Mano filosofija (klajuno skyrelis)

[klajunas]

Siūlant savo išgalvotą terminą reikia pridėti apibrėžimą .
Kitu atveju lengva paskęsti kūryboje ir likti nesuprastam net tarp daugybės balsų savo galvoje

Visi terminai yra išgalvoti, bet juos išgalvoję savo kūrybose neskęsta, priešingai prisiklijavę pagyrimo lentose arba išsistatę save ant pakylos. 

O apibrėžimo nepateikiu todėl, kad kreipiuosi tik į tuos, kurie su advanced level suvokimu. 

Jeigu prašai pagalbos, tai matyt toks deja nesi.

[vytra]

Visi terminai yra išgalvoti..

- taip, o bet tačiau, čia egzistuoja "pradžios" problema, tai pasireiškia tuo, kad kiekvienas naujas, paaiškinamas per senus. Viskas Ok., tačiau kaip su pačiu pirmu?

Su pirmu? pirmas pateikiamas per vaizdą regėjimu ir tada ištariamas raidėmis. Viskas Ok., bet ką mes matome?

Ką matome? daugelis nustebs, kad tikrovės mes nematom. Mes matome jau įgimtais metodais apdorotą akies sensorių signalą, jį galima falsifikuoti "papildomos realybės" galimybėmis, kitaip tariant kiekvienas tą patį mato ir suvokia skirtingai. Tai tikra tiesa ir girdėjimo suvokimui.

Išvada: reikia remtis eksperimentais, juos sugalvoti savo vidine sąmone ir atlikti pagal savo receptorių iškrypimus.

[klajunas]

- taip, o bet tačiau, čia egzistuoja "pradžios" problema, tai pasireiškia tuo, kad kiekvienas naujas, paaiškinamas per senus. Viskas Ok., tačiau kaip su pačiu pirmu?

Su pirmu? pirmas pateikiamas per vaizdą regėjimu ir tada ištariamas raidėmis. Viskas Ok., bet ką mes matome?

Čia nieko paslaptingo nereikia, tik keleto gebėjimų:
1) gebėjimo skleisti garsus,
2) gebėjimo garsus suvokti,
3) gebėjimo garsus asocijuoti su objektais, juos paverčiant ženklais.

Bet kokie garsai gali tapti žodžiu, kai jie praeina šiuos tris etapus.

Dar galima pridėti ketvirtą:
4) gebėjimas garsus ženklinti grafiškai, sukuriant rašto sistemą.

Lankstus liežuvis ir lanksti sąmonė labai svarbūs komponentai.

Pirmas lietuviškas žodis galėjo būti BŪŪ, ir jis buvo ne apibrėžiamas, bet parodomas pirštu. Spėjama, kad jis galėjo reikšti AŠ, KIETAS NEANDERTALIETIS.

[SPACE]

Žmonės, naudodami kalbą, nusišneka. Tai tas pats, kaip 1 natą nuspaudus valandą laikyti. Tai senas kodas, atidirbęs jau savo funkciją. Masonam net reikia vargt, kad išgalvot jum gyvenimo prasmę. Su DI bus kitaip, gal geriau. Kalba jau išsėmė visas savo funkcijas.

[vytra]

Tai senas kodas, atidirbęs jau savo funkciją. Masonam net reikia vargt, kad išgalvot jum gyvenimo prasmę.

- čia įdomu tai, kad nėra tokio dalyko kaip "gyvenimo prasmė", kitaip tariant tai pilnai sintetinė (išgalvota) sąvoka, ta prasme esi teisus. Įtariu, kad kažkam neaišku, ką noriu pasakyti: terminas "prasmė" priskirtinas tik sąvokai, terminui ar sentencijai. Terminas "prasmė" neskirtas tokiem objektam kaip kalnas, traukinys ar gyvenimas.

Kalba jau išsėmė visas savo funkcijas.

- čia įdomu tai, kad egzistuoja taip vadinama "statinė sąmonė", jie viską žino, jiems viskas atrasta, jiems niekas nekinta ir viskas yra amžina bei pasenę. Tačiau yra ir "dinaminė sąmonė", kuri nieko nežino, kuri nuolat klysta ir nuolat mokosi, kuri nuolat atranda nauja ir nuolat miršta atgimdama iš nulio. Jiems kalba yra kintama ir auganti, kas sekundę įgyjanti naujų galimybių, naujų spalvų, naujų dažnių ir naujų vaizdinių matumų.

