kas esame mes

[tadasas99]

 noerau talpinti i skilti kita/jusu traipsniai bet is ten visi straipsniai iskeliami. gal taip buciau ir as kreditu gaves bet tiek to, gal cia tilps.

jau senokai laisvalaikiu domiuosi tuo ko nebuna vadoveliuose, t.y. viskas kam siandiena tinka zodis anomalija, ateiviai, kvantines fizikos idejos, senoves rastai, kosmosas ir pan, domejimasis vyksta google ir youtube pagalba, t.y. ieskau neoficialiu saltiniu.
ir per ta laika vis kelios mintys neduoda ramybes, bet visos apie tapati, tai butu kas mes esame siandien, tiksliau kurios evoliucijos grafiko vietoje is tikruju o ne manome patys apie save.
t.y. tikime religija, dievu, pomirtiniu pasauliu, tikime kad tai ko niekam neteko matyti girdeti ar paliesti bei musu mokslas netgi paeikinejo irodymu kad to nera, bet mes tikime ir tikime globaliai, pasauliniu mastu, sito tikejimo pagrindais netgi kartais ir gyvybes aukojame, o kitais dalykais kuriems turime netiesioginiu irodymu netikime, nu cia kazkas nevisai tvarkoje, netgi iki tokio apsurdo kaip kad dauguma religiju skelbia kad dievas gyvena danguje, siandien zinome kad ten niekas negyvena bet netgi neiskome kazkokiu alternatyviu teorijos gynimo priemoniu kaip paraleline visata ar kvantine fizika vitiek tikime, o kad ir maziausiai ir sunkiausiai paneigiama teorija kad kazkur visatoje galbut egzistuoja planeta kurioje evoliucija galbut musiske lenkia milijardu metu (tai labai mazas laiko tarpas visatoje) galbut is ten kazkas pas mus buvo aplanke pries tarkim 10 - 20 tukstanciu metu, mums tai neitikima, kodel?
priminsiu kad nekalbu apie visus 100%, kalbu apie didziaja dauguma.

