Ar mums verta būti žemės planetoje?

[astropasaulis]

Visų pirma norėčiau pasakyti, kad nepainiokite šios temos su gyvenimo tikslo, misijos temomis.
Ir jeigu norėsite išreiškti savo nuomonę šia tema, darykite tai drąsiai ir necituokite visų mano klausymų, o supraskite tai kaip visumą.

Šiandien staiga pradėjo suktis galvoje tokios mintys...
Kodėl žmonės buvo sukurti kaip fizinės būtybės? Kodėl reikia jų būties žemės planetoje? Kodėl reikalinga ši materializacija? Manoma, kad žmonių tikslas žemėje yra jų dvasinis tobulėjimas. Vis dėlto, kodėl paprasčiausiai mes negalime egzistuoti kosmose kaip vien tik sielos, be fizinio kūno? Kodėl neužtenka dvasinio tobulėjimo medituojant pačiame kosmose? Atrodo, kad mes esame tarsi įkalinti žemėje. Man atrodo, kad būdami šioje planetoje dauguma ne dvasiškai tobulėja, o atvirkščiai - žlugdo sielos substanciją.

[crystal]

Kurių galų tau reikia skraidymų kosmose? Aš niekaip nesuprantu tokio "tobulėjimo". Savo sąmoningumą kelti gali ir suprasdamas gyvenimo ir viso šio žemiško pasaulio grožį. Na kam nuvertinti tą kaip tu sakai "materialų kūną", kai net nežinai kas yra už jo (klausimas ar išvis yra). Gal pradžioj pasistenk įsigyventi ir suprasti ten kur dabar esi ir tada tau nebereikės "kosminės energijos".
Ir dar tas pasakymas-įkalinti žemėje. Tu įkalintas kosmoso fantazijose.

[vitake]

Gal būtent todėl ir buvome sukurti kaip materialios asmenybės, nes taip yra sudėtingiau gyventi, tik taip galime jausti, tai išbandymas. Ne kiekvienas turintis fizinį kūną suvokia save kaip dvasinę būtybę , nors mūsų pareiga save suvokti. Gal čia tik atranka, kaip išlikimas, gal visos egzistencijos metu yra renkami žmonės kurie atsilaiko, kurie suvokią ir gali išsilaisvinti. Gal renkami žmonės kurie net materialiu kūnu gali pasiekti visą ko esybę, kas yra ganėtinai sunku...

[astropasaulis]

Galbūt sklandidami idėjų pasaulyje, kosmose, mes patys, mūsų sielos, pačios materializavo, sukūrė žemės planetą, sukūrė fizinius kūnus? Nukrato net šiurpas, kokios gali būti begalinės mintys...

[crystal]

Materialiam kūne sunkiau gyventi, gyvenimas-išbandymas, kančia, jo tikslas suvokti save kaip aukštesnę dvasinę būtybę..tt. Kaip pesimistiškai skamba. Kodėl nežiūrit į gyvenimą kaip į dovaną, galimybę į daugybę gražių potyrių, išgyvenimų ir pan.? Negi jum taip absoliučiai viskas blogai, kad norit būt kažkokiom apsišvietusiom skrajojančiom kosmoso sielom?

astropasauli-nu jo, buvom sielos, sklandėm kosmose, neturėjom kas veikt, tai sugalvojom "pasisunkint" sau gyvenimą ir susikūrėm žemę bei tapom žmonėm.

[astropasaulis]

crystal, pati sau prieštarauji, bet nieko.
Aš niekio neteigiu, tiesiog samprotauji, filosofuoju, kaip gali būti. Kas čia blogo? Kur aš rašiau, kad žemėje labai blogai?

neturėjom kas veikt, tai sugalvojom "pasisunkint" sau gyvenimą ir susikūrėm žemę bei tapom žmonėm.

Nesutinku su šia mintim, nes galbūt mes žemėje galėtume dar tobuliau gyventi, tiesiog nesuvokiame, nežinome kaip. Kaikas žino...
Aš tik manau, kad kiti gyvendami žemėje, elgiasi netinkamai (pvz kesinasi į kitos sielos dieviškumą), žaloja savo sielą ir dėl to, ko vertas toks egzistavimas žemėje.

[crystal]

Kur aš sau prieštarauju? Jei tau nebutų blogai žemėje, tai nerašytum tokių postų kaip " kodėl negalime egzistuoti kosmose kaip vien tik sielos, be fizinio kūno? Kodėl neužtenka dvasinio tobulėjimo medituojant pačiame kosmose? Atrodo, kad mes esame tarsi įkalinti žemėje. " Nieko per daug blogo nematau tavo pamąstymuose, tiesiog matau normalaus gyvenimo nuvertinimą. Jei pasaulyje matai kažkokią neteisybę, tai nereikia verkšlenti koks žiaurus pasaulis ir klausti kodėl sielos nemedituoja kosmose. Nereikia nuo visko taip atsiriboti, kaip sakoma geriau nusileisk ant žemės ir stenkis tiesioginiais būdais padėt pasauliui užuot peikdamas

[Chronos]

Asmeniškai esu daug skaitęs šia tema ir tikrai yra nemažai paaiškinimų. Tikrų ar netikrų - ne man įrodinėti, bet papasakosiu apie dvi įdomiausias.

