As jau seniai pastebejau pas vaikus viena idomu dalyka (zinoma nekalbu apie visus). Jie daznai sako kazka panasaus:
"Kai as buvau didelis, dariau ta ir ta".
Zinoma, po tokiu zodziu dauguma suaugusiuju skuba pataisyti(?) vaika sakydami, kad tu dar nebuvai didelis/neesi didelis ir pns. O gal jie tokiu budu tik 'nustumia' uzmarstin vaiku prisiminimus apie ankstesni ju gyvenima? Gal vertetu juos paklausti kazko panasaus:
"O ka tu dar darei?", "Kas tu buvai?" ir t.t.
Ka apie tai manote? Ar susidurete su panasiais vaiku pasakojimais?
Na šiaip išmąstymas gan įdomus, bet būsiu skeptiškas šiuo atžvilgiu. Man atrodo, kad labiau tai tėvų įtaka, pvz.: vaikas padaro ką nors gero ar pan. ir tėvai jam sako "vai koks didutis tu jau", arba ateina svečiai ir visi giria tą vaiką, kad jis jau didelis. Manyčiau, kad tai užsifiksuoja vaiko pasąmonėje, kaip kokia akimirka ir todėl taip sako... Jie neprisimena, kad tuo metu buvo svečių ar pan., bet prisimena, kad tada buvo "dideli".
As ne apie mazus dalykus kalbejau. Kai dirbau su vaikais jie tikrai idomiu dalykeliu pripasakojo:
kaip pvz.:
"Kai as buvau didelis tai tame kare buvo taip ir taip."
Kas blogiausiai, jog visi is karto puola vaika:
"Uzmirsk tai, kalbi nesamones."
"Tu dar nebuvai didelis, nekalbek taip."
"Tu dar tik busi didelis..."
ir panasiai. Manau, kad tokie zodziai tiesiog skatina su laiku uzmirtsti kas buvo(?). Deja ir as taip dariau.
Zinoma, nesakau, kad si mano teorija yra 100% teisinga, tiesiog jau seniai apie tai galvojau, todel nusprendziau parasyti. Gal kas nors perskaitys ir kai susilauks vaiku nuspres ne "mokyti" vaika, o ji klausineti, jeigu pasitaikys atvejis kai jis prades pasakoti ka dare 'kai jis buvo didelis' :)
Maži vaikai yra tyri, jie dar nėra prisirišę prie šio pasaulio sistemos taip stipriai, kaip suaugusieji, todėl kartais pasitaiko atveju, kai vaikai prisimena savo praeitus gyvenimus.
Žinoma, tokie vaiko pasisakymai, kaip: „Kai buvau didelis aš turėjau žmoną" ar panašūs trumpi pasakymai nieko daug neparodo, todėl reikėtų suklusti, kai vaikas panašiai kalba, ir paklausinėti apie jo prisiminimus (kartais gal tik fantazijas), o ne, kaip Benamis sakė, atmesti jų tokius pasisakymus ir liepti tylėti, nes tada vaikui tiesiog užsiblokuoja tie prisiminimai ir jis bijo pasakoti apie tai, kad tėvai nesupyktų ir panašiai.. Na toks tėvų elgesys yra galimai neteisingas, nes juk iš tokių pasakojimų (dar ypač jeigu jie pasitvirtintų) galima daug ką sužinoti apie vaiko praeitus gyvenimus, jo tikslus šiame gyvenime, Karmą ir panašiai.. Nors Indijoje tėvai tik išgirdę tokius mažamečių vaikų pasisakymus liepa jiems visam laukui liautis apie tai kalbėjus, nes neva tai gali atnešti nelaimes ar kažką panašaus..