mano mintys siuo klausimu pirmiausiai, tai kad tikime tuo kuo norime tiketi. tai reiskia, (jau kazkur minejau) mes esame nesavarankiski todel mums reikalingas vedlys, bet savo aplinkoje nematom nieko kam galetume suteikti toki didziuli autoriteta, tai mes ji susigalvojame, paskui dar reikia kazkaip save itikinti tuo, tam susikuriame grazias istorijas kurias tuo metu sunku paneigti, tiesa irodyti dar sunkiau 
siandien anomalijoj skaiciau staripsni apie pomirtini gyvenima, vel mintis, kodel tuo zmogus turetu patiketi? jokiu irodymu, jokios mokslu netiesiogiai pagrystos teorijos, bet zmones tuo tiki, kodel? man vel persasi mintis, pagalvojus kad mirtis tai tiesiogine zodzio prasme "viskas baigta", kad gyvenome tiesiog tam kad mirtume ir gyvenimas zemeje toliau vyktu be musu lygtai musu net nebutu buve, labai jau liudnas scenarijus, ir tada velgi kyla klausimai abejones, tai jei gyvent tam kad isgyvent ir galiausiai numirti ir tuo viskas pasibaigia, tai kam tada aplamai gyventi, tada musu egzistencija lieka beprasme, arba beprasme mums, prasme islieka zemei ir evoliucijai, juk taip ir vyksta gyvenimas gamtoje, bet kas musu lauktu jei tuo patiketume? todel tikime kad mire gyvensime toliau, toliau jausime laime ir skausma, kad sitas gyvenimas tik izanga toliasniam, toks scenarijus mums suteikia vilties, viltis visada yra gerai, todel tuo ir tikime neturedami irodymu.
dabar sutarkime del vieno dalyko, jei kazkam turime netiesioginiu irodymu, ar irodymu kuriu nepajegiame patvirtinti, tai tas dalykas nera faktas bet labiau tiketinas nei dalykas kuriam irodymu visiskai neturime.
toliau, ateiviai, galimybe jau aptareme, senoves civilizacijos issivystymo lygis aukstesnis nei mes manome, bei daug anksciau nei mes manome, cia teorija kuriai turime netiesioginiu irodymu bet tuo netikime, taspats ir kruvoj kitu anomalisku temu, kad tos pacios suakmeneje provezos, senoves atominis karas, lektuvai, ir kita, situ dalyku mes siandien nesusigalvojom, sita visa perskaiteme arceologiniuose lobiuose, bet patiketi ne tik paciu faktu, bet ir galimybe atsisakome, kodel? mano nuomone, sekant ankstesnius pamastymus butu tai kad mums to paprasciausiai nereikia, ka mums tai duotu, kokia mums nauda, jokios, tada ir nekisam sau i galva.
jei visa tai ka prirasiau butu tiesa, tada persasi isvada kad tikime tuo kuo norime tiketi, tai reiskia kad visdar gyvename fantaziju pasaulyje kartkartemis, jei mums tai patogu, prasilenkdami su realybe, o tai reiskia kad mes meesame toki jau intelektualus kaip megstame save vadinti.
tuomet, jei sutarime kad esame nesavarankiski, mazai issivyste, tiesa nemenkinam savo progreso mokslo srityje pastaraisiais desimtmeciais, bet vidumi vistiek mazai ispruse, nesuprantantys paprasciausiai kas mes esame, kokia musu vieta, kam mes toki reikalingi siame pasaulyje, tai kokia butu aukstesne kartele, kokioje samoningumo stadijoje esame (nelyginant su kazkuo), ir galiausiai gryztant prie anomalijos ka mes galetume pasiulyti aukstesnei gyvybes formai jei tokia butu?
manau perspektyva ne kokia, esame barbarai, vieni kitus isnaudojame, zudome, gyvename savo susikurtame uzdarame pasaulelyje kurio realumo klausimo net patys sau nekeliame.
grubiai pasakius kuo mes skiriames nuo urviniu, neskaitant to kad valandas pazystame?

[idenmeyou]

Esame žmonės, nes taip įpratome save vadinti. Išsiskiriame iš kitų rūšių žemėje savo intelektu ir to niekas negali paneigti, kad esame pranašesni. Tiesa mūsų intelektas vis vien įpainiotas į urvinio žmogaus apvalkalą, mes nesąmoningai elgiamės daugelyje situacijų panašiai kaip gyvūnai, bet būtent tos priežastys skatino mums išlikti kaip rūšimi, kad galėtumėme daugintis.

Jeigu žiūrėsime labai mažais mastais, tai tiek žmogus, tiek gyvūnas ar pati gamta susideda iš dalelių.

[tadasas99]

Esame žmonės, nes taip įpratome save vadinti. Išsiskiriame iš kitų rūšių žemėje savo intelektu ir to niekas negali paneigti, kad esame pranašesni. Tiesa mūsų intelektas vis vien įpainiotas į urvinio žmogaus apvalkalą, mes nesąmoningai elgiamės daugelyje situacijų panašiai kaip gyvūnai, bet būtent tos priežastys skatino mums išlikti kaip rūšimi, kad galėtumėme daugintis.

