Minties mechanizmas

[xsistemax]

Kodėl niekas?
Savo pasaulyje žmogus yra alfa ir omega.Kūrėjas.Tik sąmoninga to kūrybinio proceso dalis labai jau maža.Sąmonei kažkodėl nedaug leidžiama reikštis.

[klajunas]

Kam neaišku kas yra "laukas", paaiškina fizikai.
Toliau pateiktas bozoninio lauko operatorius, kuris sudarytas iš atsiradimo operatoriaus (a) ir osciliatoriaus matematinės išraiškos (e ir t.t.).

Ir elektronų-fotonų lauko lagranžianas, kuris sudarytas iš dviejų laisvų narių ir sąveikos nario tarp elektrono ir fotono. Visi žinome, kad lagranžianas yra kvantinės antro Niutono dėsnio išraiškos pagrindas, kuris susieja kinetinę ir potencinę jėgą. Tai pagrindinis sąveikos tarp kvantų laukų principas. Apsikeitimas energija.

q sąveikos naryje yra ryšio tarp elektrono ir fotono konstanta, kuri išmatuota ir atitinka skaičiavimus.

[xsistemax]

Visi laukai plinta šviesos greičiu.
Mintis nėra pavaldi laikui,taigi,nėra laukas.Ji veikia taip,kaip susieti kvantai ir ryšys yra su visa visata.Betarpiškas.

[cs]

Šviesos greičiu vykstantys procesai dar yra apdorojami dažniais. Paiimsiu kad ir technologijas. Pavyzdžiui, telefono kameros vaizdelių kiekis per 1s, mašinos ratų apsisukimai per 1s, malūno girnos apsisukimai per 1s, dviračio ratų apsisukimai, žemės apsisukimai aplink saulę, mėnulio apsisukimai aplink žemę, žmogaus apsisukimai aplink pačio savęs ašį.

Vėlgi, kuris stebėtojas daugiau gali įsisąmoninti (pagauti) vaizdų per tas kelias sekundes - niekas nežino. Labai visiems skirtingai gaunasi, netgi manyčiau gali būti šiek tiek delsiamas.

Tada, kodėl tas delsimas nepašalinamas. Kaikurie žvaigžių stebėtojai nė nepamato kai krenta žvaigždė, kad ji dega, kad ji sudega ir pranyksta dar danguje. O visi likusieji pamato krentančią žvaigdę tik subliksint, tarsi žaibą. Nepamato visos eigos, o tik vieną momentą.

Nėra vienodais greičiais mąstančių, net vienodais dažniais nėra. Visa fizika, apibudinanti laukus suteikia tam tikriems laukams - tam tikras sąvybės. Tų sąvybių nėra kituose laukuose.

As suprantu, kokį modelį nori paiimti @xsistemax , nes pats tikiu tokiu atvirkštiniu variantu, dėl kurio galimas betkuris būti kontroliuojamas ir yra fiksuotumo pasekmė. Žmogus yra vertintojas visų galimybių, kurias išbando pereidamas savo juslėmis per ribotumus, fiksuotumus ir visas kvantiškas, jau atrastas iki šiol sąvybes(tankius, gylius, skonius ir t.t.).

Tačiau atradus nefiksuotumo sąvybes, sulyginus su sąmonės galimybėmis turėtume suvokti ar nors kiek tai teikia naudos.

Už nefiksuotumo gali būti pragaras, rojus, laisvė, fantazijos, svajonės, kalėjimas, sapnas. Nefiksuotumas - nėra kvantinė sąvybė, kadangi veikia tik chaotiškai o kvantiniai reiškiniai dėl tam tikrų priežačių vistiek gali būti palaikomi fiksuotais, galimais manipuliuoti. Su nefiksuotumo sąvybe kvantais neįmanoma manipuliuoti, nėra instrukcijų kaip kuriami laukai su tokia sąvybe. Todėl, visa tai norint suvaldyti nėra būdo.

Su fiksuotumu viskas aišku. Tarp daugelių dalykų galioja ir tam tikri nusistatymai ir logika. Viskas nuoseklu.