[klajunas]

Visas kalbos-sąmonės modelis pateiktas įraše "Archontas" (msg #275). Siūlau kam įdomu dar kartą paskaityti. Kalbos vaidmuo labai svarbus, nes kalboje užkoduotos visos sąmonės ir civilizacijos vystymosi galimybės. Žinantys kaip tai daroma, gali šiomis galimybėmis manipuliuoti. Taip pat pateikta vaizdinė priemonė, kuri visas dalis sudeda į vieną brėžinį. Turint tokį supratimo lygį, naivių replikų neturėtų būti. Ši sistema yra perprasta kiaurai. Kiekvieną kartą tai nekartojama, bet visa šiame skyrelyje pateikta informacija turi būti turima omenyje.

http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=4266.275;msg=275

[vytra]

- na paskaitinėjau tamstos samprotavimus, tikrai be jokių asmeniškumų privalau pareikšti: tamsta esi visiškas materialistas, mėginantis aplinką paaiškinti per metafizika.

p.s
.. pasikartosiu, ką Jūs mėginate paaiškinti, Jūs darote iš "kito galo". Viskas, ką Jūs pastebėjote yra tikra, tačiau sukurta pirminiu žodžiu (idėja).

[klajunas]

Gyvenimo faktorių diagrama

Kompiuterinio modeliavimo technologijos pakeitė kone visas gyvenimo sritis darbo įrankių ar poveikio priemonių prasme. Ne išimtis ir visuomenės valdymas, kuriame naudojami ir visos populiacijos, ir kiekvieno žmogaus kompiuteriniai modeliai. Dar daugiau, ne mažą dalį sprendimų priima ne žmogus, bet tam specialiai užprogramuotas dirbtinis intelektas, kuris surenka informaciją, ją analizuoja ir vertina, kuria bendrą modelį ir galiausiai teikia savo pasiūlymus sprendimų priėmėjams. Tad turime kažką panašaus į kompiuterių ir dirbtinio intelekto diktatūrą, kai mašina pastatoma aukščiau už žmogų, į kurį žiūrima tik top-down principu, t. y., iš viršaus, ekrane tiesiogine to žodžio prasme.

Kaip tai atrodo galima pasižiūrėti nubraižytame paveikslėlyje. Tai nėra tikra kopija, bet sumodeliuota pagal galimybes ir tikimybes. Taip atrodo žmogus, kurio elgesį kompiuteris bando sumodeliuoti ir numatyti tam, kad galėtų parinkti tinkamas poveikio priemones, jeigu nukrypstama nuo kokių nors normų.



Daroma prielaida, kad žmogaus planus ir veiklą sąlygoja materialūs ir informaciniai faktoriai. Materialių faktorių bazė yra turimas turtas, o informacinių - paveldėtas ir susiformuotas lavinimusi protas. Turtas gali būti užsidirtas ar gautas pagal socialinio statuso modelį, jeigu žmogus priklauso aukštesnei socialinei klasei. Todėl jis lemia vartotojišką požiūrį į kitus materialius faktorius: formuojami socialiniai faktoriai, naudojamasi ekonomine sistema dar padidinti savo turtui. Informaciniai faktoriai tokiu atveju nueina į antrą planą. Kitas variantas, kai turto ir statuso nėra, bet turimas aukštesnis intelektas. Tada, naudojantis ekonomine santvarka, bandoma savo turtą ir socialinę klasę pakelti į aukštesnį rangą. Tokie žmonės angliškai vadinami „socially mobile".

Šitą diagramą galima naudoti įvairiai, papildant arba pasirenkant kitus išeities taškus. Mano pavaizduotoje diagramoje baze pasirinkti žmogaus planai. Dažniausiai gyvenimo planas būna sukaupti arba padidinti savo turtą, jeigu ateini iš vargingesnės aplinkos. Ir čia yra du keliai: vienas paprastas, naudojantis kapitalizmo įrankiais ir kuriant savo verslą; arba per proto lavinimą, kai pirmiausiai sukaupiamos reikalingos žinios kokioje nors srityje, ir tik tada jas bandoma realizuoti, padarant verslą bei pagerinant savo finansinę padėtį ir atitinkamai savo socialinį statusą. Tačiau jeigu turtas turimas, galimas ir kitas gyvenimo kelias, kai turtas ne be galo didinamas, bet pritaikomas projektams, kurių tikslas išplėsti žinias ir protą, tada kuriant planus, kaip tas naujas žinias, idėjas, teorijas pritaikyti, pertvarkant kokius nors materialinius arba informacinius faktorius - visuomenę, ekonomiką, mokslą, švietimą, technologijas, civilizaciją ir t.t.