Jeigu žiūrėsime labai mažais mastais, tai tiek žmogus, tiek gyvūnas ar pati gamta susideda iš dalelių.

neperskaitei posto, perilgas ar klaidos uzkniso, atsiptasysiu visu, nelabai prates prie plancetes, nevisas klaidas patebiu, kartais tiesiog nuslysta pirstas.
atsakei apstrakciai, as ne apie tai

nenoredamas tersti kitose temose (nors jau tai padariau) rasysiu sitoje.

kalbeta apie reiarnacija, cia mono nuomone vet tapati istorija kaip ir dievas, pasaka vaikams pries miega apie grazesni rytoju, prasilenkianti su rojaus/pragaro teorija, nors kazkoks sarysis lygtai religijoje ir yra bet nesigilinsiu, kad ir kaip bebutu, irodymu nera, kalbama apie siela ir energijos desni, nu tada paskaiciuokit kiek gyvas zmogus turi energijos, paskaiciuokit kiek enegrijos neteks atsaldamas kunas, ir kiek jos liks negyvame kune, jei bus energijos trukumas tada galesime ieskoti tos trukstamos energijos, aiskintis kokia informacija ji galejo tureti su savimi ir tuomet bandydti pagrysti sielos isejimo is kuno ir persikelimo i kita teorija.
bet tokiu irodymu neturim, mums ju ir nereikia...
gal ta vadinama reikarnacija tai graziau papasakotas gyvybes bei mitybos ratas, tik kad tiesa nelabai grazi, gal net bauginanti, varanti i nevilti, o reikarnacija teikia vilties.
aplamai, juk visi zinome kad turime irodymu, ir pavyzdziu, gyvybe zemeje negali buti begaline, visiems organizmams reikia nuolatos uzmezgineti naujas gyvybes, tai reikalinga tam kad gyvybe galetu evoliucionuoti kad geriau prisitaikytu prie besikeicianciu gyvenimo salygu, o nemirtingumo mintis visada kurste vaizduote, tiesiogiai nepavyks tada alternatyviai, cia jau kvepia tikejimu pasakomis

[idenmeyou]

Supratau ką norėjai pasakyti

Energija galioja fizikoje, deja reinkarnacija galioja pseudomoksle ir įvairių neaiškių sričių mokyme. Žmogus nuolatos naudoja energija ir yra žinoma. jog jei tik jis sugebėtų panaudoti visą energiją, praktiškai galėtų sukelti rimtą sprogimą, bet tokie dalykai neįmanomi, nes žmogus tos energijos niekada neišnaudos. Mirus žmogui nėra taip, kad jo gyva energija kažkur keliautų kitur, išsisklaido įvairūs cheminiai dalykai, išsisklaido ir dalelės.

Bet mūsų matomame pasaulyje ne visos medžiagos ar dalelės gali taip manipuliuoti kas pavirstu, bet kuo. Gimstant žmogui jo susikūrimas vyksta moters apvaisinimu, kur vaisius būtent naudodamasis motina auga ir galų gale gimsta. Bet moteriai nereikia, kad kažkokio senai mirusio žmogaus energija patektų pas ją, užtenka paprasto apvaisinimo, kad vienas spermatozoidas pasiektų tikslą ir tuomet įvyks reakcija kaip vaisiaus užgimimas.

Žmogui mirus jo kūnas, jo atomai netenka prasmės ir atgal į žmogų pavirsti nėra jokių galimybių. Dažnai kalba sukasi apie sąmonę, apie kurią yra daug klausimų, nes manoma jog sąmonė gali egzistuoti ir be kūno, būtent todėl siela ar sąmonė laikoma aukščiau kūno su galimybe tolimesnei egzistencijai, aišku čia tik pasvarstymai, joks mokslas ar žmogus to dar negali įrodyti.

[Vytautas]