Bandau pažvelgti dar kitaip. Gali būti, kad fiksuotumo sudėtyje yra tas mums pažįstamas fiksuotumas ir nefiksuotumas. Tada sąvybės būdingos tik žmogui, kurios iki šiol atrastos - tėra primestos sąvybės nuoseklumo tvarka. Kalbant apie begalybes ir pan, vėl nėra atramos tikėti begalybe, nes begalybė užsinorėjus gali būti užbaigta. Tai lygiai tas pats kaip ir betkoks reiškinys galimas užbaigti betkuriuo metu.

@klajunas daug kalba apie operatorius, kurie yra tie suteikėjai visų grynai paėmus atrastų sąvybių. Todėl per tai pasidaro pertvara realiam sužinojimui, kodėl konkretūs operatoriai veikia tik taip, o ne kitaip. Fiksuotumas būtent tai ir nusako. Fiksuojamos sąvybės gali būti tik tokios, o ne kitokios.

Man aktualu panagrinėti inisec'ą, kuris gali suinkrustuoti kelias sąveikas vienu metu. T.y. supjudymo jėga. Supjudome fiksuotumo tvarka pardedant 4 savybėmis: tankis, spalva, masė, forma. Gauname kažkokį unikalų objektą su pasirinkta forma. Pjudymo esmė - aktyvuoti sąvybes, kurios reikalingos įrodyti nuoseklumą ir unikalumą. Klonu atžvilgiu - tai tėra rūšis - pasižyminti tomis pačiomis sąvybėmis.

[klajunas]

Visi laukai plinta šviesos greičiu.
Mintis nėra pavaldi laikui,taigi,nėra laukas.Ji veikia taip,kaip susieti kvantai ir ryšys yra su visa visata.Betarpiškas.

š. greičiu juda fotonai; visi kiti kvantai, kurie kaip nors su jais susiję, negali turėti didesnę kinetinę energiją už ryšio energiją, nes priešingu atveju išyra ryšiai. kas tokiu atveju atsitinka, mokslas nežino. Bet yra kitų laukų egzistavimo galimybė, kuriems fotoninio ar analogiško ryšio apribojimai negalioja.

Mintis yra ne laukas, bet kibernetinė sistema, sudaryta iš laukų kompleksų, kaip biologinis organizmas. Mintis labai pavaldi laikui, nes ji trunka tik kelias sekundes, tada ją keičia kita mintis, t.y. yra seka. Žmogus mąsto linijiniu principu.

Minties prigimtis yra ekraninė.

[cs]

Yra tokia savybę, kurią aš tik neseniai radau:

"Branduolių atsiskyrimas ir "išvažiavimas" iš dalelių, turinčių juos."

"Nuolatinis atsinaujinimas vis pametant senus branduolius; kaskart sukuriami nauji: pagal turimas informacijas ir turimas sąvybes ir skyrimą."

Tokiu atvėju nustatomos tokios sąvybės:

Branduolys yra atsparus stoviui, jis tėra branduolys ir nėra pilna dalelė, neturi pilnos struktūros dalelės (pagal betkokių dalelių aiškinimą), jo niekas aplink nesupa jis nuolat juda ir kinta kaip tik gali.

Bandydamas suvokti, kas tai ir ar tai įmanoma vaizduoti, kaip tikrovę - jau pačią, atradau, kad gali būti ir toks principas, kad tokie "branduoliai" judėdami atsitiktinumo tvarka sukuria pradines sąlygas vykti virsmui. Visų kartu sudėjus dalelių sąvybė yra egzistuoti ar palaikyti.

Turiu shemą, kuri aiškina šį, žemesnį judėjimą, sąmonės lygyje.

https://www.dropbox.com/s/qfa8iovwu5lj2yw/pamyae.png

arba

[klajunas]

M. Persinger paskaita apie ekstrasensorinį suvokimą, kuris pagrįstas magnetiniais laukais. Paaiškinta idėja, kuri atskleista prieš tai įdėtame straipsnyje.

