Occultus (Lotyniškai patikrinkit!)

[Kaduceus]

Kodėl occultus? Kai baigsit skaityt, nebebus occultus. Nes bet koks tekstas, kurios jūs nežinot - okiltinis. Tik perskaitot, jau nebe. Tokia šio žodžio tikroji reikšmė. Atsiverskit lotynų žodyną jei netikit. Ir prasideda:

                                                       SVARBU.
Šis tekstas yra orientuotas į tuos žmones, kurie nori išmokti suvaldyti savo gyvenimus. Pradžioje pažadais nesisvaidysiu, bet noriu įspėti, jog šitas dokumentas, tiesiogine to žodžio prasme, pakeis skaitytojo smegenų funkciją. Taip pat turite žinoti, jog šios žinios gali atnešti tiek džiaugsmo, tiek ašarų. Taip pat nežinau kokius pokyčius šis tekstas atneš jums, nes tai priklauso tik nuo jūsų. Todėl noriu įspėti: ATSISPAUSDINKITE (ARBA SUKONSPEKTUOKITE) ŠĮ TEKSTĄ IR STUDIJUOKITE JĮ TOL KOL TAI NENUTIKS. Sakau tai, nes atvėrus protą, nebeįmanoma jo užverti. Ir vienitelis kelias lieka tik tobulėti. Tai yra labai svarbu ir daug rimčiau nei dabartinė jūsų sąmonė suvokia. Iškils daug sunkumų, kuriuos bus būtina įveikti. Jeigu pasiduosite - gyvenimas jus muš. Žinau šitai iš patirties.
Visąžiniams: Jeigu atsiras tokių, kurie mane gąsdins dėl šio teksto (ale gali būt, kad per daug pasakysiu), noriu jus iškart informuoti - atsipalaiduokit ir rūpinkitės savo reikalais. Aš žinau ką darau.
Visiems kitiems: Su svarbesne informacija tikriausiai dar nesate susidūrę, tad pasiruoškite ją priimti kaip pridera. Nežinau ar mano rašymo stilius tiks, bet jeigu ne, tiesiog ištraukite iš teksto tai kas yra svarbu ir NAUDOKITE TAI.