Ką matom prieš veidrodį tas ir esam.  Šaunios ir paprastos @idenmeyou mintys kurioms visiškai pritariu. Aišku turiu tokį savotišką iš savo asmeninės patirties netradicinį supratimą kas mes ir ką čia mes veikiam. Į tai žiūriu be jokios mistikos tiesiog "natūraliai". Pirmiausiai tai materija su medžiagos ir energijos savybėmis sau o ne materija apie kurią nieko negalim pasakyti sau. Kūnas materijos forma ir dalis. Siela tai ne materija, ne medžiaga, ne energija. Tai nežinia kas. Tiesiog materijoje nėra tam apibubinimo ir nėra materialių priemonių tai nustatyti. Taip kad mokslas niekuo nepadės niekada nes tai neįmanoma. Materialus kūnas turi savo ribose apribotą ne materialią "asmenybę". Mirties atveju ta nemateriali "asmenybė" ir keliauja atgal į ne materiją. Gimimo atveju ta ne materiali "asmenybė" įeina į naujai gimstantį žmogų. Visuomet įeina į tos pačios lyties žmogų. Tam perėjimo procese visa informacija apie praeitį išvaloma. Tiesiog būtų blogai jei prisimintume viską. Čia jau ilgas aiškinimas, bet taip geriau mūsų pačių saugumui. Kitas momentas anapus yra likusi antroji mūsų pora tokia pati ne materiali "asmenybė". Visas mokymosi procesas vyksta per nuojautą, intuiciją t.y. ryšį su anapusine "asmenybe". Todėl nereikalingi jokie žemiški mokytojai. Anksčiau ar vėliau vis tiek viską suprasim patys iš savęs. Net nėra prasmės aiškinti kitiems ką suprasit. Tiesiog atėjus laikui viską savaime padarysit taip kaip reikia. Tik maža problema kad tokių žmonių su ne materialiomis "asmenybėmis" mažuma. Didžioji dauguma to neturi. Realiai ir prasmė gyventi tik dėl paties gyvenimo fakto. Jokių aukštesnių prasmių tokiems žmonėms tiesiog nėra fiziškai. Gražiai tvarkingai nugyveni šį gyvenimą tuo viskas ir baigiasi.
Tai va paaiškinau savą versiją. Visiškai neaišku ar ji teisinga. Tiesiog nereikia nieko ypatingo daryti tik pasitikėti nuojauta.  Ir tokiu būdu atsikasit esmę Suprantama jei ją turit.

[tadasas99]

@idenmeyou  ir @Vytautas

gryztant prie temos, tai jus ginat reikarnacijos teorija, gal ja ir tikit,
bet ar tikit ir kitais dalykais kuriems neturim irodymu, ar tik tais kurios variname religija, kurie teikia kazkokiu vilciu apie kuriu realuma nevertansvarstyti nes atsakymo vistiek nagausim?
jei ne viskuo tikit, tada tiesiog kodel?

[Vytautas]

Na aš pateikiau "versiją" kuri gal yra o gal ne.  Religijai mano supratime nėra vietos. Ji beprasmė. Nereikia niekuo tikėti ir niekam melstis. Viskas yra kaip yra. Žmogaus tobulėjimas niekaip nesusijęs su jokia religija. Kitas momentas kaip galima suprasti apie anapusybės kažko egzistavimą. Kadangi tai ne materialu tai to "pamatyti" niekaip neįmanoma. Bet nematerialus pasaulis be problemų gali kažką keisti, daryti poveikį šiam pasauliui. Pagal tai aš ir žinau apie anapusinio pasaulio egzistavimą. Tiesiog kartais su manimi ar man vyksta tai ko normaliai būti negali. Viskas vyksta be jokio sąmonės būsenos pakitimo. Jei kažkas vyktų su pakitusia sąmone tai būtų galima nurašyti į "nuostolius", nes ir girtuoklis bei narkomanas mato kažką. Ir anapusinis pasaulis "nesimėto demonstracijomis". Jie suprato kad supratai ką jie norėjo savo poveikiu šiam pasauliui pasakyti tuo viskas ir baigiasi. Būtinumo pakankamumo principas. Maža to kas skirta tau joks pašalinis to nepamatys nors ir bus šalia, ar eis pro šalį. Tai skirta konkrečiai tau ir niekam kitam. Viskas individualu ir kiekvienam savas laikas. Nėra jokių masinių perėjimų ar mokymų. Tiesiog bent mano atveju grynai praktinė patirtis iš ko ir darau išvadas. Kaip minėjau man tai jokia mistika o visiškai natūralus procesas. Jeigu akivaizdžiai matau kaip daromas nesuvokiamas poveikis šiam pasauliu tai visiškai įmanoma kad yra būtent tokia reinkarnacija apie kokią aprašiau o ne ką teigia rytietiškos religijos. Bet aišku praktiškai šiam momentui nebuvo suteikta galimybė patikrinti natūroje. Vis dar ir man galioja praeitos informacijos resetinimas nors saugumo prasme kaip ir nėra problemos. Bet gal smegenys fiziškai negalėtų pakelti tokio informacijos kiekio.
Ir bendrai pastebiu kad disponuojam pakankamai ribotu informacijos kiekiu. Savotiškai kaip stebėjimo sistemų fiksuoto dydžio kietas diskas. Ant senos nereikalingos informacijos "užsirašo" nauja. 