Tad reikia suvokti du dalykus, kad kiekvienas žmogus, taip pat ir jūs, esate šitaip modeliuojami ir vertinami valstybės organizacijos, kur superkompiuteryje turimas visos valstybės modelis su kiekvienu konkrečiu žmogumi. Kita vertus, tą patį principą galima taikyti ir pačiam, modeliuojant kitus žmones, ypač priklausančius valstybės organizacijai. Kokie pagrindiniai faktoriai, kurie lemia mąstymą ir elgesį, tai ar žmogus yra vidutinis tipažas, nenukrypstantis nuo standarto, ar turi ką nors originalaus. Pavyzdžiu, ar žmogus yra visiškai susiliejęs su socialiniu ir ekonominiu vaidmeniu, nebando įvesti nieko naujo ir nieko pakeisti. Tai yra, kokia nors darbininkiška funkcija, arba turto ar atlyginimo darymo mašina, kurioje nieko daugiau nėra.

Beveik visus materialių ir informacinių faktorių segmentus įvertina oficiali organizacijos sistema. Turtas turi būti deklaruotas, socialinis statusas užfiksuotas vardais ir rangais, ekonominiai vaidmenys, nuosavybe, funkcija, tokia kaip direktorius, vadybininkas ir t.t. Protas ir žinios vertinami mokykloje ir universitete, belieka tik savarankiškas ugdymasis ir planai, kuriuos išaiškina agentūrinė žvalgyba ir visus duomenis suveda į modeliavimo kompiuterį ir laiko kiekvieną žmogų šitaip „suskaičiuotą". Visi, kurie modelio įvertinami kaip neaiškūs, tiriami su specialiais operatyviais ir žvalgybiniais tyrimais, šitaip siekiant išsiaiškinti tokio neaiškumo ir neapibrėžtumo priežastis.

Tačiau tai ne viskas, nes informacijos surinkimu ir jos sumodeliavimu viskas neužsibaigia. Nes kiekvienas žmogus pagal tam tikrus kriterijus ir metrikas „išmatuojamas" ir jam dirbtinis intelektas parenka savo nustatytą gyvenimo planą, pagal kurį valstybė netiesioginiais ir tiesioginiais būdais bando kreipti žmogaus mąstymą ir veiklą. Jeigu žmogus pradeda priešintis, su juo paprasčiausiai susidorojama. Kitaip sakant, valstybė mano, kad turi teisę nuspręsti už kiekvieną žmogų ko jis vertas ir pagal tai parenka gyvenimą. Tam yra specialios formulės, į kurias įstačius reikšmes, apskaičiuojama kiekvieno žmogaus vieta organizacijoje. Laisva valia, iniciatyva, gabumai yra tik vienas iš sveriamų faktorių.

Yra specialus šio valdymo tipo pavadinimas, kuris yra „technokratija". Laisvos valios lieka labai nedaug, nes stengiamasi užvaldyti kuo daugiau nepavaldžių sričių ir sutvarkyti jas pagal savo įsivaizdavimą. Tie kas valdo sistemą, aišku, pirmiausiai galvoja apie savo turtą ir statusą, tada turi tam tikrų „idealistinių" vizijų ir įsivaizdavimų, kaip turi funkcionuoti jų valdoma sistema. Tad po truputį mažinama „laisvos rinkos" veikimo zona, demokratija, nes politikai ne laisvai išrenkami, bet parenkami „geriausi" pagal sistemos įsivaizdavimą. Demokratiniai rinkimai tėra vaidyba ir spektaklis.

Reikia neužmiršti, kad šie faktoriai realūs ir jie veikia iš tikro, tad juos žinant galima įvertinti kiekvieno žmogaus galimybes. Tačiau galima, jeigu nori išvengti psicho-socialinės inžinerijos, bandyti gyventi „off the grid" principu. Bent padaryti, kad tokia būtų gyvenimo viena dalis. Visas gyvenimas tokiu principu įmanomas tik kaip marginalinis gyvenimas, neturint nei viename segmente aukštų įvertinimo koeficientų. Toliau galima bandyti daryti savo mąstymą ir planus nestandartinius, kad būtų kuo sunkiau numatyti elgesį su primityviu dirbtiniu intelektu. Nors veikia ribojantys faktoriai, galima bandyti laužyti nusistovėjusius stereotipus ir pasirinkti gyventi savo gyvenimą tokį, kokio geidžia širdis. Pavyzdžiui, atsisakant būti tik kokia nors turto akumuliavimo mašina, šiam tikslui paaukojant visą savo gyvenimą. Galima daugiau dėmesio skirti informacinių faktorių vystymui, šitaip investuojant į žinias ir protą ir pagal šias veiklas planuojant savo gyvenimą. Tarkime, jeigu nusprendžiama eiti dvasinio tobulėjimo keliu.

