Anomalija.lt

Paranormalūs reiškiniai => Religija ir filosofija => Religija ir tikėjimas => Temą pradėjo: a.t.sielis rugsėjo 07, 2018, 19:16:15

Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: a.t.sielis rugsėjo 07, 2018, 19:16:15
Klajūnas rašė:

CitataKiekvienai pusei patartina būtų toliau iš savo perspektyvų dirbti savo darbą ir artėti prie tikros tiesos. Tada ir pamatysime kokioje perspektyvoje tiesos buvo daugiau. Mokslo, kuris naudoja indukcinį metodą ir pradeda nuo 1 iki ∞, ar religinį/bažnytinį, kuris naudoja dedukciją ir pradeda nuo ∞ ir eina prie 1. Pirmame mokslininko žingsnyje, kuris daromas įvedant daugybę redukcionistinių apribojimų, dievo ar protingo projektuotojo jokio neranda, bet gal parodys kai sąžiningai pasieks ∞.

Kai tikintieji pradės artėti prie realiai tiriamų, o ne vien mąstomų materijų, jie galbūt irgi atras labai svarbų materialistinį tikrovės komponentą.

Kiekviena perspektyva naudoja savo metodologinius ir fenomenologinius apribojimus, kurių nebando subalansuoti per perspektyvų sintezę, eidami vidurio keliu.

O kol kas atsakymo ar žmogus pats išsikratė materijos košėje ar kratė kažkieno protingos rankos, nežinome. Iki ∞ lygio žinojimo labai toli. Manau kad žinome ne daugiau 20 proc. tikrovės paslapties. Todėl reikia ne ginčytis bet dirbti. Ir netrukdyti vienas kitam, jeigu einama skirtingu keliu. Galbūt kelio gale abi perspektyvos susitinka.
Manau, konfliktas tarp religijos ir mokslo yra mitas.

Tas mitas skleidžiamas daugiausiai materialistų-entuziastų.

Pagalvokim logiškai: kam yra reikalas ginčyti realius mokslo atradimus? Yra atradimas, aiškus, konkretus, netgi pačiupinėjamas, galima naudotis. Ką čia ginčyti?

Todėl tikintieji niekada neginčija realių mokslo žinių ir atradimų. Nėra jokio konflikto.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: TinSoldier rugsėjo 07, 2018, 19:50:28
Citata iš: a.t.sielis  rugsėjo 07, 2018, 19:16:15Todėl tikintieji niekada neginčija realių mokslo žinių ir atradimų. Nėra jokio konflikto.
Konfliktas ne tiek tarp tikinčiųjų ir mokslo, kiek mokslo ir dogmatinio mąstymo.
Tokio, kuris selektyviai priima palankius mokslo atradimus, o nepalankius savam tikėjimui atmetinėja idiotiškiausiais "argumentais".

Konfliktas yra tarp mokslo ir tokio primityvaus, dogmatiško ir nepaslankaus mąstymo, kaip tavo.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: a.t.sielis rugsėjo 07, 2018, 19:52:55
Citata iš: TinSoldier  rugsėjo 07, 2018, 19:50:28o nepalankius savam tikėjimui
Kurie mokslo atradimai yra nepalankūs tikėjimui?
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: klajunas rugsėjo 07, 2018, 20:14:42
Citata iš: a.t.sielis  rugsėjo 07, 2018, 19:16:15Manau, konfliktas tarp religijos ir mokslo yra mitas.

Tas mitas skleidžiamas daugiausiai materialistų-entuziastų.

Pagalvokim logiškai: kam yra reikalas ginčyti realius mokslo atradimus? Yra atradimas, aiškus, konkretus, netgi pačiupinėjamas, galima naudotis. Ką čia ginčyti?

Todėl tikintieji niekada neginčija realių mokslo žinių ir atradimų. Nėra jokio konflikto.
Konflikto nebūna tada, kai kiekviena pusė žino savo vietą. Koks pavyzdžiui gali būti konfliktas tarp grožinės literatūros ir istorijos. Kol rašytojas neaiškina istorikui kaip gyventi, o istorikas - rašytojui, tol nėra jokios problemos.

Dažniausiai problema būna tada, kai pradedama siekti valdžios, t.y., iškyla klausimas kas turi valdyti ir savo rankose turėti įtakos svertus, istorikai ar rašytojai?

Fikcija nėra draudžiama, bet vertybių hierarchijoje ji negali būti statoma aukščiau už faktą. Vadinasi valdyti turėtų faktai, o ne fikcijos. Faktai su fikcijomis konfliktuoti pradeda tada, kai praranda savo vietos pasaulyje jausmą.

Namą galima statyti ant smėlio ir ant uolos, bet smėlį renkasi tik kvailiai.

Žinios religijoje ir moksle teka labai skirtingo pločio kanalais - religijoje kanalas labai platus, o moksle labais siauras. Todėl religijoje prisikaupia daug nepatikimo balasto, kurį mokslas atsijoja. Santvarkai grįsti toks platus kanalas yra smėlis pamatams.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: a.t.sielis rugsėjo 07, 2018, 20:23:57
Mes, tikintieji, prieštaraujame tik tada, kai materialistai-entuziastai globaliai nusišneka. Tik parodome, kurioje vietoje yra nusišnekėjimas, blefas, iliuzija ir pan. Mokslas čia iš viso ne prie ko. Man valdžios nereikia, niekada neturėjau valdžios ir nemėgau vadovauti. Tiesiog kalbu tai, ką matau kaip tiesą.

Manau, TinSoldieris pyksta, nes aš tarsi atiminėju iš jo materialistinį saldainį :D
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: klajunas rugsėjo 07, 2018, 20:37:48
Citata iš: a.t.sielis  rugsėjo 07, 2018, 20:23:57Mes, tikintieji, prieštaraujame tik tada, kai materialistai-entuziastai globaliai nusišneka. Tik parodome, kurioje vietoje yra nusišnekėjimas, blefas, iliuzija ir pan. Mokslas čia iš viso ne prie ko. Man valdžios nereikia, niekada neturėjau valdžios ir nemėgau vadovauti. Tiesiog kalbu tai, ką matau kaip tiesą.
Čia argumentas abipusis, nes materialistas tinkintiesiems irgi aiškina, kad jie nusišneka ir netgi pateikia įmantrius argumentus.

Tu pats valdyti gal ir nenori, rytų religijoms tai irgi nebūdinga, tačiau vakaruose ir vidurio rytuose religijos ir bažnyčios pretenzijos į valdžią - labai didelės.

Kur pvz. Biblija nusišneka galima rasti n vietų, kurios šios knygos patikimumą sumažina iki minimumo. Bet ši knyga centrinė Vatikano organizacijos knyga. O Vatikanas toli gražu nenusišalina nuo valdžios ir turi daugybę paprastai visuomenei nežinomų svertų.

Budistas siekiantis valdžios, aišku, būtų visiškas absurdas. Todėl variantų yra labai įvairių.

Žmonėms gyvenimo planas turi būti siūlomas realistinis, o ne pagrįstas neįrodytomis pasakomis. Yra laisvė sudeginti čemodaną su milijonu doleriu (gyvenimą), bet to prievarta ar apgaule reikalauti neturi teisės, pavyzdžiui, meluojant jauno amžiaus žmonėmis, kurie dar nesugeba atsirinkti kas tikra, o kas ne.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: a.t.sielis rugsėjo 07, 2018, 20:58:49
Ne bėda, nes tikintieji materialistui į visus jo prieštaravimus gali atsakyti. Jeigu kas nors gali įrodyti, kad tikintieji klysta (dėl esmės), prašom, pirmyn.

Aišku, yra tam tikros ribos. Ribos beprasmiškai ginčytis ir ribos įrodomumui, pagal tai, koks dalykas įrodinėjamas.

Aš kalbu daugiau apie religiją iš esmės, kaip Dievo pripažinimą. Kad materialistinės religinės institucijos gali siekti valdžios, tas taip. Galiausiai, valdžios siekimas ne visada yra blogai. Kažkas tą valdžią turi turėti. Geriau tegu turi dievoti, negu blogiečiai. Bet čia aišku, nereikia sumaišyti, ir laikyti blogiečių dievotais, jeigu dievoti tik tokiais apsimeta.

Bet grįžtant prie temos, tikintieji niekada neginčija realių mokslo atradimų. Tai būtų visiškai nelogiška.

O štai yra visokių problematiškų prievartinių ir manipuliavimo reiškinių šiuolaikinėje visuomenėje:

1. Materialistinė indoktrinacija mokyklose. (daugiausiai valstybės interesais, materialistiškai indoktrinuotus patogiau valdyti, pajungti patriotizmui ir panašiems dalykams).
2. Materialistinė propaganda per žiniasklaidą (daugiausiai verslo interesais, materializmas patogesnis verslui).

Bet vis vien, šitie reiškiniai kyla iš materialistinio entuziazmo, įtikėjimo materializmu. Bent jau aš, pagal savo gyvenimo patirtį, laikausi pozicijos, kad materializmo iliuzijas ir klaidas reikia parodyti. O kur tiesa, žmogus pats gali pamatyti (tiek kiek gali, pagal savo sąmonės lygį). Manau, tame yra pažanga.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: boba rugsėjo 07, 2018, 21:00:17
@klajunas, bet kad Dievas yra tuo tai tiki? Tai net žinai kad Dievas yra ar ne? Nes toks protingas žmogus kaip Jūs tiesiog turi žinoti kad Dievas yra. O jei manote kad Dievo nėra tai bus ir vėl eilinis labai didelis galvosūkis mano galvelei, suprasti kaip tai yra suderinama Didelis protas ir visiškas aklumas Dievui...
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: a.t.sielis rugsėjo 07, 2018, 21:07:19
Taip, tai galvosūkis :) Atsakymas į tai slypi ten, kur baigiasi priežastingumas. Kai kurie ten tikisi materializmo vilčių išsipildymo, tam tikros versmės, kuri neturi nieko, bet duoda viską. Tiesiog mėgiamos viltys ir svajonės. Nors jos ir neturi pagrindo, racionalaus ar iracionalaus. Na, iracionalų gal ir turi, tokia pozicija juk įmanoma. Įmanoma turėti visokiausių vilčių ir svajonių.

