Dialogas su ateizmu

[a.t.sielis]

Atsakymas: Ne.

Ne, nenoriu būti ateistu. Ir nenorėčiau būti, bei nenorėčiau norėti būti.

[cs]

Kažkoks nelabai kokybiškas atsakymas, gal kitaip paklausiu.

Ar nori būti Dievu?

TAIP/NE?

Jeigu ne, paaiškink kodėl.

[a.t.sielis]

Ne, nenoriu būti Dievu.

Tai natūralu, nes nesu Dievas, tiesiog noriu būti tas kas esu, tai yra, savo tobuloje padėtyje, kuri nėra Dievo padėtis.

Jeigu mąstyti į taip pusę, tai noriu būti Dievuje, dvasinis, kaip ir Dievas yra dvasinis Dievu negaliu būti, nes nesu. Iš tos pusės, klausimas nelogiškas. Galima būtų klausti, "ar norėtum būti Dievo padėtyje, Dievo vietoje?" Bet kaip ribotas gali įsivaizduoti, kas tai yra? Buvimas Dievu išeina už bet kokių mūsų egzistencijos parametrų, todėl neturi logikos, veda į absurdą. Vaikiškas norėjimas būti Dievu galėtų būti suprantamas tik taip, kad asmuo nori būti laisvas, be problemų, ir pan. O tai netapatu tam, kas yra Dievo padėtis.

Dar galimas klausimas: "ar norėtum būti visagalis?" Nebent vaikiškai, iš smalsumo, dėl to, kad yra egoistinių norų materialioje prigimtyje. Bet visagalybė nėra vienintelė Dievo savybė, todėl tai vėlgi netapatu tam kas yra Dievas ir kas yra Dievo visagalybė. Šitas klausimas turėtų būti taip transformuotas: "ar norėtum, kad visi tavo norai išsipildytų?", tada reikia kelti klausimą: "o kas aš esu? ir kokie mano norai neša man laimę?". T.y. esybei, kaip sielai, nereikia būti Dievu, kad visi sielos norai išsipildytų. Nes sielos norai yra tiesiogiai atliepiantys Dievo norus.

Kita pusė yra ta, kad materialioje egzistencijoje esame todėl, kad norėjome būti tarsi dievukais, mėgautis. Va, kuo tai baigėsi. Todėl taip, mes norim būti dievukais, bet tas noras yra kvailystė.

Na, ką pasakysi? Tu nori būti Dievu?

[cs]

Tu nori būti Dievu?

Ne. Niekada. Man tas titulas niekur nesukišamas ir bevertis. Man jokio dievo nėra ir laimės jokios aš neturėjau. Tai veda suvokti, kas yra tiesa.

[a.t.sielis]

kas yra tiesa

Kas yra tiesa tau?

[cs]

Kas yra tiesa tau?

Tiesa tai, kad aš ateistas. Jokio dievo neišpažįstu, man religija netikroviška ir neteikianti vertybių. Bet ir kitur tapati padėtis, niekur nėra jokios vertybės, kuom bebandyčiau susidomėti.

Viskas yra tarytum užrakinta ir dar giliau pakasta. Nei Dievo, nei tiesos religinėse knygose nematau rašomos. Man ji nesutampa.

[a.t.sielis]

Nei Dievo, nei tiesos religinėse knygose nematau rašomos. Man ji nesutampa.

O.k., kokias esi skaitęs? Ir su kuo tai nesutampa, kažkokią kitokią aukštesnę realybę pažįsti? O gal nesutampa su intuicija?

[klajunas]

Įdomu buvo paskaityti kuo gyvena forumo tikintieji. Galiu šiek tiek pasidalinti kuo gyvena „ateistai". Pirmiausia reikia gerai suprasti, kas man yra ateistas. Tai toks žmogus, kuris tiesiogiai nedalyvauja jokiame religiniame kulte. Aš, pavyzdžiui, nedalyvauju todėl, kad tokia gyvenimo forma šiame pasaulyje man atrodo beprasmė. Kas man turi prasmę? Savęs pažinimas, savo galimybių realizavimas šiame pasaulyje. Kulto kontekste aš sau tokių galimybių nematau. Be to, organizuotos religijos yra kolektyvinės ir sudariusios sutartis su valstybiniais režimais, o aš esu anarchistas. Būdamas 19 metų net skaitinėjau tokį autorių, kaip M. Štirneris. Vėliau aišku mano pažiūros darėsi „rimtesnės", apie 2007 m. pradėjau domėtis ezoteriniais dalykais, bet tik per asmeninę prizmę, kitų žmonių darbais tik tarp kitko.

