Lietuva-Lenkija

[a.t.sielis]

visi ant galvu lipa

čia tautos nepagrįstas ego - "oi, mūsų negerbia, su mumis nesiskaito". Kai bus už ką gerbti, tai ir gerbs.

[paragraf 78]

a.t.sielis, kai viskas galima, tai vadinama anarchija o mes juk bandome vaizduoti demokratinę valstybę

[a.t.sielis]

Nesakau, kad viskas galima. Bet jeigu žmonėms kažko reikia, kas niekam nekenkia, tai kam tai drausti? Valstybė turi į piliečius žiūrėti geranoriškai, o ne kaip į kažkokius kalinius, kuriems nustato savo taisykles, ir kurie neturi laisvės spręsti jokių, net ir smulkių savo gyvenimo klausimų.

[paragraf 78]

Na jei kiekvienas reikalautų to kas jam patinka ir kitam tipo nekenkia, tai bardakas būtų jei kiekvienas tai gautų. Va aš pavyzdžiui noriu savo butą atskirti nuo Lietuvos respublikos ir įsteigti pačią mažiausią pasaulyje valstybę, tai norėtum kad tai galėčiau padaryti?

[a.t.sielis]

Na kam tokie argumentai? Ne apie tai kalba.

Kalbu apie normalų geranorišką požiūrį, nuotaiką. Kiek galima diktuoti viską, ypač neesminiuose dalykuose? Kokia motyvacija? Baimė, neapykanta, tautinė konkurencija neleidžia toleruoti to, kad gatvių pavadinimus žmonės pasirašytų savo kaimuose ant savo namo savo norima kalba?

Kitas pavyzdys, kurį neseniai skaičiau (kas neliečia lietuvių-lenkų klausimo): palaikų deginimas. Teisininkas paaiškino, kad tai esą kažkokiu būdu prieštarauja visuomenės moralei ir dorovei. Senojoje Lietuvoje tai buvo pats garbingiausias pomirtinių apeigų būdas, dabar gi pasirodo, tai amoralu. Nu ką aš žinau...

Kai abortus, tai leidžia be problemų, o tai skaitos labai moralu, arba žmonių teisės. O kai kažką, kas niekam nekenkia - tada reikia drausti. Tokie kvaili standartai.

[varpainis]

Na kam tokie argumentai? Ne apie tai kalba.

Kalbu apie normalų geranorišką požiūrį, nuotaiką. Kiek galima diktuoti viską, ypač neesminiuose dalykuose? Kokia motyvacija? Baimė, neapykanta, tautinė konkurencija neleidžia toleruoti to, kad gatvių pavadinimus žmonės pasirašytų savo kaimuose ant savo namo savo norima kalba?

Kitas pavyzdys, kurį neseniai skaičiau (kas neliečia lietuvių-lenkų klausimo): palaikų deginimas. Teisininkas paaiškino, kad tai esą kažkokiu būdu prieštarauja visuomenės moralei ir dorovei. Senojoje Lietuvoje tai buvo pats garbingiausias pomirtinių apeigų būdas, dabar gi pasirodo, tai amoralu. Nu ką aš žinau...

Kai abortus, tai leidžia be problemų, o tai skaitos labai moralu, arba žmonių teisės. O kai kažką, kas niekam nekenkia - tada reikia drausti. Tokie kvaili standartai.

Nes gyvenam LIETUVOJE ir musu gimtoji kalba yra LIETUVIU. Arba kaip lenkai gali reikalauti kazkokiu tai palengvintu valstybiniu egzaminu jei gyvena Lietuvoj ir skaitosi jos pilieciais. Lietuviai ir taip apsileidusi tauta, o pagal a.t.sieli isvis reiktu visiems nusileisti ir but pastumdeliais.

[a.t.sielis]

Nes gyvenam LIETUVOJE ir musu gimtoji kalba yra LIETUVIU. Arba kaip lenkai gali reikalauti kazkokiu tai palengvintu valstybiniu egzaminu jei gyvena Lietuvoj ir skaitosi jos pilieciais. Lietuviai ir taip apsileidusi tauta, o pagal a.t.sieli isvis reiktu visiems nusileisti ir but pastumdeliais.