Kadangi tiek daug visko pasakiau, nieko nelaukę, pradėkim...
Dabar yra vienintelis egzistuojantis laikas. Praeitis ir ateitis neegzistuoja. Jokia čia naujiena? Gal ir taip. Bet... Žmonės negyvena dabartyje. Jie mintimis arba praeityje, arba ateityje. O tai yra ne kas kita kaip laiko švaistymas. Tik iš dabarties galima kažkur nukeiliaut. Ir ką aš turiu omeny tai sakydamas? Tą, jog reikia pradėti ne rytoj, ne poryt, ne po to, kai pabaigsiu valgyti sumuštinį.... O čia ir dabar. Tiesiogine to žodžio prasme - DABAR, su lyg šiuo sakiniu. Būtent šią akimirką, šiuo metu... Ir likti čia su dėmesiu, nes tai vienintelis egzistuojantis laikas. Jeigu skaitytojas nesuprato - visuomet reikia būti dabartyje. Atkreiptite dėmesį į tai kaip jūsų protas bando užfiksuoti ateities-dabarties vaizda. Maždaug; „Nu va ir vakare būsiu dabartyje, ir rytoj ryte būsiu dabartyje" ir t.t. Šitas mąstymo tipas yra pirmoji kliūtis.
Antroji kliūtis - visko idealizacija. Arba sumenkinimas. Panaudosiu Dr. Hyaat  minėtą idealizuoto savęs apibrėžimą:
„Įsivaizduokime, kad yra trys „tu": Idealizuotasis „tu", menkasis „tu" ir tikrasis tu. Idealizuotas „tu" yra tobulas. Jam nėra lygių. Jis yra pats geriausias, pats protingiausias ir t.t. Tikrasis tu yra toks tu, koks esi dabar, šią akimirką, su visais pliusais ir minusais. Nevykęs „tu" atsiranda lyginant idealizuotą „tu" su tikruoju. Savo idealo tu niekada nepasieksi, nes jis yra nepasiekiamas. Kad ir koks geras bebūtum, visuomet gali būti dar geresnis. O kai pradedi lyginti - atsiranda pasitikėjimo stoka, nerimas, liūdesys ir t.t."
Idealizuotas „Tu" yra monstras, kurio reikia atsikratyti. Labai svarbu visuomet būti dabartyje, nes ateitis dažniausiai priklauso idealizuotam „tau". Tuo tarpu praeitis - nevykųsiam „tau". Be jokios abejonės aprašymas yra ilgesnis, tačiau jis yra asmeninis. Kiekvienas žmogus turi surasti jį pats.
O kadangi prakalbom apie asmenines paieškas, dabar privalome išspręsti taisyklių galvosūkį. Kiekvienas žmogus susiduria su neaprėpiamu mąstu visiškai nesąmoningų taisyklių. Jos visur. Ir mes jas priimėm, nes nuo pat gimimo girdėdavom žodžius: „Taip elgtis negalima", „Negerai", „Turi klausyti mokytojos", „Turi...", „Privalai...", „Nes taip yra ir taškas..."  ir t.t. Sąrašas begalinis. Tiesą pasąkius, šios ir kitos taisyklės mums egzistuoja tik todėl, nes mes jas priimėm. Ar sąmoningai ar ne - nesvarbu. Privalai suvokti, jog tau jokių taisyklių nėra. Tu pats kuri savo gyvenimui taisykles. Tau galima daryti viską. Vienintelis dalykas, kurio tu privalai vengti, aišku jeigu nenori nukentėti - būti sugautam. Taip, gali meluoti, gali vokti, gali nepaklūsti niekam. Gali daryti bet ką. Tik su viena sąlyga - apgalvok žingsniu taip, kad neprisidarytum sau žalos. Kai neturėsi ką veikti, atsisėsk, atsigulk ar kaip nors kitaip įsipatogink ir pasakyk sau: „MANO GYVENIMAS - MANO TAISYKLĖS". Ir užduok sau klausimus apie tai - kodėl? Kaip? Ar tikrai? Kodėl? Išanalizuok šiuo žodžius kaip įmanoma geriau, tuomet suprasi, kad tai yra tiesa. Bet prieš tai naudojant savame gyvenime, turite, ne, PRIVALOTE išmokti visiškai kontroliuoti save. Kaip kad Joseph C. Lisiewski sakė: „Savikontrolė yra daug lengviau pasiekiama negu daugelis įsivaizduoja... Žmonės nekontroliuoja savęs nes jie galvoja, jog jie to daryti nesugeba. O kai galvoja, kad nesugeba - net nebando." Pagrindinė mintis yra ta, jog kiekvienas iš mūsų galime būti čia ir dabar su pilnu dėmesiu ir visiškai kontroliuoti savo veiksmus. O tai mums leidžia tiesiogiai kontroliuoti tų veiksmų padarinius. Visiems norintiems veikiančios okultinės sistemos - „Kabbalistic Cycles and Mastery of Life" knyga. Tiems kurie nemoka anglų - visuomet yra vertėjas. Arba paprašykit, kad kasnors jums išverstų. O dabar pakalbėkime apie trugdžius ir barjerus.
Žmogui egzistuoja trys mirtini priešai, kurie trugdo tobulėti. Jie slypi pačiame žmoguje. Tai yra: TINGINYSTĖ, NERIMAS ir BAIMĖ. Tam, kad jų atsikratyti, reikia judėti iš dabarties. Bėda ta, jog nėra kur judėti. Visi esam sistemos kaliniai su ribotomis galimybėmis. Todėl turim surasti būdą, kaip išnaudoti šią tikrai nekokią situaciją savo labui. O tam mums reikalinga „Mokslininko" sąmonė. Turime pasiryžti daryti bandymus savame gyvenime. Bandyti naujus dalykus reikškia sulaužyti senus įsitikinimus. Išanalizuokime visas tris problemas po vieną:
1.   Tinginystė.
Tinginystę sąlygoja nusiteikimas. Žmogus visuomet turi begalę neatliktų darbų, bet jo požiūris į patį darbą yra neigiamas. Ir jis taip nieko neveikdamas keliauja per gyvenimą net nesuvokdamas, jog jis gali pakeisti savo požiūrį bet kada. Juk tai tik požiūris. Jeigu bent pamėginsite pakeisti savo požiūrį į pačią nuobodžiausią veiklą ir nusiteiksite, jog ji jums bus įdomi, jūs pamatysite, kad kažką veikti yra daug geriau nei žiūrėti televiziją ar laukti internetinėse svetainėse kol kasnors parašys. Pradžioje bus kažkiek nejauku, priklausomai nuo veiklos ir nusiteikimo. Bet keli atlikti eksperimentai turėtų nutraukti tą patogią transo būseną, kurioje jūs esate gyvenimo auka. PABANDYKITE TAI!
2.   Nerimas.
Pagrinde tai yra ateities baimė ir praeities klaidų gailėjimąsis. Jį galima įveikti tik būnant dabartyje ir priimant savo tikrąjį „Aš". Beabejo keičiant nusiteikimą ir t.t. Dauguma skaitytojų klaus „Tai kiek man reikės buti tavo toj dabartyje???". Čia yra proto krečiami cirkai. Nes toks klausimas kilo iš ateities baimės. Baimės, jog kažką reikės padaryti neįmanomo ir neapsakomai sunkaus. Tokiu atveju sutelkite visą dėmesį į dabartį ir paklauskite savęs: „Ar man pavyko?" Suprasite, kad tai yra juokų darbas.
3.   Baimė.
Aš neturiu omenyje fobijų ir panašių dalykų. Mano minima baimė yra kasdienėje veikloje. Nuo bijojimo užkalbinti nepažįstamą žmogų iki baimės pasakyti „ne". Su baimę atsargiai. Nes daugelį dalykų kurių jūs bijote, bijote ne šeip sau. Priežąstis ta, jog jie kelia jums grėsmę. Tie kurie kelią konkrėčią fizinę grėsmę, šiam pavyzdžiui netinkami. Tarkim, aukščio baimė. Nepatariu nei vienam su ja dirbti vaikščiojant ant lyno be jokių apsaugų. O su visom kitom: BAIMĖ PATI NEPRAEINA. Turite suvokti, jog daug ką daryti jums bus labai baisu. Bet neleiskite baimei jus stabdyti. Nors ir bijote, darykite vistiek. Dr. Hyaat: „Baimė yra žlugimas; jeigu reikia - rėkdamas eik pro ją."