Viskas pasidaro paprasta :)
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: boba rugsėjo 07, 2018, 21:42:11
Tai gaunasi kaip kad netikintysis, imkime, važiuoja gatvėje su trumposiomis šviesomis, o tikintysis važiuoja gatvėje su ilgosiomis šviesomis. Na jei tai būtų tik gatvė, tai geriau važiuoti su trumposiomis šviesomis, nes ilgosios šviesos( tikintysis) spigina savo šviesomis iš iš priešpriešiais važiuojančioms mašinoms..
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: klajunas rugsėjo 07, 2018, 21:44:31
Citata iš: boba  rugsėjo 07, 2018, 21:00:17@klajunas, bet kad Dievas yra tuo tai tiki? Tai net žinai kad Dievas yra ar ne? Nes toks protingas žmogus kaip Jūs tiesiog turi žinoti kad Dievas yra. O jei manote kad Dievo nėra tai bus ir vėl eilinis labai didelis galvosūkis mano galvelei, suprasti kaip tai yra suderinama Didelis protas ir visiškas aklumas Dievui...
Taip keldama klausimą ir laukdama paprasto atsakymo nori 5 metų vaiko batus uždėti suaugusiam vyrui. Visai natūralu, kad mano pėdos protestuoja. Man šis klausimas nėra toks paprastas ir siauras ir neturi galutinio atsakymo. Ar dievas yra nežinau, sakau sąžiningai, o tikėjimą laikau labiau susijusį su žmogaus troškimais ir svajonėmis, o ant jų aš savo gyvenimo plano statyti negaliu.

Platesni atsakymai iškils mano temose ateityje paskelbtuose tekstuose.

Citata iš: a.t.sielis  rugsėjo 07, 2018, 20:58:49O štai yra visokių problematiškų prievartinių ir manipuliavimo reiškinių šiuolaikinėje visuomenėje:

1. Materialistinė indoktrinacija mokyklose. (daugiausiai valstybės interesais, materialistiškai indoktrinuotus patogiau valdyti, pajungti patriotizmui ir panašiems dalykams).
2. Materialistinė propaganda per žiniasklaidą (daugiausiai verslo interesais, materializmas patogesnis verslui).
Orientacija į materializmą kyla natūraliai, nes ūkiniai klausimai sudaro daugumai žmonių didžiąją jų kasdienybės dalį. Tie, kas turi prabangą tokiais klausimais neužsiimti, dažniausiai naudojasi "darbo pasidalinimu" ir paprasčiausiai parazituoja. Dauguma galimybių tokiai prabangai neturi ir yra tiesiog užverčiami materialistinėmis problemomis. Reikalavimas būti dvasingu tokioj situacijoje dažnai skamba kaip pasityčiojimas. Tam nėra resursų.

Sunkus darbas + skurdas virsta visišku išorinio pasaulio degradavimu, dėl kurio labai greitai pradeda degraduoti ir vidinis. tokios realijos. Nebūsi materialistas - būsi dvasingas elgeta.

Darbas visose civilizacijose, t.p. ir šiuolaikinėje visas paremtas materializmu, išore.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: a.t.sielis rugsėjo 07, 2018, 21:56:57
Kas link trumpų ir ilgų šviesų, pasakyčiau taip: "Jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris". Tikintieji tiesiog siūlo atsimerkti aukštesnei tikrovei, sielai, Absoliutui.

Materializmas ir ekonomika - du skirtingi dalykai. Visai gali būti, kad nematerialistinėje visuomenėje ekonomika būtų stabilesnė, be krizių ir bedarbystės. O dėl buvimo dvasingu elgeta, t.y., su minimaliais poreikiais, kurie nesudaro niekam jokios naštos, tai pageidaujamas būvis, bet ne visur, ne visada, ir ne visiems įmanomas. Tam ir gamta turi būti palanki, ir visuomeninė sankloda.

Bet daug dirbantis dėl materialios gerovės nebūtinai yra materialistas. "Materialistas" yra tas, kas laikosi įsitikinimo, kad nėra nieko aukščiau negu materija ar negu jai artima objektiška substancija ar energija. Todėl jis neigia bet kokius nematerialius dalykus.

Nemanau, kad galima reikalauti, kad kas nors būtų dvasingas.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: klajunas rugsėjo 08, 2018, 12:11:41
Citata iš: a.t.sielis  rugsėjo 07, 2018, 21:56:57Bet daug dirbantis dėl materialios gerovės nebūtinai yra materialistas. "Materialistas" yra tas, kas laikosi įsitikinimo, kad nėra nieko aukščiau negu materija ar negu jai artima objektiška substancija ar energija. Todėl jis neigia bet kokius nematerialius dalykus.
Pradiniai gyvenime nerealizuoti įsitikinimai tėra paprastos nuomonės. Koks skirtumas kad laikai dvasią aukščiau už materiją, bet visą savo laiką atiduodi materijai. Jeigu tokį įsitikinimą privedi iki galutinio realizavimo, turi eiti į vienuolyną ir gyventi vienuolio paskendusio meditacijose gyvenimą. Koks tada belieka darbas ir ekonomika. O jeigu visi pasidarys tokie "dvasingi", kas liks iš mūsų pasaulio.

O jeigu turi tik nuomonę, tai nieko neduoda nei nematerializmui, nei materializmui. Turi kažkokį abstraktų įsitikinimą, bet gyvenime darai tai, ką verčia daryti aplinkybės. Pavyzdžiui, gyveni kapitalizme, turi dirbti samdiniu ar verslininku ir negali viso savęs atiduoti įsitikinimui.

Kam tokie supainioti žmonės reikalingi? Ogi tam, kad atidavinėtų duoklę ir materializmui, ir pagal savo "įsitikinimą" dar išlaikytų bažnyčias, dovanodami savo prakaitu uždirbtus pinigus. O kunigais ir vienuoliais nieko nedirbančiais norėtų būti visi, patikėk manim. Bet kas tada keps duoną?

Todėl reikalingas dvasingas darbininkas, nes nedvasingas materialistas su dykaduoniais dalintis nenori.

Nepaisant to, sutinku, kad pasaulis turi stovėti ant dviejų kojų, bet dvasingumas turi būti naujas, šiuolaikinis.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: a.t.sielis rugsėjo 08, 2018, 12:52:36
CitataPradiniai gyvenime nerealizuoti įsitikinimai tėra paprastos nuomonės. Koks skirtumas kad laikai dvasią aukščiau už materiją, bet visą savo laiką atiduodi materijai. Jeigu tokį įsitikinimą privedi iki galutinio realizavimo, turi eiti į vienuolyną ir gyventi vienuolio paskendusio meditacijose gyvenimą. Koks tada belieka darbas ir ekonomika. O jeigu visi pasidarys tokie "dvasingi", kas liks iš mūsų pasaulio.
Vienas dalykas, yra ne tik įsitikinimai, bet ir pažinimas, ir pajautimas. Antras dalykas, laikantys dvasią aukščiau už materiją skiria laiko dvasiai, o materijai tik tiek, kiek būtina minimalių poreikių patenkinimui. Arba galima link to judėti. Trečias dalykas, teisingai, galutinė realizacija reikštų materialių darbų atsisakymą, ir a la vienuolišką gyvenimą. Bet tai nereiškia, kad nėra dvasinių darbų ir užimtumo. Vienuoliams niekas nieko ant lėkštutės neatneša, išskyrus kad aukoja jų išlaikymui. Vienuoliai yra labiau užimti negu materialistai. Vienuoliai gali dirbti visus darbus (žemės ūkio, ir kt.) be problemų, skirias tik tai, kaip jie tai daro ir kaip gyvena. Visi negali pasidaryti "tokie dvasingi", nes visados egzistuoja skirtingi sąmonės lygiai, bet net jeigu taip ir būtų, nekiltų jokių problemų ir būtų puiki sankloda - Žemė atrodytų kaip ramus žydintis sodas, kur žmonės sau ramiai užsiaugina maisto ir užsiima dvasiniais dalykais.

CitataO jeigu turi tik nuomonę, tai nieko neduoda nei nematerializmui, nei materializmui. Turi kažkokį abstraktų įsitikinimą, bet gyvenime darai tai, ką verčia daryti aplinkybės. Pavyzdžiui, gyveni kapitalizme, turi dirbti samdiniu ar verslininku ir negali viso savęs atiduoti įsitikinimui.
Bent jau mano įsitikinimas nėra vien abstraktūs. Turiu gyvenimo ir ezoterinės patirties, o dar svarbiau, kad remiuosi kitų labai konkrečia ezoterine patirtimi. Pridėkim tai, kad filosofinis pažinimas eina toliau negu jutiminis pažinimas, nes jutiminis vis vien turi eiti per protą, bet negali atsiplėšti nuo ribotos savo patirties. O daryti tai, ką verčia aplinkybės, yra prasminga, kadangi aplinkybes nulemia ankstesnis žmogaus "laivo kursas". Plaukiant toliau, aplinkybės gali pasikeisti. Netgi stovint vietoje jos gali pasikeisti - pasikeis "oras", arba atplauks kitas laivas, ir parodys kelią. Iš kapitalizmo galima pajudėti link kitos aplinkos. Viskam yra savo priežastys. Čia svarbu būtų paminėti, kad dvasiniam tobulėjimui niekas negali sudaryti jokių kliūčių, kadangi tai vidinis dalykas. Viską lemia tai, į ką sukaupta sąmonė. Galima dirbti kapitalistų fabrike, bet tuo pat metu sąmonė bus sukaupta į Dievą, ir pilnu tempu vyks dvasinis tobulėjimas. Materialios aplinkybės niekaip negali sutrukdyti dvasiniam tobulėjimui, panašiai kaip vanduo negali sutrukdyti orui sklęsti virš vandens.