Ezoterika, ypač mokslinė, arba paremta mokslo sąmokslo teorijomis, domiuosi todėl, kad mainstreaminis vaizdelis man asmeniškai įrodytas melas ir kad susidūriau su technologijomis, toli lenkiančiomis oficialų mokslą. Save realizuoju, pavyzdžiui, tyrinėdamas telepatijos fenomeną, nes esu asmeniškai su tuo susidūręs, tačiau ne religiniame ir ne ezoteriniame, bet daugiau transhumanistiniame kontekste. Viešoje sferoje tai vadinama sąmokslo teorija, kuri man asmeniškai yra įrodyta. Visame tame, man tikėjimas, kuris iš tikro yra organizuotas kultas - nereikalingas. Jis netgi įtartinas, nes remiantis tuo, kad religinės organizacijos sudariusios sutartis su valstybės organizacijomis, galima įtarti, kad jos pačios gali naudoti šias transhumanistines technologijas, kurias viazduoja „dievo balsu", „velnio apsėdimu", „apreiškimais" „čenelingu" ir t.t. Žinau, kad visa tai yra spec. tarnybų darbas.

Girdžiu balsus, gaunu telepatines komunikacijas, kartais užvaldomas mano kūnas, yra tekę patirti „forced speech" efektą, kuris kitomis situacijomis laikomas „apsėdimu" ir atliekami egzorcizmai. Bet turiu įrodymų, kad tokie apsėdimai yra scamas, bet ne ta prasme, kad čia vaidyba arba psichikos sutrikimai, bet ta, kad valstybės ir religinės organizacijos naudoja technologijas, kuriomis galima užvaldyti sąmonę. Aš visame tame matau labai didelį sąmokslą, todėl ir tikėjimas ir tikintys man labai įtartini. Jie arba sąmokslo dalyviai, arba naivūs žmonės.

Turiu savo modelį, į kurį įeina viskas, kaip aš vadinu - visas žmogaus spektras. Manau, kad įmanoma tiksliaisiais mokslais pagrįsta sielos teorija. Netgi tokia sukurta, tik įslaptinta. Mano tikslas - atvirkštinė inžinerija, tokių galimybių principo rekonstravimas. Dalyvavimas organizacijose, kultuose, tikėjimas, atgailavimas, garbinimai mano sąmonei svetimi dalykai ir savi jie nebus niekada. Nors apie sąmonę turiu surinkęs daug duomenų, turiu įvairių teorijų, turiu ir praktinių patirčių.

Esu už technologijas, bet tik tol, kol jos naudojamos ne prieš žmogų, bet žmogaus labui. Tekstus taip pat laikau valdymo technologija ir jokie raštai man nėra žodis iš aukščiau, nes pažinimo prasme, kuris duotų tikrą žinojimą ar technologiją, ne tik žinias apie praeitį, kultūrą, istoriją, juose nerandu to turinio, kurį jam bandoma priskirti. Mąstant save kontekste, jausmas, kad esi mažas ir silpnas, skatina norą ne nusižeminti, bet priešingai - stiprėti ir augti. Kitaip sakant garbinimo ir kulto formos, kuriose reikalaujama priešingo dalyko, man yra visiškai svetimos psichologiškai ir tokios liks iki gyvenimo galo. Ir organizacijos nesugundys jokiais „pavyzdžiais" ir aktoriais.

