Ar pasaulis tikrai turi pradžią?

Pradėjo Visažinis, lapkričio 08, 2015, 23:20:04

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Visažinis

lapkričio 08, 2015, 23:20:04 Redagavimas: lapkričio 08, 2015, 23:35:16 by Visažinis
Pastebėjau vieną bendrą šio forumo bruožą. Proto bokštai, išminčiai ir kiti intelektualai kartais nemato skirtumų tarp fakto ir hipotezių/teorijų.

Ir nesuprantu kodėl.

Jie hipotezes ir teorijas pateikia kaip faktus. Aišku jeigu jie tai darytų mokslo forume dar laaaabai norint suprasčiau, bet čia, kur nagrinėjamos įvairios alternatyvios nuomonės, pateikti hipotezes ir teorijas kaip faktus atrodo kvaila :)

O čia straipsnis ta tema (nes skaintant diskusijas tiesiog verkt norėjosi, kai rašydavo mūsų Visatai tiek ir tiek metų, Big Bangas įvyko tada ir tada, o tai įrodo tai ir tai...). Kažkoks marazmas :D


Ar pasaulis tikrai turi pradžią?

http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/ar-pasaulis-tikrai-turi-pradzia.d?id=69499992

Tik praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje buvo iškelta hipotezė, kad Visata (arba pasaulis) yra ne amžina, kad ji turi pradžią. Hipotezė sutampa su religine dogma, kad pasaulį sukūrė Dievas. Dabar manoma, kad Visata ir laikas prasidėjo Didžiuoju sprogimu beveik prieš 14 milijardų metų. Ta Visatos gimimo pradžia nustatyta analizuojant iš tolimiausių kosmoso objektų atsklindančią šviesą.

Tačiau Didysis sprogimas tėra tik hipotezė. O kas, jeigu Visata neturi pradžios, jeigu nebuvo jokio Didžiojo sprogimo ir laikas tęsiasi be galo atgal taip pat, kaip ir į priekį? Tai seka iš naujos Visatos hipotezės, vadinamos vaivorykštine gravitacija, taip pavadintos todėl, kad ji postuluoja, jog Visatoje gravitacija arba trauka skirtingai veikia skirtingo dažnio (arba spalvos) sklindančią šviesą. Ši hipotezė dar žinoma kaip vaivorykštės spalvų hipotezė.

Vaivorykštinės gravitacijos hipotezė buvo pasiūlyta prieš dešimtmetį kaip galimas žingsnis, panaikinantis nesutarimą tarp reliatyvumo teorijos (numatančios Didįjį sprogimą) ir kvantinės fizikos (aprašančios mažų dalelių karalystę). Ši hipotezė nėra išbaigta teorija kvantinių efektų ar gravitacijos aprašymui.

Nepaisant to, fizikai ją pritaikė Visatos pradžios idėjai ir nustatė, kad jei ji yra teisinga, erdvė ir laikas nebūtinai galėjo prasidėti dabar pripažintu Didžiuoju sprogimu. Pagal reliatyvumo teoriją, didelės masės objektai taip iškreipia erdvę, kad bet ko, kas skrieja šalia jų, taip pat ir šviesos, trajektorija nukrypsta nuo tiesios linijos.

 Fizika sako, kad judančių erdvėje kūnų trajektorija neturi priklausyti nuo jų energijos, bet vaivorykštinės gravitacijos teorijoje ji priklauso. Skirtingo dažnio arba skirtingos energijos šviesą ir daleles gravitacinis laukas veikia skirtingai, todėl skirtingos šviesos dalelės (fotonai) erdvėje skrieja skirtinga trajektorija, priklausančia nuo jų energijos.

Šie skirtingos šviesos spalvos trajektorijos pokyčiai nėra dideli stebint žvaigždes ar galaktikas. Bet kai dalelių energija nepaprastai didelė, pavyzdžiui, žvaigždžių sprogimų metu, šviesos trajektorijos pokyčiai gali būti stiprūs. Tokiu atveju žvaigždžių sprogimų sukelti skirtingo dažnio fotonai, erdvėje nuskrieję milijardus metų, pasieks Žemę šiek tiek skirtingu laiku.

