Anomalija.lt

Paranormalūs reiškiniai => Praktiniai užsiėmimai => Kiti dalykai => Temą pradėjo: Creative sausio 02, 2015, 18:53:37

Antraštė: Pusiau Stalkerio Užrašai
Parašė: Creative sausio 02, 2015, 18:53:37
Išskaičiau, kad visi žmonės skirstosi į Karius, Medžiotojus ir Parazitus. Idomu koks parazitas taip suskirstė? Po ilgų svarstymų nusprendžiau eiti Kario keliu. Iškart rytoj!

Skaičiau Karlosą Kastanedą. Sunkiai. Man pasiūlė pradėti nuo trečios knygos, bet aš galvojau - prikolina. Tai tas pats kas žiūrėti „Košmarai Viazovo gatvėj" nuo trečios serijos. Perskaičiau per prievarta pirmas dvi knygas. Nepagavau du dalykus - ko žmonės taip tamposi nuo šito atviro briedo? Ir kur gauti tą kaktusą?

Sutikau vaikiną apsiskaitanti Kastaneda. Paklausiau jo apie kaktusą. Jis atsakė, kad kaktusai - fignia, o vat grybai - jėga! Aš pasistengiau susižinot apie šitus grybus nuodugniau, bet jis tylėdamas davė man dviems dienoms knyga kažkokio tai Pelevino.

Perskaičiau Pelevina. Anksčiau tokius žmonės sodindavo į durnyną, o dabar jie rašytojai. Vat tokie laikai. Kada gražinau knygą, daugiau bendravom. Nusprendžiau vis dėlto pabandyti tuos grybus. Vaikinas šnibždėdamas pranešė man, kad pas jį kaip tik yra 30 vnt. Aš sumokėjau reikalaujamus 50 dolerius ir gavęs instrukcijas pajudėjau namo. Grįžau vėlai. Padėjau grybus į šaldytuvą ir nuėjau miegoti.

Ryte prabudau nuo kepančių grybų kvapo. Mama mane pagyrė už tai, kad nupirkau ryžikų ir pasodino pusryčiaut. Suvalgėm visus. Nei mane nei mama neįstatė. Keista...

Suvalgiau sriubą. Ant paskutinio šaukšto staiga prisiminiau, kad norėjau pabandyti valgyti sąmoningai. Pamiršau. Nusprendžiau atsekti apie ką aš šiaip netaip galvojau. Pasirodė kad aš sprendžiau ar reikėjo nerimauti praeito mėnesio gale ar išjungiau aš lygintuvą ar ne kada ėjau miegot. Nusprendžiau kad reikėjo. O jei gaisras kiltų? Ar dar kas nors staiga.

Nusprendžiau užsiimti nedarymu. Perskaičiau keletą knygų, atrodo pagavau. Tai tada kai nedarai to ką įprastai visada darai. Ir darai tai ką įprastai niekada nedarai. Kol pasivijau užsimaniau gerti. Aga vat jinai! Įprastai kai man norėjosi gerti aš einu ir geriu. Reiškia nedarymas šiuo metu - tai ne gerti, o daryti tai ko niekada nedarei. Vat ko niekada nedaryčiau, tai nevalgyčiau druskos. Tuo labiau šiuo metu. Tuo labiau su šaukštu. Pradėjau eiti į virtuvę druskos, tačiau nusprendžiau, kad tai irgi darymas. Tada pradėjau šliaužti į virtuvę. Atvirkščiai užpakaliu į priekį. Prisivalgiau druskos... Kas tik prisigalvojo šitą kvailą nedarymą!

Visą dieną medžiojau Jėgą. Be rezultatu. Geriau daug vandens...

Perskaičiau apie peržiūrėjimą. Bandžiau. Neišeina. Kaip čia taip - prisiminti pergyventą dieną atvirkščiai? Tai tas pats kas galvoti atvirkščiai. Tuo labiau, kad aš net neprisimenu ką veikiau prieš kelias valandas. Atminties mažoką kažkodėl tai.

Įskaičiau kažkurioj tai knygoj žodį „Individualus". Patiko. Susimasčiau. Užrašiau ant lapuko  - „Aš toks pat kaip ir visi, tik nevisai. Ir tuo aš individualus". Andrejka pasakė kad tai tikras japoniškas tankas! Aš nevisai supratau ką jis turėjo omeny, bet buvo malonu. Nors šias eiles aš skyriau sau, o ne kažkokiam tai tankui.

Dzen meistrai paklausė - kokia esmė Dzen praktikoje? Jis atsakė - kada aš noriu valgyti - aš valgau. Kada noriu miegoti - aš miegu. Neblogai! Aš nusprendžiau praktikuoti, bet miegoti visiškai nesinorėjo, o valgyti nebuvo ką.