[SPACE]

Žmogus mąsto ne vien tik galva. Galva yra tik pagrindinis input device.
Jei kas taisėt kompiuterį, motininėje plokštėje pastebėjot chipset. Jis reguliuoja, kaip veikia visi devaisai, prijungti prie kompiuterio. Jei kas neveikia, galima tą chipset resetint ir naujai prijungta detalė galbūt pradės veikti. Kaip visuose mob. tel. yra options ir 'reset to factory settings'.
Dabar paimkim kokius 1999m., kai dar Wi-Fi nebuvo (bent oficialiai). Mokslininkai prieina ir tyrinėja tą kompiuterį. Ateina kitą dieną, o jis turi tokią informaciją, kurios neturėjo turėti (mokslininkai nežino, kad kompiuteris pajungtas prie nematomo interneto). Ir jie nesupras, kaip ta informacija atsirado ir pripažins tą kompiuterį psichiškai nesveiku.
O visi morphogenetic fields nėra žinomi, iš to atsirado ir sielos koncepcija.

[cs]

@SPACE žmogaus prigimtinė sąvybė yra pavidalų (per įsikūnyjimus) kaita, neapsiribojus vietinės reikšmės pasižymėjimui ir įgyvendinimui (pačiai galimybei), dar atkartoja per jutiklius ir daviklius įvairiausius momentus.

Noriu pakalbėti ir kiek kitaip.

@kajunas visi išskyrus (mokslinį metodą išpažįstančius) gali turėti išplėstą sąmonės struktūrą su tokia sąvybe, kuri čia pateikta. Mokslininkas net nekreipia dėmesio į laiką, todėl jis neturi to nė ištolo. Arba aš neižvelgiu.

Pagal mokslininką, laikas (tik kaip pokytis) ir niekas neieško kiek dalių gali tilpti vienoje sekundėje ar 1 momente, nes vienaip ar kitaip aktualus tik pokytis. Vadovaujasi stambiais vienetais. Užrašo tik pokyčius vykstančius per 1s, 1ms ir pan. tarpus.  t = 1s Nematau, kad sąmonė nors kiek būtų pajėgi suvokti ar pamatyti vyksmus, kurie vyko ir vyks. Tik vienos pusės atžvilgiu (apie kuria ir kalbu), nerodoma daugiau minties sąvybių. Jie sau prisibraižydami "tikimybių medžius", praranda laiką ir kietėja, darko save. Jei jie išgirsta ir negali atpažinti tiesos, jie dar daugiau prisižais. O kita pusė turi tą ką turi jie ir dar papildomai viską sudėjus. Niekam nėra skirta suvokti pažodžiui, tai kas sakoma, visi gali interpretuoti tą suvokimą laisvai.

Mintis labai pavaldi laikui, nes ji trunka tik kelias sekundes, tada ją keičia kita mintis, t.y. yra seka. Žmogus mąsto linijiniu principu.

Mintis nepavaldi laikui. Bent (tas laikas) buvo atrastas iš steriotipatik'os, panašios, kaip "jis visada toks buvo, vadinasi ir toliau bus" , "nesuprato iki šiol, vadinasi niekados ir nesupras, o aš tuo pasinaudosiu" - tėra kažkieno primesta baimė, kuri veikia tyliai. Iš steriotipinės mąstysenos sudarytos bazinės žinios, kuriomis remiasi apkalbant labai svarbius šios realybės ir tikrovės virsmus. Pavyzdžiui ir draugystės metode galima realiai apčiuopti steriotipatikos pavyzdžių. Būtent dėl to nenutrūksta draugystė.

tik reikia padaryti išvada: ar tai gerai, ar tai blogai.

[Dvidešimt Trys]