Modernios observatorijos tik dabar kuria tokio jautrio aparatūrą, kurios reikia šios trajektorijos pokyčiui išmatuoti. Nepaprastai didelės energijos šviesa dabar Visatoje retai pasitaiko, bet ji dominavo ankstyvoje tankioje Visatoje. Ji galėjo sklisti kitokiu greičiu ir kitokia trajektorija. Todėl ekstrapoliacija į Visatos ir laiko pradžią gali būti netiksli.

O tai reiškia, kad Visata galėjo prasidėti visiškai kitaip, nei dabar manoma. Iš vaivorykštinės gravitacijos hipotezės seka du galimi Visatos pradžios scenarijai. Pagal vieną jų, jeigu keliautume laiku atgal, Visata taptų vis tankesnė, artėdama prie begalinio tankio, bet niekada jo nepasiekdama. Pagal kitą scenarijų, keliaujant laiku atgal Visata taptų labai tanki, bet pasiektų baigtinį tankį. Nei vienu atveju Visata nepasiektų begalinio tankio, kad įvyktų Didysis sprogimas. Iš šios teorijos sektų, kad Visata gal būt visai neturėjo pradžios ir laikas tęsiasi atgal į begalybę. Nors kol kas neaišku, ar šie scenarijai teisingi, jie intriguoja.

Kvantinėje gravitacijoje randama vis daugiau vaivorykštinės gravitacijos pavyzdžių, tačiau vaivorykštinės gravitacijos hipotezė turi ir kritikų, nes ji kasasi po reliatyvumo teorijos pamatais. Tyrėjai analizuoja sprogstančių žvaigždžių šviesos pliūpsnius ir kosminius reiškinius ir ieško vaivorykštinę gravitaciją patvirtinančių efektų. Jeigu ras, jie reikš, kad Visatos istorija yra spalvingesnė, nei mes manėme, kad Didžiojo sprogimo, o tuo pačiu ir pasaulio pradžios nebuvo, nebuvo ir biblinio jo sukūrimo, kad laikas tęsiasi atgal, kaip ir pirmyn, į begalybę.

Misija imanoma

Oj, tik nereikia. O tu neskiri hipotezes nuo teorijos, bent tokia isvada darau is tavo izangines rasliavos.
CitataJie hipotezes ir faktus pateikia kaip faktus.
Juokingas neapsiziurejimas, kaip tik tinka zmogui kuris nutare kitus pamokyti nedaryti klaidu. :)

Visažinis

Citata iš: Misija imanoma  lapkričio 08, 2015, 23:32:47O tu neskiri hipotezes nuo teorijos, bent tokia isvada darau is tavo izangines rasliavos.
Kurioje vietoje tu įžvelgei tai ko įžvelgti nebuvo įmanoma?

Citata iš: Misija imanoma  lapkričio 08, 2015, 23:32:47
CitataJie hipotezes ir faktus pateikia kaip faktus.
Juokingas neapsiziurejimas, kaip tik tinka zmogui kuris nutare kitus pamokyti nedaryti klaidu. :)
Pataisiau, dėkui. Net Visažiniai klysta, kaip matai :)

Misija imanoma

Citata iš: Visažinis  lapkričio 08, 2015, 23:36:37Kurioje vietoje tu įžvelgei tai ko įžvelgti nebuvo įmanoma?
tarp fakto ir hipotezių/teorijų.


Visažinis

Vajetau :D

Ženklas "/" nėra lygus "=".

Ženklas "/" lygu ir/arba.

Sveikinu, išmokai svarbią pamoką šiandien.

Misija imanoma

Atsiprasau netycia paspaudziau "Skelbti" vietoj "Perziura".
Dar karta:
Citatatarp fakto ir hipotezių/teorijų.
Faktais paremta hipoteze vadinama teorija. Taip gal trumpiau ir aiskiau.

