Absoliučios Tiesos suvokimas. Žinojimo lygiai

Pradėjo a.t.sielis, kovo 11, 2014, 19:40:04

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

a.t.sielis

Šrilos Bhaktipragjanos Kešavos straipsnis

Paresanubhuti - Aukščiausios Absoliučios Tiesos suvokimas

Tas žinojimas, kurį gyvosios esybės įgyja būdamos skirtinguose sąmonės lygmenyse, nėra vienodas kokybiškai, o taip pat ir kiekybiškai. Dar daugiau, žinojimas, surinktas viename lygmenyje, nebūtinai bus naudingas asmens žinojimui kitame lygmenyje. Iš tikrųjų, žvelgiant iš viename lygmenyje įgyto žinojimo perspektyvos, ankstesniame lygmenyje įgytas žinojimas gali būti labai nereikšmingas, žemesnis ar netgi žalingas asmens veiklai. Tačiau egzistuoja toks galutinis žinojimo lygmuo, kurį pasiekus nelieka galimybės degraduoti. Visos iki šio galutinio lygmens sutelkto išsimokslinimo rūšys yra bevertės. Žmogaus aukščiausio laipsnio vidinių savybių vystymasis vyksta tik stengiantis pasiekti šį galutinį žinojimo lygmenį. Toks išsiskiriantis žinojimas vadinamas santykių žinojimu (sambandha-jnana, sanskr. klb.).

Tas žinojimas, apie kurį Šrila Rūpa Gosvamipada kalba frazėje „tyroje pasišventimo tarnystėje nėra nei pėdsako žinojimo ir savanaudiškos materialistinės veiklos", apibrėždamas tyrą pasišventimo tarnystę Dievui (uttama bhakti), ir tas žinojimas, kurį Šrila Narotama Thakura savo šlovinimo giesmėse paskelbė „nuodų puodais" nėra šis santykių žinojimas. Tas žinojimas, kuris bando neigti žinotoją, žinomąjį ir patį žinojimą, sunaikindamas juos, iš tikro baigiasi vien nežinojimu. Tik šitokį žinojimą jie atmeta. Toks žinojimas nėra santykių žinojimas. Tai paprasčiausiai sugadintas žinojimas, kuris sunaikina santykius.

Žinojimas, įgyjamas skirtinguose sąmonės lygiuose, išskiriamas į penkias kategorijas: (1) jutiminis žinojimas (2) moralinis žinojimas, (3) žinojimas apie aukščiausią valdovą, (4) beasmenis žinojimas ir (5) tyras žinojimas.

(1) Jutiminis žinojimas

Žemiški jutimai surenka išorinio pasaulio sampratą ir perduoda tą sampratą protui per nervų sistemą. Pirmoji vidinio jutimo (proto) tendencija yra surinkti idėjas apie išorinį pasaulį. Antroji proto tendencija - saugoti tas idėjas atmintyje. Tada, trečiąja tendencija, protas maišo ir atskiria tas idėjas, ir taip sukuriamos tokios funkcijos kaip mąstymas ir vaizduotė. Ketvirtoji proto tendencija yra atrinkti konkrečias tų idėjų grupes ar rūšis, ir klasifikuojant padaryti sampratas lengviau valdomas. Per apmąstymą protu, tos grupės bus priimtos arba atmestos. Per penktąją proto tendenciją, iš tų tinkamai sudėstytų idėjų kyla loginė reikšmė, ir tai vadinama logika arba racionalumu (reasoning, angl. klb.). Vien šios logikos pagalba buvo sukurtos visos psichologinio ir materialiojo mokslo rūšys. Kadangi logika yra paprasčiausiai proto tendencija, ji negali suprasti virš proto ir žemiškų žodžių esančios savybių visumos (tattvos). Aukščiausios Absoliučios Tiesos suvokimas yra nepasiekiamas tokiam žinojimui apie jutimų tenkinimą.

