Tikrasis Marsas

[Benamis]

Ar esama Marse gyvybės, ar būta Marse gyvybės - visa tai, panašu, ne šiaip ginčytinas mokslinis klausimas, bet ir JAV valstybės paslaptis. Berdas Kivis pasakoja apie gausius nutylėjimus, už kurių galimai slypi labai paprastas atsakymas.

Lapkričio pabaigoje į Marsą iškeliavo dar viena grandiozinė tyrimo ekspedicija, kuri turi pristatyti ant planetos paviršiaus kilnojamą mokslinę laboratoriją MSL (Mars Science Laboratory) arba, jei išsireikšti romantiškiau - marsoeigį „Curiosity". Aparato užduotis - per du apskaičiuotus veiklos metus atlikti pilnavertę Marso grunto ir atmosferos komponentų analizę. O svarbiausias tikslas, kaip paskelbta - pamėginti pagaliau nustatyti - esama dabar ar būta anksčiau gyvybės Marse?

Oficialiai priimta laikyti, kad atsakymo į šį klausimą mokslas kol kas neturi. Tačiau panagrinėjus Marso ekspedicijų istoriją, galima aptikti akivaizdų Amerikos valdžios nenuoširdumą, už kurio gali slypėti netikėtos išvados.

Siurprizas iš BBC

2011 liepos pradžioje BBC One paleido į eterį eilinę kas mėnesį rodomos programos „Naktinis dangus" laidą. Viena įdomiausių šios programos ypatybių buvo tai, kad nuo pat pirmosios laidos, ją pastoviai veda vienas ir tas pats vedėjas - seras Patrikas Mūras (Patrick Moore).

Liepos laida, apie kurią dabar kalbame, tapo savotišku himnu automatinio marsoeigio Mars Rover Spirit garbei. Laidoje buvo kalbama apie neginčijamai žymius NASA roboto pasiekimus, gerokai pranokusius savo konstruktorių lūkesčius patikimumo ir ilgaamžiškumo srityse. Tuo pačiu žiūrovams buvo pristatytas ir naujasis marsoeigis Curiosity.

Kadras iš BBC laidos "The Sky at Night"

Kadre esantis žmogus, kuris, matomai, ir papasakojo Mūrui apie visus šiuos dalykus, liepos mėnesio laidos anonsuose kažkodėl buvo pristatytas kaip daktaras Krisas Nortas (dr. Chris North). Tačiau paties siužeto subtitruose jis figūruoja kaip profesorius Stivas Skvairsas (Steve Squyres) iš Kornelio universiteto. Antroji identifikacija gerokai tikslesnė, kadangi, priešingai nei niekam nežinomas Nortas, būtent Skvairsas gerai žinomas kaip mokslininkas, glaudžiai susijęs su kasdieninėmis marsoeigių dvynių - Opportunity ir Spirit operacijomis.

Tačiau šiuo atveju susidomėjimą kelia ne pats Skvairsas, o du dideli monitoriai jam už nugaros, demonstruojantys Marso peizažą. Neįmanoma nepastebėti, kad spalvos šiame peizaže visiškai neatitinka tų rūsčių rudai raudonų atspalvių, kurie paprastai yra būdingi visoms žiniasklaidoje publikuojamoms Marso nuotraukoms.

Padidintas to paties video siužeto kadras

Išeina, kad nuotraukose, su kuriomis darbuojasi marsoeigius prižiūrinti komanda, ir marso dangus atrodo visai žemiškai žydras, ir grunto spalva gerokai natūralesnė mūsų žemiška prasme. Kitaip sakant, norėjo to TV laidos autoriai, ar nenorėjo, bet dėka jų siužeto jau kelintą kartą paaštrėjo seniai vykstantys debatai apie tai, kokia gi tikroji Marso spalva ir kodėl štai jau daugiau kaip tris dešimtmečius nepavyksta gauti atsakymo į šį, atrodytų, paprasčiausią klausimą.