Kiekvienam žmogui gyvenimo „taisyklės" yra skirtingos. Turiu omenyje tas, kurių mes nesirenkame. Gimėme skirtingose sąlygose, buvome auginami kitaip ir t.t. Bet vienas dalykas mums visiems yra vienodas - fašistinis žmonijos elitas. Visi susiduriame su valdžios priespauda. Šiuo metu - revoliucija yra būtina. Bet ne tokia, kokios valdžia nori. Eidami į gatves nieko nepadarysim. Mano minima revoliucija yra intelektualinė. Ir šis tekstas yra jos pradžia... Kur tai nuves, nežinau. Bet kad kažkur nuves - tai tikrai. Nes čia kur dabar mes esame, būti neapsimoka. Jeigu jūs norite pokyčių, jeigu manote, jog šis tekstas yra ganėtinai stiprus, atspausdinkite kelias jo kopijas, susekite savaržėlėmis ir pamėginkite duoti tiems žmonės, kuriais jūs pasitikite. Jeigu suveiks - duokite dar kelias kopijas tiems, kurie jūsų manymu šio teksto nesuprastų. Atlikite kelis bandymus ir pažiūrėkite, kaip plinta tokio pobūdžio informacija. Jeigu turite kažkokių klausimų, parašykite į skype: draugelisbl .
O mes judam toliau...
Pagrindinis tikslas yra maksimaliai išnaudoti visas turimas galimybes. Savo mąstymo ir elgesio keitimo galimybė visuomet yra po ranka. Bet į ją nuves tik asmeniniai bandymai. Turite suvokti, jog egzistuoja faktinė informacija kurią galite patikrinti. Teorijos, metaforos, dogmos ir t.t. neturi nieko bendro su faktais. Jeigu sužinote, kad dievas jus labai myli, tą akimirką galbūt ir pasijaučiate geriau, bet jausmas, mano manymu, neturi nieko bendro su tikrais čia ir dabar rezultatais. Žmonės tiki teorijom, nes sugeba jas pajausti. Jausmas nėra joks teorijos įrodymas. Jeigu tikrai panaudosite šioje knygoje esančią informaciją savam gyvenime - pamatysite, jog jausmas paklūsta jums.
Ir paskutinis dalykas, kurį noriu atskleisti šiame tekste yra priežąsties ir padarinio gijų matricos valdymas. Tai yra savanoriškas savęs ir aplinkos keitimas. Apibrėžimas yra ganėtinai aiškus, tačiau tik bandymai parodys kaip lengvai (ar sunkiai) ši informacija yra įsisąminama ir panaudojama. Susikoncentruoji į dabartį ir su ketinimu analizuoji situaciją. Tuomet bandai išsiaiškinti ką galima čia pakeisti. Gal ką nors kitaip padaryt, gal išanalizuot jau turimus įsitikinimus, gal padaryt ką nors naujo. Ir t.t. Daryti bet ką yra daug geriau negu nedaryti nieko. Nors ir suklysite pasirinkdami ką daryt, kitą syk žinosite, kad to geriau nedaryt.
Labai svarbu suvokti, kad jūs ne tik tai sugebate keisti save, jūs šitai darote nesąmoningai. Visuomet tai darėte. Tiksliau pasąkius, kai būnate nesąmoningi, leidžiate kitiems žmonėms naudoti jūsų sugebėjimais. Todėl išmokite daryti tai sąmoningai ir galėsite visus savo sugebėjimus naudoti tik sau.
Jeigu jums kyla abejonių dėl šios informacijos platinimo ir galvojate, jog žmonės iš jūsų juoksis ar pan., pamėginkite įsivaizduoti kokios kritikos sulauksiu aš. Kaip žmonės bandys mane pamokyti gyventi, bandys paneikti kiekvieną šio teksto sakinį. Net atsiras tokių, kurie norės už tai su manimi susidoroti. Juk visokių yra. Jeigu naudositės smegenimis - viso šito išvenksite. Tad jeigu susidomėjote, parašykite man į skype ir atsiūsiu jums šį tekstą: draugelisbl . Ir nepamirškite, NAUDOKITĖS ŠIA INFORMACIJA.
Mindaugas K.; youtube.com/caduceusmk ;                                            Sėkmės!