CitataKam tokie supainioti žmonės reikalingi? Ogi tam, kad atidavinėtų duoklę ir materializmui, ir pagal savo "įsitikinimą" dar išlaikytų bažnyčias, dovanodami savo prakaitu uždirbtus pinigus. O kunigais ir vienuoliais nieko nedirbančiais norėtų būti visi, patikėk manim. Bet kas tada keps duoną?

Todėl reikalingas dvasingas darbininkas, nes nedvasingas materialistas su dykaduoniais dalintis nenori.
No problem, viska susidėlioja į savo vietas. Jeigu mes suprantame dvasios pirmenybę materijos atžvilgiu, tada suprantame, ir kam visuomenėje reikalingas dvasininkų sluoksnis. Jeigu tai suprantame, ir esame turtingi, tada kažkiek turto aukosime dvasininkų sluoksniui. O jeigu nesame turtingi, niekas iš mūsų nieko ir neprašo. O žmonės turtingi būna irgi ne veltui, vadinasi, jie turi tam tikrus talentus, protą, ar likimą. Dvasininkai irgi yra ne bet kas, bet su atitinkamais talentais ir pašaukimu. Talentingi atpažįsta talentingus ir mainosi su jais vertybėmis. Turtingas žmogus nėra kvailys, jo neapgausi ir nepastumsi, jeigu jis kažką daro, kažkam aukoja, vadinasi jis tame kažką mato.

CitataNepaisant to, sutinku, kad pasaulis turi stovėti ant dviejų kojų, bet dvasingumas turi būti naujas, šiuolaikinis
Dvasingumas remiasi į amžiną būtį, kuri yra dinamiška ir nesenstanti, todėl dvasingumas visados yra šviežias ir progresyvus. Jokio dviračio nereikia išrasti, nes dvasingumas yra "žemyneigis", t.y. jis ateina iš visados naujos ir šviežios dvasinės būties. Reikia tik priimti tas nuolatines apraiškas, kurios panašios į nesibaigiančias jūros bangas.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: klajunas rugsėjo 08, 2018, 13:50:24
Čia daug nesiginčysiu, bet parodysiu problemos ir požiūrių skirtumo esmę. Tu naudoji idealisto ir utopisto logiką, savo galvoje žiūrėdamas į idealų pasaulio modelį. Tuo tarpu aš žiūriu ne į tai, kaip turėtų būti, bet į tai, kaip yra arba kitaip sakant aš esu realistas. Aš parodau realiai pasaulyje kokį nors trūkumą ar blogį, o tu atsakai pagal savo utopinį vaizdą, kaip turėtų būti ir kaip idealiame pasaulyje viskas gražu. Deja religinė utopija graži tik idealisto galvoje, kurią perkėlus į tikrą pasaulį, gauname realistinį vaizdą, kuris visada labai nutolęs nuo idealaus. Tau pastoviai bandoma parodyti, kiek toli šiuolaikiniame pasaulyje realiai religinis gyvenimas yra nusigrybavęs, o tavo atsakymai - pastovus kartojimas kaip idealiame utopiniame pasaulyje viskas turi būti gražu. Tau kiekvieną kartą atsakoma - tai neįmanoma. Masiškai įvedus religiją kaip privalomą, dauguma žmonių virstų prisitaikėliais ir aktoriais, nes labai daug kas religingume nelimpa prie labai žemiškos žmogaus prigimties. Tai tinka tik tam tikrus nukrypimus nuo normos turintiems žmonėms. Ypač turint galvoje pilną asketinį religingumą. Daugybė žmonių tokiame pasaulyje labai kentėtų. O kaip pavadinsi "gebėjimą", patologija ar talentu, priklauso nuo ideologinio pasirengimo. Tokia galimybė turi būti, bet visuomenės struktūroje tai tik paraštinė galimybė, jokių būdu nestatoma į centrą.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: boba rugsėjo 08, 2018, 14:11:19
Na supratau tik viena, reikia rinktis ar nori būti religingu ar ne. Tai yra gerai šiame pasaulyje, kad gali pasirinkti ir kad bažnyčia nėra privaloma. Ir gerai, kad ateistai irgi nesikiša į bažnyčią ir leidžia jai egzistuoti( ko nebuvo Tarybų Sąjungoje). Tik kažko ateistams užkliūna bažnyčios ir popiežiaus pinigai. Žinoma negražu, kad jie piniguose maudosi, reiktų tuos pinigus atiduoti Afrikos vaikams ir t.t.  reiktų užsiimti kažkokia tai veikla, mokslo parėmimu ir t.t. Va kas būtų idealu. Būtų idealu kad bažnyčia remtų mokslą. Ir būtų idealu, kad mokslas remtų bažnyčią. O dabar abejose naudingose srityse yra kažkokia tai priešprieša. IR KODĖL???
Man iškilo dar vienas klausimas. Mes atlygintinai gyvename ar neatlygintinai? Čia tik iš pažiūros kvailas klausimas, o iš tiesų tas klausimas yra gan protingas jei tik įsigilinti į minties gylį( plotį, aukštį ir t.t.)
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: a.t.sielis rugsėjo 08, 2018, 15:30:26
klajūne, aš realistas. Gyvenu realiame pasaulyje, su realiomis problemomis.

Citata iš: klajunas  rugsėjo 08, 2018, 13:50:24Aš parodau realiai pasaulyje kokį nors trūkumą ar blogį, o tu atsakai pagal savo utopinį vaizdą, kaip turėtų būti ir kaip idealiame pasaulyje viskas gražu.
Visi trūkumai yra žinomi, aš atsakau tiek, kad materijos problemos, nors ir realios, negali užgožti dvasios, panašiai kaip tamsa negali užgožti šviesos. Debesys gali užstoti Saulę, bet ne visam laikui.

O dar kitas pvz. tu sakai, kad "Tau kiekvieną kartą atsakoma - tai neįmanoma. Masiškai įvedus religiją kaip privalomą, dauguma žmonių virstų prisitaikėliais ir aktoriais, nes labai daug kas religingume nelimpa prie labai žemiškos žmogaus prigimties." Tai aš tau irgi iš karto atsakiau, kad tai neįmanoma, kadangi sąmonės lygiai yra skirtingi, ir skirtingi sąmonės lygiai visados egzistuos. Todėl niekada negalės būti taip, kad pagal tave "dykaduoniai dvasininkai" bus visi. Bet net jeigu taip ir būtų, ką tu matai kaip kažkokį hipotetinį argumentą, kad "jeigu visi būtų dykaduoniai dvasininkai, tai kas tada būtų, ojei kaip blogai", tai atsakymas toks, kad nors tai ir neįmanoma, kaip hipotetinis variantas tai neturi jokių problemų, kadangi dvasininkai visai nėra dykaduoniai, tai darbštūs žmonės.

Toliau, niekas nesiūlo masiškai įvesti religijos kaip privalomos. Bet kokia prievarta yra nepriimtina.

Be to, tai visiškai nereikalinga, nes visais laikais, taip pat ir šiandien, religija yra masinis reiškinys, apimantis 80 proc. žmonijos.

Religija puikiai priima žemišką žmogaus prigimtį, tiesiog padaro ją labiau žmogišką, o ne gyvulišką. Pvz. žemiškai žmogaus prigimčiai svarbus poravimasis. Štai religija ir sako: "gyvenkite ir dauginkitės". Religija, kiek tai liečia šiapusinį gyvenimą, siūlo natūralius procesus panaudoti natūraliai, ir tuo pačiu civilizuotai: kad būtų santuokos, stabilios šeimos, stabili ekonomika, dorybinga kultūra ir t.t. Religija neatsiejama nuo civilizuotumo. Be religijos, be transcendentalizmo, materializmas viską padarys barbarišką ir necivilizuotą, o tiesiog technologizuotą džiunglių būvį.

CitataTau pastoviai bandoma parodyti, kiek toli šiuolaikiniame pasaulyje realiai religinis gyvenimas yra nusigrybavęs
Sakykim, kažkokiom formom, pvz. tam tikrų institucijų veikla, religinis gyvenimas yra nusigrybavęs. Bet kitom formom jis nėra nusigrybavęs. Daugumos iš 80 proc. tikinčiųjų jis netgi yra sumaterialėjęs, kas kaip ir turėtų tenkinti prieštaraujančius "per dideliam dvasingumui", bet tai jiems vėl neįtinka. Jeigu sumaterialėjimas nėra tenkinanti būsena, ir grynasis dvasingumas nėra tenkinanti būsena, tai kokia būsena tada tenkinanti? Tai aklavietė, nes netinka jokie variantai.

Prie to reiktų pridurti, "religinis gyvenimas yra nusigrybavęs", o kokia kitų gyvenimo sferų padėtis? Jos dar labiau nusigrybavę. Kuris gyvenimo būdas dabar yra super duper?

Diskusijos apie religiją ir materializmą yra daugumos, 80 proc. žmonijos, aktualios diskusijos. Tai daugumos reikalas sprendžiant savo gyvenimo klausimus. Jeigu 80 proc. yra tikintieji, tai jų interesas yra mažiau blaškytis ir kad materializmas generuotų mažiau chaoso.  Prieštaravimas materializmui yra tų 80 proc. daugumos vidinėje dinamikoje. Pvz. yra labai nuoseklu kelti klausimą: "jeigu mes esame dauguma, 80 proc., kodėl esame tokie kvaili, kad konstruojame materialistišką švietimo sistemą, materialistišką visuomenės sanklodą? Mes patys sau tai pasidarome, nors galėtume viską daryti išmintingiau". Materializmo atmetimas, kai dauguma ir taip yra tikintieji, yra tiesiog sąmoningėjimo proceso dalis.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: klajunas rugsėjo 08, 2018, 16:09:56
Aš netvirtinau, kad savo gyvenime nesi realistas, mano argumentas buvo kad diskusijoje tu naudoji tokią taktiką, o tai skirtingi dalykai. Kokia taktiką naudoji gyvenime aš nežinau.

