Kelionė po dvasinius pasaulius

Pradėjo a.t.sielis, sausio 26, 2014, 00:47:46

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

a.t.sielis

sausio 26, 2014, 00:47:46 Redagavimas: sausio 26, 2014, 11:51:45 by a.t.sielis
Šį pasakojimą užrašė 16 amžiaus vaišnavų šventasis Sanatana Gosvamis. Dvasinių mokytojų tradicijos teigimu, jis tuos dalykus matė savo dvasiniame suvokime, o pats gyvas pasakojimo procesas įvyko realiai anksčiau, kai epų aprašomos ankstyvosios Vedų epochos karalius Parikšitas pasakojo tai savo motinai Utarai.

Man šią įdomią ir nuostabią istoriją jau seniai knieti išversti į lietuvių kalbą (iš vertimo anglų klb.), tai galvoju, jeigu jau kažką rašyti forumuose, tai galiu paversti po gabaliuką ir įdėti, o skaitytojui bus įdomu susipažinti su šiuo Indijos raštu.

Tad pradedu.




Šrilos Sanatanos Gosvamio "Brihad Bhagavatamritos" ("Didis Bhagavat Nektaras"; "bhagavat" nurodo į Dievo Asmenį arba Jo transcendentinius tarnus) 2 dalies

35-37 posmai. Senoviniais laikais Pragdžiotiš-puro mieste gyveno neturtingas dvasininkas, kuris neturėjo raštų išmanymo. Tame mieste būna deivė Kamakhya (dar žinoma Durgos vardu), ir kiekvieną dieną dvasininkas ištikimai ją garbino, trokšdamas didelio turto ir prabangos. Patenkinta jo garbinimu, deivė jam pasirodė sapne, ir davė mantrą - dešimties skiemenų gopala-mantrą, kurios Dievybė yra Šri Madana-gopala. Ši mantra įkūnija didžią galią. Dovanodama šią mantrą dvasininkui, deivė jį pamokė apie tai, kaip medituoti su šia mantra, o taip pat kaip protu pašvęsti savo kūną Dievui, ir apie kitus ritualus bei garbinimą. Ji pasakė, kad šios mantros išskirtine galia jis pasieks tarnystę Šri Madana-gopalos pėdoms, kurios palyginamos su lotoso gėlės žiedais.

Vertėjo pastabos, papildymai, iliustracijos, nuorodos: [spoiler]a) dvasinininkas - brahmanų socialinės grupės atstovas, brahmana, t.y., tas, kuris tyrinėja ir pažįsta dvasinius dalykus. žr. http://en.wikipedia.org/wiki/Brahmin

b) deivė Kamakhya arba Durga: visos materialios energijos, materialios visatos, valdovė. Dievo išorinė galia. žr. http://en.wikipedia.org/wiki/Kamakhya ;

Šių dienų Kamakhya deivės šventykla toje pat vietovėje:



Deivė Durga:



c) Šri Madana-gopala: Vienas iš Dievo vardų ir pavidalų - "Protą pakerintis piemenukas"



d) mantra - mistinis posmas, sudarytas iš Dievo vardų, kuriuo kreipiamasi į kažkurią individualią dievybę. Be Dievo vardų, mantra taip pat įtraukia kai kuriuos specialius žodžius, pvz. nama, svaha ir klim. Mantros skirtos išugdyti sielos ryšį su Dievu. "Mananat trayate iti mantrah" - žodis "mantra" susideda iš dviejų dėmenų, kurie nurodo į manas (protas) ir trayate (išvaduoti) - pažodžiui, "tai, kas išvaduoja protą". [/spoiler]


38 posmas. Dar kartą paragintas Deivės, dvasininkas pasinėrė į mantros rečitavimą. Vienumoje jam giedant šią mantrą, jo troškimas turtui dingo ir jis tapo vidujai ramus.

39. Dvasininkas neišmanė Absoliučios Tiesos pamatinių principų, taigi, jis pradėjo galvoti: "Turi būti dar kažkoks transcendentinis tikslas be šios mantros giedojimo, ir dar kažkoks procesas, kaip tą tikslą pasiekti".

40. Po kažkiek dienų, dvasininkas atsižadėjo gyvenimo namuose. Prašydamas išmaldos tik tiek, kiek reikia palaikyti fiziniam kūnui, jis klajojo po skirtingas šventas piligrimystės vietas, ir galiausiai pasiekė Ganga-sagarą, vietą, kur upė Ganga įteka į vandenyną.