(2) Moralinis žinojimas

Su jutimų tenkinimo žinojimo pagalba atliekamas gilesnis žemiško vertingumo ir nevertingumo svarstymas sukelia moralinį žinojimą. Šio žinojimo dėmesio centre yra prisirišimas prie dalykų, kurie malonūs protui, ir pasibjaurėjimas dalykais, kurie yra nemalonūs. Atsižvelgiantys į visas šias proto savybes, pagrįsti logika moraliniai ir etiniai kodeksai yra vaizduotės kūrinys. Jie sudaryti iš pamokymų, kaip kultivuoti jutimų tenkinimą ir riboti neapykantą bet kam, kas prieštarautų tokiam jutimų tenkinimui. Kadangi žmogiškoji prigimtis turi dar aukštesnę tendenciją, vien tik moralinis žinojimas negali patenkinti žmogaus. Moralinis žinojimas, sutelkdamas dėmesį ties dalykais, susijusiais su kūno, proto ir visuomenės vystymu, pateikia idėjas apie tai, kas yra teisumas, o kas yra nuodėmė ir yda. Tačiau moralinis žinojimas lieka nebylus dėl aukščiausios absoliučios realybės amžinoje palaimingoje buveinėje.

(3) Žinojimas apie Aukščiausią Valdovą

Mąslioji žmonijos dalis, kurie atidžiai išnagrinėjo visų esybių Žemėje sandaras, aptardami jų abipusius santykius, tinkamas elgesio normas, kuriomis turi sekti šeimos ir kiti visuomeniniai statusai, kolektyvinį bendradarbiavimą užtikrinant visus poreikius, ir progresyvios raidos diskusiją, logikos pagrindu priėjo išvados, kad šis pasaulis negalėjo pradėti egzistuoti pats savaime. Vietoje to, jie priėmė nuostatą, kad jis kilo iš vienos pirminės savybių visumos (tattvos), kurios savoji esmė ir išraiška yra žinojimas, kitaip sakant, tai realybė, kurios forma - žinojimas (jnana-svarupa-tattva). Ta realybė, kurią turėtų garbinti visas pasaulis, yra visagalė, ir yra privaloma garbinti ją su širdingu dėkingumu. Tada, būdamas patenkintas mumis, Jis suteiks visas priemones mūsų jutimų tenkinimui. Iš kitos pusės, yra tokių, kurie turi skirtingą supratimą apie visagalį valdovą. Jie tiki, kad dėl Savo šlovingos ir kilnios prigimties, po to kai mus sukūrė, Jis iš karto sutvarkė visus dalykus taip, kad būtų savaime užtikrinamas mūsų malonumų lygis. Tas aukščiausias asmuo nieko nesitiki gauti atgal iš mūsų, todėl nėra tikslo mums Jį garbinti. Taip pat yra dar kitokios krypties teistai, tokie kaip saišvaravadžiai, kurie sako, kad atlikdamas raštuose nurodytas pareigas, asmuo pasiekia laimę, tokią kaip patekimą į rojų [šioje visatoje], o atlikdamas raštuose neleidžiamą veiklą, asmuo patenka į pragarą. Šis žinojimo apie Aukščiausią Valdovą tipas iki tam tikro laipsnio gali būti priimamas kaip tikras žinojimas, bet daugiausiai jis yra sumaišytas su materialistine veikla. Tačiau žinojimas apie Aukščiausią Valdovą nesuteikia asmens amžinai tobulo dvasinio pavidalo suvokimo. Todėl, Aukščiausia Absoliuti Tiesa yra daug aukščiau nei šis žinojimo lygmuo.