Taip, galima pajungti visų mintis į vieną kartu su tam tikra telepatijos forma. Kadangi esame ketvirtoje dimensijoje (3rd density), tai dėl to ir atrodo, kad visi kaip palaida puzlė ir atskirai galvoja su tam tikrais pasireiškiančiais "sutapimais", kaip pvz. tu ką nors pasakei garsiai apie ką draugas galvojo mintyse. Pasijungus prie penktos dimensijos (4th density) jau viskas vyksta kitaip, viskas telepatijos formoj, bet taip pat naudojama ir kalba, visi pasijungę prie tos telepatijos ir visi viską greit supranta tam tikra energetine minčių forma, kuri yra kur kas greitesnė negu paprastos mintys galvoje, kurios pas normalų žmogų gali būti 3-10 sekundžių ilgumo, o telepatiškai viskas vyksta per milisekundes ir ištisais sakiniais. Kaip pavyzdį paimsiu simbolius, iš paprasto simbolio galima ištisus sakinius ar istoriją suprasti, taip ir telepatija energetine minčių forma. Ištrūkus iš trečio tankio ar pavadinkim, kad ir dimensija viskas sukasi aplink tave, arba tau tiesiog taip atrodo, kadangi viskas ir yra tik vienas ir viskas sujungta, taip visi gali veikti kaip vienas, o tai pasiekti nėra taip sunku ir joki čia stebuklai.
Dėl laiko. Kadangi laikas neegzistuoja taip, kaip mes įpratę galvoti, tai į vieną sekundę gali labai daug (pavadinkim tai kadrais) sutilpti kadrų, bet tai irgi priklauso nuo pakitusios sąmonės lygio. Paitus sąmonės lygiui ar kitose dimensijose laikas visiškai kitaip egzistuoja, į vieną sekundę gali sutilpti, kas įprastai atrodytų kaip mažiausiai kelios sekundės ir per vieną sekundę galima priimti minimaliausiai paėmus kelių minučių ilgumo informacija. Tik čia mums viskas atrodo fiksuota ir "užtikrinta" sekundė nuo sekundės, bet tai tik priklauso nuo tankio, kuriame esame. Realiai laikas netgi sąveikauja tarp paralelinių visatų/dimensijų. Tarkim peršokai į paralelinį gyvenimą, tai praeitam gyvenime iš kurio peršokai tam tikri įvykiai tiesiogiai sąveikauja su ta paralele į kurią įšokai be jokių laiko sąvokų t.y. dabartis/praeitis ir ateitis tiesiogiai susiję vienu metu. Kaip pavyzdį paimsiu situaciją. Tarkim dėl to, kad surūkei cigaretę tam tikru momentu DABAR, praeityje arba paralelinėj visatoj draugas užkliuvo už slenksčio ir susimušė kojos pirštą. Tokių galėčiau prirašyti daug, čia kiekvieno vaizduotė gali labai plačiai išsiplėtoti ir netgi savaip interpretuoti ir vistiek tai bus tiesa/tikrovė. Lygiai taip pat ne tik su veiksmais padarytais, bet ir su mintimis kurios ateina į galvą ir kurias priėmi, kaip už tikra (už savo mintis), lygiai taip pat (priklausomai nuo savo sąmonės lygmens) jos atsispindės išorėje ir kituose žmonėse, viskas kaip ir sakiau yra viena, o jei neatrodo taip, reiškias very dense energy dėl to ir atrodo, kad atskira. O jeigu nepavyksta čia ištrūkti į kitus densities, tuomet lengvai galima pavyzdžius pamatyti sapnuose bei astraliniuose pasauliuose, viskas ten vyksta irgi taip pat, tik dar greičiau. O tarp astralo ir trečios/ketvirtos dimensijos gi plona linija, astralą galima pasiekti ir nemiegant ir prijungt viską prie VIENA.
Šitai tik plėtotai norėjau parašyti savo sukurtoje temoje apie minčių discipliną, bet tebūnie tai bus čia, gera tema!

[klajunas]

Šiame įraše pamėginsiu paaiškinti, koks yra suvokimo mechanizmas ir kaip jį galima militarizuoti - kad žmonės žinotų pavojų ir ieškotų būdų kaip jo išvengti. Suvokimo mechanizmas įeina į mokslinį sąmonės teorijos klausimą, kurį sprendžiu jau kuris laikas. Tad galima pakartoti kelis pagrindinius principus. Sąmonė turi ekraninę prigimtį, bet tie ekranai nėra „kieti", tai tam tikros energetinės struktūros gnostiniame lauke. Žmogaus sąmonė yra kelių tokių ekranų junginys, kurie tarpusavyje koreliuoja ir leidžia, apibendrindami ir sumuodami informaciją, orientuotis aplinkoje. Turimas juslinio suvokimo ekranas; aktyvumo matrica; bei protinių manipuliacijų ekranas. Tarp ekranų juda srovės ir mintis, arba psichinis veiksmas, yra energijos pliūpsnis šioje ekranų sistemoje.