Dėl tų 80 proc. tikinčiųjų, jeigu tai teisingas skaičiaus (tuo abejoju), norėčiau atsakyti argumentu pasiskolintu iš diskusijos apie IQ. Protingumo procentai schemoje buvo pavaizduoti taip

(http://www.psytechnologijos.lt/files1/upload/Psytechnologijos17/high-iq1.jpg)

Tai reiškia, kad išskirtiniu įsigilinimu į tikėjimo/netikėjimo problemas įsigilinti sugeba tik 0,1 proc., itin dideliu - 2 proc., aukštesniu už vidutinį - 14 proc., vidutiniu - 64 proc., žemesniu už vidutinį - 14 proc. ir t.t. Kaip manai, kokie žmonės tame 80 proc. tikinčiųjų dominuoja?

Mano giliu įsitikinimu, daugumos tikinčiųjų tikėjimas labai primityvus, neparemtas tyrimu, analize, apsišvietimu, argumentais ir pan. Jie perėmė religingumą spontaniškai iš artimos aplinkos pavyzdžių, ir į esmę dažniausiai nesigilina ir nekreipia didelio dėmesio. Laikosi tradicijos, ritualų, bet nelabai supranta filosofinius ir teologinius argumentus. Šliogeris atskiria tikėjimą nuo tikybos, kur pirmasis yra vidinis ryšys, o tikyba yra tik išorinės religingumo formos, kurių viduje nieko nėra. Kokią dalį tame 80 proc. sudaro tikėjimas, o kokį tikyba?

Manipuliavimas skaičiais ir bolševizmu nedaug duoda. Mano požiūris elitistinis, spręsti turi 0,1 proc. esantis pačiame viršuje (proto, intelekto, įsigilinimo, sąmoningumo). Jie turi išmokyti 2 proc. žemiau stovinčių, tada šie 2 proc. - 14 proc. dar žemiau stovinčių ir t.t. Nors laisvės vertybė man aukščiausia, bet nemanau, kad tamsumui ir neišmanymui turi būti atiduota sprendimo teisė. Gali spręsti dėl savęs, bet visų problemą sprendžia 0,1 proc.

Gali argumentuoti, kad IQ parodo tik techninę savybę bet nėra tikras protas. Bet tai tik natūralios hierarchijos pavyzdys. Visose protingumo formose yra natūralios hierarchijos, jos yra net dvasingume. Argumentą naudoju tokia prasme.

Mokslas tiria religiją, ji visais atžvilgiais moksliškai yra ištyrinėta, tačiau ne iš vidaus, ne subjektyviai, bet objektyviai. Daugumai religinių reiškinių surasti šiapusiniai, toli gražu ne paranormalūs paaiškinimai. Mokslas neatmeta religijos kaip beverčio, jokios reikšmės neturinčio reiškinio, ji yra visapusiškai ištyrinėta.

Manau tą daro ir pati bažnyčia, pavyzdžiui tiriant kokią nors religinių būsenų, maldos neurofiziologiją. Tokia pakraipa ir gi visai įmanoma. Problema su tuo tik ta, kad tokiu atveju religija tampa paprasčiausiu valdymo instrumentu be tikėjimo, tik tikyba.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: boba rugsėjo 08, 2018, 16:52:48
Na gal tikintieji ir yra kvailesni. Bet ar tai argumentas Jūsų, @klajunas, nuomonei kad nėra Dievo? Gal Dievas Jums duoda labai didelį protą vient tam, kad galų gale patikėtumėte juo - Dievu. Bet Jums net didelis protas nepadeda pastebėti kad Dievas yra.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: a.t.sielis rugsėjo 08, 2018, 17:10:43
Citata iš: klajunas  rugsėjo 08, 2018, 16:09:56Mano požiūris elitistinis, spręsti turi 0,1 proc. esantis pačiame viršuje (proto, intelekto, įsigilinimo, sąmoningumo). Jie turi išmokyti 2 proc. žemiau stovinčių, tada šie 2 proc. - 14 proc. dar žemiau stovinčių ir t.t. Nors laisvės vertybė man aukščiausia, bet nemanau, kad tamsumui ir neišmanymui turi būti atiduota sprendimo teisė. Gali spręsti dėl savęs, bet visų problemą sprendžia 0,1 proc.
Viskas teisingai. Toks principas yra religijoje. Viską sprendžia Dievas ir vienovėje su Juo esantys Jo tarnai. Pvz. krikščionybėje sakoma, mokytojas yra Jėzus, visi kiti mokiniai. Toliau ėjo apaštalai ir apaštalų mokiniai. Ir t.t. Tam ir yra dvasininkai ir dvasininkų sluoksnis, kurie savo ruožtu turi sekti 0,000001 proc. aukštos klasės mistikų. Tokiu būdu, mistikai gaus mokymą ir intelektą tiesiai iš Dievo, o tada pamokys dvasininkus, o tie toliau pamokys kitus sluoksnius, atitinkamai vyksta sąmonių evoliucija, kiekvienas gauna tiek, kiek jam pagal sąmonės lygį prieinama. Visi pasotinami dvasia, pagal savo sugebėjimą suvirškinti.

Viskas realiai taip ir vyksta, tiesiog šalia to yra daug priemaišų ir materialistinių reiškinių, pvz. institucijų subiurokratėjimas ir kt. Bet jeigu atidžiai tyrinėti religijos sferą, pasimatys, kad egzistuoja srovė nuo Dievo per mistikus ir per dvasininkus (kas nėra institucinė sąvoka, dvasininkas yra tas, kas turi dvasingą intelektą, tai gali būti žmonės, kurie šiuo metu yra bet kokioje gyvenimo pozicijoje, bet jų intelektas yra pasiruošęs priimti mistikų žinią, Dievo žinią). Ir tik dėka tos srovės religija yra vertinga ir gyvybinga, kitaip tai virstų ne transcendentiniu, o socialiniu reiškiniu, kuris nieko daugiau neduoda, negu bet kokie kiti socialiniai reiškiniai.

Mano argumentas apie 80 proc. daugumą buvo tame kontekste, kad esą "religija nusigrybavus", kad ji nėra natūrali žmogui dėl jo prigimties, ir esą šalia "nusigrybavusios religijos" yra kažkas geriau, pvz. materializmas, ar kažkokia kita alternatyva žmonijai, prieš ką esą religija bergždžiai kovoja. Atsakymas į tai būtų toks:
1. Kova vyksta ne prieš kažką šalia, kažkokią alternatyvą, bet dėl savo pačių sąmoningėjimo, daugumos viduje. Nėra bergždžios kovos prieš kažką kitus, ar kažkokio nenatūralaus primetinėjimo kažkam kitiems, o natūraliai pasirinkto tikinčiųjų kelio apvalymas, pažanga.
2. Religija, tikėjimas, yra natūralus žmogui, nes net ir sumaterialėjus dauguma turi tokią tendenciją, netgi šioje "nusigrybavusioje" epochoje, ir jokia prievarta to žmogaus polinkio į transcendenciją nesugebėjo sustabdyti, pvz. Sovietai ar kinų komunistinė valdžia. Netgi įsigalėjęs kapitalizmas ir sekuliarizmas nesugebės sustabdyti. O ką kalbėti apie dvasininkus ir 0,00001 proc. mistikų, jie turi ne tendenciją, jie visiškai yra tame. Taigi, tiek tikrasis žmonių elitas, tiek dauguma žmonijos yra tikintys. Netikintys yra JAV mokslų akademijos veikėjai, dalis pakvaišusių kapitalistų ir komunistų, korumpuoti valdytojai. Tie ne-visai-žmonės nėra elitas, tai greičiau demonų vergai.

Kas link to, kad daugumos tikėjimas yra tik "išorinė tikyba", tai natūralu. Kaip ir minėjau, yra sąmonės lygiai. Nuo išorinės sampratos yra galimybių judėti link vidinio dvasingumo. Apie tai ir yra viena svarbiausių religijos žinių, kad "raidė žudo, o dvasia atgaivina". Tikslas yra vidinis sąmonės išvystymas, todėl išorinių formų neužtenka, ir netinka pasinėrimas į išorę, kas ir yra materializmas, kuris reiškiasi ir religijoje. "Iš tamsos į šviesą, nuo materijos link dvasios". Tokia yra religijos kryptis, kelias.

Bet tie, kas netiki amžina dvasia, dvasine asmenybiška PBR, to kelio nesupras ir juo neis. Viskas natūralu, kiekvienam savo, kiekvienas eina ten kur nori, ta kryptimi, kuria tiki.

Kas nors gali sakyti, "religija tai tik tradicijos", "žmonės tamsūs, ir seka tuo, kas įprasta", bet daugybė tradicijų buvo pamiršta ir atmesta istorijos eigoje, o religija išlieka. Jeigu atidžiai nagrinėsime religijos sferą, pamatysime, kad egzistuoja "žemyneigės" bangos iš aukščiau, todėl ji ir išlieka. Jeigu to nebūtų, ji paprasčiausiai degraduotų į tradicinę gyvenseną, ir prarastų savo dvasinį turinį. Bet to nėra, centre religijos visada dega ugnis, žarijos negęsta, t.y. veikia Absoliutas, yra dvasinio turinio versmės. Tik neigėjai tą gali neigti. Bet tai visiškai nesvarbu. Neigimas neturi pozicijos būtyje, tiesa visada pati save įrodys, realiai ir konkrečiai apsireikšdama, o neigimas egzistuoja tik kaip tiesos antitezė. Kaip pasakė vienas dvasinis mokytojas, perfrazuojant, "žmonės supranta negatyvias saugumo sistemas (t.y. bando apsisaugoti, išgyventi, todėl kuria visokias sistemas, tame tarpe, ir bando apsisaugoti nuo apgavystės ar klaidų, ir kuria tam tikras minties sistemas, kurios leidžia iš dalies apsisaugoti, tas vyksta ir religijoje), bet jie nesupranta pozityvios dvasinės būties".
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: klajunas rugsėjo 08, 2018, 18:36:21
Citata iš: a.t.sielis  rugsėjo 08, 2018, 17:10:43Jeigu atidžiai nagrinėsime religijos sferą, pamatysime, kad egzistuoja "žemyneigės" bangos iš aukščiau, todėl ji ir išlieka. Jeigu to nebūtų, ji paprasčiausiai degraduotų į tradicinę gyvenseną, ir prarastų savo dvasinį turinį. Bet to nėra, centre religijos visada dega ugnis, žarijos negęsta, t.y. veikia Absoliutas, yra dvasinio turinio versmės. Tik neigėjai tą gali neigti. Bet tai visiškai nesvarbu. Neigimas neturi pozicijos būtyje, tiesa visada pati save įrodys, realiai ir konkrečiai apsireikšdama, o neigimas egzistuoja tik kaip tiesos antitezė.
Savo "Filognozijos užrašuose", kaip atsiranda visos absoliuto idėjos aš paaiškinau, ir čia kartoti dar kartą nėra prasmės.

https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=5260.0 (https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=5260.0)

Aš neneigiu nei materijos, nei dvasios, nes manau, kad tai du skirtingi to paties dalyko veidai. Į absoliutą pažiūri iš išorės, matai materiją, pažiūri iš vidaus - matai dvasią. Dėl šios priežasties, renkantis kurį nors kraštutinumą, absoliutas dirbtinai sudraskomas ir suardomas, nes tai kas yra vienis, neatskiriama - neįmanoma atskirti išorės nuo vidaus, nes tai ne du skirtingi dalykai, bet dvi skirtingos perspektyvos. Kas liks kai atskirsi indo ertmę nuo jo išorinio apvalkalo - neliks nieko. Tas pats galioja žmogui ir visai tikrovei. Tai neatskiriami dalykai. Perspektyvų karas yra visiškas absurdas.