Mūsų gimta kalba lietuvių, niekas mūsų neverčia nekalbėti lietuvių kalba.

Jų gimta kalba lenkų, ir jie yra šios valstybės piliečiai. Kodėl piliečiai turėtų būti diskriminuojami? Kuo jie prastesni už kitus?

Aš tai padaryčiau kelias valstybines kalbas. Lenkų, rusų pridėčiau. Būtų linksma.

[varpainis]

Nes gyvenam LIETUVOJE ir musu gimtoji kalba yra LIETUVIU. Arba kaip lenkai gali reikalauti kazkokiu tai palengvintu valstybiniu egzaminu jei gyvena Lietuvoj ir skaitosi jos pilieciais. Lietuviai ir taip apsileidusi tauta, o pagal a.t.sieli isvis reiktu visiems nusileisti ir but pastumdeliais.

Mūsų gimta kalba lietuvių, niekas mūsų neverčia nekalbėti lietuvių kalba.

Jų gimta kalba lenkų, ir jie yra šios valstybės piliečiai. Kodėl piliečiai turėtų būti diskriminuojami? Kuo jie prastesni už kitus?

Aš tai padaryčiau kelias valstybines kalbas. Lenkų, rusų pridėčiau. Būtų linksma.

Lietuvoje gyveni, tai ir kalbek lietuviskai. Kaip suprantu tau normalu kai usuota babute, bent 20metu pragyvenus Lietuvoj nesugeba normaliai lietuviskai kalbeti.
Davai Londone reikalaujam lietuvisku gatviu, gi irgi daug lietuvaiciu ten gyvena.
Nusisneki tai stipriai 

[a.t.sielis]

Kaip suprantu tau normalu kai usuota babute, bent 20metu pragyvenus Lietuvoj nesugeba normaliai lietuviskai kalbeti.

Tai aišku, kad normalu. Kodėl ne? Būtina homogenizuotis su dauguma ar kaip?

Davai Londone reikalaujam lietuvisku gatviu, gi irgi daug lietuvaiciu ten gyvena.

Įtariu, jeigu Londone ar kokiam Anglijos kaime ant savo namo pakabintum šalia angliško gatvės pavadinimo dar ir lietuvišką pavadinimą, niekas neprisikabintų.

[varpainis]

Kodel as budamas lietuviu turiu taikytis prie kazkokios usuotos senes ,kuri puse amziaus praleido Lietuvoj ir kalbeti su ja rusiskai? Lietuvoj esam ir kalbam lietuviskai. Nera cia ka daugiau diskutuot.
Nu Anglijos kaimelis truputi skiriasi nuo Vilniaus. Man tai slykstu kai vos ne puse Lietuvos sostines kalba rusiskai ar lenkiskai.

[a.t.sielis]

kalbeti su ja rusiskai?

Nekalbėk, galima ir nekalbėti. Nesusikalbėti.

Lietuvoj esam ir kalbam lietuviskai.

"Kanadoje esam, ir kalbam kanadietiškai". Bet tokios kalbos nėra.

Yra šalių pasaulyje, kur skirtingų kalbų ir tarmių - dešimtys. Jie nedaro iš to problemos. Kodėl Lietuvoje tai tampa problema? Kažkokie utopiški norai - "viena valstybė, viena tauta, viena kalba".

[.L.U.T.H.O.R.]

Nacionalizmas  Aš asmeniškai esu už pasaulį be sienų Jei ne politinis kiršinimas ir atskirų žmonių priešiškumas, labai lengvai susigyventume

[TinSoldier]

Nacionalizmas  Aš asmeniškai esu už pasaulį be sienų Jei ne politinis kiršinimas ir atskirų žmonių priešiškumas, labai lengvai susigyventume

Labai teisingai.

Ne lenkai yra bjaurūs žmonės. Ir ne lietuviai.
Tiesiog visų tautybių nacionalistai yra debilai, keliantys kivirčus ir dirbtines problemas, vardan tuščiagarbiškos konkurencijos ir tautinio onanizmo. Bando kažkokį pasitenkinimą išgauti iš lenkiškumo/lietuviškumo/vokietiškumo ir t.t.

Tai ne tautybėse problemos, o nacionalistuose.