Taip pat pridedu youtube linką(eng.):

(pilnas),

(tik svarbiausia)

[paragraf 78]

Dabar yra vienintelis egzistuojantis laikas. Praeitis ir ateitis neegzistuoja. Jokia čia naujiena? Gal ir taip. Bet... Žmonės negyvena dabartyje.

Techniškai žiūrint egzistuoja tik ateitis ir praeitis, nes dabarties kaip tokios nėra. Negali pagauti to momento kada yra dabar, nes ištarei "dabar" o žiū jis jau praeityje ir t.t. ir panašiai

[.L.U.T.H.O.R.]

Pliusas už įdėtą darbą. Bet tekstas toks šiaip sau sakyčiau. Bandyta daryt kabinantį kokį nors įkvepiantį, bet nesigavo mano nuomone

[Kaduceus]

Tikriausiai. Bet jeigu nėra dabarties, tai nieko neįmanoma nei pakeisti nei padaryti, nes visas veiksmas vyksta dabartyje, kad ir kokia siaura ir nepastebima ji būtų... Aš raginu į ją ir telkti dėmesį Ir joje pasilikti, nežiūrėt ką pasakei prieš tai, žiūrėt kas šiuo metu iš burnos "lenda" ir pabandyt tai suvaldyti. Praeities egzistuoja tik prisiminimų pavidalu. O prisimenam viską tai dabartyje. Turiu omeny, kad smegenys dirba tik dabar, nesvarbu kur dėmesį kreipsi, jos vistiek visada dirba tik dabar.

Techniškai žiūrint egzistuoja tik ateitis ir praeitis, nes dabarties kaip tokios nėra. Negali pagauti to momento kada yra dabar, nes ištarei "dabar" o žiū jis jau praeityje ir t.t. ir panašiai

Visiem skirtingai. Čia priklauso nuo to, kas ko ieško. Ir kas ką veikia. Vienam žmogui labiau apsimoka iš tokio požiūrio taško žiūrėt į viską, nes galbūt jam tai veikia. Kitam ne. Ginčytis nelabai ir galim šiuo klausimu

[paragraf 78]

Tas "visiems skirtingai" kažkaip pjaunasi su tavo tekstu

[Kaduceus]

Kodėl taip manai? Manai turėjau parašyt "kiekvienam skiringai"?

[paragraf 78]

Ne, tiesiog jei visiems skirtingai, tai koncepcija apie dabartį ir ateitį su praeitimi tampa niekinė

[Kaduceus]

Supratau. Ačiū už pastabą. Ir ką aš sau galvojau tai rašydamas. Juk visiems viskas yra vienodai. Tik kaip čia dabar išsiaiškint kuris iš 7,000,000,000 žmonių yra teisus... Arba aš kažką ne taip supratau.

Visiem skirtingai. Čia priklauso nuo to, kas ko ieško. Ir kas ką veikia. Vienam žmogui labiau apsimoka iš tokio požiūrio taško žiūrėt į viską, nes galbūt jam tai veikia. Kitam ne. Ginčytis nelabai ir galim šiuo klausimu

Turbūt praleidai žodžius "požiūrio taškas." Nes būtent apie tai ir eina kalba

[paragraf 78]

"Požiūrio taškas" nieko esmiškai deja nepakeičia.
Čia apie teisumą ar neteisumą nekalbame, tiesiog tavo tas pasakymas, paneigia tavo teoriją apie dabartį ir visa ką apie tai rašei.

[Kaduceus]

Aš galiu sutelkti dėmesį ir "pamatyti" dabartį. Tiklsiau ją žinoti, pajausti ir patirti. Tačiau tai nėra labai tikslus pasakymas, nes to neįmanoma išreikšti žodžiais.. Žinau tik tai, jog kiekvienas tai sugeba. O kad kiekvienas sugeba, dar nereiškia, kad kiekvienas tai naudoja. Visi tą gali, bet nevisi tai daro. Todėl aš lieku prie savo pasakymo "visiems skirtingai", nes šiuo atveju jis yra teisingas
P.S. Tai yra sąmonės būsena kurioje nėra minčių. Na, bent jau jų visiškai nesigirdi. O ne kiekvienas žmogus tą sugeba, nes to reikia mokintis. Tad vistiek - "visiems skirtingai"