41. Toje vietoje, Gangos pakrantėse, jis sutiko daug dvasininkų, daugiausiai šeimos žmonių, kurie labai gerai išmanė įvairias žinojimo sritis, ir buvo užsiėmę savo religinėmis pareigomis.

42. Iš tų dvasininkų jis išgirdo apie kasdienes privalomas pareigas (nitya-karmą), iš aplinkybių kylančias pareigas (naimittika-karmą), kitas pareigas, rezultatus gimdančią veiklą (kamya-karmą), ir kaip šių veiklų pagalba pasiekiama rojiška laimė (svarga-sukha).

Pastabos: [spoiler]Nitya karma - nuolat vykdomi ritualai, tokie kaip ugnies aukos ir kt. žr. http://en.wikipedia.org/wiki/Nitya_karma
Naimittika karma - specialiomis dienomis arba per šventes atliekami ritualai, tokie kaip aukojimai protėviams ir kt.
Kitos pareigos - pvz. keltis anksti ryte prieš patekant saulei specialiu dvasiškai palankiu metu (brahma-muhurtos laikotarpiu žr. http://en.wikipedia.org/wiki/Brahmamuhurtha)
Kamya karma - asketiški įžadai (vratos).
Svarga - penktasis rojinių planetų lygmuo iš septynių, žr. http://en.wikipedia.org/wiki/Svarga[/spoiler]


43. Matydamas dvasininkų stiprų tikėjimą jų ritualais, kurį jie išreiškė įspūdingais įžadais, jis irgi išvystė tikėjimą tais ritualais. Gavęs iš jų pamokymus, jis pradėjo atlikti tuos pačius ritualus.

44. Pagerbdamas Deivės nurodymą, dvasininkas toliau kasdieną giedojo gopala-mantrą vienumoje. Nors jis ir užsiėmė tomis ritualistinėmis veiklomis, tačiau, mantros galia padarė taip, kad jo širdis nebuvo patenkinta.

45. Galiausiai, praradęs susidomėjimą tomis ritualistinėmis veiklomis, dvasininkas nukeliavo į šventą buveinę pavadinimu Kaši. Ten jis sutiko daug atsižadėjusių pasaulio vienuolių (sanjasių), kurie buvo atkeliavę iš skirtingų kraštų. Jie buvo užsiėmę debatais, aptarinėdami įvairius monizmo teorijos (advaita-vados) paaiškinimus.

Pastabos: [spoiler] a) Kaši - dar žinomas kaip Varanasi, viena iš svarbių Indijos šventų vietų; miestas dažnai lankomas ir vakariečių turistų; žr. http://en.wikipedia.org/wiki/Varanasi
b) advaita-vada, teorijos apie Absoliuto beasmenį aspektą; žr.: http://en.wikipedia.org/wiki/Advaita_Vedanta ][/spoiler]


46. Visų pirma, jis pagarbiai nusilenkė Šri Višvešvarai (Šri Višvanatha Mahadevai, t.y. Viešpačiui Šivai). Tada aplankė kiekvieną mathą (t.y. mokymosi centrą), kur lenkėsi vienuoliams (sanjasiams), kalbėjosi su jais, ir ilsėjosi jų kompanijoje.

Pastabos: [spoiler]a) Višvešvara - vardas, susidedantis iš dviejų dėmenų: "višva" - visata, "išvara" - valdovas. "Visatos Valdovas".
b) Višvanatha - vardas, susidedantis iš dviejų dėmenų: "višva" - visata, "natha" - "globėjas, prieglostis"; "Visatos Globėjas"
c) Mahadeva - vardas, susidedantis iš dviejų dėmenų: "maha" - didis, "deva" - dievas. "Didysis Dievas"
d) Viešpats Šiva. (žr. http://en.wikipedia.org/wiki/Shiva) Dievo skleidinys, visatos aukščiausias pusdievis.

Brahma nesugeba vykdyti naikinimo, o naikinimas - labai pavojingas dalykas, o Šiva turi pakankamai gebėjimo. Šivos padėtis aukštesnė negu Brahmos - Brahma dažniausiai yra paprasta gyvoji esybė, o Šiva - specifinė Viešpaties Višnu manifestacija, bet jis nelygus Viešpačiui Višnu savo veikla ir savybėmis. (Kartais, kai nebūna gyvų esybių, tinkamų Brahmos padėčiai, Viešpats Višnu manifestuoja ir Brahmą iš Savęs)

Šiva panašus į fermerį, kuris augina kviečius. Jiems sunokus, nupjauna ir iškulia grūdus, o likusius šiaudus sudegina. Panašiai, Šiva visatos naikinimo metu tarsi grūdus išrenka visas sielas iš kūnų, o visą visatą sunaikina, sudegina. Sielos - amžinos, jos nežūva, sunaikinus visatą, jos ilsisi Viešpatyje Višnu (Maha Višnu), ir laukia kito kūrimo. Kai kurios per tą laiką patobulėja ir eina į dvasinę Viešpaties Višnu buveinę, kur amžinai bendrauja su savo garbinama Aukščiausiojo Dievo Asmens manifestacija.

