Kodėl dauguma žmonių nepajėgia pamatyti tiesos?

Pradėjo Benamis, lapkričio 24, 2013, 17:49:39

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Benamis

Per pastaruosius keletą metų esu sukūręs ir atmetęs bent keletą teorijų, bandydamas sau paaiškinti, kodėl dauguma žmonių nepajėgia įžvelgti tiesos - net kai ji spigina tiesiai į akis. Tie, kas mato „sąmokslą", yra daug kartų aptarinėję su bendraminčiais tą nusivylimą, kad dauguma aplinkinių nesugeba suprasti itin gerai pagrįstų argumentų, kurie naudojami pademonstruoti žmonijos kolektyvinio pavergimo ir išnaudojimo procesą.

Dažniausiai nusprendžiama, kad žmonės tiesiog „nenori matyti", kas vyksta iš tikrųjų.
Blogiečiai vyrai ir moterys, sudarantys pasaulio elitą, gudriai įkalino mus žalioje ganykloje taip, kad žmonės itin retai, jei išvis kada nors, pasivargina pakelti galvą nuo žolės ir pastebėti, kad žalia ne žolė, o akiniai ant mūsų nosių.

Tie patys nesuvokiantieji, kad juos „ganykloje" apgaudinėja, galvoja, kad išprotėję yra patys „konspirologai"- tie, kurie bando dairytis toliau, už ganyklos ribų, ir pažvelgti į paties feodalo šeimininko pilies svetainę.

Dabar jau suprantu, kodėl.

Taip yra ne todėl, kad tie, kas nemato, kaip kasdien mažėja jų laisvės, vadovaujant galingam elitui, „nenori to matyti" - ne. Jie nesupranta, kas su jais daroma, nes vaizdą užstoja dar neatskleisti šydai.

Visos žmogaus pastangos yra filtravimas. Vienas geriausių pavyzdžių yra sportas. Mes užsiimame kokia nors sporto šaka, kol neiškrentame iš žaidimų aikštelės. Profesionalūs sportininkai, kuriems mokame didžiulius pinigus ir stebime jų žaidimus, tiesiog niekada neiškrenta iš žaidimų aikštelės. Kiekvieną pavasarį milijonai vaikų pradeda žaisti žemiausioje lygoje, ir jie filtruojami, kol telieka apie 50 vyrukų, vykstančių į pasaulio čempionatą.

Iki pirmojo šydo: planetoje yra daugiau kaip septyni milijardai žmonių. Dauguma jų gyvena ir miršta nei karto taip ir nesusimąstę apie ką nors daugiau nei savo buitį. Devyniasdešimt procentų visos žmonijos gyvens ir numirs neatskleidę pirmojo šydo.

Pirmasis šydas: dešimt procentų iš mūsų praskleidžia pirmąjį šydą, ir atranda politikos pasaulį. Mes balsuojame, aktyviai domimės žiniomis, ir turime savo nuomonę. Mūsų nuomones formuoja aplinkinis fizinis pasaulis, mes linkę pripažinti, kad valdžios atstovai, žiniasklaidos garsenybės ir kiti „ekspertai" yra autoritetai. Devyniasdešimt procentų šios grupės žmonių gyvens ir numirs neatskleidę antrojo šydo.

Antrasis šydas: dešimčiai procentų iš mūsų pavyksta praskleisti antrą šydą ir perprasti istorijos pasaulį, santykius tarp žmonių ir valdžios, intrigas ir gilumines istorinių įvykių priežastis. Devyniasdešimt procentų šios grupės žmonių gyvens ir numirs neatskleidę trečiojo šydo.

Trečiasis šydas: dešimt procentų iš mūsų praskleidžia trečiąjį šydą ir atranda, kad pasaulio išteklius, įskaitant ir pačius žmones, valdo saujelė pasakiškai turtingų ir galingų šeimų, kurių per ankstesnius amžius sukauptas turtas, įmonių pavidalu ir naudojant šiuolaikines lupikavimo strategijas, tampa pagrindu, ant kurio pastatyta visa dabartinė skolomis grįsta ekonomika. Devyniasdešimt procentų šios grupės žmonių gyvens ir numirs neatskleidę ketvirto šydo.

Ketvirtasis šydas: dešimt procentų iš mūsų praskleidžia ketvirtą šydą ir atranda iliuminatus, masonus ir kitas slaptas draugijas. Šios organizacijos naudoja simbolius ir atlieka ceremonijas, itin senoje, kraujo ryšiais susijusioje grupėje iš kartos į kartą perduodami slaptas žinias, naudojamas išlaikyti žmones politinėje, ekonominėje ir dvasinėje vergijoje. Devyniasdešimt procentų šios grupės žmonių gyvens ir numirs neatskleidę penktojo šydo.

Penktasis šydas: dešimt procentų iš mūsų praskleidžia penktą šydą ir sužino, kad slaptos grupės turi tokias pažangias technologijas, jog gali laisvai keliauti laiku ar į kitas žvaigždes, o žmonių veiksmų kontrolė jų nariams yra toks kasdieniškas veiksmas, kaip kad mes liepiame savo vaikams eiti miegoti. Devyniasdešimt procentų šios grupės žmonių gyvens ir numirs neatskleidę šeštojo šydo.