Vienas iš žymiausių reinkarnacijos tyrinėtojų buvo biochemikas, psichiatrijos profesorius Ianas Stevensonas (http://en.wikipedia.org/wiki/Ian_Stevenson). Jis būtent ir tyrinėjo panašius mažų vaikų prisiminimus, buvo daug atveju (apie 3000), kai vaikų pasakojimai apie praeitus gyvenimus pasitvirtindavo. Jis teigė, jog 2-4 metų sulaukę vaikai dažniausiai prisimena praeitus gyvenimus, o 7-8 metų vaikų prisiminimai apie tai sustoja.
Daugiausiai praeitų gyvenimų prisiminimų yra ištyrinėjęs Virdžinijos universiteto profesorius Ianas Stevensonas, kuris tam paskyrė 40 savo gyvenimo metų. Kiekvienu atveju jis metodiškai užsirašinėjo vaiko teiginius apie praeitą gyvenimą, rasdavo mirusį žmogų, su kuriuo, jo nuomone, vaikas save susiejo, ir tikrino, ar praeito gyvenimo atsiminimai atitinka faktus. Taip pat ieškojo sutampančių apgamų ir įgimtų vaiko defektų, kurie panašūs į atitinkamo mirusio žmogaus žaizdas.Pakankamai tipiniame Stevenso nagrinėtame atvejyje berniukas iš Beiruto kalbėjo apie mechaniką, kuris žuvo avarijoje. Pasak kelių liudininkų, berniukas pasakė vairuotojo vardą, tikslią avarijos vietą, mechaniko seserų, tėvų, pusbrolių ir medžioklės draugų vardus. Visa tai sutapo su keli metai prieš berniuko gimimą mirusio vyro gyvenimu. Jokio mechaniko ryšio su berniuko šeima nebuvo rasta.Daug užhipnotizuotų žmonių spontaniškai atsimena praeitus gyvenimus.
(šaltinis (http://reiskiniai.forumotion.com/t7-reinkarnacija))
Čia dar video (http://www.youtube.com/watch?v=hZhMDU9GcVg), kur filosofijos profesorius kalba apie jo darbus.
Ortodoksinis, dogmatiškas mokslas, žinoma, atmeta jo tyrinėjimus, kai kurie "mokslininkai" net nepažiūri į jo tirtus atvejus, o tiesiog atmeta viską vien dėl to, kad mokslas to negali paaiškinti ir mano, jog tai tiesiog neįmanoma, nes mes juk esame tik cheminių reakcijų vykstančių smegenyse padarinys, mechaniškai veikiantis gyvūnas, na, kaip robotas. Nors Robert'as Almeder'is (kuris kalbėjo pateiktame video) savo knygose sumalė Stevensono skeptikus.
Na jei žiūrint iš tokių frazių pusės gali būti, kad tavo teorija teisinga Benami. Nes pagalvojus, net ir praėjus kokiems 10 metų nuo vaikystės žmonės pamena tik pavienius fragmentus. Todėl visai tikėtina, kad vaikai, ypač jaunesni, gali lengviau prisiminti savo praeitus gyvenimus, kaip fragmentus.
Vaikų fantazija yra laki, jie gali dar ir ne tokių dalykų prikalbėti. Manau per daug sureikšmini tokias frazės.
Citata iš: paragraf 78 balandžio 15, 2012, 15:18:23
Vaikų fantazija yra laki, jie gali dar ir ne tokių dalykų prikalbėti.
Dazniausias suaugusiuju atsakymas :-\
insomnia, tu netiki reinkarnacija, esu teisus?
Taip, netikiu.
O apie tokius vaikų pasisakymus galima daryti įvairių spekuliacijų, kaip kad padarė Jonas.
Tačiau vaikai praeina įvairias vystymosi stadijas, vien aiš jų yra susitapatinimas su suaugusiųjų pasauliu. Vaikas teigia kad jis didelis. Tad natūralu kad jis gali pradėti pasakoti jog va kai buvau didelis tai dariau tai ir tai.
Taip, bet Jonas neteige, kad absoliuciai visi pasisakymai yra isgalvoti.
Citata iš: paragraf 78 balandžio 15, 2012, 15:42:27
Taip, netikiu.