Kaip viskas prasidėjo

Pati pirmoji žmonijos istorijoje Marso paviršiaus spalvota nuotrauka buvo padaryta 1976 metų vasarą, ją atsiuntė aparatas Viking Leader 1. ir jau joje žmonės pastebėjo žydrą dangų ir landšafto spalvas, labai panašias į žemiškas (nuotrauka kairėje). Tačiau vos po kelių valandų NASA paskelbė „atnaujintą" tos pačios nuotraukos versiją (foto dešinėje), kur apstulbino pasaulį savo oranžiniu dangumi ir raudonu gruntu.

Dvi pirmosios spalvotos nuotraukos variantai

Būtent šis „raudonojo Marso" vaizdinys paskui padarė įtaką visoms kitoms NASA nuotraukoms ir palaipsniui įaugo į masinę sąmonę bei pop kultūrą per filmus, tokius kaip Total Recall, Red Planet ir Mission To Mars. Nepaisant to, esama nemažai specialistų, įsitikinusių, kad pirminės nuotraukos spalvos buvo žymiai artimesnės realybei.

Monochrominė odisėja

Sekantis impulsas diskutuoti apie Marso spalvą buvo duotas po ketvirčio amžiaus. Tūkstantmečio pradžioje NASA pasiuntė tyrimų ekspediciją, pavadintą „2001 Mars Odyssey". Kosminis aparatas „Odisėjas", turėjęs tapti nauju dirbtiniu planetos palydovu, vežėsi su savimi nepaprastai sudėtingą, vienintelę tokią pasaulyje skaitmeninio fotografavimo sistemą THEMIS.

Sukurta, remiantis visiems žinoma technologija CCD, THEMIS kamera galėjo siųsti į Žemę tiek infraraudonąsias, tiek „natūraliai spalvotas" Marso nuotraukas. Fotografuoti buvo planuojama iš 250 mylių aukščio - tokia buvo vidutinė palydovo orbita virš planetos paviršiaus.

Pasak oficialių misijos dokumentų, kamera THEMIS turėjo fotografuoti diapazone iki 5 spektrinių juostų su 20 metrų 1 pikseliui raiška. Marso paviršiaus morfologijai tirti ir būsimo nuleidžiamo modelio nusileidimo vietos parinkimui buvo numatyta padaryti daugiau kaip 15 000 panchromatinių (kitaip sakant - 3000 penkiaspalvių) nuotraukų, kurios apimtų 20×20 kilometrų vietovę.

O paskui prasidėjo keistumai. Kosminis aparatas Mars Odyssey pasiekė Marsą 2001 spalio 24. Pirmuosius 4 mėnesius nevyko nieko, išskyrus „lėtą stabdymą, reikalingą ekonomiškam aparato įėjimui į orbitą". Taip kad oficialioji aparato „mokslinė misija" prasidėjo tik 2002 vasario 18. tačiau ir po to - faktiškai per ištisus aparato skriejimo orbita aplink Marsą metus - NASA misijos komanda nepateikė pasaulinei mokslo ir apskritai besidominčių bendruomenei nė vienos iš 3000 penkiaspalvių nuotraukų, kaip buvo žadama misijos Mars Odyssey planuose.

Be to, visa tai buvo daroma taip, tarsi nieko ypatingo nevyktų. Po kelių savaičių (2002 kovo 27) nuo oficialios „kartografavimo misijos" pradžios, THEMIS komanda sukūrė oficialią interneto svetainę THEMIS Image of the Day, kurios paskirtis, kaip teigė vienas iš programos vadovų - „pasidalinti su publika susijaudinimu nuo to, ką pamatėme".