(4) Beasmenis žinojimas

Žmogus, nebūdamas patenkintas aukščiau minėtu žinojimu apie Aukščiausią Valdovą, vėlgi yra priverstas taikyti savo logikos funkciją tam, kad toliau kultivuotų aukštesnį žinojimą. Tačiau, šiam taške, jis pasiekia galutinę savo mąstymo ribą. Jo mąstymas, pakartotinai spaustas siekti tolesnio žinojimo ir neradęs kitų priemonių, iškelia neigimo koncepciją, ir žmogus toliau ima naudotis neturėta galvoje, šalutine Vedantos teiginių reikšme. Iš tikrųjų, aukščiausia absoliuti esybė turi charakteristikas, tokias kaip pavidalas, įvairovė, savybės ir taip toliau. Tačiau, logikos, kuri buvo stimuliuojama besikartojančių impulsų ir spaudimo, pagrindu iškyla koncepcija apie aukščiausią esybę, kuri yra be pavidalo, neįvairi, neturinti savybių ir neišreikšta. Beasmenio žinojimo samprata, neišreikštos substancijos pavidalu, kyla iš nekvalifikuoto (nepasiekus tinkamo lygio, nepasiruošus) vaizduotės taikymo per logikos funkciją. Nėra galimybės pasiekti Aukščiausios Absoliučios Tiesos suvokimą tokio beasmenio žinojimo būdu.

(5) Tyras žinojimas

Tai šiais įvairiais žinojimo tipais eiliniai žmonės dažniausiai tikisi pasiekti Aukščiausios Absoliučios Tiesos suvokimą. Tačiau, šis suvokimas yra toli už tokio žinojimo skalės ribų, ir tai buvo įrodyta aukščiau. Toliau, pirmas klausimas kuris kyla, yra šis - ar įmanomi tokie suvokimai? Ir antras, jeigu jie įmanomi, tada kokios yra priemonės jiems pasiekti? Atsakymas į pirmąjį klausimą - žinoma, egzistuoja tokia galimybė. O Bhagavad-gitoje, Bhagavanas Šri Krišna asmeniškai atsako į antrąjį klausimą:

tesam satata-yuktanam
bhajatam priti-purvakam
dadami buddhi-yogam tam
yena mam upayanti te


["Tiems, kurie atlieka pasišventimo tarnystę Man su meile, ilgėdamiesi Mano amžinos bendrijos, Aš suteikiu transcendentinį žinojimą, kurio pagalba jie gali pas Mane ateiti" (Bhagavad-gita 10.10)]

Tyras žinojimas gali prabusti tik asmenyje, kuris visiškai atsisakė visų troškimų ir pastangų pašaliniams nuo dvasinės tarnystės Dievui siekiams, savanaudiškai materialistinei veiklai ir aukščiau minėto keturių rūšių žinojimo. Tuo metu, gyvoji būtybė supranta, kad „savo sandara aš esu Aukščiausiojo Dievo Asmens tarnas, ir vienintelė mano funkcija yra Jam tarnauti". Turėdami tokį tyrą žinojimą, tie, kurie nuolat užsiima dvasine pasišventimo tarnyste Dievo Asmeniui (bhagavad bhajana) su priti (prieraišumu, meile) pasiekia šviesos spindulį amžinos budhi (intelekto) jogos pavidalu iš aukščiausio asmens (purušos) saulės. Vien tik per šį šviesos spindulį iš aukščiausios saulės asmuo gali pasiekti Aukščiausios Absoliučios Tiesos suvokimą.

Tam, kad pasiekti šį suvokimą, reikalingi ramumas, stabilus protas ir kantrus Aukščiausiojo Dievo Asmens užuojautos spindulio ilgėjimasis. Asmuo negali daryti pažangos neramioje ar svyruojančioje būsenoje. Tačiau, tai nereiškia kad reikia tapti neaktyviu, nei kad asmuo gali pasiekti kokį pozityvų rezultatą užsiimdamas dirbtinėm priemonėm stabilizuoti protą, tokiomis kaip aštuoniapakopė mistinė joga. Todėl, trokštamiausias būdas yra atlikti dvasinę pasišventimo tarnystę, būnant nuolat susijungus su Juo.

Aukštyn