Tai daug ka paaiskina. Pvz. tu tiki tuo ka skelbia baznycia, ir pagal tavo pasisakymus tau sunku suvokti kaip kiti gali ja abejoti. Cia lygiai tas pats :)
Veliau parasysiu viena istorija susijusia su vaikais kuria zinau, taciau dabar turiu jau lekti :)
CitataO apie tokius vaikų pasisakymus galima daryti įvairių spekuliacijų, kaip kad padarė Jonas.
Aš nedariau jokių spekuliacijų, tiesiog pateikiau informaciją, faktus. Kaip ir tame Stevensono tirtame atvejyje, kurį jau citavau ankstesnėje žinutėje:
Pakankamai tipiniame Stevenso nagrinėtame atvejyje berniukas iš Beiruto kalbėjo apie mechaniką, kuris žuvo avarijoje. Pasak kelių liudininkų, berniukas pasakė vairuotojo vardą, tikslią avarijos vietą, mechaniko seserų, tėvų, pusbrolių ir medžioklės draugų vardus. Visa tai sutapo su keli metai prieš berniuko gimimą mirusio vyro gyvenimu. Jokio mechaniko ryšio su berniuko šeima nebuvo rasta. Čia nėra jokių spekuliacijų. Berniuko pasakojimas buvo PATVIRTINTAS. Panašių atveju Stevensonas ištyrė apie 3000-čius. O kur dar kitų tyrėjų tyrimai ? Kur dar neištirti atvejai ? Kur dar atvejai kai tėvai į tokius vaikų pasakojimus nekreipia dėmesio ?
Atmesti Stevensono tyrinėtus ir kitus PATVIRTINTUS vaikų pasakojimus , tolygu užmerkti akis prieš faktus iš baimės, kad sugrius tavo puoselėta pasaulėžiūra ar šiaip dėl nesupratimo.
Man pasakojo mama, kad mano pusseserė būdama 3 metukų pradėjo pasakoti, kad įkrito į šuliny. Ji šaukėsi pagalbos bet niekas neišgirdo, ir ji ten mirė(ar kažkas panašaus)....Nežinau jei taip tada vaikų fantazija tikrai laki ;D bet esu iš tų kurie tiki reankarnacija :) tad...
Ką tik paklausiau mamos, tai sakė, kad ir aš ir brolis būdami maži dažnai minėdavome tą "Kai aš buvau didelis...". :O
Neklausei ka butent pasakojot? :)
Atsiprasau tu, kurie megaujasi savo mistinemis iliuzijomis, bet cia tiems, kurie dar neprisisvaige...
As pati atsimenu, kaip taip kalbejau (na is gana seniai vaikyste atsimenu)... Tai visokias tokias frazes sakydavau, kai parasciausiai prisimindavau, ka zaidziau. Pavyzdziui: "Kai as buvau mama", "as buvau kalejime ir mane ten nusove"... Pasakojimai dazniausiai turedavo ta pati siuzeta ir budavau ta pati veikeja, nes zaidimus tokius pat vis zaizdavome arba pratesdavome (stai is kur pasakojimu nuoseklumas); paklausima "O kas Tu buvai?" galima suprasti, kaip vaiko domejimasi, koks veikejas buvo suaugusysis, kai zisdavo...
Citata iš: OKULTISTE balandžio 15, 2012, 20:29:57
Pavyzdziui: "Kai as buvau mama", "as buvau kalejime ir mane ten nusove"... Pasakojimai dazniausiai turedavo ta pati siuzeta ir budavau ta pati veikeja, nes zaidimus tokius pat vis zaizdavome arba pratesdavome (stai is kur pasakojimu nuoseklumas); paklausima "O kas Tu buvai?" galima suprasti, kaip vaiko domejimasi, koks veikejas buvo suaugusysis, kai zisdavo...