Naujos kokybiškos nuotraukos iš tiesų buvo skelbiamos faktiškai kiekvieną dieną ir ten buvo nemažai įdomių dalykų. Tačiau netgi baigiantis 2002 metais tarp visų tų daugiau kaip 200 paskelbtų „pačių geriausių" nuotraukų, nebuvo nė vienos, kurią galima būtų pavadinti „natūraliai spalvota". O juk būtent šis dalykas, kaip visiems buvo skelbiama prieš tai, buvo unikalus konkrečiai šios misijos bruožas. Aparatas Odyssey darbuojasi Marso orbitoje iki šiol, tačiau tikrųjų spalvų iš jo padarytų nuotraukų niekas daugiau nebelaukia.

Fantastinės nuotraukos

Panašus konfūzas dėl spalvotų nuotraukų nutiko ir 2004 sausio mėnesį, kai ant planetos paviršiaus nusileido robotas Mars Rover Spirit, kuris, kaip daug kas dar pamena, iškart po pristatymo modelio išpakavimo ir nuvažiavimo nuo platformos, padarė tos platformos „fantastišką spalvotą nuotrauką" Marso peizažo fone. Nuo ko, tiesą sakant, ir prasidėjo grandiozinė marsoeigio tyrimų misija. Tačiau didžiulė problema, susijusi su atsiunčiamų vaizdų spalvų balansu buvo apstebėta praktiškai iš karto.

Pirmoji roboto Spirit nuotrauka. NASA logotipo fonas ne melynas, o raudonas.

Pastabesni žmonės iškart pastebėjo neįprastą NASA logotipo ant pristatomojo modulio platformos vaizdą. Sodriai mėlyna spalva, kuri sudaro logotipo foną, marsietiškoje nuotraukoje primena purvinai raudonos spalvos dėmę. O sustingusi žydra izoliatoriaus puta, padengusi elektros kabelius ant platformos, nuotraukoje pavirto ryškiai rožine. Suprantama, kad esant tokiems žinomų atspalvių iškraipymams, tolimosios planetos landšafto Spirit nuotraukose spalvų niekaip negalima laikyti natūraliomis.

Apskritai tai yra puikiai žinoma, kad specialiai teisingam spalvų subalansavimui NASA mokslininkai naudoja marsoeigiuose įmontuotą spalvų kalibravimo taikinį - Sundial Target. Šio taikinio veikimo principas pakankamai paprastas - apvaliame ciferblate yra keturios bazinės etaloninės spalvos, prie kurių prisitaikius, galima gauti natūraliausias spalvas nuotraukose.

Bėda tame, kad kiekvieną kartą, kai šis „taikinys" patenka į kadrą, pasidaro visiškai akivaizdu, kad publika šeriama neteisingai sukalibruotų spalvų nuotraukomis. Štai kaip atrodo tipiškas pavyzdys - plačiai tiražuota Marso panorama, padaryta to paties roboto Spirit ir turinti „taikinį" kaip tik pačiame centre apačioje.

Patyrinėjus padidintą „taikinio" ciferblatą (dešinėje" ir palyginus jį su etalonine nuotrauka, padaryta Žemėje (kairėje), nesunku pastebėti, kame būtent slypi problema. Mėlyna spalva Marse pavirto į raudoną, o žalia apskritai išnyko. Ką gali reikšti žalia spalva kraštovaizdyje, aiškinti, tikriausiai, nereikia…

Mėlyna spalva pavirsta raudona, o žalios apskritai nėra

Tai kame reikalas?

Oficialių NASA atstovų pasiaiškinimai dėl nuolatinių jiems pateikiamų pretenzijų dėl neadekvačių spalvų Marso nuotraukose, skamba maždaug taip.

Problemos esme reikia laikyti skaitmeninių CCD kamerų (charge coupled device), naudotų paskutinėse misijose, sandaros ypatumus. Kadangi visos šios kameros neįrašo spalvos tiesiogiai į jų daromas nuotraukas. Vietoje to, jos fotografuoja juodai baltus atvaizdus per daugybę įvairiausių filtrų, kurių kiekvienas praleidžia šviesą tik siaurame bangų diapazone, kai kurie iš jų nematomi žmogaus akiai.