Šeštasis šydas: Dešimt procentų iš mūsų praskleidžia šeštą šydą ir atranda, kad drakonai, velniai ir ateiviai, kuriuos manėme esant išgalvotomis pasakų pabaisomis, yra tikri, ir kad tai slaptąsias draugijas kontroliuojanti jėga. Devyniasdešimt procentų šios grupės žmonių gyvens ir numirs neatskleidę septintojo šydo.

Septintasis šydas: nežinau, kas yra už septinto šydo. Manau, kad jį galima atskleisti tuomet, kai siela išsivysto tiek, kad gali gyventi žemėje ir būti tokiu žmogumi, kokiu buvo Gandis, - tokiu šviesiu, kad apšvieti viską aplink save, kokioje tamsoje bebūtum.

Aštuntas šydas? Jį atskleidę tikriausiai rasime Dievą ir gryną energiją, kuri yra varomoji visų gyvų būtybių - o mes esam vieni iš jų - jėga, o tai, manau, vienas ir tas pats.

Manau, kad „Dievas" yra Kūrėjas, įsteigęs šią tikrovę, viskas yra jo plano dalis, - plano, kur blogybės tarnauja mūsų mokymo tikslams, naudojant reptilijas, demonus ir Liuciferį kaip „blogiečius", kartu su jų religija satanizmu. Plačiau apie tai pasiskaitykite Robert Shapiro knygose. Aš atradau tai prieš atskleisdamas trečiąjį šydą, todėl nemanau, kad būtina pereiti per pirmuosius šešis norint sužinoti, kas slepiasi už 7 ir 8.

Jei neklystu skaičiuodamas, planetoje yra tik apie 70.000 žmonių, kurie praskleidė šeštąją šydą. Ir čia glūdi neįtikėtina ironija: esantieji už 1-5 šydų neturi didelio pasirinkimo, kaip tik laikyti už save toliau pažengusiuosius bepročiais. Sulig kiekvienu praskleistu šydu, eksponentiškai mažėjantį vis šviesesnių žmonių skaičių eksponentiškai vis auganti ‚tamsuolių' masė laiko psichiškai nesveikais. Dar blogiau - kuo labiau „šeštukas" ar dar aukštesnį lygį pasiekęs stengiasi paaiškinti tiems apačioje, ką jis žino, tuo labiau pamišęs jis jiems atrodo.

Mūsų priešas - valstybės

Už pirmųjų dviejų šydų yra didžioji dauguma žmonių. Jie yra valstybės įrankiai: pirmas lygis yra patiklūs rinkėjai, kurių nemokšiškumas pateisina veiksmus politikų, siunčiančių „pirmukus" mirti svetimuose kraštuose kaip patrankų mėsą - ir tie eina įsitikinę, kad savanaudiškos galingojo elito machinacijos yra nacionalinio saugumo klausimai, dėl kurių verta mirti.

Trečias, ketvirtas, penktas ir šeštas lygiai valstybei kelia vis didesnį rūpestį, nes juos vis sunkiau panaudoti kaip įrankius stiprinti elito galią ir perimti žmonijos turtus į saujelės rankas. Sulig kiekvienu atskleistu šydu šie lygiai vis dažniau vardan bendro labo aukoja savo santykius su draugais ir šeima, profesinę karjerą ir asmeninę laisvę.

Albert Jay Nock (1870-1945), „Mūsų priešas, valstybė" (1935) autorius, paaiškino, kas nutinka tiems, kurie atidengia septintą ir aštuntą šydus: „Ką padarė valstybė su Sokratu ir Jėzumi? Vieną nunuodijo, kitą nukryžiavo - be rimtos priežasties, o tik todėl, kad buvo nepakenčiamai nepatogūs, kad jiems būtų leista gyventi."

kvantinemagija.lt

Lapino šešėlis

Tik pasidalinsiu įžvalga:

Tebūnie šie šydai išlieka tam, kad suvokti šią sąmoningumo hierarchijai, bet juk negimstame nė vienas su nustatytu tikslu iki kokio šydo bus mums leista prisikasti ir kurioje vietoje sustosim.

Štai mes pamažu, augdami, tobulėdami, žengiame į pasaulį ir atrandame jo stebuklus, skleidžiame vieną užsklandą po kitos ir pamažu dėliojame tikrojo pasaulio vaizdą. Kasdien vis atrandame kažką naujo ir ilgainiui pradedame savo suvokimą skleisti kitiems. Realybė tampa vis trapesnė ir nusisviedę kaukes pradedame regėti aukščiau iliuzijos, bet...

Bet dauguma žmonių vis tiek nepajėgia pamatyti tiesos.

Ar atsakymas iš tikrųjų slepiasi tarp šios sydų hierarchijos? ar jei mes nežengsime evoliucijos laipteliu aukštyn tai taip ir liksime kažkur ten... apačioje...