Sutinku, kad vaikai gali ir prifantazuoti, taciau tokias istorijas neimanoma sukurti pvz. hipnozes metu (kai atlieka rimtas specialistas).
Kazin ar tas "rimtas specialistas" imtusi tokio tyrimo, nesitikeamas,kad pasitvirtins sencacingas teiginys... Tai gi zmones... ;) Tas tyrejas nesamoningai gali pasikabinti ant hipotezes kabliuko, kaip ir daug mistikos ieskotoju... O viskas parasciaisiai del to, kad suaugusiems sunku suprasti, kaip vaikai (juk net ir savo bendraamziu daznai nesuprantame) suvokia pasauli, nes arba visiskai neatsimena, arba labai miglotai prabega fragmentai is to mazuteliu amziaus...
Ar cia tik man atrodo elementaru? (Na nezinau, kaip be prisiminimu kiti vertina...)
CitataAtsiprasau tu, kurie megaujasi savo mistinemis iliuzijomis, bet cia tiems, kurie dar neprisisvaige...
Aš kalbu apie PASITVIRTINUSIUS vaikų pasakojimus apie galimus jų praeitus gyvenimus, o ne fantazijas. Kiek dar reikės kartoti ?
Nėra nei vieno rimto tyrimo kurie patvirtintų tokius atvejus. Tyrimai paprastai būna pseudomoksliniai arba paremti bulvariniais laikraščiais.
CitataKazin ar tas "rimtas specialistas" imtusi tokio tyrimo, nesitikeamas,kad pasitvirtins sencacingas teiginys... Tai gi zmones... Tas tyrejas nesamoningai gali pasikabinti ant hipotezes kabliuko, kaip ir daug mistikos ieskotoju... O viskas parasciaisiai del to, kad suaugusiems sunku suprasti, kaip vaikai (juk net ir savo bendraamziu daznai nesuprantame) suvokia pasauli, nes arba visiskai neatsimena, arba labai miglotai prabega fragmentai is to mazuteliu amziaus...
Ar cia tik man atrodo elementaru? (Na nezinau, kaip be prisiminimu kiti vertina...)
Mažų vaikų niekas neveda į praeitų gyvenimų regresijos hipnozę (nebent negirdėjau), tai yra daroma su suaugusiais žmonėmis, kurie galėtų aiškiai pasakoti kas vyksta hipnozės metu.
Ant kokių dar hipnozės kabliukų gali pasikabinti tyrėjai ? Pavyzdžiui, psichologas
Brian Weiss ir hipnoterapeutas
Michael Newton visiškai netikėtai nuvedė savo pacientus prie praeitų gyvenimų prisiminimų. Taigi jie nebuvo jokioje įtakoje (ant jokių kabliukų nebuvo).
CitataNėra nei vieno rimto tyrimo kurie patvirtintų tokius atvejus. Tyrimai paprastai būna pseudomoksliniai arba paremti bulvariniais laikraščiais.
Kai ištirsi kiekvieną internete, knygose ar kur kitur esantį galimą reinkarnacijos atveji - tada galėsi taip (ar kitaip) teigti. Čia, šioje Stevensono knygoje (http://www.amazon.com/Twenty-Cases-Suggestive-Reincarnation-Enlarged/dp/0813908728) galima rasti bent 20 galimų reinkarnacijos atvejų (iš jo atrastų 3000-čių). Jeigu perskaitei kokią vieną istoriją apie reinkarnaciją bulvariniame laikraštyje, kuri atrodė nepatikima, negali teigti, jog visi atvejai yra klaidingi. Bulvariniais laikraščiais paremtais pasakojimais ir aš netikėčiau.
Jeigu tyrimą, kažkoks užkietėjęs skeptikas, pavadino pseudomoksliniu tai nereiškia, jog taip ir yra. Kai kurie mokslininkai pripažįsta, jog Stevensono tyrimai yra MOKSLINIAI. Psichiatras
Harold Lief netgi pasakė:„Arba Stevensonas daro klaidą, arba jis bus žinomas ... kaip 20-tojo amžiaus "Galilėjus"."