Valstybei aišku reikia tik kerpamų avių, nes turi galvoti apie savo sistemos išlaikymą organizuojant mokesčių rinkimą. Todėl reikalingi tik išnaudojami darbininkai arba pelno mokesčius generuojantys verslininkai. Tačiau joks įstatymas tokio gyvenimo būdo rinktis neverčia, ir valstybė šį tikslą pasiekia netiesioginės, arba minkštos, prievartos priemonėmis. Pavyzdžiui, plaunant smegenis mokykloje ir universitete, per masinio informavimo priemones ir t.t. Nestandartinis mąstymas yra retas ir jis visada sistemos sudorojamas per informacinį ir socialinį spaudimą. Tačiau mūsų dienomis tokios poveikio priemonės iš tikro darosi vis mažiau veiksmingos. Dar juokingiau tai, kad šitaip įmanoma sumodeliuoti ir pačią valstybės organizaciją, turint omenyje ne „viešus" bet slaptus finansus. Valstybė, kuri vystosi tik tokios diagramos rėmuose yra vidutinybių valstybė.

[klajunas]

Tiesos grupės

Individualios kalbos apraiškos yra tik viena medalio pusė, todėl gali atrodyti, kad šis principas sumažina kalbos pasaulio įtakos mastus. Tačiau tokia prieiga naudojama sąmoningai, nes prie tiesos turi būti kylama laipsniškai, nuo paprasto prie sudėtingo. Iš pradžių tikslinga suprasti individualios kalbos savybes, tada galima pažiūrėti į bendrą kalbos pasaulio vaizdą, apimantį visą planetą. Kalba čia suprantama kaip tam tikras visą planetą gaubiantis apvalkalas, kurį galima skaidyti į dalis ir ieškoti tarp tų dalių sąryšių. Tai svarbu todėl, kad kalba visada egzistuoja kaip aplinka, į kurią patenka žmogus - ir jo tikslas tą aplinką įsisavinti, įtraukiant į save. Todėl kalba egzistuojanti atskirai nuo žmogaus tampa svarbesne už žmogų, ji yra pagrindinis sąmonę formuojantis faktorius. Ta aplinka labai didelė, apimanti visą planetą, todėl norint suprasti šią perspektyvą reikia įsivaizduoti visą žemės rutulį ir kaip jame pasiskirstę kalbiniai pasauliai.



Šitas apvalkalas skaidosi į tokias dalis: a) tikrovė (planetos paviršius, sąmonės paviršius), b) kalba (įvairios kalbinės grupės), ir c) informacija (visos žinios, kurios tikrovę per kalbą transformuoja į duomenų sankaupas ir srautus). Kalbos paskirtis - tikrovę paversti informacija. Kai tai padaroma, tikrovė įgyja pavidalą, tinkamą saugojimui, kaupimui, tyrimui, modeliavimui ir panašiems veiksmams.

Tarp šitų dalių įsiterpia tam tikri kanalai, kurie jungia tikrovę, kalbą ir informaciją - tai melo arba tiesos sąmonė. Kad gimtų informacija, turi įvykti kontaktas tarp tikrovės ir sąmonės. Šio kontakto metu įvyksta procesas, kuris suvokiamo pasaulio duomenis transformuoja į informaciją. Šio proceso metu sąmonė gali būti tiesos, o gali būti ir melo sąmonė. Jeigu tai yra melo procesas, kalbos pagaminta informacija būna melo sankaupa, melo agregoras arba melo pasaulis. Tokių pasaulių labai daug, nes kalbos generavimas nekontroliuojamas jokio priežiūros mechanizmo ir į eterį prasmunkanti informacija gali nuo realybės būti labai toli. Bet sakoma, kad yra žodžio laisvė ir kiekvienas gali skleisti tokią informaciją, kokią nori, net jeigu tai yra melas. Tai labai įsigalėję masinio poveikio priemonėse ir informaciją tikrinti žmonės atpratinti labai seniai. Tiesa nustota skirti nuo kūrybos. Gali parašyti romaną ir pateikti jį kaip tikrą istoriją, pavyzdžiui dėl didesnio pelno. Daug kam patinka skaityti ir tokie žmonės čia nemato jokių problemų.

