Mėnulio gimimas

Pradėjo Benamis, spalio 21, 2012, 12:18:54

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Benamis

Mėnulio dirvožemyje rasta cheminė keistenybė patvirtina 37 metų senumo teoriją, kad mūsų planetos palydovas susiformavo po apokaliptinio Žemės ir didžiulės kosminės uolienos susidūrimo.



Dar 1975 metais astronomai konferencijoje iškėlė mintį, kad mūsų palydovas susidarė per jaunos žemės ir Marso dydžio kūno, kurį jie pavadino Tėja, susidūrimą.

Susidūrimas ištirpdė ir išgarino Tėją ir didžiąją dalį susidarančios žemės mantijos. Susikondensavę uolienų garai suformavo Mėnulį.

Tai paaiškintų, kodėl Mėnulis toks didelis (jo dydis prilygsta ketvirtadaliui Žemės, tai penktas pagal dydį palydovas Saulės sistemoje) ir kodėl jis taip arti mūsų.

Daugelį metų „Milžiniško susidūrimo teorija" buvo paraštėse, kol kompiuterinės simuliacijos parodė, kad ji gali būti teisinga.

Mėnulio dirvožemio grūdelius, pargabentus „Apollo" misijų, tyrinėję mokslininkai teigia radę ir šią teoriją patvirtinančių cheminių įrodymų.

Jie slypi nedideliame sunkesnio cinko izotopo pertekliuje.

Šis praturtinimas galėjo įvykti todėl, kad sunkesni cinko atomai garų debesyje turėjo kondensuotis greičiau nei lengvesnieji.

Šis mažytis, bet daug pasakantis skirtumas vadinamas izotopiniu frakcionavimu.

„Mėnulio uolienose išmatuotas frakcionavimo dydis yra 10 kartų didesnis nei matomas žemės ar Marso uolienose. Tai svarbus skirtumas", - teigė Fredericas Moynieras iš Vašingtono universiteto Sent Luise, Misūryje.

Frakcionavimas tirtas 20 Mėnulio uolienų mėginių, kuriuos iš skirtingų jo vietų pargabeno „Apollo" misijos, ir vieno Mėnulio meteorito.

Jie sulyginti su 10 meteoritų, kurie, kaip nustatyta, Marso kilmės, įskaitant vieną, kuris saugotas kolekcijoje Vatikane, bei su uolienomis, rastomis Žemėje.

Masės spektrometru atlikta analizė parodė, kad cinkas Mėnulyje smarkiai išeikvotas, tačiau rasta sunkesnių izotopų žymių.

Didelio masto cinko garavimas  - užuomina apie didelį įvykį, pavyzdžiui, susidūrimą, o ne vietinį vulkaninį aktyvumą, teigia tyrėjai.

„Reikia kažkokio masinio Mėnulio tirpimo, kad būtų sukuriama cinkui išgarinti reikiama temperatūra", - teigė Jamesas Day iš Scippso okeanografijos instituto Kalifornijoje.

Anot mokslininkų, Didelio susidūrimo teorija gali padėti įminti ir dar vieną mįslę: kodėl Žemėje tiek daug vandens, o Mėnulis toks sausas?

„Tai labai svarbus klausimas, nes jei ieškome gyvybės kitoje planetoje, turime pripažinti, kad tam greičiausiai reikia panašių sąlygų. Taigi norint suprasti, kaip planetoje atsiranda gyvybė, reikia išsiaiškinti, kaip planetoje atsiranda jai būtinos sąlygos", - kalbėjo J. Day.

Tyrimo rezultatai skelbiami britų žurnale „Nature".

LRT.LT

Hekate

Citata iš: Benamis  spalio 21, 2012, 12:18:54
Anot mokslininkų, Didelio susidūrimo teorija gali padėti įminti ir dar vieną mįslę: kodėl Žemėje tiek daug vandens, o Mėnulis toks sausas?

Geras klausimas, visa dieną apie tai galvoju "kodėl?"  :D

Nežinukas

#2
spalio 23, 2012, 11:46:33 Redagavimas: spalio 23, 2012, 11:52:48 by Nežinukas
Labai seniai skaičiau "Baltosios lapės knygos" dalis. Ten buvo sakoma, kad anksčiau buvo du mėnuliai. Žemę visą laiką dengė rūkai ir vargino žmones. Tai dievai ėmė ir pakeitė ženės ašis, vienas mėnulis dingo, bet rūkai baigėsi. Gabaliukai iš tos "Baltosios lapės knygos" buvo paskelbti sakyčiau apie 1972-1974 metus "Komjaunimo Tiesoje". Vėliau mėginau surasti tuos numerius (apie 10), bet nebepavyko. Tada tą temą užgožė Denikeris su savo "Prisiminimais apie ateitį", o dar vėliau tiesiog pamiršau visą tai. Kas netingi, galėtų rimčiau paieškoti tuos straipsnius, labai jau įdomi versija.

Linas Esu

Žemės palydovo stebėjimų, kurie buvo atliekami kosminiu aparatu „Kaguya", rezultatai parodė, kad Mėnulio paviršiuje yra urvas, kuris tęsiasi maždaug 50 km.



Specialistų manymu, ši uolienų ertmė ateityje gali pasitarnauti kaip prieglauda astronautams, kurie išsilaipins Mėnulyje, skelbia leidinys „The Japan Times".

Ekspertai teigia, kad šis urvas galėjo susiformuoti maždaug prieš 3,5 mlrd. metų dėl vulkaninės veiklos. Jis yra po lavos kupolais, kurie vadinami Mariuso kalvomis.

Aplink Mėnulį skriejantis dirbtinis palydovas pirmiausia pastebėjo angą, kurios skersmuo ir gylis siekė po 50 m. Tačiau ištyrus šią ertmę radijo bangomis, paaiškėjo, kad tai tėra įėjimas į ilgą lavos tunelį.

Astronomai spėja, kad šis urvas gali tapti tinkama vieta nuolatinės astronautų bazės statyboms. Jis apsaugotų žmones nuo Saulės radiacijos ir kosminių spindulių.

vytra

#4
spalio 20, 2017, 14:37:54 Redagavimas: spalio 20, 2017, 14:40:17 by vytra
Citata iš: Nežinukas  spalio 23, 2012, 11:46:33sakoma, kad anksčiau buvo du mėnuliai.
- buvo kažkoks super susidūrimas, pietų Afrikoje palikęs didžiuosius ežerus, "atlaužęs" tektoninę plokštę aplink tuos ežerus (galite pažiūrėti tektoninių lūžių žemėlapyje), perskrodęs Žemę kiaurai ir "išlėkęs" dabartinio Tibeto teritorijoje, palikęs Himalajų kalnus ir didelę dykumą. Šis "mėnulis" buvo tuščiaviduris burbulas, kuris matyt neturėjo pakankamo stabilumo, todėl suiro ir jo dulkės nusėdo ant antrojo mėnulio. Štai tas nuosėdas parsigabeno amerikiečiai, gi pats dydysis mėnulis yra ne iš Žemės kilęs. Parašysiu kitą kartą.

:(


Aukštyn