Ir kitus sudėtingus dalykus daro Viešpats Šiva, kurių negalėtų atlikti niekas kitas. Jis kaip tas, kuriam patikimi sudėtingi, pavojingi darbai, ir kuris gali kontaktuoti su visokiais visatos "bomžais" ir jiems padėti.

Be naikinimo, jis taip pat dalyvauja ir visatos kūrime. Yra kelios jo manifestacijos, kurių padėtis ir buveinė šiek tiek skiriasi.


e) Višvanathos šventykla Kaši mieste:



žr. http://en.wikipedia.org/wiki/Kashi_Vishwanath_Temple

f) matha - žr. http://en.wikipedia.org/wiki/Matha[/spoiler]


47. Tų vienuolių protas buvo meistriškai naudojamas grynai debatams. Jų teiginiai apie išvadavimą iš materialios egzistencijos buvo pristatomi logiškai, tarsi išvadavimas būtų kaip paprasčiausias agrastas jų delnuose. Todėl klausydamasis jų diskusijų, dvasininkas pradėjo galvoti, kad jų pažiūrose yra sutelkta pati gryniausia esmė ir kad jos aukščiausios.

48-49. Dvasininkas reguliariai girdėdavo tuos vienuolius cituojant posmus iš Vedantos, kurie skelbia tokios gyvenimo tvarkos, kaip atsižadėjimas (sanjasa), ir beasmenio išsivadavimo viršenybę. Kasdieną išsimaudęs Gangoje, maudynių vietoje pavadinimu Manikarnika, jis eidavo į Šri Višvanathos akivaizdą (daršaną) (t.y. aplankyti Viešpaties Šivos dievybės šventykloje). Su tais sanjasiais jis valgydavo skanius valgius ir jam nereikėjo dirbti. Taip jis išvystė poreikį priimti sanjasą, atsižadėjusio vienuolio įžadus.

Pastabos: [spoiler]a) Manikarnika ghat: viena švenčiausių ir seniausių maudyklų Gangos pakrantėje Kaši mieste. Ten pat pagrindinė mieste mirusiųjų deginimo vieta. Seniau ten buvo deginami tik karališkos kilmės asmenys. "Manikarna" reiškia "auskarai", vietos pavadinimas siejamas su Viešpaties Šivos auskaru. Žr. http://en.wikipedia.org/wiki/Manikarnika_Ghat

Manikarnika ghat 1922 metais:

[/spoiler]


50. Dėl savo pagarbos deivei Kamakhjai, o taip pat todėl, kad iš to patirdavo vidinę laimę, dvasininkas nenustojo giedoti mantros. Praėjo kažkiek dienų, ir tada vieną naktį sapne jis išvydo savo mantros viešpataujančią Dievybę.

51. Kai mantros viešpataujanti Dievybė jam sapne apsireiškė, nepaprastas Dievybės grožis užbūrė dvasininko širdį, ir pripildė jį aukščiausios palaimos. Nuo tada, išskyrus mantros giedojimą, visos kitos veiklos jam prarado skonį.

52. Tada dvasininkas pasimetė dėl savo pareigų. Būdamas nevilties būsenoje, jis užmigo. Šri Mahadeva (Viešpats Šiva), kartu su Deive, apsireiškė jam sapne, ir liepė taip:

53. "O kvaily! Nepriimk sanjasos, atsižadėjusio vienuolio įžadų. Greitai keliauk į Šri Mathuros rajoną. Ten, Šri Vrindavanoje tavo troškimas tikrai išsipildys."

Pastabos:[spoiler]Šri Mathura - viena svarbiausių Indijos šventų vietų, žr. http://en.wikipedia.org/wiki/Mathura[/spoiler]


54. Tai išgirdęs, dvasininkas labai panoro eiti į Mathurą. Nuolat dainuodamas "Mathura, Mathura", jis keliavo ta kryptimi. Pakeliui jis priėjo Prajagą.




Tęsinys bus sekančiuose postuose.


Aukštyn