Ir priešingai, jeigu sąmonė yra tiesos sąmonė, susiformuoja tiesos pasaulis, kuris turėtų žmones dominti labiau negu įspūdingas melas. Bėda su tuo ta, kad tiesa dažnai būna nepriimtina, tad kyla didelis noras ją pagrąžinti, pritaikyti savo reikmėms. Tai labai dažnai būdinga net tais atvejais, kai propaguojamas griežtas kontrolės metodas, kaip antai moksle, tačiau subtilaus melo labai daug ir čia. Bet šis melas yra gilus, kylantis iš pačios kalbos esmės, kurios būdingas bruožas yra tikrovę ne atverti, bet uždengti ir slėpti po interpretacijų uždanga. Kalba savo esme yra daugiau ne tiesos, bet melo vieta, kitaip sakant, prie ko tik prisiliečia, viskas virsta melu, nes dalinė, nepilna tiesa jau yra melas.

Visa planeta yra padalinta į melo arba tiesos sąmones, kurios pereina į kalbų grupes, turinčias savotišką kodavimo formą. Šios kalbos grupės tikrovę verčia į savos formos informacijos telkinius, kurie padalinti į tiesos arba melo grupes. Visa visuomenė yra šitaip susiskaidžiusi, padalinta į kalbines grupes, o kalbinių grupių viduje atsiranda tiesos arba melo grupės. Kiekvienas naujas gimęs žmogus įvedamas į kokią nors grupę, tampa jos narių ir jo galvoje įspaudžiama tos grupės „tiesos" forma. Kai praeinamas „ugdymo" procesas, žmogus tampa tos tiesos grupės pilnaverčiu nariu ir gali dalyvauti informaciniuose karuose tarp skirtingų tiesos grupių.

Tiesos grupės gali būti persidengiančios ir nepersidengiančios. Tuo atveju kai pasiskirstoma aptarnaujamais tikrovės fragmentais, tai grupės nepersidengia, kaip pavyzdžiui įvairios mokslo disciplinos, kurių kiekviena turi savo unikalų objektą. Tuo atveju kai jos persikloja, turimos alternatyvios tiesos grupės, aptarnaujančios tą patį objektą. Paprastai būna viena dominuojanti grupė ir su jomis konkuruojančios alternatyvos, kurios būna labai agresyviai puolamos. Dažnai būna prisidengiama tiesos vėliava, bet ši „tiesa" tebūna tos grupės tiesa, kuri kitų grupių nepripažįstama. Perspektyvų į pasaulį yra labai daug, nenuostabu, kad bet kokia perspektyva gali tapti tiesos grupe ir siekti įsiviešpatavimo kitoms grupėms. Šiuo metu bandoma į dominuojančias pozicijas įstumti mokslo tiesas, tačiau labai stiprios ir tradicinės tiesos grupės tokios kaip filosofinės mokyklos ir religinės srovės. Tokia mokslo dominavimo situacija suformuota naudojant indoktrinaciją mokyklose nuo labai mažo amžiaus, todėl ši tiesos grupė turi pranašumą prieš kitas grupes.

Žmogus su kalbine aplinka susijęs elementariu ryšiu: jam vystantis iš pradžių jis siurbia tiesos grupės informaciją, o po to, kai sugebėjimai išvystomi - įgyja teisę atlikti informacijos papildymus su savo originaliu indėliu. Pasirenkama kryptis priklauso paprastai nuo to, koks padedamas pamatas jauname amžiuje. Šis klausimas labai sudėtingas: jaunas žmogus veikiamas didelio skaičiaus tiesos grupių įtakos, kuri niekaip nereguliuojama ir sukuria pasaulyje chaoso įspūdį, panašų į tą, kuris matosi Facebook naujienų sraute. Taip pažiūrėjus į visus kalbos pasaulius planetoje iš viršaus, matosi kaip kalba formuoja bendrą planetoje vaizdą, į kurį patalpinami individualūs žmonės, kurie informaciją vartoja arba informaciją generuoja.

Pavyzdžiui, yra fizikos tiesos grupė, kuri pasidalinusi į atskirus arba persiklojančius fragmentus, kuri konkuruoja su religijos, filosofijos, ezoterikos tiesos grupėmis, ir pretenduoja į galutinį žodį, tiesos klausime pritaikydama savo metodą. Šios tiesos grupės viduje yra daug smulkesnių tiesos grupių, kurios tyrinėja savo tikrovės fragmentą ir kaupia informacinį agregorą, kuris išreikštas per kalbą. Arba yra politikos tiesos grupės, kuriose propaguojama kokia nors politinė ideologija, kuri sudaro to žmogaus vidinį kalbinį pasaulį, kuris reiškiasi taip pat ir išorinėmis veiklos formomis. Kiekviena tiesos grupė informacijos apvalkale kovoja dėl įtakos ir dominavimo ir iš to kyla daug agresyvios kalbos proveržių, kurių tikslas griauti ir naikinti. Propaguojama įvairovė ir teisė į įvairovę, tačiau šios įvairovės ir fanatizmo savo grupėje mišinys sukuria didelius agresijos židinius planetoje.