Kad gautųsi „natūrali" spalvota nuotrauka, kameros turi padaryti tris atskiras vienos ir tos pačios scenos fotografijas, kiekvieną jų - per pagrindinių spalvų - raudonos, žalios ir mėlynos - filtrą. Kai visos trys nuotraukos uždedamos viena ant kitos, jos gali sudaryti autentišką spalvinį kompozitinį vaizdą. Bet netgi ir šiuo atveju prireikia subalansuoti spalvas tokiu būdu, kad jos geriausiai atitiktų tai, ką paprastai mato žmogaus akys. Kitaip sakant, reikia turėti galvoje dar ir dulkių efektą, apšvietimo pokyčius ir kelis kitus kintamuosius.

PanCam -- marsoeigių "akys"

Marsoeigių Spirit ir Opportunity kameros turi po dvi „akis", kurių kiekeviena aprūpinta 8 spalvų filtrais. Kairioji akis turi raudoną, žalią ir mėlyną (jie reikalingi natūralių spalvų perdavimui), o dešinioji akis turi vien akiai neįžiūrimų ultravioletinio ir infraraudonojo diapazono filtrus.

Dėl šių ypatumų tam tikra prasme galima sakyti, kad padidėjęs NASA dėmesys mokslo bendruomenės poreikiams galėjo stimuliuoti neteisingau nuspalvintų Marso nuotraukų publikavimą. Geologai remiasi savo darbuose ultravioletiniais ir infraraudonaisiais duomenimis, kad efektyviau identifikuotų akmenis ir mineralus. O juk tai pagrindinis Spirit ir Opportunity misijos tikslas. Kitaip sakant, misijos vadovai naudoja šiuos filtrus taip dažnai, kaip tik įmanoma. Tačiau kiekevieną kartą, kai jie prideda akiai nematomus vangų dažnius į kompozicinę nuotrauką, tai neišvengiamai sukuria paveikslą su melagingomis spalvomis.

Tokiu būdu, dauguma raudonų Marso nuotraukų yra ne kas kita, kaip filtrų su žmogaus akims neįžiūrimais spalvų dažniais, naudojimo rezultatas.

Svarbiausia šio oficialaus paaiškinimo problema slypi tame, kad nieko daugiau, išskyrus nuotraukas su apgaulingomis spalvomis, publikai, atrodo, apskritai nebuvo rodoma.

O kaip gi Marsas, vis dėlto, atrodo iš tikrųjų? Ieškant atsakymo į šį klausimą, kaip teigia specialistai, reikia dekoduoti NASA foto sistemas, taip pat reikia izoliuoti informaciją iš raudono, žalio ir mėlyno filtrų su finaline spalvų korekcija atitinkančia tikslius šių filtrų parametrus.

Visa laimė, dar esama nepriklausomų specialistų, mokančių profesionaliai visa tai atlikti ir masiškai talpinančių internete gerokai adekvačiau apdorotas NASA Marso nuotraukas. Jos, beje, smarkiai primena peizažą iš Stivo Skvairso monitoriaus, parodyto per BBC laidą. Vienas iš tokių ekspertų yra Kitas Lenis.

Marso landšaftų versija pagal Kitą Lenį:

Kad būtų suprantamiau, kodėl nė vienos panašios nuotraukos nėra oficialiuose NASA svetainėse, teks dar sykį sugrįžti 35 metus į praeitį.

Įsakyta sunaikinti

Keistos istorijos apie NASA ir realią Marso spalvą pradžią logiška būtų datuoti momentu, kai aparatas Viking Leader 1 padarė pirmąją „autentišką spalvotą nuotrauką", praėjus vos dienai nuo nusileidimo ant planetos paviršiaus 1976 liepos 20.

Kaip jau buvo kalbėta, praėjus kelioms valandoms nuo šios istorinės publikacijos, pasirodė antroji, paskubomis pataisyta tos pačios nuotraukos versija. Būtent naujoji versija „pakoreguojanti pirmines inžinerines problemas su spalvomis" ir tapo kanoniniu „Raudonosios planetos" atvaizdu.