Labai lengva mokslininkams viską, ko nesupranta atmesti ir pavadinti pseudomokslu, taip suteršiant žmonių darbus.
Citata iš: Benamis balandžio 15, 2012, 20:18:07
Neklausei ka butent pasakojot? :)
Ji nepamena, dabar turiu mažą sesę, tai palauksiu kol paaugs ir stebėsiu šį reiškinį.
Na mano vaikystė tai buvo labai weird. Bet tokių: "kai aš buvau didelis" nesakydavau ir nepasakodavau. Užtat man atrodo labai stipriai maišiau sapnus su tikrove (čia turiu omenyje tokį amžių kai buvo maždaug 4 m.)
Tiesiog mano lova buvo kambario kampe, bet dar buvo dvi spintos ir už jų buvo labai tamsus tarpas. Aš dar dabar visiškai aiškiai atsimenu, kaip iš ten lysdavo labai piktos kaitės, šnypšdavo ant manęs, ir kas baisiausia, kad ir kaip aš stengdavausi jas nuvyti, jos vis artėdavo ir artėdavo. Čia buvo mano pats didžiausias košmaras. Aš visalaik tai pasakodavau mamai, nes man atrodė, kad tai vyksta iš tikrųjų, nors aišku ir taip, kad tai paprasčiausiai buvo sapnai. Bet visdar dabar tie prisiminimai tokie aiškūs ir tikroviški, visiškai ne kaip sapnas.
Taip kad, aš manau, jog daugelyje atvejų tai tiesiog vaikiška fantazija ir sapnų maišymas su tikrove. Aišku, aš neneigiu ir kitų paaiškinimų.
CitataTaip kad, aš manau, jog daugelyje atvejų tai tiesiog vaikiška fantazija ir sapnų maišymas su tikrove. Aišku, aš neneigiu ir kitų paaiškinimų.
Galbūt tai galėjo būti sąmoningas sapnas (angl. lucid dream) ?
Citata iš: Jonas balandžio 16, 2012, 18:15:50
Galbūt tai galėjo būti sąmoningas sapnas (angl. lucid dream) ?
Bet juk aš tada suvokčiau, jog sapnuoju, ar ne? O man visa tai atrodė kaip 100% realybė, tikri įvykiai, ir tai dažnai kartodavosi. Nors aišku 4-erių metų amžiuje abejoju ar galėjau sapne suprasti, jog sapnuoju.
(Nors aš šiaip per mažai domėjausi lucid dreaming, tai net nežinau, gal ir taip.)
CitataBet juk aš tada suvokčiau, jog sapnuoju, ar ne? O man visa tai atrodė kaip 100% realybė, tikri įvykiai, ir tai dažnai kartodavosi. Nors aišku 4-erių metų amžiuje abejoju ar galėjau sapne suprasti, jog sapnuoju.
Jeigu suvoki, kad sapnuoji - vadinasi sapnuoji sąmoningai. Iš tiesų, nemažai (gal net visi) sąmoningi sapnuotojai teigia, jog jų sąmoningi sapnai atrodo kaip realybėje, kartais, net viskas būna net ryškiau, dinamiškiau....
Citata iš: Jonas balandžio 15, 2012, 21:04:28
CitataKazin ar tas "rimtas specialistas" imtusi tokio tyrimo, nesitikeamas,kad pasitvirtins sencacingas teiginys... Tai gi zmones... Tas tyrejas nesamoningai gali pasikabinti ant hipotezes kabliuko, kaip ir daug mistikos ieskotoju... O viskas parasciaisiai del to, kad suaugusiems sunku suprasti, kaip vaikai (juk net ir savo bendraamziu daznai nesuprantame) suvokia pasauli, nes arba visiskai neatsimena, arba labai miglotai prabega fragmentai is to mazuteliu amziaus...