Joje svarbiausia dalis yra suvokimas, kuris asocijuojamas su fundamentaliu sąmoningumu. Suvokimas įeina į rodomąją sąmonę, kuris yra filosofiniais terminais kalbant „esinio būties pagrindas", apibrėžiamas žodžiais „yra...rodoma". Į šią frazę, kaip pagrindinis komponentas įeina suvokimo mechanizmas, kuris yra „rodymo" pagrindas. Kita vertus, esinys, arba rodinys, - tai informacinio proceso konstruktas, kuris sudaro rodymo turinį, atskiriant suvokimo mechanizmą ir tai kas suvokiama. Suvokimas tėra vienas sluoksnis sudėtingoje gnostinėje energetinių ekranų sistemoje. Tačiau jis yra svarbiausias, nes laikomas žmogiškumo centru.

Taigi kas yra suvokimas, kaip galime bandyti paaiškinti suvokimo mechanizmą? Tam naudoju sluoksnių modelį. Yra įvairių rūšių laukai, kurie persmelkia vienas kitą ir sudaro savotiškus sluoksnius, tik jie yra ne dvimačiai, bet trimačiai. Tai reiškia, kad sluoksniai ne atskirti, bet yra vienas kito viduje. Išskiriu materialius ir gnostinius sluoksnius. Pirmasis formuoja fizinį aplinkinį pasaulį, o pastarasis turi psichinio aplinkos susiejimo funkciją.

Simbolinė šios sistemos išraiška pažymėta paveikslėlyje:



Dabar prie esmės. Norint suprasti kaip aš matau suvokimo mechanizmą, reikia žinoti apie masę ir Higgso lauką. Masė tai materijos kvantų sąveika su Higgso lauku; šiame lauke materija juda ir sąveikauja su higgso bozonais. Higgso lauką žymiu raide H, o QGFW + LFW yra atomo kvantų junginys. Gr yra gravitacija, o Tm - tamsioji materija. Atomas šitaip juda ne tik Higgso, bet ir gravitaciniame lauke, kuris turi savo šaltinį - masės/energijos sankaupą. Tačiau šiame įraše kalbame apie smegenis ir sąmonę. Smegenys taip pat sudarytos iš atomų ir kuria fizinio informacinio proceso sistemą, per kurią jos perduoda informaciją iš aplinkos į sąmonės ekranus. Šioje vietoje smegenų veiklai labiausiai būdingi elektrinis ir magnetinis aktyvumas, kurie gali turėti smegenyse centrinį vaidmenį, o gali būti tik šalutinis produktas. Tačiau jį galima paversti elektromagnetiniu įėjimo kanalu į sąmonę.

Pačiam suvokimo mechanizmui svarbiausia Lu ir GN laukai, atitinkamai luksorinų ir gnostinių kompleksų. Šie du laukų tipai sąveikauja taip, kaip materija su Higgso lauku, kurios, metu atsiranda masė. GN sąveikaujant su Lu atsiranda suvokimas. Lu yra kosminis laukas, kuris gali turėti, o gali neturėti šaltinio. Jeigu šaltinį turi, juo gali būti žvaigždė arba nematerialios gnostinės sankaupos. Jame juda gnostinė materija, ir sąveikoje su luksorinų lauku susiformuoja suvokimo burbulas. Šio proceso esmė turi būti energijos su gnostiniais kompleksais apsikeitimas, kurio metu 3D sluoksniuose susiformuoja hiper-erdvė, kurią metaforiškai vadinu „šviesos arka".

Jeigu luksorinų lauko šaltinis žvaigždė, tai tolstant nuo jos ir laukui silpnėjant, turi silpnėti ir išnykti sąmonė. Bet įmanomas dirbtinis luksorinų laukas, kaip dirbtinė šviesa, kurį būtų įmanoma generuoti kosminiuose laivuose ir palaikyti suvokimo mechanizmą. Kita vertus, žvaigždžių aktyvumas - ciklinis, jis tai sustiprėja, tai sumažėja. Vadinasi, keičiasi luksorinų lauko kokybė ir atitinkamai sąmonės savybės. Kai ezoterikai kalba apie energetines kosmines juostas ir pan., ir asocijuoja jas su pakilimo (ascension) procesu, tai kalba eina apie Lu lauko energetinės būklės pasikeitimą, nuo kurios priklauso visos planetos sąmonės lygis per suvokimo mechanizmą. Visi žmonės juda šiame lauke ir jų sąmonės formuojasi sąveikoje su juo, - pasikeitus parametrams, keičiasi sąmonė. Suvokimą gali turėti ir dematerializuotos struktūros, kurios turi komponentą gnostiniame lauke.