Pirma. Žemė buvo sukurta kaip dvasinis ir fizinis kalėjimas mūsų galaktikoje. Kaip viena iš labiausiai nutolusių nuo galaktikos centro ir turinti vieną iš atšiauriausių klimatų, žemė yra labiausiai tinkama gyventi kosmoso kaliniams. Tokios sąlygos reikalingos, kad technologiškai "žmonės" kuo ilgiau būtų atsilikę nuo kitų galaktikos civilizacijų bet ir ne tik. Šios sąlygos turėtų pakeisti nusikaltusią dvasią į geresnę. Įvairios nežemiškos technologijos buvo įrengtos žemėje, aplink ją arba jos gyventojams, kad sulaikytų žmonės nuo įvairių "neigiamų" (neigiamų kitoms civilizacijoms) pasekmių, tokių kaip: ilgas gyvenimas (ko pasekmė ilgesnė atmintis, daugiau patirties ir pan.); genetinė/pomirtinė atmintis (po mirties mes reinkarnuojamės, bet po grįžimo į fizinį kūną mes nieko nepamename); žmogus negali nuskristi toliau nei mėnulis (jis sulaiko žmogaus dvasią prie žemės, kad nepabėgtų nei po mirties, nei prieš). Be to, kad yra daug apribojimų, Žemėje dirba žmonių prižiūrėtojai, kad per gerai nebūtų (visi mes įsivaizduojame kas jie. Tai ta mažytė žemės gyventojų procento dalis, kitaip sakant - super elitas..).
Aišku, ne visi nusipelnė čia būti. Kaip ir pas mus, taip ir galaktikoje yra visokie politiniai kaliniai, sukilėliai ir dar bala žino kas. Todėl yra skirtingos žmonių grupės: dailininkai, muzikantai, valdininkai, vadovai, samdomi žudikai, machinacijų meistrai ir pan. Kiekvienas turi pasimokyti iš savo klaidų ir nepasiduoti pagundai daryti kažką blogo (nors kita vertus, kaikurie čia galėjo būti nuteisti iki gyvos galvos (iki amžinybės?)). Čia ir pradingsta tas aiškumas, bet manau supratot idėją.

Antra. (pradžią paaiškinsiu paprasta kalba, kad nereikėtu gilintis) Siela yra Kūrėjo dalis. Pradžioje buvo Kūrėjas. Jis nusprendė, kad nori patirti viską, kas įmanoma, todėl pasidalino į/sukūrė savo "vaikus". Kiekviena siela, tai atskira Kūrėjo dalis, kurios užduotis yra tiesiog būti ir patirti tai, ką nori patirti, daryti tai, ką nori daryti. Yra keli patyrimo lygiai, kiekvienas jų reikalauja kitokios patirties. Taip vadinamas "dvasinis pakilimas" - tai pakilimas į aukštesnį lygi. Visata turi daug įvairių pasauliu kuriuos mes, būdami sielos pavidalu, galime pasirinkti kaip savo patirties pasauliu. Vieni pradeda nuo lengvesnių, kiti nuo sunkesnių, bet Žemė ir buvimas žmogaus fiziniame kūne, yra kaip "ekspertų lygis" dvasių pasaulyje. Ne kiekvienas ryžtasi pasirinkti žemę kaip savo patirties pasaulį, nes čia yra ypatingai sunkios gyvenimo sąlygos, o karmos įstatymų galiojimas dažnai įkalina naujai atkeliavusias sielas ganėtinai ilgam.
Esmė turėtų būti suprantama: mes čia, nes pasirinkome šį pasauli savo noru. Norime įgyti patirties, kuri pravers kitame gyvenime.

Noriu dar pridėti, kad ne viskas taip paprasta, kaip aš čia aprašiau. Yra labai daug niuansų ir detalių, į kuriuos reikėtų įsigilinti. Bet, jeigu atsižvelgti į temos klausimą, tai turiu pasakyti, kad pats klausimo formulavimas yra neteisingas, nes jeigu mes neturėjome pasirinkimo būti čia ar ne, tai tikriausiai verti esame, o jeigu turėjome pasirinkimą, reiškia mums leido čia būti. Turbūt klausimas geriausiai skambėtu taip: 'kodėl mes gyvename Žemės planetoje..?' į kurį iš dalies atsakiau 

P.S. Neteigiu, kad būtent taip yra, tiesiog norėjau pasidalinti informacija. Beje, jeigu kam įdomu, galite pasiieškoti youtubei taip vadinamo bashar'o. Jis nemažai pasakoja apie tai, kad žmonės yra ypatingi.

[vitake]

Crystal, tai tik prielaidos, ir nėra taip viskas pesimistiška. Kad ir ką besakytumėm tu turi savo prieštaringą nuomonę, todėl nepatariu veltis į šias diskusijas nes joms nebus galo.