Didelis kiekis tiesos grupių sukuria chaosą galvose, todėl informaciją ir kalbą linkstama riboti, kad susiformuotų vieno tipo sąmonė, kurią būtų galima išnaudoti kokioje nors tiesos grupėje savo reikmėms. Žmogus susiduria su tokia realybe ir turi rinktis savo tiesos grupę. Paprastai renkasi tokią, kuri labiausiai paplitusi gyvenamoje aplinkoje, nes jeigu pasirinksi priešišką tavo aplinkai tiesos grupę, bus labai apsunkintos gyvenimo ir karjeros galimybės. Žmogus paprastai būna silpnas, pasiduodantis aplinkos įtakai ir renkasi lengviausią kelią. Tačiau jeigu žmogus turi galingą protą, įmanomas ir toks variantas, kai sukuriama savo tiesos grupė ir sugebama pasiekti dominuojančias pozicijas savo atkaklaus darbo pastangomis. Tai priklauso nuo laikmečio ir madų, taip pat nuo visuomenės išsilavinimo lygio, nes niekas negarantuoja, kad ta tiesos grupė propaguoja tiesos sąmonę. Todėl didelis pavojus visuomenės pažangą statyti ant melo pamatų. Taip pat faktas ir tas, kad žmonių galvas keisti labai sunku, ir šis procesas efektyviausias jeigu pradedamas nuo auklėjimo švietimo sistemoje pačiame jauniausiame amžiuje.

Ar tai tikra kalbos misija nežinau, tačiau kalbos telkiniai naudojami būtent taip. Taip pat pasaulyje dėl to atsiranda labai daug blogio, kai žmogus nesugeba peržengti savo tiesos grupės iliuzinių vaizdinių ir kitoks požiūris sukelia buką agresiją. Kalba yra mechanizmas, kuris perdirba tikrovę, kuri virsta informaciniais pasauliais, saugomais visokiose laikmenose. Turime informacinių tikrovių salas ir tų telkinių generuojamus srautus į sąmones ir tarp sąmonių. Todėl vienas žmogus yra tik mažytis taškas kalbinių pasaulių ir informacijų vandenyne, kuris viso šio pasaulio įvaldyti neturi galimybių ir dažnai nunešamas ta kryptimi, kuria neša informacijos srautai. Telkiniai turi specialius transliavimo kanalus, kurie skleidžia tiesos grupių informaciją ir daro poveikį masinei sąmonei. Išsemti visos kalbos vienam žmogui neįmanoma, nes įsisavinamos informacijos kiekis ribotas.

Yra dar vienas aspektas į kurį norėtųsi atkreipti dėmesį. Tiesos grupės būna net tik viešos ir ne visada jos nori transliuoti visai planetai savo informaciją. Tokios grupės yra uždaros arba kitas kraštutinumas - uždraustos. Uždara tiesos grupė turi iš tikro efektyvius tikrovės valdymo metodus ir nenori jais su niekuo dalintis, todėl ši informacija būna slaptinama. Ta slaptos-viešos informacijos rinka, kuri dirbtinai suformuota ezoterikos tiesos grupėje dažnai būna blefas ir melas. Taip paprasčiausiai savo informacijai bandoma suteikti daugiau vertės negu ji turi iš tikro ir aišku siekiama išvilioti iš žmogaus pinigus, nes už informaciją reikia mokėti. Kita pusė - tam tikra informacija yra uždrausta ir ne vien todėl, kad ji įslaptinta ir valdžia nenori, kad ją išaiškintų, bet ir todėl, kad informacija laikoma pavojinga. Nepaisant to, egzistuoja slaptos uždraustos tiesos grupės, kurios savo draudžiamą informaciją bando platinti konspiraciniais kanalais.

Todėl hierarchiją ir tiesos grupių pasiskirstymą suklasifikuoti galima taip: slaptos tiesos grupės, draudžiamos tiesos grupės, ribojamos tiesos grupės, viešos tiesos grupės ir įvairūs planetiniai kalbiniai arealai. Tam tikras ribojimas vykdomas visose tiesos grupėse, nes daroma pretendentų atranka ir inicijuojami tik gabūs ir perspektyvūs, kiti lieka tik išnaudojamų avinų vaidmenyje. Kiekviena grupė bando sukurti kažkokį savo viešą veidą ir aišku būna uždaras ratas, kuris žino daug daugiau už eilinius grupės narius. Pavyzdžiui, sąmonės valdymo technologijų informacija priklauso slaptų žinių kategorijai, ją žino tik inicijuoti į sistemą, tačiau šią paslaptį norėtų sužinoti daug kas, nes šios paslaptys yra didelio blogio ir didelės neteisybės šaltinis. Kita kategorija yra įvairūs planetinės valdžios nusikaltimai, kurie visada slepiami, o jeigu nuslėpti neįmanoma, dėmesys nuo valdžios nukreipiamas juos prisiuvant patogiems atpirkimo ožiams.