Ar cia tik man atrodo elementaru? (Na nezinau, kaip be prisiminimu kiti vertina...)
Mažų vaikų niekas neveda į praeitų gyvenimų regresijos hipnozę (nebent negirdėjau), tai yra daroma su suaugusiais žmonėmis, kurie galėtų aiškiai pasakoti kas vyksta hipnozės metu.
Ant kokių dar hipnozės kabliukų gali pasikabinti tyrėjai ? Pavyzdžiui, psichologas Brian Weiss ir hipnoterapeutas Michael Newton visiškai netikėtai nuvedė savo pacientus prie praeitų gyvenimų prisiminimų. Taigi jie nebuvo jokioje įtakoje (ant jokių kabliukų nebuvo).
Ech, taip nesinori kartotis, bet...
Va ir pasitvirtino, kad yra mistikos ieškotojų, kurie pritempinėja ir taip atitrūksta nuo realybės (Jonai, manau, reikėtų susirūpinti savo psichika, jei tokie dalykai dažnesni)...
Jonas nesąmoningai net blogai žodžius perskaitė, kad kuo mistiškiau skambėtų jam pačiam. Aš rašiau "hipotezes", o perskaitėte "hipnozes".
Tai čia taip ir su tais tyrimais, tyrėjais, vaikų kalbomis...
CitataVa ir pasitvirtino, kad yra mistikos ieškotojų, kurie pritempinėja ir taip atitrūksta nuo realybės (Jonai, manau, reikėtų susirūpinti savo psichika, jei tokie dalykai dažnesni)...
Nieko aš nepritempiu, tiesiog pateikiu savo žinomą informaciją. Jeigu jos nemoki skaityti (girdėjau, kad "paklodžių" neskaitai) ar suprasti - čia jau ne mano problemos.
Su psichika pas mane viskas tvarkoje,ačiū, kad susirūpinai, nors ir dėl ciniškumo, bandymo įkąsti, čia viskas... ???
Savo pasisakymais aš neatitrūkstu nuo realybės, nes tai tiesiog neįmanoma, kadangi kiekvienas gyvename savo individualiose realybėse...
Galimai mano pasisakymai tave verčia jaustis nepatogiai ir griauna tavo realybėje nustatytas pasaulėžiūros sienas, todėl galbūt ne aš čia atitrūkstu nuo realybės, o tau taip atsitinka...
CitataJonas nesąmoningai net blogai žodžius perskaitė, kad kuo mistiškiau skambėtų jam pačiam. Aš rašiau "hipotezes", o perskaitėte "hipnozes".
Tema ėjo apie hipnozę tada, todėl nesąmoningai blogai perskaičiau žodį, atsiprašau, jeigu tai sukėlė problemų.
Žodyje
hipnozė nėra nieko mistiško, čia tik tavo pačios išvedžiojimai...
CitataTai čia taip ir su tais tyrimais, tyrėjais, vaikų kalbomis...
Su tyrimais, vaikų kalbomis visa informacija yra pateikta ankstesnėse žinutėse ir jokio ten misticizmo ar klaidų terminuose kaip ir nėra. Na bet kiekvienas gali įžvelgti ką nori.
Jau krypstam į offtop'ą... Gal geriau per AŽ...
Dėl vaikų, tai aš remiuosi ne liudijimais ar hipotezėmis, o patirtimi...
Galiausiai gali būti, kad ir aš teisi, ir kitos hipotezės ne klaidingos... Juk gali būti tieisog skirtingi atvejai...
CitataDėl vaikų, tai aš remiuosi ne liudijimais ar hipotezėmis, o patirtimi...
TinSoldier jau yra pasakęs, jog asmeninė patirtis nėra tinkama realybės pažinimo priemonė. Dalykams reikia įrodymų iš kitų šaltinių, tyrimų...