Judėdamos luksorinų apsuptyje, šios struktūros sukuria sąmonės atmainą, kuri neturi kanalo į materialų pasaulį, todėl kaip tokį kanalą naudoja žmogų, paprasčiausiai hakindami gyvų biologinių būtybių sąmonės lauką. O gali būti, kad yra ir kitokių būdų pasitiekti informaciją iš fizinės aplinkos ir sąveikauti su ja iš savo nematerialios terpės. Minties ir emocijų energija gali turėti ir kitų, nelabai gerų panaudojimo būdų, įvairiems energetinio vampyrizmo veiksmams.

Svarbiausia yra šio lauko techninis įvaldymas, kuris leistų dirbtinai keisti jo parametrus, kelti arba žeminti energijos lygius, sukurti dirbtinį šaltinį arba ekranavimo priemones. Sąmonės įjungimas ir išjungimas rodo, kad gnostinių ekranų ir luksorinų lauko sąveiką galima blokuoti. Tai reiškia, kad ta sąveika turi įvairių realizavimo galimybių, kurias įvaldžius, galima kontroliuoti sąmoningo suvokimo mechanizmus. Tai ypač domina karinį pramoninį kompleksą, kuris siekia paversti šias technologijas ginklu, su kuriuos smogti galima būtų ne fiziniam kūnui, bet teisiai gnostiniam ekranui, per luksorinų (Lu) lauką. Staigiai pakėlus šiame lauke tam tikroje teritorijoje energijos lygį, kaip su elektromagnetiniu ginklu, iš rikiuotės galima išvesti gnostinius ekranus - ir netgi visam laikui.

[cs]

@klajunas viena iš kvantų sąvybių yra fiksuoti, kita svarbi - judėti. Kaip bebandytum interpretuoti, ar mainyti pažinimus, juos padarant sudėtingesnius, suvoksi, kad to nereikia. Fiksavimas automatiškai raišus judėjimui, per tą tarpą vyksta išraiška, kurią vadiname laiku. Laikas yra aiškinamas pagal kvantinės sąvybinės išraiškos dėsningumą (dar nepripažintą oficialiai) (fiksuotumas ir judėjimas). Per tą laiką, kai kažkas sujuda, kažkas kartu ir užsifiksuoja, t.y. yra įsisąmoninama vietinių kaupiklių. Reikia galvoti, kas tuo metu sukietėja ir atgal nebeatvirsta. Paskirtis yra sukietėti ir nebeatvirsti atgal. Iškelk klausimą: "kodėl?"

[klajunas]

@cs , Mąstai kažkaip labai primityviai. Aš kvantais, judėjimais, užkietėjimais tikrovės nemodeliuoju.
Turi aiškiai įsisąmoninti kas yra mokslinis modelis ir kas jis nėra. Pirmiausiai jis nėra tikrovė, jo paskirtis grynai praktinė. Taip pat modelis turi paaiškinti tai, ką matome aplinkui ir savo viduje. Man labai svarbi yra lauko koncepcija, bet kai kas nors dedasi išmanančiais mokslą, nesupranta kas tai yra. Ši sąvoka gali klaidinti. Jeigu netinka "laukas", galima vadinti "struktūrinis kontinuumas", kuris yra žmogaus sąmonės faktas. Kvantas yra tik energijos virpesys.