[tadasas99]

nu cia aklbi apstrakciai, kaip tu gali zinoti smegenu isdaigu ribas jei ju niekas nezino, mes ju neisnaudojam, didele dalis potencialo miega, niekas nezino kokias isdaigas galetu ta mieganti dalis iskresti, s0eliojama net apie telekineze.
o seip neprasau manes itikinti savo poziuriu, as tiesiog klausiu jei tiki vienu dalyku be irodymu, kodel netiki kitais kuriems irodymu taippat nera, cia nekyla tau klausimu, ypac tai kad tikima tais dalykais kurie kazka grazaus zada, kodel vienu dalyku tikima be irodymu kitu nea, juk kuo skiriasi pomirtinio gyvenimo teorija ir senoves ateiviai, religija ir ateivei genetiskai uzveise zmones zemeje, juk tiek viena puse tiek kita galima vertinti dvejopai, t.y. mes dar daugko nezinome, arba mes viska zinome ir nieko nera ir nebuvo...

[Vytautas]

o seip neprasau manes itikinti savo poziuriu, as tiesiog klausiu jei tiki vienu dalyku be irodymu, kodel netiki kitais kuriems irodymu taippat nera, cia nekyla tau klausimu, ypac tai kad tikima tais dalykais kurie kazka grazaus zada, kodel vienu dalyku tikima be irodymu kitu nea, juk kuo skiriasi pomirtinio gyvenimo teorija ir senoves ateiviai, religija ir ateivei genetiskai uzveise zmones zemeje, juk tiek viena puse tiek kita galima vertinti dvejopai, t.y. mes dar daugko nezinome, arba mes viska zinome ir nieko nera ir nebuvo...

Na kuo nors tavęs įtikinti neturiu nei menkiausio noro nes tame nėra absoliučiai jokios prasmės. Tiesiog paklausei išsakiau savo variantą. Ir nieko daugiau. Visai nenoriu kad manim kažkas tikėtų tokiuose dalykuose. Ne mano reikalas kištis į kitų žmonių gyvenimą ir kažko juos mokyti. Kai kurie turi savo "asmeninius" mokytojus anapus, o kitiems tai iš viso neaktuali informacija nes tai jų tiesiog neliečia.  Aš pats niekuo netikiu išskyrus savo duodamų pojūčių rezultatais. Taip esam sukurti kad turim keletą juslių skirtų orientuotis ir išgyventi šiame pasaulyje tai jomis tenka ir naudotis, bei pasitikėti. Netikiu kitais nes ne esu tikras kad jų juslės vienu ar kitu atveju suveikė tinkamai ir iš viso nežinau jų kaip žmonių patikimumo paprastuose gyvenimiškuose klausimuose. Apie kažkokią info iš gilios senovė iš viso nėra apie ką kalbėti. Patikimumas nulinis. Apie ateivius, pomirtinį gyvenimą aš nieko nežinau nes pojūčiai apie tai neinformavo.  Bet pagal keistą poveikį šiam pasauliui tikrai žinau kad kažkas yra. Man to visiškai pakanka. Ir prie pojūčių užfiksuotos informacijos yra papildoma informacija jau iš ano pasaulio būtent apie pasaulio, žmogaus sandarą ir esmę. Tai tik informacija nei aš ją tikiu nei netikiu. Tiesiog palieku klausimą atvirą pačiam sau. Bet savo ruožtu ji originalai kitokia nei iki šiol rasta žemiškuose šaltiniuose. Vėl gi tai informacija man o ne "liaudžiai". Kad truputi pasidalinu tai geriausiu atveju palaikomas senu keistuoliu.  Bet tame pasidalinime nėra absoliučiai jokio poreikio. Gyvenkit ir tikėkit kaip kam patinka. Nei tai mane liečia nei tai kam anapus įdomu jūsų tikėjimai netikėjimai.  Gyvenimas yra toks koks yra čia ir dabar.