Nėra nė vieno žmogaus, kuris nepriklausytų kokiai nors tiesos grupei. Tai paaiškinti paprasta - kiekviena grupė turi savo „tiesą" ir jeigu nori būti į ją priimtas turi šią „tiesą" pagarbinti. Kadangi ne grupėje išgyventi nėra galimybių, visi uždaryti kokiame nors sąmonės kalbiniame kalėjime. Tie, kas skatina kalėjimus griauti, taip pat yra tiesos grupė ir iš šio rato išsiveržti neįmanoma. Todėl vertinti reikėtų kitaip - pagal tai, kiek yra toje grupėje tikros tiesos sąmonės. Daug kur, kur ji agresyviai propaguojama, deja jos ten nėra nė kvapo. Savimi pasinaudoti leidžia tik mulkiai.

[gidas]

Nu taip, normali homo sapiens rūšies individų bendruomenės būklė nuo pat pradžios iki šiandien ir greičiausiai iki pat pabaigos - seniai žinomi dalykai  tik kitais žodžiais, kai kada ir naujadarais. Plačiai, kai buvo galima kelis kart trumpiau - žinoma ir tai, kad avinų/mulkių yra dauguma.  Žinoma net tai, kad tik išmokęs kalbėti,  žmogus įgauna sąmonę, tampa pilnaverčiu homo sapiens rūšies atstovu, o  artimesnėje "tiesos grupėje" kiek vėliau dauguma dažniausiai  tampa... kuo? Taip, taip  - "tiesos grupės" nariu, nuo senelio R Dawkinso laikų  žinoma, o tas sužinojo iš kažko dar anksčiau ir t.t.

Konkrečiai islamas nė prie ko, o konkrečiai L Witgenšteinas lieka prie ko.

[klajunas]

Žinoma net tai, kad tik išmokęs kalbėti,  žmogus įgauna sąmonę, tampa pilnaverčiu homo sapiens rūšies atstovu

Taip nemanau. Išmokęs kalbėti žmogus įgyja artikuliuotą psichovektorių, kalbant mano terminais. O sąmonę turi visos gyvybės formos, į kurių anatomiją įeina smegenys, net tik žmogus. Sąmonę turi net tada, kai neturi proto.

Konkrečiai islamas nė prie ko

Akcentavau ne vien tai. Daugiau kalbu apie sudėtingą situaciją Vakarų visuomenėje, kurioje yra galimybė pabėgti iš savo artimiausios tiesos grupės. Juk čia vyrauja tiesų pliuralizmas ir demokratija.

Geriau pasakyk kaip atrodo ar geriau tada, kai yra viena tiesa ir esi į ją varomas prievarta, ar tada, kai tiesų yra daug ir gali rinktis?

Ar pasisakai už laisvę? Ar manai, kad žmonės laisvei yra per durni? Gal vienas vadas ir viena tiesa iš tikro geriau? Nereikia švaistyti laiko klaidžiojant po gyvenimo chaosą.

Kas to labai norėtų ir kas nenorėtų?

[vytra]

.. čia vyrauja tiesų pliuralizmas ir demokratija.

- gaila, bet dauguma piliečių nežino kas yra "pliuralizmas", per klausimėlio laidą sakė: "pliurpimas" nesąmonių.

Ar manai, kad žmonės laisvei yra per durni? Gal vienas vadas ir viena tiesa iš tikro geriau?

- gaila, bet dauguma piliečių negali suprasti, kaip gali būti "kelios tiesos", nuoširdžiai! Čia aukštesnį lygį parodė net bolševikai, parašę "Kalvio Ignoto teisybę"!

[klajunas]

- gaila, bet dauguma piliečių nežino kas yra "pliuralizmas", per klausimėlio laidą sakė: "pliurpimas" nesąmonių.

- gaila, bet dauguma piliečių negali suprasti, kaip gali būti "kelios tiesos", nuoširdžiai! Čia aukštesnį lygį parodė net bolševikai, parašę "Kalvio Ignoto teisybę"!

Tai gal tie tavo žmonės gyvena mėnulyje, jeigu nieko nežino ir nesupranta???