Nepaisant to, mane domina dvasinės žinios, žmogaus paslaptys. Aukščiausia galima pasiekti būsena „ateistui" laikau holoplastinę sąmonę, kuri yra visa, natūrali, laisva nuo užgrobimo ir slopinimų sąmonė. Žinau, kad ši sąmonė šiuo metu realizuojama tik aukščiausioje klasėje, bet artimiausiais dešimtmečiais bus vieša, kartu su technologinės telepatijos galimybėmis, kurios parodys tikrą visų žmonių vidų, taip pat ir tikinčiųjų. Taip pat paaiškės, kaip sukuriamos tam tikrų religinių būsenų imitacijos psichotroninėmis priemonėmis. Tai tiek apie savimi patenkintą ateistą.

Išorinis pasaulis taip pat gali būti laikomas "dievu". Sutapti ir susitapatinti su juo gali būti tikra palaima. Čia ir dabar. Gyvenimas laikinas - tada tikslas - įkvėpti kuo didesnį gyvenimo gurkšnį. Būnant ribotu dar labiau save apriboti yra kvailystė.

[cs]

Intuicijos kaiptik siekiu nenaudoti. Jokie jausmai neparodomi patraukliai, jokios žinios nėra didelės kokybės, kuriai būtų galima paklusti ar laikyti kažkuom aukščiau. Niekada nepripažinau netikrų variantų ar paspartinimų suvokti greičiau, kas yra vertybė - nes tai jokios kokybės nepriduoda, dar labiau žemina kompetenciją ir didesnį nusimanymą ir didesnį patirties turėjimą per didesnį patyrimą.
 

Vertybių nėra. Kaip ir nėra ko ir minėti.

[xsistemax]

Tėvus,skatinančius nepilnamečių vaikų religingumą reikėtų traukti baudžiamojon atsakomybėn lygiai taip,kaip pratinančius prie tabako,alkoholio ir narkotikų.
Nes daroma tokio pačio lygio žala nebrandžiai asmenybei.

[a.t.sielis]

Apie Klajūno pasakojimą. Laisvas pasirinkimas, su kuriais klodais susisieti. Ezoterikai gerbtini, kadangi nėra grubūs materialistai. Nėra kažkokie eiliniai žmonės, renkasi sąmoningai.

Man agregorinės/energetinės interpretacijos ir panašūs klodai neatrodo teisingi filosofiškai, t.y. filosofinis suvokimas niekaip nerodo, kad tai galėtų būti tiesa, nėra patrauklūs ir kaip egzistencijos išraiškos. Tiesa turi būti tai, kas tobuliausia, o kiek pvz. esu domėjęsis įvairiais potyriais kituose kloduose, ten nėra grožio, nėra aiškumo, būna, kad iš viso nieko nėra, painiava. Pvz. kai kurie žmonės ezoteriniams potyriams siekti naudoja LSD, tai jie ten kankinasi kankinasi, kol iki kažkokių miglotų sferų ir miglotų būtybių prisikasa, ir ten baisiausios baimės atakos tuose potyriuose. Paprasčiausi NDE potyriai, liečiantys iškeliavimo į aną pasaulį ribą, yra aiškesni ir gražesni.

Žodžiu, aiškiai atseku gradacijas. Yra raiškos, tobulumo lygmenys. Tuos pačius NDE galima graduoti pagal tai, ar jie yra teistiniai, ar materialistiniai.

Jeigu materialistinės vyriausybės yra įtartinos, ir nėra tobulos, tai šis klodas negali būti tiesa, negali valdyti visko. Viską valdo tik tobulas pradas. Jeigu viską valdo tobulas pradas, tada bet kokie netobuli veikėjai negali turėti realios galios (t.y. gali turėti ne daugiau negu leistina). Vaiduokliai, keistos būtybės irgi negali visko valdyti, negali visko valdyti ir beasmenės energijos (neužtenka priežastingumo gylio, neturi tokių savybių). Jeigu pasaulyje yra kažkokių kokybiškiausių mažesnių elementų, tai parodo, kad turi egzistuoti ne mažesnės kokybės visuma, tobulas pradas.

Galiausiai, kokią laimę gali duoti tie netobuli klodai? Daugiau problemų, trikdžių, kaip pats aprašai.