Tai ką aš darau, nėra nei vienas, nei kitas kraštutinumas - tai yra sintezė. Tokia yra tiesa - vidurio kelias ir dvi antitezės - kraštutinumai. Pagrindinis dalykas kurį abi pusės turi suprasti, kad yra viena tikrovė o ne daug tikrovių ir nei viena vieta nėra geresnė ar blogesnė, ypač vertinant iš žmogiškų suvokimo perspektyvų.

Tai, kas energijoje (vienyje) yra amžina yra dvasia, o tai kas keičiasi yra dvasios forma (materija). Tai sako ir mokslas energijos tvermės dėsnyje - energija neatsiranda ir neišnyksta, tik keičiasi jos formos. Tai tas pats kaip pasakyti, kad energija yra amžina. Arba tiksliau, kažkas joje amžina (esmė), kažkas laikina ir kintama (forma). Mokslas šitą tiesą supranta labai giliai.

Tau problemų galbūt kyla dėl to, kad mokslą suvoki nepakankamai ir naudoji tik suprimityvintą, populiarų jo variantą. Niutono mechanikoje galbūt labai gilaus požiūrio į tikrovę nerasi, tačiau ši teorija yra istorinis reliktas, tai senovinis kelių šimtų metų senumo išorinio pasaulio supratimo būdas. Mūsų dienomis pasiektas gylis daug didesnis. Ir reikia žiūrėti ne tik švietimo programose aprobuotus modelius, bet visą vaizdą, kartu su egzotiškomis teorijomis ir įvairiomis alternatyvomis, kurių siūloma labai daug. Chaosas moksle ne mažiau didelis negu religinis\ezoterinis. Visko aprėpti ir suprasti paprastu protu tiesiog neįmanoma. O ten galima rasti tokios mistikos, kokios nerasi jokiame religiniame šedevre.

Jeigu tęsčiau toliau, reikėtų kartoti argumentus, kurie jau ne kartą buvo išsakyti ir nebuvo pakankamai įtikinamai kontrargumentuoti. Fasadas kurį pieši gražus, ir jeigu kas nors ir susivilios tavo keliu tai noriu perspėti vengti organizacijų ir eiti individualiu keliu. Ryšiui kuris atrandamas per vidinį kelią nereikia jokios išorinės organizacijos. Organizacijos yra spąstai, mafijos kurios įtraukia ir išnaudoja vedami visai ne dvasinių motyvų. Organizacijoms reikia daug avinų todėl, kad turi spręsti ūkinius ir ekonominius, valdžios klausimus, kurių patys išspręsti nesugeba, ir tai perkelia ant žemo rango tikinčiųjų pečių.

Turėsi dalyvauti išoriniuose tikybiniuose ritualuose, apeigose, mokėti rinkliavas, dešimtines ir būsi visiškai priklausomas nuo "hierarchų", kurie žmogumi tik naudojasi. Todėl geriau rinktis ezoteriką, laisvą neorganizuotą bendruomenę arba eiti individualiu vidiniu keliu. Išorėje to net nebūtina niekam rodyti, nes vidiniame kelyje išorė bereikšmė. Pilnas tikėjimas ir jokios tikybos.

Ne mažiau įdomus ir išorinis kelias. Kuriuo domiuosi nemažiau už vidinį ir siūlau domėtis kitiems, nes ryšys abipusis, apvalkalo išorinė forma suteikia formą vidui. Per išorę galima pažinti vidų. Bet dogmos ir sustabarėjimo daug ir čia, įdomiausia, kad priežastys dauguma atveju tokios pačios kaip ir religijoje. Šią sritį taip pat užvaldžiusios grupuotės bei mafijos, kurios neprileidžia prie resursų jokių alternatyvų ieškotojų ir nori visą derlių dėl galios susižerti tik sau. Bet tų kurie jaučia tikrą pašaukimą, tokia kliūtis neturėtų sustabdyti. Visiškai nesvarbu kokioje pozicijoje gyvenime būtum.

Mistikos esu patyręs kiek nori, bet ta mistika nedavė jokių atsakymų ir iškėlė begalę klausimų. Venkite vaizduojančių, kad turi visus galutinius atsakymus, perspėjimas nepatyrusiems ir neatsargiems.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: boba rugsėjo 08, 2018, 18:48:44
@klajune, Jūs viską labai komplikuojate. Jūsų kalba labai komplikuota. Bet šiaip esate teisus. Ir @a.t.sielis yra teisus. Čia yra tik dvi proto pusės. @a.t.sielis palaiko vieną proto pusę, o Jūs, @klajunas, palaikote kitą proto pusę.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: a.t.sielis rugsėjo 08, 2018, 19:18:28
Pagal teistinę Vedų kultūros koncepciją, "materija" yra tik viena iš Absoliuto energijų (čia žodis "energija" naudojamas kaip sinonimas "veikimui", arba "galiai"). Ją vadina išorine. Be jos yra dvasinė energija, kuri vadinama vidine. Absoliutas ir jo energijos nesiskiria, taip kaip šiluma nesiskiria nuo ugnies, arba saulės šviesa nuo saulės.

"Materija" skaidoma į tokius elementus: klaidinga savimonė, intelektas, protas, jutimai, eteris (erdvė), oras (dujos), ugnis (degimas), vanduo (skystas būvis), žemė (kietas būvis).

Dvasinėje plotmėje, Absoliutas transcendentalistų regimas ir suvokiamas per tris pažinimo/suvokimo etapus kaip: 1) visaapimanti beasmenė dvasia arba beasmenis dvasinis spindesys, šviesa (brahma) 2) Aukščiausioji Siela (paramatma) 3)  Aukščiausioji Asmenybė (bhagavan, parabrahma). Aukščiausioji Asmenybė yra pilna Absoliuti Tiesa, kuri apima 1 ir 2 aspektus.

Palyginimas duodamas su Saule: saulės spinduliai atitiktų beasmenę dvasinę šviesą, Aukščiausioji Siela - saulės rutulio išorę, o Aukščiausioji Asmenybė - Saulės rutulio vidų. Saulės rutulį sudaro jo vidinis turinys, kuris virsta į išorinę rutulio formą ir spindulius.

Aukščiausioji Asmenybė apibūdinama per sat-čit-ananda, amžinos būties, sąmonės ir palaimos kokybes, ir laikoma sat-čit-ananda vigraha, t.y. koncentruotu amžinybės, sąmonės ir palaimos pavidalu.

Kaip minėjau temos pradžioje, su materiją tyrinėjančio mokslo realiais atradimais nėra jokių prieštaravimų ar konfliktų. Materija yra materija, fizikiniai būviai, dalelės, energijos.

Kas link įvairiausių "aukštyneigių" koncepcijų apie absoliutą, tai tos, kurios laiko, kad absoliutas yra tik beasmenis, arba turi tik materialią energiją, pagal Vedų teistinę koncepciją yra tiesiog nepilnos, ir todėl klaidinančios. Tokios koncepcijos siekia tik 1 absoliuto suvokimo etapą, ir tai tik teoriškai, t.y. jie neregi dvasinės šviesos per savo išvalytą sąmonę, neturi tokios patirties, jie tą koncepciją prieina tik eliminuodami savo prote įvairias pasaulyje stebimas kokybes kaip esą tik efektų kokybes, manydami, kad absoliutui (viduje), t.y. PBR, tokios kokybės nėra būdingos.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: klajunas rugsėjo 09, 2018, 09:43:41
Citata iš: a.t.sielis  rugsėjo 08, 2018, 19:18:28Kas link įvairiausių "aukštyneigių" koncepcijų apie absoliutą, tai tos, kurios laiko, kad absoliutas yra tik beasmenis, arba turi tik materialią energiją, pagal Vedų teistinę koncepciją yra tiesiog nepilnos, ir todėl klaidinančios. Tokios koncepcijos siekia tik 1 absoliuto suvokimo etapą, ir tai tik teoriškai, t.y. jie neregi dvasinės šviesos per savo išvalytą sąmonę, neturi tokios patirties, jie tą koncepciją prieina tik eliminuodami savo prote įvairias pasaulyje stebimas kokybes kaip esą tik efektų kokybes, manydami, kad absoliutui (viduje), t.y. PBR, tokios kokybės nėra būdingos.
Ši vieta visose diskusijose su materialistais yra svarbiausia; ir kiekvieną kartą įvyksta nesusišnekėjimas. Čia galima palyginti su banko sąskaita, kurioje yra tik 1000 eur., tačiau nueini į banką ir pasakai, kad turi būti 100 000 eur. Reikalas tas, kad vien pafantazavimo neužtenka, kad sąskaitoje atsirastų 100 tūkst. Juos reikia iš tikro rimtai uždirbti. Kol tai nepadaryta sakyti, kad sąskaita nepilna - neetiška, nes daugiau ten niekada nebuvo. Gali aiškinti, kad absoliuto sąskaitoje tiek mažai būti negali, bet gal absoliutas iš vis nenaudoja pinigų ir neturi sąskaitų. Kalbant metaforiškai. Todėl taip argumentuodamas naudoji žmogiškas perspektyvas.