[Chronos]

Kodel as budamas lietuviu turiu taikytis prie kazkokios usuotos senes ,kuri puse amziaus praleido Lietuvoj ir kalbeti su ja rusiskai? Lietuvoj esam ir kalbam lietuviskai. Nera cia ka daugiau diskutuot.
Nu Anglijos kaimelis truputi skiriasi nuo Vilniaus. Man tai slykstu kai vos ne puse Lietuvos sostines kalba rusiskai ar lenkiskai.

   Ta močiutė, kuri nemoka  lietuviškai kalbėti, per visą savo gyvenimą tikriausiai buvo priversta ne kartą mokytis naujos kalbos. Jeigu kalbam apie močiutes, tai vaikystėje jai reikėjo mokytis rusų/vokiečių kalbos, nes ji tikriausiai gimė tuo laikotarpiu, kai lietuva buvo okupuota vienos ar kitos šalies. Vėliau iki 1990 metų tai pačiai močiutei nebuvo išeities kaip išmokti rusų kalbą, nes buvo jauna ir norėjo dirbti, o tai yra apie 50 metų kalbėjimo rusiškai. Dabar, kai lietuva išsikovojo nepriklausomybę, o močiutė tapo tikra močiute, jei jau nebuvo reikalo ir galimybių išmokti lietuvių kalbos, nes visu pirma ji tapo sena, o seni žmonės, kaip pats žinai, su sunkumu ką nors išmoksta. Antras dalykas, nepriklausomybė neatnešė laimingesnio gyvenimo, o tik skurdą, todėl niekas neturėjo nei laiko nei pinigų išmokti kalbėti lietuviškai. Dar pridėk tą faktą, kad vieta/rajonas, kur gyvena ta močiutė nepasikeitė, t.y. nei šeima, nei kaimynai, nei parduotuvėje nepradėjo kalbėti lietuviškai ir štai išeina tau tipiška, vos beišgalinti pragyventi iš savo menkos pensijos, močiutė. Tau šlykštu, kai vos ne puse Lietuvos sostines kalba rusiskai ar lenkiskai, bet niekada nepagalvojai, kad sostinė niekados nebuvo Lietuvos kraštas. Vilniaus pavadinimas net nelietuviškas (kiek domėjausi, berods baltarusų kilmės). Tikroji sostinė - Kaunas.

    Aš irgi už pasaulį be jokių sienų. Mus bando suskaldyti visaisi įmanomais būdais pvz: religija (krikščionys vs islamistai vs ateistai ir t.t.), socialiniai sluoksniai (turtingas vs vidurinioji klasė vs skurdžiai), sportas (L.Rytas vs Žalgiris ir pan.), orientacija (gėjai vs "ne gėjai"), politika (nacionalistai vs liberalai ir t.t.), pasaulio politika (pro JAV vs pro Rusija), mokslas (mokiniai vs mokytojai, studentai vs politikai vs dėstytojai))... Kur tik nepažiūrėsi - visur yra kažkokia priešprieša.   
   Žmonės gyvena vienoje Žemėje, o tik nedaugelis mato toliau savo daržo/sodo/nosies/šalies. Ne į tuos dalykus atkreipiame dėmesi... Geriau žmonės piktų ant tų žmonių, kurie privatizavo besibaigiančius žemės rezursus. Kodėl kažkas turi teisę pumpuoti naftą ir uždirbti šimtus milijardų iš to, o paprasti žmonės turi jam mokėti? Žemė tai visų, reiškia resursai irgi visų. Niekas to nepastebi, o kas pastebi, galvoja kad taip jau yra ir nieko nepakeisi, kas yra tikra nesąmonė.
Žodžiu problemos su mažumomis tai ne problėmos, vistiek dauguma skursta, o turtingieji tampa tik labiau turtingais. Lenko ar ruso nebuvimas šalyje nepagerins jos ekonominės situoacijos.