[idenmeyou]

gryztant prie temos, tai jus ginat reikarnacijos teorija, gal ja ir tikit,
bet ar tikit ir kitais dalykais kuriems neturim irodymu, ar tik tais kurios variname religija, kurie teikia kazkokiu vilciu apie kuriu realuma nevertansvarstyti nes atsakymo vistiek nagausim?
jei ne viskuo tikit, tada tiesiog kodel?

Tai, kad kaip tik aš tos teorijos neginu ir ja netikiu, bet stengiuosi į tą dalyką pažiūrėti tiek kaip tikintis, tiek kaip netikintis.

Aš asmeniškai tikiu ir žinome, kad yra visatoje dalykų, kurių mes nepajėgūs suvokti ir jiems ieškome atsakymų. Bet jei kalbant apie reinkarnacija tai apie ją nežinome ir neturime nei vieno svaraus argumento jai įrodyti. Todėl ir negalime sakyti, kad ji egzistuoja.

Pavyzdys tas pats, kad sakyčiau jog kažkur egzistuoja planeta su savo tinkamomis savybėmis ir pnš, bet kol tos planetos neatrasiu tol ji bus tik vaizduotės vaisius ir niekaip nebus galima teigti jog taip ji yra. Taip ir su reinkarnacija.

[time]

ieškome atsakymų

Visa tai yra persismelkęs ryšys per visumą. Tik Kūrėjas, žaidėjas, tampytojas ir iliuzijų kelėjas yra zonoje, kurioje neveikia jam tas, kas veikia kitiems. Visa tai yra energija, kuri gali būti simuliuojama kaip ir betkuri mums suprantama medžiaga.

Tačiau jos pavadinimas - laikas. O laikas yra judėjimas. Šalia to yra biologinis įsisąmoninimas, kuris leidžia prisiminti praeitį.

Visa tai yra biologinė technologija. Jos principu veikia viskas ir niekas. Kada kiekvienas daiktas gali būti sukurtas ir patalpintas į visumos serverį - atsiveria tiltai tarp dabarties ir ateities. Šie tiltai nesuvokiami ir nematomi. Tačiau jie nulemia visą įvykių eigą ateityje ir praeityje.

Visuma yra ne vakuumas, bet super-laidininkas betkokiam įsiterpimui ar iškeipimui. Jo principu gali įsiterpti kūrėjas, kuris apribojo žmogaus galimybes tapti pilnaverčiu visatos kūrėju. Todėl žmogus negali sukurti visatos ir yra dar "kūdykystės" amžiuje. Visas šis amžius yra mokymas, pažinimas, suvokimas. O kažkada viskas taps naujos multivisatos sukūrimu ir viskas prasidės iš naujo.

Visas šis reikalas yra begalinis, susinaikinus visatai, bus sukurta nauja. Tik naujojoje visatoje egzistuos kitos gyvybės formos ir tai būsime mes, bet mūsų visas gyvenimo įsisąmoninimas bus ištrintas. Tai ne tas pats, kaip ir mirtis.