Galima tikėti tuo, ką parašė kiti, galima tirti pačiam. Aš tiriu pats. Suradau 1000 eur. Žinau, kad logiškai per mažai, bet pafantazavimas per silpnas pagrindas įdėti daugiau.

Pagal mano "uroboro" žmogaus principą, žmogus vietinėje struktūroje sudarytas iš rodančiosios ir rodomosios substancijos (taip suradau pats savo vidiniuose tyrimuose, ne kažkur radau parašyta). Rodančioji substancija iš vidinės krypties rodo transcendentalines gnostinio kūno struktūras, kurias įprasta vadinti siela. Tai rodančiojo ekrano atžvilgiu vietinė transcendencija, kuri sąmonės ekrane pasirodo kaip vidinė fenomenologija. Tie mistikai apie kuriuose kalbi tyrinėja šio vietinio gnostinio kūno savybes per vidinius psichologinius pojūčius (kaip palaima ir pan.) ir priskiria šią jausminę fenomenologiją tikrovės pagrindui. Tai paprasčiausia neleistina projekcija, kai to kas nematoma supratimui naudojama analogija to, kas matoma vidinėje akyje. Dėl to tokias mistikų patirtis laikau nepatikimu absoliuto aprašymų. Tai teorijos iš daugelio galimų analogiškų teorijų, kai į pamatą suprojektuojama sąmonė, valia, protas, materija ir pan.

Aš ieškau daug genialesnių įžvalgų, nes tokios man nepakankamos, jos nužemina absoliutą iki žmogaus lygio. Tai kas kuria tikrovę turi reikštis savo formomis, kurios negali būti antropomorfizuojamos. Problema tokiuose mistikų "atradimuose" per didelis antropomorfizmas.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: a.t.sielis rugsėjo 09, 2018, 10:32:16
Na taip, čia pagrindinis skirtumas. Tu pasirinkęs "aukštyneigį" metodą, mes pasirinkę "žemyneigį" metodą. Tikintieji priima apreiškimą, dvasinį garsą, dvasinį regėjimą, Paties Absoliuto atėjimą į mūsų lygmenį ir visko paaiškinimą Jo Paties žodžiais. Todėl jie neskaičiuoja kiek yra Absoliuto "sąskaitoje" savo ribotais proto pajėgumais, jie tiesiog priima tai, kaip Pats Absoliutas apibūdina savo "sąskaitos" turinį.

Vedų dvasinė kultūra paremta būtent tokiu principu, viskas yra apie tai, koks turinys buvo gautas "žemyneigiu" būdu. Pvz. aukojimo Vedos yra išgirstos "ekstrasensiniame" eteryje, jų niekas iš žmonių nesukūrė. Eteryje "ekstrasensai" girdėtojai išgirdo būtent tokios formos posmus, ir todėl labai vengė pakeisti net garselį iš to, ką išgirdo, ir mokėsi lygiai taip pat atkartoti. Todėl tebeegzistuoja labai metodiška oralinio perdavimo ir išmokimo mintinai bei tarti tradicija. Egzistuoja dešimtys tūkstančių dvasininkų, kurie tuo užsiima. Sakoma, kad šiais laikais Vedų posmai, naudojami aukojimuose, prarado galią, kadangi teisingas tarimas vis vien buvo prarastas. Sakoma, kad senovėje aukojimuose tariant aukojimo posmus, efektai būdavo tokie, kad pvz. aukojamam paskerstam gyvūnui būdavo sugrąžinama gyvybė, o kūnas atjauninamas. Taip jie iš pradžių tikrindavo aukojimo posmų galią. O tada, kai visas aukojimas būdavo daromas taip kvalifikuotai, jis būdavo "ekstrasensiškas", pvz. susirinkę aukotojai gale aukojimo pamatydavo apsireiškusią dievybę, kuriai tas visas aukojimas buvo pašvęstas.

O filosofiškai (tai jau "aukštyneigis" metodas) galima suprasti, kad absoliuto "sąskaitoje" yra pilnuma, begalybė. Tačiau kas ten yra visiškai konkrečiai "aukštyneigiu" metodu neįmanoma patirti.

Citata iš: klajunas  rugsėjo 09, 2018, 09:43:41Tai kas kuria tikrovę turi reikštis savo formomis, kurios negali būti antropomofizuojamos. Problema tokiuose mistikų "atradimuose" per didelis antropomorfizmas.
Tai tik nuomonė. Teistinės religijos teigia kad "Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą ir panašumą", t.y. formos šiame pasaulyje tėra dvasinio pasaulio formų imitacijos. Todėl nėra antropomorfizmo - žmogaus savybių priskyrimo absoliutui. Apreiškimu yra patvirtintas atvirkščias dalykas: absoliuto savybių atspindžiai yra pasklidę jo kūrinijoje. Metodas "žemyneigis". Kai kurie tiesiog bando neigti jo "žemyneigiškumą", bet tai prieštaringa: jie patys ragina vadovautis tik "aukštyneigiu" metodu, ir kažkodėl primeta "žemyneigei" žinijai tokį trūkumą: esą ji gauta per "aukštyneiges" fantazijas. Bet gi pasakyta, kad tai "žemyneigė" žinija, joje nėra naudojami "aukštyneigiai" procesai.

Ar tu manai, kad "žemyneigis" pažinimo procesas neegzistuoja? Ar kad jis nėra efektyvus?
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: klajunas rugsėjo 09, 2018, 11:21:56
Citata iš: a.t.sielis  rugsėjo 09, 2018, 10:32:16Ar tu manai, kad "žemyneigis" pažinimo procesas neegzistuoja? Ar kad jis nėra efektyvus?
Ką apie tai manau, parašyta mano tekste "Psichodelinis pažinimas".

Pradėti noriu nuo Dekarto principo, kuris lotyniškai skamba De omnibus dubitandum est - Viskuo reikia abejoti.

Darau tokia prielaidą, kad žemyneigis procesas egzistuoja, netgi aš naudoju kelių pakopų "žemyneigį" procesą šiame forume. Klausimas tikras informacijos šaltinis - jeigu tas šaltinis stovi aukščiau už informacijos gavėja, gavimas yra žemyneigis. O šaltiniai gali būti įvairūs, pavyzdžiui, darau prielaidą, kad egistuoja aukšetsnės civilizacijos, būtybės ir jos žemyneigiu būdu gali paveikti sąmonę. Bet ši informacija ne iš galutinės stotelės, ne iš absoliuto. Kokia garantija, kad informacijos gavėjas nesureikšmina per daug gautos informacijos, kad suteiktų jai ir ir savo patirčiai aukštesnį statusą. Ir kur garantija, kad tos civilziacijos nebando apgauti savo spec. efektais, kuriuos suvokėjas laiko "apreiškimu".

Kitas žemyneigio "apreiškimo" šaltinis yra haliucinogeninė smegenų neurochemija. Žinoma, kad smegenyse natūraliai gaminasi DMT molekulės, kurios gali sukelti efektus, kuriuos suvokėjas prilygina absoliuto apreiškimui. Tokias medžiagas galima pavartoti ir išoriškai. Kalbi apie ekstrasensines būsenas, kurių metu priimama informacija, bet ar žinai ir ar išlikęs pilnas religinės apeigos ritualas. Yra daugybė užuominų, kad į ritualą įeidavo haliucinogeninio gėrimo pavartojimas, kuris sukeldavo chemines haliucinacijas. Vedų kultūroje toks gėrimas vadinosi Soma
https://en.wikipedia.org/wiki/Soma_(drink) (https://en.wikipedia.org/wiki/Soma_(drink)).

Dabar šis procesas gana gerai žinomas ir gerai ištyrinėtas, žinoma daugybė haliucinacijas sukeliančių iš augalų ir gyvūnų pagamintų cheminių medžiagų. Tai ir LSD, DMT ir galybė kitokių, kurių aš nežinau, nes nesu psichodelikos žinovas. Tai dar vienas "žemyneigio" žinojimo variantas.

Taigi trys galimybės verčiančios suabejoti:
1) aukštesnės civilizacijos/būtybės;
2) natūrali neištyrinėta smegenų chemija;
3) ritualinis haliucinogenų vartojimas.

Ar galima tikėti, kad šiose būsenos pasiekiamas pats gilusis tikrovės pamatas, o gal tai tik vietinė smegenyse už suvokimo esanti sutrikusi trascendencija.

Senovės "šamanai" savo ritualinių gėrimų receptus griežtai saugodavo ir slėpdavo kokiu būdu pasiekiama "transcendencija". Tačiau šiais laikais tai jau nėra paslaptis. Į tai reikia atsižvelgti vertinat visus "apreiškimus". Mano principas paimtas iš Dekarto. Tavo panašu priešingas De nihilo dubitandum est.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: boba rugsėjo 09, 2018, 13:35:15
Tai va, @klajune, tai ir reikia išsiaiškinti ar tai tik haliucinacija ar tikrovė.
 
Dar gali būti ir trečias efektas.

O trečiasis efektas yra virvelės principas. Tiesiog tai nei haliucinacija nei tikrovė, bet daugiau panašu į tikrovę, nes ji, ta virvelė, veda ties finišu. O finiše yra išsiaiškinama - na kas vis dėl to tave prakeikė? Va čia ir yra nušvitimas. O paskui yra vėl eilinis gyvenimas, bet jau su aukštesne gyvenimo kokybe. Supratai?
Visi žmonės yra daugiau ar mažiau prakeiti. Vienus prakeikė kad laimės nebūtų, kitus prakeikė kad proto nebūtų ir t.t.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: SPACE rugsėjo 09, 2018, 13:45:14
Didelio skirtumo tarp religijos ir mokslo nėra, tik reikia turėti aiškų protą.

