Ar žmogus pajėgus pažinti svetimą religiją?

[paragraf 78]

Šiandien paskaitoje užsimezgė diskusija: ar žmogus pajėgus studijuoti ir pažinti svetimą religiją?
Kodėl ne:
Nes jam nesuvokiamos kitos religijos religinės patirtys, nes jis netiki tuo ką studijuoja
Kodėl taip:
Nors ir nėra tikėjimo, tačiau kaip mokslinę discipliną studijuoti galima

Ką manote jūs?

[interpretatorius]

Mano nuomone norint vertinti tinkamai turi būti neutralus tos diskusijos dalyvis, nesivadovauti jausmais, simpatijomis. Nes tikėdamas savo tiesa tiesiog nematysi ir negalėsi įvertinti tų dalyku teisingai. Ieškosi kompromisu savo pozicijai, neigdamas net ir akivaizdžius faktus.
Mano pamatymu apie religijų skirtumus ir panašumus vertintu geriausiai netikintis Dievu.

[paragraf 78]

Kalba eina ne apie skirtingumus, ar panašumus vertinant, o apie tai ar žmogus pajėgus pažinti svetimą religiją.
Va paimkime budizmą, mes su savo krikščionišku mentalitetu ir mąstymo būdu, sunkiai galime suvokti visiškai kitokiu mąstymo būdu pagrįstą budizmą

[A.C.A.B]

Teko turėti religijotyros kursą VDU, kurio metu prabėgom keletą religijų. Sakyčiau, vienas įdomiausių kursų nuobodžiame ir beprasmiškame Vytauto Didžiojo Universitete. Tik dėstytojas, pasirodė, įtartinos kompetencijos. Aišku, religijas jis išmanė tikrai neblogai, bet kai kurie jo veiksmai kėlė abejones dėl jo tinkamumo dėstytojaut...

Kas labiau on topic, tai manyčiau, jog vis tik atsakymas būtų TAIP. O priežastis jau buvo paminėta pirmamame poste (:

[interpretatorius]

Kalba eina ne apie skirtingumus, ar panašumus vertinant, o apie tai ar žmogus pajėgus pažinti svetimą religiją.
Va paimkime budizmą, mes su savo krikščionišku mentalitetu ir mąstymo būdu, sunkiai galime suvokti visiškai kitokiu mąstymo būdu pagrįstą budizmą

Jai vertintume budizmą krikščionio supratimu, tai tuomet jau būtume šališki, nes esame krikščionis.
Norint įvertinti kita religija mums nebūtina ją lyginti su savo religiniu supratimu reikia neutraliai visu religijų atžvilgiu ja tyrinėti.

[puodukas]

Mačiau tv laidą kur filosofas aiškino apie polittechnologijas kaip manipuliuojama žmonių sąmone, tai tarp europiečių ir arabų pasaulio skirtumai pagrinde vertybių supratime, o kinijoj skiriasi pats žmonių mastymo būdas, savęs suvokimas kitaip (pats sunkiai isivaizduoju kaip tai yra), todėl ir reklamos ir polit.laidos daromos kitokio stiliaus nei europoje, kad paveiktu. Tad religijos supratime manau turėtu dar didesnis skirtumas būti.
O apie budizmą girdėjau tokį posakį, kad tai ateistinė religija nes nepripažįsta Dievo egzistavimo.

Hmm, gal ne tas laidas žiuriu...

[TinSoldier]

Tik dėstytojas, pasirodė, įtartinos kompetencijos. Aišku, religijas jis išmanė tikrai neblogai, bet kai kurie jo veiksmai kėlė abejones dėl jo tinkamumo dėstytojaut...

Man labiausiai patiko jo namų darbų užduotis: rašai raudoniolikos puslapių referatą, arba kelių puslapių laisvą esė. Bet, jei nori pastarosios užduoties - pirk iš manęs knygą.

Praktiškai pardavinėjo geresnius (lengvesnius) pažymius.