Tik po 20 metų keli žmonės, tiesiogiai dalyvavę šioje istorijoje, papasakojo su smulkmenomis ir pavardėmis, kas realiai vyko tuomet JPL - JAV moksliniame techniniame centre, kuriančiame įrangą NASA kosminiams tyrimams.

Pagrindiniu „liudininku" galima laikyti vieno iš mokslininkų, vadovavusių „biologinių tyrimų" komplekso eksperimentams „Vikingo" programoje. Tyrimas vadinosi Labeled Release Experiment, o vadovavo jam daktaras Džilbertas Levinas (Gilbert Levin, iki šiol, beje, įsitikinęs, kad jie savo eksperimentu tuomet atrado gyvybės požymius Marse). Jos sūnus Ronas Levinas dabar irgi mokslininkas, tiktai fizikas ir dirba Masačiusetso technologijos universitete. P 1976 metų vasarą, kai Marse nutūpė „Vikingų" porelė, Ronas buvo ką tik mokyklą baigęs absolventas, padedantis savo tėvui mosklinėje laboratorijoje.

Toliau seksiąs pasakojimas pateikiamas pagal betarpiškus Rono ir Džilo Levinų prisiminimus, kurie paskelbti mokslo populiarinimo knygoje „Marsas - gyva planeta" (Mars: The Living Planet, by B. Di Gregorio, G. Levin and P. Straat, Frog Ltd, Berkeley, 1997).

Maždaug antrą valandą po pietų pirmoji spalvota Marso paviršiaus nuotrauka ėmė ryškėti JPL spalvotuose monitoriuose. Juos specialiai sustatė daugelyje aplinkinių pastatų - ir JPL darbuotojams, ir spaudos atstovams, kad visi pamatytų „Vikingo" nuotraukas. Džilas ir Ronas Levinai sėdėjo pagrindinėje valdymo salėje, kur dešimtys monitorių ir susijaudinusių technikų laukė, kol pasirodys ši istorinė, pati pirmoji fotografija.

Kai vaizdas monitorių ekranuose susiformavo, mokslininkų, technikų ir žurnalistų minia su pastebimu entuziazmu sureagavo į sceną, kurios nuo to laiko nebeįmanoma pamiršti - spalvotas Marsas. Nuotraukoje plytėjo peizažas, primenantis žemišką: žydras dangus, rusvai raudonas dykumos gruntas ir pilki akmenys, padengti žaliomis dėmėmis. Džilas Levinas taip ir pakomentavo tai, ką pamatė, Patricijai Straat, savom kolegai jo atliekamame eksperimente, ir sūnui Ronui: „Jūs tik pažiūrėkit į šitą nuotrauką! Tiesiog tikrų tikriausia Arizona!"

Tačiau po dviejų valandų netikėtai pasirodė kažkoks technikas, pradėjęs keiti nuotrauką. Iš šviesiai žydro dangaus ir arizoniško peizažo spalva pasikeitė į vienalytį oranžiškai raudoną atspalvį, tiek danguje, tiek kraštovaizdyje. Ronas nustebęs žvelgė į tai, kaip technikas žingsniuoja nuo monitoriaus prie monitoriaus ir perderina juose spalvas. Dar po minutės jau pats Ronas ėmė žingsniuoti paskui techniką ir grąžinti ankstesnes spalvas.