Chronos, kur apie tai radai? Labai įdomios teorijos ir visai priimtinos, bet kaip sakei manau yra dar daugybe smulkmenų kurios sudaro nemažą dalį viso to.

[crystal]

Na taip, visi turim savas nuomones vienokiose ar kitokiose diskusijose. Jos gali labai skirtis tačiau turėtų buti lygiavertės. Taip ir gimsta normali diskusija. Ir visos jos kažkaip užsibaigia.

[Chronos]

Negaliu pasakyti tikslių adresų, nes ši informacija buvo surenkama paskutinius 5 metus ir tiesiog visų temų, tinklalapių ir video klipų pavadinimų nesugebėčiau prisiminti. Galiu tik pasakyti, kad daug tokių temų radau abovetopsecret svetainėje. Kažkokią dalį užima Bashar'o pasakojimai iš youtube. Pagrinde tai buvo temos žmonių, kurie buvo tarpininkai tarp "mūsų" ir kitų būtybių arba turėjo vidinę informaciją iš super slaptų pasaulio organizacijų, arba buvo pasaulio valdančiosios klasės (tos aukščiausiosios) atstovai.

[astropasaulis]

crystal, juk rašiau, kad aš tik filosofuoju ir kad galbūt įmanoma ir žemėje susikurti kažką tobulo.
Chronos, esu ir aš girdėjęs abi šias versijas. Labai džiugu, kad jas priminei.
Tai tu jau šiek tiek ,,paėmei" kitą temą. Temos pavadinimą aš būtent tokį ir norėjau sukurti, nes aš to ir norėjau paklausti.
Iškilo toks klausimas, nes pasižiūrėjus į aplinkinius, ką jie daro, kuo užsiima, tikrai neatrodo, kad mes esame šioje planetoje dėl dvasinio tobulėjimo. Kažkaip man minimas tas sielos meditavimas kosmose asociajuojasi su tikrąja laisve.

[Chronos]

Aš tau pasakysiu kaip aš suprantu dvasinį tobulėjimą (pagal tai, ką esu perskaitęs).

Dvasinis tobulėjimas - tai labai ilgas (žmonių atžvilgiu) procesas, trunkantis tūkstantį ir daugiau metų (na arba apie dešimt gimimų, priklauso nuo sielos). Kadangi mūsų sielos yra amžinos, mūsų niekas neskubina. Be to, mes turime laisvą valią pasirinkti tai, ką norime, t.y. jeigu norime pasimėgauti šiuo fiziniu pasauliu, mūsų niekas nesustabdys.
Kiek esu skaitęs, tai kiekviena nauja siela ateinanti į šį pasaulį yra visiškai laisva, nepririšta prie karmos įstatymo ir kitokių niuansu. Viskas pasikeičia, kai pradedame priprasti prie materialaus pasaulio. Tada pamirštame apie savo tikslą, pridarome klaidų, kurie mus pririša prie šio pasaulio karmos pagalba. Šiaip karmą, kiek supratau, labai lengva "įjungti" Žemėje. Užtenka turėti vaikų ir tu prisirišęs, jau nekalbant apie kažkokius nusikaltimus.

[Marius]

Manoma, kad žmonių tikslas žemėje yra jų dvasinis tobulėjimas.''

..........................Aš visdar nesuprantu...iškur yra traukiama ta ''dvasinio tobulėjimo'' kaip tikslo žemė formuluotė..Jei mes gavom fizinį kuną iš kaulų ir mėsos,ar nelogiškiau kad ir turim ta kūna tobulint ir puoselėt,tam kad išgyventume mus supančioje aplinkoje KURIOJE IR GIMĖME.Galbūt savo sandara esam tobuliausios butybės galaktikoi,o jei dar ir technologiškai butume pažangesni,kas žino kokia vietą užimtume kosmose...ir nereik užsikabint vien an senų dogmų,apie dvasinį tobulėjimą,man čia labai jau kvepia religijos per amzius suformuota įbrukta pasaulėžiūra,kuria dabar mes tempiam.

[Chronos]

Idėja apie dvasinį tobulinimą davė mums dievas/dievai. Man atrodo, kad ne šiaip sau dauguma religijų (kad ir kaip tai skambėtu) rašo apie sielą ir siekį ją tobulint. Galbūt su laiku visa senovinė informacija apie tai išsikraipė, bet esmė visur panaši.
Jeigu tikėt tuo, kad mus (fizinį kūną) sukūrė būtybės iš kito pasaulio, kuo beje tiki dauguma Indijos hinduismo išpažinėjų, tai pagal įvairius šaltinius iš įvairių pasaulio taškų yra manoma, kad fizinis kūnas yra tiktai (kažkuria prasme) valdomas įrenginys, kurio valdymo pultas yra smegenys, o "už vairo" sėdi siela.
Beje, tobulinti kūną nėra prasmės, nes jis nėra amžinas, kaip pvz siela.