Bet galbūt yra ir kitas kelias? Glabūt., tik galbūt... Bet tam žmogui, esančiam aukščiau visų kitų, iš tikrųjų nevertėtų nusigręžti ir palikti savo bendražygius likimo valioje. Galbūt, būdami aukštesni ir sąmoningesni, mes turėtume pasilenkti, ištiesti ranką ir padėti savo draugui praskleisti pažinimo uždangalą ir parodyti koks tas pasaulis iš tikrųjų yra... Nejau ramia sąžine leisime žmonijai skęsti pragaro liepsnose, nepaisydami to, kad galbūt ji paprasčiausiai niekada neturėjo tinkamo mokytojo.

Iron Tara

Citata iš: Lapino šešėlis  lapkričio 25, 2013, 18:04:39
Bet galbūt yra ir kitas kelias? Glabūt., tik galbūt... Bet tam žmogui, esančiam aukščiau visų kitų, iš tikrųjų nevertėtų nusigręžti ir palikti savo bendražygius likimo valioje. Galbūt, būdami aukštesni ir sąmoningesni, mes turėtume pasilenkti, ištiesti ranką ir padėti savo draugui praskleisti pažinimo uždangalą ir parodyti koks tas pasaulis iš tikrųjų yra... Nejau ramia sąžine leisime žmonijai skęsti pragaro liepsnose, nepaisydami to, kad galbūt ji paprasčiausiai niekada neturėjo tinkamo mokytojo.


Manau, kad nereikia niekam nieko įrodinėti, nieko per prievartą nebandyti privesti prie tos tiesos. Galime tik meškos paslaugas tokiu atveju daryti sau ir kitiem, kuriem ale stengiamės padėti.
Reikia kalbėtis su kitais įvairiomis temomis, ir kalbėtis daug. Tokiu būdu yra lengviau suprasti ir savo sąmonės lygį ir kito. Tada, manau, pajusime ką daryti toliau.

Lapino šešėlis

Be jokios abejonės. Prievarta - tik dar vienas kelias vedantis žemyn.

Bet... Štai mes turime mažametį vaiką, kuris žaislinį automobilį vadina... na, kad ir žodeliu "pypy". Suaugusiuosius tai džiugina, juk vaikas auga, mokosi šnekėti, jis tobulėja, bet niekas jam nesivargina  paaiškinti, jog "pypy" - tai automobilis... Praeina daugybė metų, kuomet galiausiai suaugęs žmogus suvokia, kad visi sunkumai kuriuos jis patyrė gyvenime (mėgindamas įsigyti automobilį, išsikviesti taksi, lai pavyzdžių galima prisigalvoti laisva forma), iškilo tik todėl, kad kažkada vaikystėje, niekas jam nepaaiškino, jog "pypy" - tai automobilis... Į ką jis tuomet nukreips savo nusivylimą? Ir kas dėl to bus kaltas? Ar pats žmogus, kuris nesusigriebė laiku atsiversti žodyno? Ar vis dėlto tėvai, kurių pareiga buvo paaiškinti vaikui visus jam nesuprantamus dalykus...

Šis primityvus pavyzdys tikrai neiliustruoja prievartos. Nesakau, jog privalu eiti į gatves ant kaklo prisikabinus plakatus : "The end is near"... Sakau, tik kad turint tam tikrą žinių bagažą reikia juo dalintis su kitais... Ar ne tokiu tikslu mes susirinkome šioje diskusijų svetainėje?

Temos kurios čia liečiamos, nėra vien tik nereikšmingų užstalės kalbų pavyzdžiai. Jos nagrinėja gyvybės ir Visatos prigimtį, jos nagrinėja aukštesniąją sąmonę ir mums nesuprantamas jėgas.

Mintys kuriomis čia dalinamasi, kada nors gali suvaidinti svarbų vaidmenį naujos visuomenės formavimosi periodu (jeigu nenutiks taip, kad tiesiog išnyksime nuo Žemės paviršiaus), todėl privalu suvokti, kad ant pečių yra nešama nemenka atsakomybė.

Iron Tara

Pirma, pavyzdys su pypy nelabai tikęs. Čia mes kalbame apie kitokią tiesą. Ne tą bendrai nutartą.

Antra, kaip aš ir sakiau, kalbėtis ir daug kalbėtis. Dalintis. Klausinėti. Ieškoti. Ar mes čia to nedarome? Kiek pastebėjau, pas mus forume (bent tie aktyviausi nariai) tikrai nėra tušti kiaušinio lukštai. O ir temos čia aptarinėjamos, visokios diskusijos tai irgi ne šiaip durniaus voliojimas, nesakyk :D
O tą tiesos brukimą tai ir turėjau omenyje, kaip tu  sakei, vaikščioti su plakatu ant kaklo. Arba sektas visokias, įkyrų lindimą prieš žmogaus valią ir jo 'dogmas'. O info dalijimasis, diskutavimas toli gražu neprilygsta brukimui.

Aukštyn