Gailestis, darbas su gailesčio jausmu.

[violetpink1]

Aš neatsisakau gailesčio jausmo.
Aš bandau su tuo dirbti.
Pirmiausiai - pats ir vienas.
Paskui, kai jau numalšinu gailestį savo gerais veiksmais, tuomet, kreipiu dėmesį į komunikaciją su kitais ir kaip tai gali dar padėti.
Gailestį dabar pajutau pirmiausiai savo mamai.
Bet taip pat ir kai kuriems kitiems asmenims.
Tai nėra paprastas jausmas.
Ir su tuo nėra paprasta dirbti.
Ypač, jeigu gaila žmogaus, su kuriuo neturiu galimybės komunikuoti materijoje ir gyvai ir per atstumą su ryšio priemonėmis.
Tuomet tenka imtis kokios nors praktikos.
Praktikos mano dažniausiai atsiremia į vaikystės pojūtį ir suvokimą, kad mes visi esame Absoliuto vaikai ir esame jame.
Toks požiūris leidžia geriausiai priimti save ir savo fizinį kūną kaip savo ir tuo pačiu - ir kitų asmenų tęstinumą.
Taip pat ir kaip tęstinumą paties Absoliuto.

[violetpink1]

Taip, aš naudoju įvairius daiktus tam, kad numalšinti šitą jausmą ne jo atsisakymu, bet jo pripildymu gėriu.
Kai būna labai sunku ir nerandu išeities, arba, kai tiesiog noriu pradėti generuoti gailestį guodžiančią energiją nuo pradžių - pasiimu minkštą žaislą ir įdedu jį į patalynę, su kuria miegu naktį.

[violetpink1]

Pavyzdžiui dabar, aš jaučiu gailestį mamai, ją vėl prisimenu ir jaučiuosi kažkuo prasikaltęs jai.
Bet mamos jau nebėra gyvųjų tarpe.
Aš kątik pasiėmiau minkštą žaislą, meškutę, ir tuoj įdėsiu ją į savo patalus ir apklosiu.
Tai simbolizuos ir įprasmins man mano ryšį su motina.
Taip, jau.
Meškutė stebi mane iš lovos patalų, užklota ir atremta į pagalvę.
Gal, jeigu viskas bus gerai, susapnuosiu mamą ir galėsiu jai pasakyti sapne, kad ją myliu.

[violetpink1]

Būna, viduje, mano psichikoje, mane aplanko "guodėja".
"Guodėja" vadinu tai, kam daviau vardą "Achrana Ochrana": tai vizija moters, nutapytos prancūzų dailininko paveiksle ir laikančios kūdikį.

[violetpink1]

Dirbant su savo psichika pačiam, labai svarbu mokėti priimti viską pirmiausiai taip kaip yra.
Gaila - reiškia gaila.
Aplanko kas nors - reiškia aplanko.
Nesimėtyti.
Ir neatsisakyti tų kontaktų, kurie tuo metu būna, kai dėmesys pakrypsta link - ...savęs.

[violetpink1]

Labai svarbu mokėti kurti jaukumą ir pasiruošimą namuose.
Pasiruošimą galimai situacijai, kada reikės namuose būti ilgiau negu įprasta, arba, kada reikės pabūti savo kambaryje lovoje arba prie darbo stalo.
Viską reikia ruoštis iš anksto, kad patirtis, kurią praleisime namie, būtų kuo geriausia.

[violetpink1]

Tai ką rašiau apie namus, susiję su tomis vidinėmis patirtimis, nes kai žmogus nurimsta ir susitelkia, ypač namie, ties kuo nors, tuomet ir gali aplankyti ir aplanko įvairūs jausmai, prisiminimai, ir mintys.
To nereikia vengti.
Reikia mokėti tai priimti.
Ir dirbti su tuo.
Rašau iš savo patirties nes esu namuose beveik visą laiką praleidžiantis asmuo.

[violetpink1]

paskaitykit apie saugumietę, kaip viskas turi būti  čia visiems linkiu tą patirti, tai kaip bardo tarpsnis esant gyvam, šita patirtis, ką aš ten dabar rašau:
https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=6062.0