Pliuralizmas - (lot. pluralis - daugybinis): 1. demokratinė santvarka, toleruojanti įvairių visuomeninių ir kultūrinių sluoksnių interesus, užtikrinanti jiems teisę reikšti savo politinius, visuomeninius bei ekonominius interesus ir dalyvavimą valstybės valdyme; 2. filos, filosofinė būties teorija, pagal kurią esamybės negalima suvesti į vieną pradą, ji turi būti aiškinama daugybe pradų, pvz., Kartezijaus (lot. Cartesius - Renė Dekartas; 1596-1650) dualizmu ir Gotfrydo Leibnico (Leibniz, Leibnitz; 1646-1716) monadologija; tomistinė tikrovė gali būti aiškinama viena esybe - Dievu; 3. med. lytinis nukrypimas: susijaudinimas ir pasitenkinimas stebint kitų ir demonstruojant savo sueitį; grupinis seksas: santykiauja ne mažiau kaip trys partneriai - moteris su dviem vyrais ar dvi moterys su vienu vyru, dažnai dvi poros, kurios keičiasi partneriais.

Kad galėtum turėti vieną tiesą, ją pirmiausiai reikia atskleisti. Deja, tiesos in toto nežino niekas. O ten kur yra tik pretenzijos - galimas labai didelis pliuralizmas. Be to, ten kur kalbama apie polinkius ir preferencijas, "viena tiesa" net neįmanoma, nes žmogus programuojamas ne mechaniškai ir nėra programos valdomas robotas. Todėl, kadangi tiesa žmogui neįmanoma gali būti daugybė "tiesų". Šiais laikais labiausiai linkęs apsimetinėti tiesa mokslas.

[gidas]

kalba egzistuojanti atskirai nuo žmogaus tampa svarbesne už žmogų, ji yra pagrindinis sąmonę formuojantis faktorius.

...kalba formuoja, suformuoja, o gal ir savaime susiformuoja žmogaus  sąmonė... Apie sąmonę apskritai galvoti ir kalbėti yra  sunku, o tie priešdėliai ir priesagos dar labiau viską supainioja. Aš manyčiau, kad kalba ir suformuoja  sąmonę  kaip unikalią homo sapiens rūšies savybę, ir  toliau ją formuoja įvairiomis kryptimis kaip įvairių "tiesos grupių" atstovų sąmonę, ir dar daug ką formuoja. Kažką panašaus į mūsiškę sąmonę turi ir  gyvūnai, tas "panašumas" tebesėdi  ir mūsų smegeninėje, kitaip  mauglių greičiausiai nebūtų - anatomija žmogaus, 1.5 kg smegenų, bet  iš esmės vilkas, vilkas, nes išmoko ne žmonių, o vilkų "kalbą".  Vilkas žmogaus kailyje. Brrr...

Ar manai, kad žmonės laisvei yra per durni?

Demokratija yra š..., bet nieko geresnio nesugalvota - dar V. Čerčilis, o greičiausiai kas ir anksčiau taip yra sakęs. Jei problema ir yra, tai ne durnume, o kritinio mąstymo stokoje. O gal tai tas pat.

[klajunas]

Demokratija yra š..., bet nieko geresnio nesugalvota - dar V. Čerčilis, o greičiausiai kas ir anksčiau taip yra sakęs. Jei problema ir yra, tai ne durnume, o kritinio mąstymo stokoje. O gal tai tas pat.

Viena vertus, reikalingas kritinis mąstymas, tačiau be sąžinės taip pat toli nenueisi. O jos kapitalizme nedaug - tik pelno vaikymasis. Jeigu mokslas atskleidžia tiesą apie tikrovę - gerai, tačiau tai kuo jį paverčia verslininkai yra psichikos nepataisomas žalojimas. Per pramogas forma padaroma svarbesne už tiesą, ir tie kas tą formą kuria, tampa sąmonių šeimininkais. Visai tai ne tam, kad kažkam padarytų gera, bet tik tam, kad surinktų didesnį pelną. Užtenka pažiūrėti kokia kryptimi suka kompiuteriai, OS, internetas ir pan. Per šias technologijas žmonės padovanoja neaišku kokioms verslo grupuotėms savo gyvenimus. Žmonės nemąsto kritiškai, bet tuo pačiu nesąžiningų žmonių stumiami į tokią situaciją, kurioje nėra pasirinkimo. Todėl ir klausimas kas geriau, valia viešpatauti ir valia siekti tiesos ir tik tiesos. Galia/nauda irgi labai įtaigus argumentas. Klausime "tiesos vertė", jis dažnai nusveria tiesos nenaudai. Apibendrinant galima pasakyti - visos problemos iš degradavusios valdžios. Ir klausimas: ko reikia, kad valdžia nedegraduotų?