Ar bijote to kas laukia musu po mirties?

[exdead]

Master, jeigu netiki pomirtiniu pasauliu, tada kodel isvis matai prasme gyventi?

O, tai koks tau skirtumas kur gyventi ar sitam pasauli ar pomirtiniam ? Nori amzinai egzistuoti ? Bet gi pats rasai, kad :

Net jei ir butu galimybe gyventi amzinai, manau, kad nusibostu. Tas pats per ta pati. Laikui begant gyvenimas taptu rutina.

Yra skirtumas tarp gyvenimo kokybes ir sugebejimu. Kas nusibostu cia tikriausiai butu nauja ten.

[Samanta777]

Bijau nezinomybes, baisu tai, kad teks atsakyti uz negerus poelgius, todel stengiuosi gyventi kuo teisingiau ir taisyti klaidas. Labiausiai baisu savojo as praradimo, daznai pagalvoju kas bus po mirties kai nebejausi, nebematysi, nebegirdesi.. Bet as tikiu reinkarnacija, todel kazkiek ramiau

[Vytautas]

Na bijoti nėra ko nes galimi du variantai. Arba tiesiog nebus nieko panašiai kaip nugrimzdimas į narkozę. Arba bus viskas gerai ir pereisi į kitą ne materialumo lygį. Suprantama apie kažkokius baudimus po to net nėra ko galvoti, nes tokio dalyko paprasčiausiai nėra. Kaip galima kažkaip nubausti ne materialią būtybę. Ypač juokingas virimas smaloje to kas fiziškai neegzistuoja.  Su nejautimu ir kūno nevaldymu susidūręs komos būsenoje. Tikrai ne labai malonu. Jei dar būtų išjungta klausa iš viso šokas. Bet kiek suprantu tas perėjimas trunka pakankamai trumpai. Nespėsi išsigąsti 

[do]

nu Vytukas buvo susitikes mirtį ir turi savo patirtį,
mirtis fiziniam kūnui,materijai,bet ne jūsų esybei, nesiparykit,ateis laikas-užsilenksit ir keliausite į dvasinį pasaulį,būsite tokia efemeriška substancija
žemė yra žmonėms mokykla,kai kam jau universitetas,būna ir egzaminai,net valstybiniai
šiuo atveju nežinau kaip juos pavadinti,
išlaikei egzus-še diplomą ir į paskyrimo vietą angelauti,sargauti ar dievas žino ką daryti duos,neišlaikei?-kartosi kursą,ir varysi tol,kol išlaikysi,todėl šiauštis nėr prieš ką
pasidomėkit kokioje mėnulio fazėje gimėte,pagal tai galima spresti ar jūsų sielutė dar pageidaus žemėje gyventi ir kaip ilgai,
tačiau šis mėnulio fazių spėjimas yra irgi žmogaus išradimas,kas žino kaip iš tiesų
tiesa yra ta,kad numirus kūnui,mes grįžtame namo
visai tas pats,kaip išvykstam studijuoti į vilnių iš kaimo, baigę mokslą gaunam diplomą ir pirmiausia tai namo skubam,o vėliau su tėvų ir draugų patarimu žiūrime kur dirbti arba dar mokytis,arba veltėdžiauti
nebijokit,po mirties tik namo,o namie yra labai gerai

[do]

Bijau nezinomybes, baisu tai, kad teks atsakyti uz negerus poelgius, todel stengiuosi gyventi kuo teisingiau ir taisyti klaidas. Labiausiai baisu savojo as praradimo, daznai pagalvoju kas bus po mirties kai nebejausi, nebematysi, nebegirdesi.. Bet as tikiu reinkarnacija, todel kazkiek ramiau

ir matysi ir girdėsi dar daugiau nei savo kūniškais pojūčiais,ir sąvojo aš neprarasi,visas tavo žinių bagažas niekur nedings,patirtys ir visa ko išmokai liks su tavimi,būsi gudresnė sielukė nei buvai
pardon @paragraf 78

[paragraf 78]

@do nerašyk dviejų pranešimų vienas paskui kitą, jei nori kažką papildyti, naudok mygtuką "keisti".

[Pseudonimas]

Turiu vieną Fobiją, - mirties. Ko gero būtent to dalyko ir nelaukiu, nes nekenčiu nežinojimo, o šiuo atveju mirtis yra laukimas - nežinojimas kas po mirties įvyks.