tadasas99

#6
lapkričio 09, 2015, 17:31:28 Redagavimas: lapkričio 09, 2015, 17:44:27 by tadasas99
kaip kazkada jau buvau rases pasikartosiu.
 siandien kas liecia kosmosa mes nieko nezinome ir speliojame ir darome prielaidas paremtas mazareiksmiais faktais ir kitomis prielaidomis.
 man uzkliuva tarkim juodosios skyles, zinome kad tai didziules gravitacijos ir didziulio tankio struktura i save pritraukianti kitus kunus, tai reiskia jos pleciasi, bet nezinome kas toliau, nezinome kur jos ribos, nezinome kas butu pasiekus ta riba, bet turime kita idomu reiskini zvaigzdes, jos isspinduliuoja energija, bet ji turi riba kuomet buna "stop", tai supernova, bet tai nera sprogimas istaskantis viska, jo metu gimsta juodoji skyle, tai vel kurkim hipoteze remdamiesi kad visgi egzistuoja visatoje pradzia ir pabaiga, bet tai nera atsiradimas ir isnykimas o tik kuno keitimas, tuomet galbut visata tiesiog pulsuoja savo tankio atzvilgiu, t.y. juodosios skyles plinta kaip skeriai  ir auga, gal per tamtikra laiko intervala visata visa tampa suspausta juodojoje skyleje ir tuomet musu vadinamo didziojo sprogimo metu vel issilaisvina is gravitacijos, bet vel naujos saules, naujos supernovos ir vel isnaujo.
 nesikerta nei su tradicine nei su vaivorykstine teorija
 toliau niekur nesutikau mokslo paneigimo teorijai kad mums regima visata nera strukturoje analogikoje juodajai skylei, t.y. juk juodojoje skyleje galetu egzistuoti planetos, tik mums jos atrodytu labai mazos del milzinisko tankio,  ir jos jokiais prietaisais negaletu musu matyti nes sviesa neiveikia milziniskos gravitacijos.
 tik noriu pasakyti is tikruju mes tiek mazai zinome kad galima sakyti jog dar nieko nezinome, o skaiciuoti visatos amziu pagal nutolusias zvaigzdes kai matome tik mazyte dalele visatos nors nenuostabu, pasakomis irgi tikime ;D

Visažinis

Citata iš: tadasas99  lapkričio 09, 2015, 17:31:28siandien kas liecia kosmosa mes nieko nezinome ir speliojame ir darome prielaidas paremtas mazareiksmiais faktais ir kitomis prielaidomis.
Tikrai taip. Apie ką ir kalbu :)

Citata iš: Misija imanoma  lapkričio 09, 2015, 00:00:57Atsiprasau netycia paspaudziau "Skelbti" vietoj "Perziura".
Dar karta:
Citatatarp fakto ir hipotezių/teorijų.
Faktais paremta hipoteze vadinama teorija. Taip gal trumpiau ir aiskiau.

Jeigu jau nori pažaisti žodžio žaismą, tai labai prašom.

CitataFaktais paremta hipoteze vadinama teorija.
tai yra tik vienas iš galimų žodžio "teorija" aiškinimas, o štai aš turėjau omenyje:

Citataabstraktus mokslinio reiškinio aiškinimas, atitinkantis moksliškumo kriterijus.
aiškinimą.

Dabar palengvėjo? Ar vėl nori žaisti žaidimą pavadinimu "Žodynas"? Ne kalbainių ar kalbonacių diskusijų forumas čia. Laisvas.

paragraf 78

@Visažinis ir Misija imanoma, baikite asmeniškumus, o jei norite matuotis pas kurį ilgesnis tai prašau tai daryti per PM. Tolesni asmeniškumai bus trinami be atskiro perspėjimo

idenmeyou

Laikas turbūt didžiausia mįslė apskritai visiems fizikams. Realiai laiką fiksuojame pagal objekto pasislinkimą, judėjimą, pasikeitimą. Būtent su visatos amžiumi tas pats, net jei ir kažkas egzistavo prieš didįjį sporgimą, mes niekaip to negalime nustatyti, nes mes dalelių judėjimą fiksuoti galime tik nuo to momento.

Čia tas pats, kad būtų piešinys, bet piešinio pradžią galime fiksuoti nuo tada kai pirmą kartą pridedamas pieštukas prie lapo ir pradedama piešti. Ar galima įsivaizduoti visatą su visais kitokiais dėsniais, jėgomis ar pačių dalelių, medžiagos nebuvimu, kitaip sakant įsivaizduoti kažką kas egzistavo prieš mūsų visatą, tai jau būtų visiška fantastika, pagal dabartinį modelį.

Ezekiel

Laikas gal irgi tėra iliuzija: https://www.youtube.com/watch?v=z5yGOc0GMws

Yra labai mažai duomenų apie tai kas galėjo nutikti tolimoje praeityje, bet mokslininkai bando pateikti savo teorijas ir Didysis Sprogimas nėra vienintelė. Pvz. yra alternatyvi Elektrinės Plazmos Visatos teorija

Aukštyn