Ir dar, bjaurybė už mano nd parašė 5. Kai paklausiau kodėl, pradėjo aiškinti, kad internetiniais šaltiniais rėmiausi (rėmiausi ne internetiniais), kad apimtis per maža buvo (apimtis truputį viršijo reikiamą žodžių skaičių), neargumentuoti sakiniai (kiekvieną teiginį buvau pagrindęs pavyzdžiais ir argumentais). Ir dar kažkokių pievų jis ten prigalvojo. Galiausiai, pakėlė pažymį iki 8, nors taip ir nesugalvojo priežasties kodėl galėjo numušti balą. O išstenėti tiesos: man nepatiko, kad gynei ateistus, - taip ir nesugebėjo.

Uf, išsiliejau

[paragraf 78]

Budizmas nėra ateistinė religija, jie neneigia Dieevo, tiesiog mano jog jis nepažinus, todėl apie jį nekalbama.

Kas dėl mentaliteto skirtumo, tai jis kardinaliai skiriasi. Manau ne vienas esame susidūrę su kultūriniu šoku nuvažiavus į kitą šalį. Mums jų papročiai nesuvokiami, kartais net nepriimtini. Kalbėdamas kad mes būdami krikščioniško mentaliteto, nekalbėjau apie šališkumą, kalbėjau apie mąstymo skirtumus, kurie mums europiečiams nagrinėjant rytietišką religiją gali būti nesuvokiami.
Žinoma, pilna knygų su adaptuotomis budizmo versijomis galime rasti knygynuose, bet tikrąjį budizmą, kaip ir bet kokią kitą religiją sunku suvokti, nes skiriasi ne tik teologija, bet pats sacrum suvokimas.

[A.C.A.B]

Mhm, mum tai kiek atsimenu buvo vienintelė užduotis, parašyt referatą pagal knygutę, kurią iš jo reikia nusipirkt už 10 lt 

O kur dar jo dviprasmiški pasiūlymai mano kursiokei  Kartą ir nusikeikęs buvo. Na tikrai, keistokas bičiukas, palikęs gana slogų įspūdį...

[paragraf 78]

Jei VDU religijotyrą klausėte, tai užjaučiu. Dėstytojas šiaip geras žmogus, bet religijotyros neišmano. Net gaila.

[interpretatorius]

Manau ne vienas esame susidūrę su kultūriniu šoku nuvažiavus į kitą šalį.

Teko pabuvoti kitose šalyse pagyventi ten ilgiau nei metus, kur religija nepriimtina mums, bet po kiek laiko tai suprantama gyvenant jų aplinkoje. Jai kasdienybė tokia tai aplinka tampa įprasta, dėl to aš nelyginu religijų ir nesmerkiu jų religinių įsitikinimu. Šokas pirmom dienom kai ten turistauji ar pasiskaitai literatūroje.

[Teroras]

Jai vertintume budizmą krikščionio supratimu, tai tuomet jau būtume šališki, nes esame krikščionis.
Norint įvertinti kita religija mums nebūtina ją lyginti su savo religiniu supratimu reikia neutraliai visu religijų atžvilgiu ja tyrinėti.

Is dalies teisingas pastebejimas

[paragraf 78]

Matai, sunku neutraliai žvelgti į visiškai kitokią pasaulėžiūrą, dėl elementarios žmogiškos psichologijos

[eternal.bliss]

Sunku tik dėl to, kad tapatini save ir suformuoji kaip akmenį, kurio formą poto bandai pakeisti, igyti akmeniui kitą formą yra sunku.
Bet jeigu savęs netapatini, esi tarytum vanduo, gali iškarto tapti kitokios formos, pakeisti pasaulėžiūrą akimirksniu, tapti kitoks iškarto ir kartu būti nesuvaržytas formos.
Akmuo gali būti skaldomas, daužomas, vanduo lieka nesužalotas, nepažeistas.

[paragraf 78]

Gražiai čia metaforom pakalbėjai, bet realybėje yra kiek kitaip. Žmogų formuoja jo aplinka, visa tai kas jį supa. Todėl kitos kultūros mentalitetas yra neprieinamas kitokio auklėjimo žmogui.