Šiandien svarbi diena mano gyvenime. Aš susiradau MOKYTOJĄ. Taip, tikrą gyvą mokytoją. Kaip ir buvo prašytą išmintingose knygose, jo nereikia ieškoti Tibetuose ar Altajuje. Jis dirbo visą šitą laiką šalia manęs. Ir niekas net nespėjo kad jis išmintingas ir nušvytęs Mokytojas. Vat tokie jie paslėpti, mokytojai! Aš paklausiau jo - kokia gyvenimo prasmė? Į ką jis tik suprunkštė ir išėjo į valgyklą. Stipru!!!

Šiandien klausiau patarimo savo Mokytojo. Aš paklausiau jo kaip nustoti nerimauti ir pradėti gyventi. Jis pasiūlė atstot nuo jo ir perskaityti kažkokį tai Karnegį. Jėga! Jis vis dėlto mane moko!!!

Šiandien buvo sunki pamoka. Aš paklausiau Mokytojo - kaip visada elgtis tinkamai? Į ką jis atsakė - „ Tu mane UŽKNISAI! Kokio velnio, klausiu tu prikibai prie manęs???". Antrą dieną bandau suprasti jo žodžių paslėptą mintį...

Perskaičiau Siderskį apie jogą. Labai patiko. Lengvai  užsimečiau koja sau ant peties. Nusiimti nesugebėjau. Gerai kad po 6 valanadų grįžo mama. Ne, joga - ne mano kelias!

Bandžiau daryti Transegriti. Susimaišiau. Ir kam prigalvoti tokius sunkius judesius?

Skaičiau apie kūrybišką vizualizaciją. Pavadinimas labai jau išmintingas. Pasirodo, reikia tik ryškiai įsivaizduoti save su tau reikalingu rankose. Ilgai galvojau ką tokio panorėt.. taip ir užmigau.

Perskaičiau Feng-Šui. Įdomu. Perstačiau bute viską pagal knygą. Mama labai pyko kai grįžo. Bardakas, sako. Nieko ji nesupranta Feng-Šui'je. Visą vakarą pykomės ir ginčijomės. Tai, imant Feng-Šui, energetika namuose bloga. Greičiausiai kažką neteisingai pastačiau. Nors viskas pagal knygą. Keista...

Bandžiau ištrinti asmeninę istoriją.  Slidus dalykas, sunku suprast. Ačiū dievui į svečius užėjo policininkas. Į jo klausimus aš išdidžiai atsakiau kad aš neturiu  vardo, neturiu tėvų, neturiu biografijos. Kameroj aš susipažinau su įspūdingais žmonėmis. Jie paklausė už ką mane paėmė ir aš atsakiau kad ištryniau savo asmeninę istoriją. Iki vidurnakčio aš iki smulkmenų pasakojau ką būtent aš ištryniau, prisimenant visus biografijos niuansus, kol neatėjo mama ir nepaėmė mane namo. Vėl stipriai pykomės. Ne, tikrai kažkas su Feng-Šui namie negerai...

Skaičiau apie pirmą ir antrą dėmesį. Keista, aš neprisimenu pas save jokių panašių pojūčių. O apie nulinį dėmesį nieko nerašo...

Priėjau prie išvadų, kad Gyvenimas randasi iš dešinės, ištiestos rankos atstumu. Jos ranka guli ant tavo peties. Tuo momentu, kada ji nuims savo ranką - tau krantai.

Išgirdau per televizorių apie kažkokį tai „ Momento mori" - patį gyvenimo prasme patvirtinantį išsireiškimą. Paieškojau anglų-rusų žodyne. Neradau. Turbūt žodynas senas.

Judinau surinkimo tašką. Pagavau daug gliukų, net sapną realybej mačiau, o surinkimo taško taip ir neišjudinau. Reikės jį išklibinti. Pažįstamas pasiūlė, išpradžiu, išmokti japonų kalbą, daryti peržiūrėjimą ne tik atvirkščiai bet ir aukštyn kojom ir dažniau užsiiminėt nedarymu. Aš vat jau darau - ir reikia man to surinkimo taško?

Šiandien masčiau kur gali būti atskirimo taškas.

Susipykau su Andrejka, po to kai jis ne iš to ne iš šio apvadino mane „Šviečiančiu kiaušiniu". Hamas.

Sužinojau kad Erelis maitinasi sąmoningumu. Keista. Jeigu nuo Erelio nors kažkas priklausytų, visi jau seniai keliautu ir virtu krūvoje įvairiausių nuotykių. Išeina Ereliui tas pats. Yra sąmoningumas - gerai. Nėra sąmoningumo - irgi neblogai.

Svarsčiau kaip teisingai rašyti - emmanacijos, emanacijos ar emannacijos.  Žodine taip pat nieko neradau. Po ilgu svarstymų nusprendžiau kad bus teisingai - emmannacijos.