Jeigu sakai, kad remiesi tik patirtimi, reiškiasi gali labai smarkiai suklysti, nes tavo patirtis šiuo klausimu remiasi (gali remtis) arba tavo vaikystėje prisimintais galimais praeitais gyvenimais (kas galėtų būti labai iškreipta) arba pasakojimais gautais iš kitų artimų, pažįstamų žmonių (kas skaitosi, kaip liudijimai, o ne patirtis). Taigi, asmeninė patirtis šiuo klausimu būtų labai silpna (nebent tu pvz. būtum prisiminusi praeitą gyvenimą, kai jau atmintis ir sąmoningumas funkcionavo tinkamai ).
Tie patys Stevensono tyrimai nėra hipotezės, tai yra, jau n-tąjį kartą kartoju, PASITVIRTINĘ VAIKŲ LIUDIJIMAI. Jis nekėlė jokių hipotezių, jis tiesiog tyrinėjo moksliškai tuos vaikų pasakojimus apie praeitus gyvenimus....
Na negi, aš, besiremdama savo patirtimi pamelavau? Ne. Kaip ir (minėjau) gal ir tas dėdė neklydo...
Citata iš: OKULTISTE balandžio 17, 2012, 21:43:05
Na negi, aš, besiremdama savo patirtimi pamelavau? Ne. Kaip ir (minėjau) gal ir tas dėdė neklydo...
Ai.. Tu apie žaidimus, fantazijas ten kur kalbėjai... Buvau pamiršęs..
Na dėl to, jog galėjai taip žaisti, fantazuoti tai neabejoju, bet viena yra vaikų fantazijos, o visai kas kita pasitvirtinę vaikų pasakojimai..
Beje, jeigu tu vaikystėje kažką fantazavai, tai jokių būdu neatmeta kitų vaikų pasakojimų apie praeitus gyvenimus, dar ypač tų, kurie yra pasitvirtinę...
Kai buvau mazas mazdaug 4-5 metu ir net anksciau ,visad prie savo lovos matydavau tokias tris butybes , panasius i zmones tik forma buvo panasi i baulingo kamuolius . po kazkiek laiko mane buvo istikus klinikine mirtis be jokios priezasties ar ligos .prisimenu staciau lego ar kazka ir i kambari ibego mociute su kriksto tevu ,sako, jis visas dega greiciau kviesk greitaja..po to is pasakojimu sake ,kad jau praktiskai batai man buvo vos atgaivino ,bet per ta laika nieko nemaciau kokiu tuneliu niekur nebuvau iskeliaves ,jausmas panasus kai buni prisilupes alaus ir smingi be sapnu :D na ir po to apmirimo daugiau nebemaciau tu triju butybiu ir nebebuvo kazkokiu ligu daugiau . tai ash manau ,kad vaikysteje tikrai kazkaip matai ne tik musu trimtai pasauli ,bet ir kazka daugiau, galbut kazka is kitos dimensijos ,ar panasei. turbut protas visai kitaip veikia ir manau galima pamatyti ateiti ar ispejimus is kito pasaulio kol samone dar neuzsibolakvus i viska kas neitiketina ir neirodyta...
Idomi istorija :)
O tai ka tos butybes dare prie tavo lovos? Ar pasakojai tevams, kad jas matai?
O geras.. Mano vaika sirgi panašiai kalba ir niekad nebuvau susimasčius apie gylesnę viso to prasmę :)
Prisimenu ir aš neaiškias būtybes mane lankiusias gan dažnai vaikystėje, bet ką jos reiškia ir ko siekia neaišku. Teorijos yra visokios ateiviai, angelai, demonai. Gali būti praeities mitai. Pavyzdžiui prisimenų turėjau auksinės šviesos medžio viziją, o gyvybės, pažinimimo, šventieji medžiai turėjo ytin didelę reikšmę visose religijose, medžiai senovėje buvo labai garbinami. Kita vizija buvo Deivės, kuri kaip aš iš kart pagalvojau keitė dieną į naktį, tik kolkas nerandų apie ją mitų.