Jokie jausmai neparodomi patraukliai, jokios žinios nėra didelės kokybės, kuriai būtų galima paklusti ar laikyti kažkuom aukščiau.

Na, nežinau, galiu įsivaizduoti tokį priėjimą ir būseną, greičiausiai kai buvau a la ateistas ar agnostikas kažkokį panašų etapą perėjau. Kiek liečia religines knygas, man skiriasi pagal tai, ką skaičiau. Pvz. ST buvo sunkiai skaitomas ta prasme, NT buvo patrauklesnis, bet ne iki galo, o mano religijos knygos, kurias pradžioje skaitydavau, dar patrauklesnės ir tobulesnės atrodė. O jau šiais laikais tai išvis prisikasiau prie tokių knygų, kurios atrodo tobulos kokybės.

Tai čia tik skaitymas. Nekalbu apie potyrius gyvenimo įvykiuose, susitikimuose, praktikose.

Bet jeigu skaityti abejojant, ir daug abejojant, aišku, kad negali būti patrauklu ar suvokiama. Lemia sąmonės ir tikėjimo lygis.

Vienaip ar kitaip, žmogų vis vien pats dvasingumas turi traukti. Pamenu, mėgdavau savaitgaliais išgerti kaip visi, "pasilinksminti", tai nuo tų visų gliukų, pagirių, ir blogos savijautos norėdavosi pabėgti į kažkokią kitą sferą, kitą erdvę. Iš to patikdavo budizmas, nes budizmas apie kažką panašaus kalba: kaip išeiti iš kančios į tokią a la tuštumą.

Sel'as kažką panašaus dainuoja:

Žmogų domina bent jo paties sąmonė ir laimė, tai niekaip neįmanoma vertybių apeiti, tada tame yra vertybės, ir skatina ieškoti.

Tėvus,skatinančius nepilnamečių vaikų religingumą reikėtų traukti baudžiamojon atsakomybėn lygiai taip,kaip pratinančius prie tabako,alkoholio ir narkotikų.
Nes daroma tokio pačio lygio žala nebrandžiai asmenybei.

O jeigu pakeisti ką pasakei: "Tėvus, neskatinančius nepilnamečių vaikų religingumo, reikėtų traukti baudžiamojon atsakomybėn, lygiai leidžiančius vartoti tabaką, alkoholį ir narkotikus.
Nes daroma tokio pačio lygio žala nebrandžiai asmenybei."

Taip tinka? Man taip pilnai logiška, nes materializmas žalingas. Jeigu nori dialoguoti, kažką normaliau pasakyk.

[xsistemax]

Žala psichikai akivaizdi,religijos bukina žmogų,atpratina vadovautis logika.Kad ir savo postus kritiškai paskaityk.O su tavimi,jei gerai supratau,taip nutiko brandžiame amžiuje,ką kalbėti apie vaikus...
Štai p.E.Kūris Konstitucijoje surado įžeistą dvasią,nors Konstitucija nėra Šventas raštas ir apie dvasias ten nerašoma.Užtat nepastebėjo,kad ŠVIETIMAS IR SVEIKATOS APSAUGA LR NEMOKAMI.
Bažnyčia atskirta nuo valstybės,bet mokyklose dėstoma tikyba.Ir t.t.
Milijardai suluošintų protų.Būtų juokinga,jei nebūtų graudu...

[a.t.sielis]

xsistemax nėra ką kalbėti, lozungus varai, trolini ir tiek tūkstančius kartų girdėta, nieko substancialaus.

[xsistemax]

Neturi kontrargumentų.Todėl medžiok kvailesnius ir venk galvojančių.
Tipinis klerikalo elgesys.

[a.t.sielis]

Oi, tik nereikia čia tų aktorinių vaidinimų taigi diskutavom su argumentais, tiek ir tiek, taip nieko ir neturėjai ką atsakyti, kai buvo išaiškintos tavo idėjų skylės. Tai gal eik į tą temą, ir pratęsim, jeigu toks kietas ir turi argumentų? Kur tavo argumentai? Dabar lozungai, trolinimai ir išsikalinėjimai. Ir negėda?