[TernoX]

Vytautai
Kaip galima kažkaip nubausti ne materialią būtybę. Ypač juokingas virimas smaloje to kas fiziškai neegzistuoja.  #Su nejautimu ir kūno nevaldymu susidūręs komos būsenoje (teko blaivios busenos, galima pavadinti koma ir man BUVO). Tikrai ne labai malonu. Jei dar būtų išjungta klausa iš viso šokas.( buvau netekes per 30sec b40 kartu, buvo klausos  pradingimas, atsiradimas ir taip istisai puse minutes, tada atsirado naujas su vok imas) Bet kiek suprantu tas perėjimas trunka pakankamai trumpai. Nespėsi išsigąsti 
Buvo jausmas kad miriau. nebebijau mirties. o kas laikia po mirties tai nenuliudins

[Vytautas]

Buvo jausmas kad miriau. nebebijau mirties. o kas laikia po mirties tai nenuliudins

Esi visiškai teisus 

[Whitenblack]

Vienas didžiausių troškimų - pamatyti tai , kas bus po mirties. Tačiau fizinės mirties šiek tiek bijau. Ne tai , kad bijau , tiesiog manau , kad dar nelaikas , dar daug ką galiu pasiekti čia , o mirti visad suspėsiu.

[NEXO]

NEXO nemanau, kad galima sužinoti ar yra reinkarnacija. Juk smegenys jau kitos.

Bet kai reinkarnacija ivyksta atsiranda toks jausmas ,kad tu jau čia esi buves arba gyvenai ankščiau arba jau tai darei tik neprisimeni kada? žmogus žino ,kad toje vietoje buvo ir t.t. bet jis neprisimins nieko kas vyko po reinkarnacijos arba prieš tai vykstant tiesiog yra jausmas ir tiek

[nereikalinga]

Kaip tik šiandien skaičiau,tas kas pergyvena dėl to kas bus po mirties,tas reiškiasi nesugeba  nesusitvarkyti su šiuo gyvenimu. Aš visiškai nebijau,tada,ten, ir pasipergyvensiu ,jei reiks

[yutu]

Tikiu ir gyvenimu po mirties ir reinkarnacija.
manau jei reinkarnacija ivyksta tai ne visiems , o tiems kurie dar kazko nespejo igyvendinti sioje zemeje [pvz zuvo autoavarijoje,buvo nuzudytas, o pries tai turejo begale planu], ir tai manau,kad reinkarnuojasi praejus 5 - 10metu...
Tu versiju yra ivairiu, esu skaicius, kad reinkarnuojames visi, bet deja praejusiu gyvenimu nebeprisimename, o tai labai apmaudu. Sakoma,kad su tais zmonemis kuriems esame artimi, susitinkame per visus gyvenimus,su tais zmonemis, su kuriais elgiames bjauriai - kitame arba siame gyvenime turime jiems atidirbti patys to nesuprasdami kodel as jam visados padedu , o man nieko

[yutu]

Kaip tik šiandien skaičiau,tas kas pergyvena dėl to kas bus po mirties,tas reiškiasi nesugeba  nesusitvarkyti su šiuo gyvenimu. Aš visiškai nebijau,tada,ten, ir pasipergyvensiu ,jei reiks

As nesutinku su siuo pasakymu, nes manau kiekvienas zmogus p-agalvoja apie tai, bijo mirties, na nebent butum saltu nervu

[Master]

O aš tai bijau beveik visko, bet va mirtį laikau labai pozityviu išgyvenimu.
Aišku, kad tai nebus skausminga (čia išnyksta ego poreikis į malonumą). Juk patiriant didesnį skausmą, kurio organizmas nebegali atlaikyti, smegenyse išsiskiria narkotiko.
Ir ne paslaptis, kad netgi šiek tiek jos laukiu... Mūsų pasaulis toks komplikuotas, kad už jo ribų blogiau nebus    (nepaisant, to, kad šioje temoje visai neseniai pareiškiau, kad po to mūsų laukia tik biologiniai procesai).
Visvien.....
Prie to pačio. Kartais manau, kad ir mūsų sąmonė (o gal protas) priklauso kūnui. Atrodo, kad sapnai yra tolimesnės mūsų sąmonės mintys (atskiros nuo mūsų pačių)... Ar tai reiškia, kad mes dalūs ir galėsime kaip kūdikiai su verksmu "išlysti" iš šito pilvo, ar kad visa tai reguliuoja smegenys, kurios mums taip pat nepriklauso? Tad po mirties mes būsime niekais. (retorinis klausimas)