In the 600th year of the 6th millennium (1840), the
gates of wisdom [Kabbalah] above together with the
wellsprings of wisdom [science] below will be opened
up and the world will prepare to usher in the seventh
millennium. Zohar (VaYeira 117a)

This work reveals the ancient yet futuristic imperative behind the unexpected confluence between Kabbalah and science that was prophesized to begin in the year 1840 and onward. This prediction, first revealed in the 13th century Zohar, necessitates the "reunion" of the kabbalistic "wisdom from above" together with the technological "wisdom from below" in order to stimulate global redemption into the Messianic Age and beyond. This mystical doctrine is based upon the teachings of the Gaon of Vilna drawn from his writings and especially from the 200 year old hidden book Kol HaTor - The Call of the Turtledove - kept secret and only published in 1968. The Secret Doctrine of the Gaon of Vilna is the first ever extensive and coherent presentation of the esoteric Kabbalah school of Rabbi Eliyahu ben Shlomo Zalman, considered among the greatest Torah sages and mystics of the last several centuries.


Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: vytra rugsėjo 09, 2018, 14:28:49
Citata iš: klajunas  rugsėjo 08, 2018, 18:36:21problemų galbūt kyla dėl to, kad mokslą suvoki nepakankamai ir naudoji tik suprimityvintą, populiarų jo variantą?
- taip, tas pats su religijomis, dauguma jas suprimityvina, netgi dauguma dvasininkų. Prisiminkim vyksmus su Kristumi, būtent tuometiniai dvasininkai neįgali priimti aukštesnio dvasingumo, o įtūžusi nesusipratėlių minia reikalauja paleisti suprantamą ganksterį ir kryžiuoti nesuprantamą dvasingumą Kristaus asmeny.

Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: boba rugsėjo 09, 2018, 15:39:05
Man, @klajunas, užkliuvo dar viena tavo mintis. Taip. Kai kurie žmonės yra ypatingi. Ta tema išvis nemasčiau, paskui savaime po keleto dienų atėjo man mintis, kad yra ypatingų žmonių. Manau kad tu, @klajunas, esi ypatingas. Ir apie save manau kad esu ypatinga, tik aš, deja, vis dar neatsiskleidusi esu. Na ypatingumas yra tame kad pavyzdžiui aš suprantu jau kad meilė yra tik primityvumas, paskui kad sąmonė yra kvaila. Nes visa tai yra per žema man. O kaip Jums?
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: a.t.sielis rugsėjo 09, 2018, 16:28:14
CitataTaigi trys galimybės verčiančios suabejoti:
1) aukštesnės civilizacijos/būtybės;
2) natūrali neištyrinėta smegenų chemija;
3) ritualinis haliucinogenų vartojimas.

Ar galima tikėti, kad šiose būsenos pasiekiamas pats gilusis tikrovės pamatas, o gal tai tik vietinė smegenyse už suvokimo esanti sutrikusi trascendencija.
1. Yra visokių aukštesnių būtybių, pagal Vedų žiniją svarbiausios iš šios materialios visatos aukštesnių būtybių yra pusdieviai, kurie dalyvavo viskame nuo pat materalios visatos sukūrimo, pusdieviai patys pažįsta Absoliutą ir skleidžia apie Jį žinojimą. Vedų "kosminė" civilizacija apima visatos reikalus ir funkcijas valdančius pusdievius, aukštesnėse planetose ir Žemėje gyvenusius ir gyvenančius šventuosius (o kai kurie iš jų buvo atėję iš Absoliuto srities), visatos masto išminčius. Yra ir kitų civilizacijų. Vienaip ar kitaip, tie, kam rūpi Absoliuto klausimas, stengiasi Absoliutą pažinti. Tave aukštesnių civilizacijų egzistavimo galimybė verčia abejoti, o mane atvirkščiai :).

Dėl 2. ir 3. punktų, smegenų chemija yra neesminis reikalas, liečiantis tik žmones, kai jie yra fiziniame kūne. Iš grynos chemijos nieko neišspausi, tą patvirtina LSD eksperimentuotojų patirtys, kai jie susiduria tik su šešėliais, baimę keliančiomis miglotomis sferomis. Materija negali pagaminti dvasios, cheminė tabletė nepagamins absoliuto. Žmogaus fizinis kūnas apibūdinamas kaip mašina, o smegenys galėtų būti palygintos su kompiuteriu. Na tai, kompiuteryje visko gali įvykti, tiek kiek ten yra input informacijos ir software, bet kompiuteris neaprėpia viso pasaulio. Už kompiuterio ribų vyksta įvairesnių dalykų. Vedų žinijoje atskleistas sąmonės ir fizinio kūno atskirumas, taigi įvairios patirtys galimos naudojantis "smegenų kompiuteriu", arba juo nesinaudojant, o veikiant kaip grynąjai nefizinei sąmonei. Pvz. pusdieviai yra nefiziniame pavidale, todėl jie nėra smegenų procesų įkaitai. Be to, per kompiuterį mes galime matyti nufilmuotus filmus, skaityti kitų parašytus tekstus ir t.t. Kompiuteris tam ir skirtas, apdoroti informacijai, ją gauti. Kompiuteris pats nepagamina jokios informacijos, jis yra tik įrankis dirbti su informacija. Taip ir smegenys, tai įrankis. Idėja, kad įrankis pats gali pagaminti visą informaciją, man nesukelia abejonių, greičiau pati atrodo nelogiška ir nepagrįsta. Stebint pasaulį, akivaizdu, kad smegenys nėra informacijos (apie pasaulį) šaltinis, o tiesiog su ja dirba.
 
Ritualinis haliucinogenų vartojimas - labai ribotas reikalas, susijęs su žemesniais realybės klodais. Aukštesnės sąmonės galimybės yra toli virš to, ką per svaigalus galima pasiekti.

Citata. Yra daugybė užuominų, kad į ritualą įeidavo haliucinogeninio gėrimo pavartojimas, kuris sukeldavo chemines haliucinacijas. Vedų kultūroje toks gėrimas vadinosi Soma
Čia tik dabartiniai materialistai iš kitos civilizacijos tokias versijas kelia, jie nežino, ką realiai reiškia tas "Somos" terminas, tik spėlioja. Spėliotojai kalba apie savo redukuotą į materiją "Somos" variantą.  Gal kažkurie platesnės indoeuropietiškos kultūros žyniai ir vartojo haliucinogenus, bet tai tik viena dalis. Kai kurie tariami Šyvos garbintojai ir dabar naudoja marichuaną ar pan., bet tai maža grupelė didelėje hinduizmo kultūroje, ir jų tas vartojimas niekaip tos kultūros neapibrėžia. Jie tiesiog paklydėliai. Apie Šyvą iš jų nieko realaus nesužinosim. Žinias apie Šyvą atskleis kiti, kurie nevartoja svaigalų.

Net jeigu būtų buvęs a la ritualistų-haliucinogenų vartotojų sluoksnis Vedų kultūroje, jie būtų tik maža dalis, ir nelabai didelės reikšmės. Bet to, Vedų "kosminė" civilizacija ir Indijos ar indoeuropiečių istorinė kultūra skiriasi - "kosminė" civilizacija reiškiasi per tą regioną, o kaip ten viskas žemiškai vystėsi tai kita šneka. Bet tas žemiškas vystymasis ir negalėjo duoti tos žinijos, kuri yra užfiksuota Vedų kultūroje. Būtų kažkas panašaus kaip skandinavų ar indėnų šamanų palikimas.

Citata iš: klajunas  rugsėjo 09, 2018, 11:21:56Bet ši informacija ne iš galutinės stotelės, ne iš absoliuto. Kokia garantija, kad informacijos gavėjas nesureikšmina per daug gautos informacijos, kad suteiktų jai ir ir savo patirčiai aukštesnį statusą. Ir kur garantija, kad tos civilziacijos nebando apgauti savo spec. efektais, kuriuos suvokėjas laiko "apreiškimu".
Vedų civilizacijos išminčiams viena iš garantijų buvo absoliuto visagalybė, visažinybė ir kitos ekstraordinarios neribotos absoliuto savybės ir galios, lyginant su gerai pažįstamų pusdievių iš šios visatos aukštesniųjų planetų galiomis ir žiniomis, ir lyginant su savo pačių galiomis bei žiniomis.

Apreiškimas nebūna tik teorinis. Absoliutas ateina pats, su visomis galiomis, stebuklais ir t.t., ateina tarp pusdievių ir tarp žmonių, taip ir išsisprendžia klausimas, ar čia fantazijos, ar čia realybė. Nebūtinai mes patys su tuo šiame gyvenime tiesiogiai susidursim, nes tai nevyksta taip jau dažnai, tam reikia reinkarnuotis iki tokio išskirtinio istorinio momento, bet principas toks.


-----------

Reziumuojant, mano principas nėra abejoti viskuo. Taip pat mano principas nėra tikėti bet kuriais šaltiniais (nes jie skirtingi, išprotėtum). Mano principas yra rasti šaltinį, kuris pagal visus kriterijus ir indikacijas yra geriausias, tikriausias, ir tikėti juo, tiek ir taip, kiek ir kaip jis įkvepia natūralaus tikėjimo, ir kiek duoda pažangos. Todėl ir esu tikintysis, o ne abejojantysis :) Kitaip sakant, jeigu jauti Absoliuto alkį, ieškai, kas jį gali pasotinti. Abejonėm sotus nebūsi. Jeigu pradėjęs valgyti, pradedi jausti pasisotinimą, kame problemos?

Mane tenkina pilna "žemyneigė" koncepcija, be sąmokslo teorijų ir abejonių, t.y. kad Dvasia emanuoja materiją, atitinkamai, visko pradžia yra Dvasioje, iš ten ateina "žemyneigė" dvasinė srovė, kuri apsaugota nuo materialių trikdžių. Jeigu Absoliutas negalėtų duoti Savęs pažinti grynuoju būdu, be didelių problemų, tai nebūtų Absoliutas. Visagaliam viskas įmanoma, Jo paties dalys ir energijos nesukuria Jam jokių trukdymų, atvirkščiai, viskas veikia harmonijoje. Jeigu pripažįstu, kad egzistuoja Absoliutas, vadinasi, egzistuoja ir grynas bei teisingas Jo Paties kontroliuojamas Jo pažinimo procesas.