Tuo metu Džilo Levino ir Patricijos Straat ramų pokalbį netikėtai nutraukė kažkieno garsūs ir pikti keiksmai. Paaiškėjo, kad tai asmeniškai „Vikingo" projekto direktorius S. Martinas (James S. Martin) koneveikė jaunąjį Roną Leviną. Tėvas tuojau pat priėjo prie besibarančių, kad išsiaiškintų, kas čia, tiesą sakant, vyksta. Paaiškėjo, kad Martinas užklupo Roną keičiantį atgal monitorių spalvas. Ir perspėjo jaunuolį, kad jeigu jis kažką panašaus padarys dar sykį, jis bus išvytas iš JPL būstinės. Po to direktorius paliepė vienam iš TRW inžinierių, talkininkavusių biologų komandai, paskui Roną apeiti visus monitorius ir sugrąžinti raudoną kraštovaizdį.

Po kelių mėnesių Džilas Levinas specialiai susirado tą techniką iš JPL Viking Imaging, kad paklaustų tiesiai šviesiai, kodėl jis tai darė. Technikas atsakė, kad gavo tokias instrukcijas iš Viking Imaging Team, atseit, „Marso dangus ir kraštovaizdis turi būti raudonas". Tada jis apėjo visus monitorius ir pakoregavo spalvas, kad padarytų, kas buvo įsakyta.

Kai pagrindinis knygos „Marsas - gyva planeta" autorius žurnalistas Baris di Gregorio atliko papildomą tyrimą, siekdamas nustatyti, kas būtent davė tokio pobūdžio įsakymus, jam pavyko gauti oficialų liudijimą iš vieno iš tiesioginio Vikingo programos dalyvio, JPL bendradarbio Jurio van der Vudės (Jurrie Van der Woude).

Laiške knygos autoriui, van der Vudė parašė: „Mudu abu, Ronas Vikelmanas (iš IPL - JPL vaizdų apdorojimo laboratorijos) ir aš, buvome atsakingi už spalvų kokybės Vikingo nuotraukose kontrolę. O daktaras Tomas Mačas (Thomas Mutch), komandos Viking Imaging Team vadovas, pasakė, kad jam paskambino NASA direktorius Džeimsas Flečeris (James Fletcher", kuris paprašė, kad sunaikintume negatyvą su žydra Marso padange, padarytą remiantis pirminiais skaitmeniniais duomenimis.

Kitaip sakant, sprendimas sunaikinti oficialius NASA duomenis buvo padarytas pačiame viršuje ir tikriausiai tai buvo politinis, bet jokiu būdu ne mokslinis sprendimas.

Turint tai galvoje, pats laikas prisiminti dar vieną labai keistą istoriją, nutikusią su „Vikingų" padarytomis nuotraukomis.

http://earth-chronicles.ru/news/2012-01-09-14696 ir versijos.com inf.

[Teroras]

As tik niekaip negaliu suprasti, kam NASA tai dare? Beje, jeigu pastebejai tai is naujausiu misiju, galima pamatyti neredaguotas nuotraukas (jau be dangaus spalvinimo raudona spalva ir pns.), tada klausimas, kam jie redagavo, spalvino nuotraukas raudonai ir t.t. anksciau?

[Jonas]

 Įrodymų, kad anksčiau Marsas buvo gyvenama planeta su tenai buvusia civilizacija, galime rasti, bet jie ne tokie jau apčiuopiami ar labai moksliniai....

Kaip vienas iš tokių įrodymų yra Joe McMoneagle Nuotolinio Matymo (Remote Viewing) pagalba pamatyti vaizdai ir potyriai.
Monroe institute jam buvo duotas vokas su vienomis iš Marso koordinačių ir jis su įvairios įrangos (Hemi Sync) pagalba pradėjo NM (RV) sesiją. Koordinatėse buvo garsusis Marso "veidas":



Holmes: Pasinaudodamas informacija voke, susitelk 40.89 laipsnius į Šiaurę, 9.55 laipsnius į Vakarus.

Joe: Aš matau nuožulnų piramidės vaizdą. Ji labai aukšta. Ji stovi didelėje nepalankioje vietoje..

Holmes: Gerai.

Joe: Ji geltona, auksinės spalvos.

Holmes: Gerai. Nuvyk į tą laiką, kuris yra nurodytas voke ir papasakok kas vyksta.