[TinSoldier]

Ta močiutė, kuri nemoka  lietuviškai kalbėti, per visą savo gyvenimą tikriausiai buvo priversta ne kartą mokytis naujos kalbos. Jeigu kalbam apie močiutes, tai vaikystėje jai reikėjo mokytis rusų/vokiečių kalbos, nes ji tikriausiai gimė tuo laikotarpiu, kai lietuva buvo okupuota vienos ar kitos šalies. Vėliau iki 1990 metų tai pačiai močiutei nebuvo išeities kaip išmokti rusų kalbą, nes buvo jauna ir norėjo dirbti, o tai yra apie 50 metų kalbėjimo rusiškai. Dabar, kai lietuva išsikovojo nepriklausomybę, o močiutė tapo tikra močiute, jei jau nebuvo reikalo ir galimybių išmokti lietuvių kalbos, nes visu pirma ji tapo sena, o seni žmonės, kaip pats žinai, su sunkumu ką nors išmoksta. Antras dalykas, nepriklausomybė neatnešė laimingesnio gyvenimo, o tik skurdą, todėl niekas neturėjo nei laiko nei pinigų išmokti kalbėti lietuviškai. Dar pridėk tą faktą, kad vieta/rajonas, kur gyvena ta močiutė nepasikeitė, t.y. nei šeima, nei kaimynai, nei parduotuvėje nepradėjo kalbėti lietuviškai ir štai išeina tau tipiška, vos beišgalinti pragyventi iš savo menkos pensijos, močiutė. Tau šlykštu, kai vos ne puse Lietuvos sostines kalba rusiskai ar lenkiskai, bet niekada nepagalvojai, kad sostinė niekados nebuvo Lietuvos kraštas. Vilniaus pavadinimas net nelietuviškas (kiek domėjausi, berods baltarusų kilmės). Tikroji sostinė - Kaunas.

Man labai patiko vieno poleminio straipsnio pastraipa: http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/r-zabarauskas-kur-yra-nidos-vasiliauskaites-meile.d?id=62042579

Empatija ir net paprasčiausia užuojauta, mano manymu, yra centrinė kairės ideologijos vertybė. Būtent užuojauta dažniausiai prasideda ir baigiasi kairiosios ir dešiniosios ginčai. Liberalės požiūriu, kiekviena yra verta to atlyginimo, kurį turi - jeigu pardavėja tokia kvaila, kad tik tai sugeba dirbti, tai tiek ir nusipelno. Sakot, ji išnaudojama? Jei taip - tegu viešai protestuoja, klientai atsižvelgs į tuos protestus, ir prekybos centro direktorius bus priverstas pakelti atlyginimą, kad nepatenkinti klientai nepradėtų apsipirkinėti savo pardavėjus mažiau išnaudojančiame prekybos centre. Mat kokia paprasta kapitalistinė logika - vertas tiek, kiek dirbi, ir tiek.

Kairiajai taip paprastai neatrodo. Ji supranta, kad pardavėja užaugo neturtingoje šeimoje ir neturėjo tokių pačių sąlygų, kaip turtingose šeimose augę vaikai. Ji supranta, kad iškovoti normalų atlyginimą tokioje korporacijoje vienam žmogui yra neįmanoma, kad Lietuvoje nėra stiprių profsąjungų tradicijų, jau nekalbu apskritai apie susvetimėjimo jausmą. Ji supranta, kad Lietuvoje teismas gali uždrausti profesinei sąjungai streikuoti, kaip parodė absurdiškas „Švyturio-Utenos alaus" atvejis - kaip galima drausti streikuoti motyvuojant darbo trikdymu, jeigu tokia ir yra streiko paskirtis bei teisė, įtvirtinta Konstitucijoje?..

Taip ir čia: dešiniųjų pažiūrų tautininkai, nacionalistai ir ale patriotai mato tik kažkokių dirbtinų "savybių" kratinį vietoje žmogaus.
Viena iš jų - tautybė. Nepatinka ta tautybė ar kalba, nepatinka, kad į jų siaurą pasaulio supratimą neįsipaišo tai, jog kitakalbis gali gyventi jo šalyje - ir prasideda visokios neapykantos apraiškos.

Kairesnieji, tuo tarpu, įsigilina labiau į situaciją: pažvelgia, kokia istorija, kodėl žmogus kalba taip, kaip kalba, kokia tų žmonių situacija ir pan., o tuomet vertina. Dažniau supranta, užjaučia, ir yra linkę ieškoti kompromisų.

Dešinieji retai kada taip pasielga..