Bet reikia mąstyti ne žodžiais ir ne raidėmis. Aš mąstau vaizdais, mano mintis (eiroksenas) yra vaizdinis ekranas. Pavyzdžiui, pabandyk paimti trimatį kubą su tuščia erdve viduje. Tada įsivaizduok tame kube milijoną atomų. Įsivaizduok kaip ši struktūra pereina visas fazines būsenas pirmyn ir atgal. Įsivaizduok kad kiekviena atomo dalis yra struktūrinio kontinuumo virpesys ir kad šie "laukai"tarpusavyje sąveikaudami sukuria energijos pluoštelį vadinamą atomu. Tada vėl sugrįžk prie bendro vaizdo - milijono atomų. Galvoje iš atminties ištrauk visas fizikos formules ir sudėk jas į šį lauką, kad jie virstų fizinių sistemų procesais. Pamėgink suprasti, kaip formulė-dėsnis veikia šio kubo viduje esančių struktūrų būsenas. Savo galvoje prasuk visus įmanomus procesus. Tada palygink su tuo ką patiri savo patirtyje. Pridėk prie šio milijono atomų trūkstamas dalis. Pamėgink išvesti naujas sąveikas ir išreikšti jas naujomis šias sąveikas aprašančiomis formulėmis. Ir t.t.

Ir neužmiršk, kad turi reikalą tik su praktiniu modeliu.

Sukurk savo vaizduotėje trilijoną elektronų ir įvesk į šitą vaizdinį Dirako lygtimi aprašomą procesą. Įvesk naują lauką ir pabandyk suvokti, kokią struktūra aprašo Lagranžiano interakcijos narys.

Pabandyk išsiaiškinti mentaliniu eksperimentu ar Kvantinio lauko teorijos lygtys iš tikro sukuria stebimą kosmosą. Kai tai padarysi - suprasi kaip aš mąstau. o dabar matau nelabai supranti.

[cs]

@klajunas turi sutikti ir su mano mąstymo modeliu,kurį pateikiu. Jis visiškai teisingas ir įmanomas. Gali vaidinti ar apsimesti prieš draugus profesionalu, bet kietesniu man neatrodysi. Žinai, kad gali pasirinkti ir būti sau teisus, bet gali pasirinkti suprasti kitą. Nebandyti apsimetinėti, kad nesupranti. Bent minimaliai įsiklausyti ar pamatyti...

Fiksacija, judėjimas yra pagrindinės sąvybės kurias turi kiekviena dalelė, nukrypus ar suvokus kitokesnį (daug sudėtingesnį principą) , nebebus suvokta pagrindinė mintis čia vystoma. Fiksacija yra funkcija judėjimas irgi funkcija. Man nėra svarbus būdas: judėjimo, fiksacijos (tipas, rūšis, paskirtis) (galima išsirinkti pačiam ką nagrinėti).

Tavo supratau teoriją, ji sudeda visas kvantines sąvybes (kokios tik įmanomos atrasti ir jau atrastos). O aš to neieškau, aš ieškau kaip užbaigti vienos krypties paiešką, vieno pobūdžio funkcijoms apibudinti (realioms, tikroviškoms).

O kaip suprantu mokslą čia jau mano reikalas. Man išvis nepadeda pritempinėjimai ir išteisinimai "kažkokių puikesnių sąvybių", neieškau puikumo, gerumo, blogumo. Man tos sąvybės jau pažintos ir nebeįdomios. Aišku galima apsistoti, bet kai žinai, kad yra kažkas kitas, o dabartinis (visų puikiausias metodas) per prastas tokiam būdui, kokį naudoju pažinti dabar. Kaikurie dalykai trugdo (logizmai turi per trumpas sąlygas, kurios paaiškina (kaikuriems) pilnai.) Esmė nėra konkuruoti metodais, ar atsisakyti visam laikam.

[klajunas]

Esmė nėra konkuruoti metodais, ar atsisakyti visam laikam.

Viskas prasideda nuo metodo ir modelio parodymo. Tu pats nepasitarnauji, kad tavo mąstymas būtų priimtas. Tavo komentaruose mąstoma žodžiais, o tu pabandyk pradėti vaizduoti. Ar moki tekste sukurti vizualinį vaizdą, kuris nebūtų panašus į LSD haliucinaciją?

Kai pilnai išskleisi savo modelį, bus galima lyginti, o dabar net konkuruoti nėra su kuo, nes savo modelį laikai paslėpęs stalčiuje. Vadinasi gudrauji. Aš tau praskleidžiau uždangą kaip aš mąstau, jeigu nori forume diskusijos, tą patį turi padaryti pats.