Ar bijote to kas laukia musu po mirties?

[Beelzebub]

Didelė galimybė, kad sapnuoji savo praeitus gyvenimus. Niekada nebandei ieškoti informacijos internete apie panašius įvykius?

Na nežinau, mintis apie reinkarnaciją mane kažkuom gasdina. Šiaip nebandžiau nieko ieškot, nes nieko ir nerasčiau, neturiu jokios informacijos pagal kurią galėčiau ieškot.

[Skunk]

Tie sapnai apie mirti, manau paprasciausia pasamone, nieko keisto.. Abejoju ar cia gali reikst ka nors tokie sapnai. As pavyzdziui daug kartu sapnavau, kad vaikstau su ilgais plaukais, nors pas mane skusta galva  tiesiog negalvok apie tai ir nebesapnuosi. 

[Neiprastas]

Tie sapnai apie mirti, manau paprasciausia pasamone, nieko keisto.. Abejoju ar cia gali reikst ka nors tokie sapnai. As pavyzdziui daug kartu sapnavau, kad vaikstau su ilgais plaukais, nors pas mane skusta galva  tiesiog negalvok apie tai ir nebesapnuosi. 

Siūlyčiau atkreipti dėmesį į sapnus, nes tai švelniausia forma kaip tu gali būt pasąmonės įspėjamas, jeigu toliau į tai nereaguosi, sulauksi kitų atitinkamų priemonių į ką tu žaibiškai sureaguosi, bet kitas klausymas, kokia kaina?

[Saldainiukea]

Na, truputėli bijau

[Vico]

Visiškai ne. Kvailystė bijoti to kas neišvengiama. Yra posakis: ,,Karo baimė dar niekada neišgelbėjo nuo karo''. Žinoma būtų apmaudu iškeliauti, nenuveikus žemėje ko naudingo, ar to ka turėjai nuveikti. Bet ar bijosi tu mirties ar ne, rezultatas visvien vienodas visų laukia. Taip, kad geriau nusiteikti optimistiškiau, ir manyti, kad viskas tuo nesibaigia. Bent mažiau galvą skaudės. Beje yra genčių ir bendruomenių, kurios garbina mirtį ir džiaugiasi kai koks giminaitis ar brangus žmogus natūraliai miršta, nes tiki, kad jis patenka į geresnę vietą.

[crystal]

Taip, kad geriau nusiteikti optimistiškiau, ir manyti, kad viskas tuo nesibaigia.

Taip galvojant nepilnai save įprasminsi gyvenime, o  ir šiaip į patį gyvenimą žiūrėsi aplaidžiau. Man tai kvailai skamba, kai sako, "nebijau mirties". Negi savo dabartinio gyvenimo nemylit, kad nebijot mirti. O pati mirties baimė tai pas visus yra, taip jau pačios gamtos duota. Gal tik žmogui užtenka smegenų su tuo susitaikyt, arba pateisint "patekimu į rojų" ir pan.

[Skunk]

Reikia tiesiog negalvot apie tai. Pamirst ir gyvent toliau, bijosi, nebijosi, vis tiek visu laukia tas pats. 

[Vico]

Tai nereiškia, kad į viską reikia žiūrėti aplaidžiai ir nesaugot savo gyvybės, nes tai vistiek bus. Manau savo gyvybę reikia gerbti ir saugoti, tačiau nereikia gyventi kasdieną su baime, o tiesiog susitaikyti su šia mintim ir priimti tą akimirką, kai jinai ateis.

[Domas]

Negi savo dabartinio gyvenimo nemylit, kad nebijot mirti.

Kuom branginimas gyvenimo ir baime čia susiję, tai negi pagal tave dabar reikia bijot mirt, nes tavo gyvenimas geras?  apsurdiškai skamba. Čia taip pat, kaip bijot, kad artimas tau žmogus tave, kada nors paliks ir visalaik gyvent baime ir mintim, kad tave jis gali palikt, tai tada nebus laiko džiaugtis ta akimirka kai buni su juo...

[crystal]

Domai, panašu kad nevisai įsiskaitai ką rašau. Aš čia net ir nekalbu apie panišką mirties baimę, kur kasdien ateina baisios mintys ir tiesiog kliudo normaliam gyvenimui.

Kuom branginimas gyvenimo ir baime čia susiję, tai negi pagal tave dabar reikia bijot mirt, nes tavo gyvenimas geras? apsurdiškai skamba.

O kas čia absurdiško? Žmogus suvokdamas savo mirtį kaip egzistencijos pabaigą stengsis gyvenime kuo daugiau nuveikti, kuo daugiau palikti o ir šiaip išnaudoti savo gyvenimo privalumus. Kol tuo tarpu visokie tikintys geresniu pasauliu po mirties, pradeda tikrai jos nebijoti, tačiau kartu ir nepilnavertiškai gyventi.

[Vico]

[/quote]
Kol tuo tarpu visokie tikintys geresniu pasauliu po mirties, pradeda tikrai jos nebijoti, tačiau kartu ir nepilnavertiškai gyventi.
[/quote]

Ar pasaulis po mirties bus geresnis, įtakoja tavo gyvenimas žemėje. Taigi, kaip tik manau, kad žmogus tuo tikintis, stengtusi kuo turiningiau gyventi, kad po mirties gautų tai, ką nusipelnė gyvendamas, bei kokie buvo jo darbai.

[crystal]

Gal ir tavo tiesa. Vienus tas tikėjimas kažkaip skatina gyventi geriau, o vat kiti mano manymu su įvairiom nesąmonėm degraduoja. Pradeda vaikytis aukštesnių lygmenų, laiko save "dvasiškai tobulesniais" už kitus, skleidžia pasaulio pabaigų scenarijus ir pan. Žodžiu atsiranda kažkoks esamo gyvenimo nuvertinimas ir siekimas "kažko aukščiau".

[Bildukas]

 ???Manau , kad visi mes , kokias patirtis beturetumem , bijome mirties , net numanydami , kas po to musu laukia. Labai  netolimos mano patirtys parode labai keistu , nepazintu , nesuprantamu netgi  , isejimo momentu. Buvau klaidingai isitikines , kad pazinau , "beveik viska ".Pasirodo , esu naivus .....

[crystal]

Bilduk-būtų labai įdomu išgirsti kokius nepažintus potyrius teko išgyventi

[astropasaulis]

Asmeniškai nebijau, o kaip tik laukiu. Galbūt dėl to, kad tikiu reinkarnacijos idėja. Bet neatmetu galimybės, kad po mirties belieka tik tuštuma. Tik jau ne pragaras ar rojus...