Svarsčiau kas yra širdies kelias. Priėjau prie išvadų. Kad kelias be širdies netinka. Pažįstamas patalogoanatomas sakė kad kol aš gyvas tai man negresia.

Skaičiau Simoroną. Labai nerimta knyga. Vieni hihonki-hahanki. Aš, suaugęs ir dalykinis žmogus, turėčiau išvadinti save kažkokiu tai „Rožiniu drambliu, mėtančiu lapus semtuvėliu". Ne solidžiai... O ritualai kokie laukiniai? Stovėti nugara į vonią, sakyti visišką šlamštą ir mėtyt per kairį petį į vandenį makaronus. Gerai kad niekas nematė.

Važiavau į miestą. Transportas nuvažiavo nuo stogo. Nespėju prieiti prie stotelės, ir čia pat atsiranda būtent  tas kuris reikalingas man. Kaip susitarė. Kontrolieriai visiškai ignoravo, tarsi manęs visai nebūtų. Gaila. Diena praėjo kaip per sviestą. Viską padariau, visur suspėjau. Neblogai tačiau nuobodoka.

Vaikščiojau į seminarą. Stalkerių kursai. Nebrangiai tik 40 dolerių nuo žmogaus. Atėjo žmonių penkiasdešimt. Meistras pasakė, kad visi žmonės - banda, bludijančia sociumo darže. O kario kelias - tai vienišio kelias. Toliau aš neprisimenu, bet mintis ta kad jis surinko visus kas nori eiti kario keliu ir praves trumpiausiu keliu. Sprendžiant iš jo veido išraiškos jis kelią žinojo. Po to jis paskaitė mums šiek tiek Kastanedos. Ir pasakė ateiti rytoj tuo pačiu laiku ir nevėluoti.

Šiandien meistro nebuvo. Direktorė bėgiojo hole ir keikėsi kad tas kalės vaikas nesusimokėjo už arendą. Argi galima taip apie žmones? Gal pas žmogu nutiko kažkas? Pykta jinai. Ir žmonės dalino ji neteisingai. Ne ant karių ir medžiotojų, o ant kažkokiu tai lohu ir aferistų.

Nusprendžiau kovoti su savireikšmingumo jausmu. Perskaičiau daug receptu. Pavyzdžiui vedžioti lygintuvą aplink namą, kada kieme daug žmonių. Ne, man tai netinka. Dar pagalvos kad dar kvailys kažkoks tai...

Niekaip neišeina suvokti save sapne. Suprantu kad mačiau sapną tik kai prabundu. O sapne viską priimu už gryną pinigą. Netgi visokie kvailumai atrodo kaip savaime suprantami. Skaičiau Kastanedą. Jis rašo, kad reikia pamatyt savo rankas. Keistuolis žmogus. Kaip aš pamatysiu savo rankas jei nesuprantu kad tai sapnas?

Ištraukiau Teuno Marezo knygą. Vientisą terminija, susipainioti galima. Jei išmesti visą terminiją, lieka tik du dalykai. Pirma - kad Teunas Marezas daug kietesnis už Kastanedą, ir antra - labai reikia nusipirkti kitas knygas Teuno Marezo. Andrejka anekdotą pasakė. Atvažiavo Teunas Marezas į rusiją, nuėjo į knygyną apie magiją, o ten visos lentynos pripildytos jo knygomis. Jis taip apsidžiaugė, pasitempė ir pardavėjos paklausė - o kur knygos kitų karių? O pardavėja sako - tai juos pirkėjai iškart pasiima.

Šiandien sapnavau keistą sapną. Einu kažkokia tai gatve o ant tvoros užrašyta didelėm raidėm - TAI TAVO SAPNAS! Prisisapnuok tu man tai...

Visą dieną masčiau aš ar indulguoju aš ar ne. Priejau prie išvadu kad vargu.

Kažkur perskaičiau, kad „Tai viskas praeis". Nusiminiau.

Ieškojau jėgos vietos. Neradau. Akis skauda.

Bandžiau valdyti ketinimą. Išskaičiau apybrėžimą. Vėl ilgai galvojau ka tokio panorėt. Taip į galvą nieko neatėjo. Na ir velniop jį ketinimą.

Vel sapnavosi tas nelemtas sapnas. Kažkoks tai kvailys jau trečią naktį gainiojasi paskui mane ir šaukia, kad aš turiu pasižiūrėti į savo rankas. Atsibodo jau!!!


Versta iš http://chugreev.ru/s-practice.html
Antraštė: Pusiau Stalkerio Užrašai
Parašė: PiktaPanda sausio 02, 2015, 19:59:44
Įdomiai susiskaitė, nors realiai nelabai suvokiau, kai kuriose vietose apie ką.  ;)