Joe: Matau sunkius, sunkius debesis, atrodo kaip smėlio audra, geologinė problema... Tai atrodo... Minutėle, aš turiu nusiraminti. Tai truputi keista..

Holmes: Tiesiog pranešk savo neapdorotus potyrius. Tu dar tik ankstyvoje sesijoje.

Joe: Aš žiūriu į poveiksmį po didelės geologinės problemos.

Holmes: Gerai. Grįžk laiku prieš šią problemą.

Joe: Matau didžiulį skirtumą. Tai prieš, prieš, o ne... Po velnių. Tai kaip  purvo piliakalniai dingstantys ir atsirandantys, kai judi į prieki. Aš matau dideles plokščias struktūras -- labai glotniais kampais - sienas. Jos yra labai didelės, megalitinės...

Holmes: Gerai, gerai. Apsižiūrėk šiame laike. Pažiūrėk ar negali pamatyti kokios tai veiklos..

Joe: Aš matau neryškius, žmogiškus šešėlius. Labai aukštus, lieknus, bet šešėlius...  Atrodo, kaip jie tuo pačiu metu yra ir nėra ten..

Holmes: Nuvyk į tą laikmetį kai jie buvo ten.

Joe: Potyris.. Aš gaunu daug statiškumo ir visko...Viską lūžta, nyksta. Labai fragmentiškai..

Holmes: Tiesiog pranešk neapdorotą informaciją. Nesistenk visko sujungti. Tiesiog pranešk neapdorotą informaciją.

Joe: Aš vis matau tuos aukštus žmones. Jie atrodo laibai aukšti ir liekni, bet yra dideli. Dėvi kažkokius keistus drabužius.

Džo (Joe) apibūdino 8 skirtingas vietoves Marse ir netgi sugebėjo telepatiškai bendrauti su viena iš būtybių, kurias jis sutiko.
Šaltinis


Dar yra toks berniukas iš Rusijos (Boriska) su neeiliniais sugebėjimais, kuris prisimena, jog praeitame gyvenime buvo Marse, pilotavo erdvėlaivius....
  Jis, kaip ir Džo savo NM sesijoje, Marso gyventojus apibūdina kaip labai aukštus..

Čia dar yra įdomios informacijos apie galimai Marse esančias struktūras ar net žmonių bazes ir t.t.

[Benamis]

Labai idomi zinute Jonau. Nuo manes didelis + uz teksta ir link'us

Tik nesuprantu kokiu budu tas Remote Viewing veikia? Pamenu kazkada skaiciau, kad rusijoje net karinese bazese yra specialus asmenis kurie tuom uzsimineja, taciau kokiu principu tai veikia? Cia kaip kazkokia telepatija?

[Jonas]

Labai idomi zinute Jonau. Nuo manes didelis + uz teksta ir link'us

Tik nesuprantu kokiu budu tas Remote Viewing veikia? Pamenu kazkada skaiciau, kad rusijoje net karinese bazese yra specialus asmenis kurie tuom uzsimineja, taciau kokiu principu tai veikia? Cia kaip kazkokia telepatija?

Na ne telepatija, bet tai irgi yra viena iš psichinių galių, kurias galime išsitreniruoti, kad ir kiekvienas. RV (Nuotolinis Matymas) yra susijęs su Astraline projekcija.. RV vyksta tada kai žmogus susitelkia į kažką (jeigu vyksta eksperimentai tai dažniausiai yra duodami uždaryti vokai su nuotraukomis ar kita informacija) ir gauną vaizdinę, jutiminę ar kitokią informaciją apie tą daiktą (dažniausiai vietovę) voke ar kitame "taikinyje.
Wiki: Nuotolinis Matymas (Remote Viewing) yra praktika ieškant įspūdžių, potyrių apie tolimą ar nematytą taikinį pasitelkiant paranormalias priemones, ypatingai sensorinį suvokimą (ESP) ar "zondavimo su protu" metodą......