Kalbant apie praeito gyvenimo prisiminimus tai juos turime visi tik archetipu forma, be jų būtume tik "daržovės". Jie mitai ir archetipai stipriai įtakoja žmones, net jei jie to nesuvokia.
Buvau susidūrusi su vienu atveju, kai buvau svečiuose pas gerą draugę.
Ji gyvena nuosavame name, netoli gražaus didžiulio miško ir nedidukės pelkės. Jos sūnui tuomet buvo suėję 7metai. Mudvi tą vakarą užsisėdėjome iki vėlumos ir kai išėjau į kiemą įkvėpti gryno oro ir pasėdėti ant suolelio šalia namo, prie manęs prisijungė ir jos sūnus. Kiek pakalbinau ir nei iš šio, nei iš to, jis strikčiodamas priešais mane tris kartus ištarė:
- Ateiviai, ateiviai, ateiviai!
- Kur tu juos matai?
Šis parodė man pirštu į dangų. Pakėliau akis ir pažiūrėjau į viršų. Nieko nesimatė. Debesys buvo užstoję visas žvaigždes. - Ten nieko nėra...
Tada paklausiau jo:
- Ar tu jų bijai?
Jis atsakė:
- Taip.
Tada paklausiau:
- Kodėl?
Atsakė:
- Nes jie blogi...
- O iš kur tu žinai?
- Jie mane pagrobti nori...
- Nepagrobs, neišsigalvok. Jie geri ir niekados tavęs nenuskriaus.O tu matei juos?
- Mačiau. - ir parodė pirštu į dangų. - Jie ten visada.
Tuomet atsistojau, nusivedžiau jį į namą. Daviau velnių jo mamai, o pati nebeužmigau visą likusią naktį :o
Gerai čia tave pagazdino ;D
Man irgi buvo panašus atvejis. Tik vaikas piešdavo žmogeliukus, kurie man iškart pasirodė panašūs pilkuosius, nors labai jau vaikiškai nupaišyta buvo. Įvyko maždaug toks dialogas:
-Ką tu čia nupiešei?
-Juos
-O tu juos matei?
-Taip, jie ateina naktį.
Dialogo nepamenu tiksliau, tai parašiau tik esmę, nes įvykis buvo dar kai mokiausi kokioj 11 klasėj, čia kokiais 1995 metais. Jau buvau šiek tiek pasidomėjęs ufologija, tai bandžiau dar su tėvais pašnekėti, bet jie man pasakė kad aš nesąmonių prisigalvoju. Tuo viskas ir užsibaigė.
Taip poto susikuria tamsos baimė, kurią dažnas vaikas jaučia.
Apie NSO per tv pakankamai daug filmų rodo, iš kurių vaikai gali susidaryt nuomone apie juos, kad jie yra kažkur danguje, kad blogi ir pan. Juk jei vaikas sušuktų žmogus voras žmogus voras ir parodytų į aukštą pastatą nepultumėt galvot, kad vaikas buvo susidures su žmogum voru. :)
bet kas įdomiausia vaikai nesako ir nerodo į dangų nei žmogaus voro nei supermeno nei ironman, nei kitų super herojų, kurių filmų šiais laikais yra kur kas daugiau nei apie ateivius :D
Mano sesė sakydavo, kad pas ją naktį sėdi kažkoks nuliūdęs susikūprinęs žmogus su didele skrybėle. Neseniai radau, kad jis vadinamas Hatman, priskiriamas šešėliams ir minta žmonių energija. Na ji tikrai nekūrėja tokių dalykų, jai tada buvo jau ~12m.
Žinau žmogų, kuris tvirtina, kad vaikystėj ateiviai jį paskraidindavo po kitas planetas, civilizacijas. Na čia gal ir netikra. Iš jo apibūdinimo tai šiauriečiai ten būdavo.
Šita neseniai youtubei radau,kur vaikai prisimena savo preito gyvenimo mirtis ,man atrodo priktiks prie šios temos
;)