su baimes pilnomis kelnemis ir kalba ten net ne is sirdies. Kodel man Dievas negali atleisti jeigu as pvz. atsiklaupciau pries kryziu namie, ir mintyse nuosirdziai atgailauciau? Ar gi tai ne geriau?
Nesuprantama man tai yra.
Pritariu! As manau visiskai taip pat... Pavyzdziui, kai pries 2 ar 3 metus buvau paskutines ispazinties, visada galvodavau, kaip nesusimauti, nepamirsti, ka sakyti, kaip pasakyti ir dar plius prisiminti kokias nuodemes dariau. Mano nuomone, nuodemiu atleidimas yra tada, kai pats supranti, ka ne taip padarei ir kaip pasikeisti, o ne pas kunigeli nueit ir pasipasakot. Todel daugiau ir nebevaikstau, nes nematau pointo sakyt ta pati per ta pati, kai uztenka tik susimastyt ir susivokt, kad: "Ei, pala, kaip as taip galejau pasielkt, geriau atsiprasyti to zmogaus" ar kazkas tokio... Kas is to, kai kaikurie ispyskina viska tam kunigui ir net nesusimasto apie tas nuodemes ir toliau jas daro...
Pf... Cha cha cha! Kaip juokinga ir apgailėtina: dėl to, kad petys "deda į kelnes" prie klausyklos, tai jau blogas sakarmentas...
(Ir kažkodėl mintyse nuskambėjo tarsi šių kinkadrebių tvirtu balsu: "Man neina susikalbėti su savo broliu, lyg jis būtų ateivis iš kosmoso. Todėl manau, kad jis turėtų pradėti valgyti vien braškinius ledus ir ne per burną, o atsisėsdamas ant jų" - bet čia gal jau vienas iš mano pasąmonės "bajeriukų"... Chi chi.)
Citata iš: Teroras gruodžio 28, 2011, 13:59:24
Jau seniai negaliu suprasti vieno dalyko. Kodel man Dievas gali atleisti nuodemes tik su kunigo pagalba? Kodel as turiu eiti pas kuniga, sakyti jam savo nuodemes, o jis tarsi butu isskirtinis asmuo, Dievo vardu man jas atleidzia? Tie patys vaikai eina pas kuniga su baimes pilnomis kelnemis ir kalba ten net ne is sirdies. Kodel man Dievas negali atleisti jeigu as pvz. atsiklaupciau pries kryziu namie, ir mintyse nuosirdziai atgailauciau? Ar gi tai ne geriau?
Nesuprantama man tai yra.
Paaiškinsiu kodėl tu negali savo nuodėmių išsakyti tiesiogiai Dievui.
Matai, Dievas yra per daug užimtas, kad klausytų tavo banalių ir neįdomių nuodėmių. Kiekvieną savaitgalį Dievas Su Alachu, Buda ir kitais Dievais eina sužaisti kelias golfo partijas. Šiokiomis dienomis jis kergia karves ir kitus gyvulius, o penktadieniais jis atsiskaito su kunigais už darbą prie taurelės viskio. Štai kodėl tu negali tiesiogiai jam išsakyti savo nuodėmių. Jis labai užimtas, tačiau yra žmonės (kunigai), kurie išklauso tavo nuodėmes ir perduoda Dievui. Supratai? :)
;D Taikliai. Koks klausimas, toks ir atsakymas...
Taip, tai mano skepticistinis ir labai ironiškas atsakymas (tikrojo atsakymo aš nežinau, man ir pačiam būtu įdomu sužinoti kuo Dievas taip užsiėmęs) :D
Na, nepatingėkit bent keletą pirmų temos pranešimų paskaityt :)
Paragraf 78, jaučiu, jau tuziną kartų atsakė kam tie kunigai. Net man jau dašilo.. :D
P.S. Man patinkanti Biblijos eilutė. Kuri gal visai į temą:
Mt 6:
5 „Kai meldžiatės, nebūkite tokie, kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis stovėdami sinagogose ir aikštėse, kad būtų žmonių matomi. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. 6 Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins.
Va čia ir pasimato kas skaito, o kas tik kalba bet negirdi. Ir tema ima suktis ratu :)
(Čia tikriausiai galutinai nokautavo Biblijos citata) Soldieji, Jūs nuostabus! Aš Jumis žaviuosi... ir iš pagarbos Jums, susivaldysiu nuo tos ištraukos maniakiško nagrinėjimo (labai mėgstu biblistiką)...
(http://static.fjcdn.com/comments/3436896+_6115b046f91266f055dd07f82b2c8f46.jpg)