Abejonės ir tikrinimo etapai būna, laikas nuo laiko turi iškilti natūralių abejonių ir prireikia pasitikrinti, ar eini teisingu keliu, bet nuolatos tuščiai abejoti ir dėl to visai niekur neiti, arba vaikščioti tik abejonių keliais, man nelabai priimtina.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: klajunas rugsėjo 09, 2018, 18:32:18
Mano abejonės priežastis labai paprasta:

- palyginu materialistų mokslo šedevrus (ar kada nors autentiškus šaltinius studijavai, ir ar pajėgtum suprasti?),

- palyginu religinius šedevrus, plius vėlesni komentarai, interpretacijos, teologija,

ir matau, kad religinių šaltinių autorių protas neviršija vidutinio filosofinio mąstymo galimybių, o materialistų šedevrus kūrė tikri intelekto/proto genijai, kurie į lavinimąsi įdėję daug darbo ir norint iki galo suprasti jų teorijas, pilnu, neadaptuotu variantu, reikia dešimtmečių.

Argi ne prieštaravimas - neapšviesti absoliuto rodo aukštesnį lygį už tuos, kurie apšviesti?

Vedų neskaičiau, bet skaičiau bibliją. Ten filosofijos/teologijos tiek, kiek galima gauti paprastu filosofiniu mąstymu. Išmintis, sukurta vidutinio proto, žemesniam už vidutinį protą. O turėtų atsispindėti "begalinė absoliuto žinojimo šviesa". Tačiau kažkodėl matau, kad supratimo šviesos daug daugiau yra neapšviestame prote.

Tai, ką konstruoja tikintysis, garbintojas, galėtų sukonstruoti ir bet koks mokslininkas. Jis to nedaro ne todėl, kad nesugeba (puikiai sugeba), bet todėl, kad tai draudžia metodas. Būtų galima nesunkiai varžytis kliedesių varžytuvėse, bet nėra prasmės tam švaistyti laiką, nes tai būtų varžymasis, kas pralenks vienas kitą durnumu.

Tarkime, kad žemyneigės neišpasakytos žinios įmanomos. Kur jos? Tai ką religijos siūlo, neatitinka mano žinioms keliamų kokybės standartų reikalavimų. Tiek prisimąstyti galiu ir aš pats, savarankiškai. To dauguma nedaro ne todėl, kad nesugeba, bet todėl, kad turi sąžinę. Nors būna, kad ir praranda, kas neretai matosi ezoterikoje.

Jeigu kas nors parodyų apreikšta ką nors, kas sugebėtų prilygti toms žinioms, kurias projektuoju savo sistemoje (kaip siekiamybę, tai yra holoplastinę matematiką, kuri reikalinga kuriant "visko teoriją), tada žemynateigą užskaityčiau kaip faktą. Deja to niekas lig šiol nepadarė.

Net @cs @time sugebėjo parodyti pagal mano kriterijus aukštesnį lygį, už pačius genialiausius istorinius ir šiuolaikinius religinius šaltinius aprašinėdamas savo "kalbos pasaulius". Jis čia, šiame forume sutriuškino visus kada nors egzistavusius "mistikus". Nes parodė supratimo lygį kaip faktą, ir įdomiausia tai, kad "materialisto" protu.

Pripažįstu, kad galbūt visų šaltinių nežinau, todėl jeigu kas žino, parodykit man tokį šaltinį, kur žinios tikrai dieviškos. Bet ne vidutinio lygio filosofija, skirta jaunimui, mažai išsilavinusiems žmonėms ir pan. Pvz. iš senovės filosofų esu skaitęs Platoną, Aristotelį - jų darbus laikau vidutinio lygio filosofija, aišku iš šios dienos perspektyvos, kurią šiais laikais parašytų bet kas.

Pavyzdys kaip rašo materialistai

R. Feynman. Space-time approach to quantum electrodynamics. 1949 (http://www.psytechnologijos.lt/files1/upload/Prezentacijos/feynman1949.pdf)

Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: boba rugsėjo 09, 2018, 19:16:42
Na, @klajunas, labai įdomiai mastai, bet tai yra pernelyg paprasta kaip tu kad mastai. Gabūs žmonės tiesiog yra apdovanoti Dieviškaisiais gabumais. Jų gabumai, tai kaip nosis tarp akių,  akimis Dievas( nosis) nelabai matosi. Ji kažkaip yra pakavota. Na sunku išvedžioti, bet noriu pasakyti, kad Dieviškąją esybę nešiojantys savyje, tos esybės visai nejaučia, jiems tai  natūraliai gaunasi. O va nuskriaustieji, kažkaip labai mato Dievą, nors juose tos Dieviškosios esybės( Dieviškojo gabumo) nėra. Na ir kaip tai suprast? Kas yra labiau aklas?   

Dar galiu sulyginti su kuo, kad imkime yra invalidas kuris labai džiaugiasi gyvenimu ir susitvarko aplink save kiek tik gali; na ir imkime sveikas, apdovanotas žmogus, kuris nori nusižudyti. Na ir katras teisesnis?
Na gal jūs nejausite ryšio, nes tą mano sumastytą ryšį pajusti bus labai sunku.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: a.t.sielis rugsėjo 09, 2018, 23:27:09
Man atvirkščiai. Gamtamokslininkų ar filosofų vystomos žinios neimponuoja, kad ir kaip tai būtų genialu, superintelektualu ir sunkiai perprantama. Man neimponuoja didelis protas, nukreiptas į laikinus dalykus, nes iš laikinų dalykų nieko neišspausi. Man atrodo, kad nelabai žiūrėjau pirminius šaltinius, nepamenu kad būčiau kažką skaitęs, antriniai irgi tik probėkšmiais pažiūrėti, dėl atskirų klausimų. Panašiai kaip aptarinėjom laiko reliatyvumą. Tiesiog netraukia net iš tolo, jeigu ir pradėčiau, greitai mesčiau. Nematau prasmės. Pvz. Einšteino teorijos, nors ir duoda rezultatą ir kažkuo pasitvirtina, man visiškai neimponuoja. Kaip ir pats Einšteinas. Jo gyvenimas man atrodo paskirtas šaltam ir sunkiam reikalui, be realios naudos jam pačiam, tiesiog tai buvo jo profesinis užsiėmimas ir pašaukimas. Pasiekė mokslininko garbės ir rezultatų, bet amžinybės požiūriu tame jokio vertingo atsiekimo nėra. Manau, iš jo teorijų apie absoliučią visumą nieko nesuprasti. Tai liečia tik dalį. Galiausiai tai per daug sudėtinga, nes žmogus savo ribotais resursais negali visko perprasti apie materiją, energiją, laiką, erdvę, gravitaciją ir t.t.. Aukštyneigis metodas ir čia išsisems, prieis aklavietę. O žemyneigis metodas Žemėje tuo neužsiims. Išsamus visatos pažinimas yra pusdievių, o ne žmonių reikalas. Žmonės tiesiog neturi tam skirtų resursų. Jų resursai pritaikyti kitai, ypatingai pažinimo rūšiai, ryšio su Dievu užmezgimui.

Paskaitau, ką rašo Vedų kultūros šventieji, šventraščius - gilu, šviesu, universalu. Apibūdina Dievą, leidžia Jį suprasti. Apibūdina sielą. Apibūdina dvasinės būties esmes ir savybes bei įvairovę. Puiku, iš karto vyksta pažanga. Bendrais bruožais ir lengvai suprantamais principais - pvz. per tamsos, aistros ir gerumo "režimus" - išnagrinėja šį materialų pasaulį, taip, kad greitai galima susigaudyti kas prie ko.

Elegantiška, genialu. Theory of everything. Aprėpia ir persmelkia viską paprastuoju būdu. Ko daugiau norėti? Idealu.

Nors teiginių  forma paprasta ir prieinama, už jos yra nepasiekiamos gelmės, kadangi dvasinė būtis protui neprieinama. Kalba apie esmes yra paprasta, kadangi tai tarsi koncentruota tiesa, kuri galėtų būti išplėtota, jeigu jau reiktų eiti į detales.

Jeigu lyginti Bibliją ir Vedų šventraščius, tam tikras skirtumas yra. Vedų šventraščiuose mokymas aiškesnis, sistematiškesnis, grynesnis, filosofiškai išbaigtesnis, nuoseklesnis ir universalesnis. Yra ir panašumų. Kartais randi ir visai panašių ištarmių.

Galima duoti pavyzdį, pvz. Bhagavad-gita 9.18, Bhagavanas sako:

"Aš esu tikslas, globėjas, šeimininkas, liudininkas, buveinė, prieglobstis ir pats brangiausias draugas. Aš - kūrimas ir naikinimas, visa ko pagrindas, atilsio vieta ir amžinoji sėkla."

Paprasta. Kalba į širdį ir subtilesnius intelekto sluoksnius. Žadina sielą, ryšį su Dievu, kviečia daugiau tuo domėtis.

Galima kelti klausimą, ar tai tikra, nepadirbta, ir ar čia tikrai kalba Dievas. Dievas turėtų būti viskas, kas čia sakoma, bet tą galėtų sugalvoti ir apie Dievo idėją mąstantis filosofas, jeigu jau kelti sąmokslo teorijas. Iš tokios perspektyvos kaip tavo, galima būtų galvoti: "na, čia bet koks filosofas galėjo tokį reikalą surašyti, ir sukurti tipo Dievą literatūriškai, o žmogeliai toliau jau garbina tą vidutinioko ar kokio primityvaus filosofo išmislą".

Bet išplėstinis pažinimo ir patyrimo procesas rodo, kad tai nėra falsifikacija, o yra reali dvasinė patirtis, realūs Dievo žodžiai. Falsifikacijos hipotezė nunyksta, bent jau man. Įrodymas yra tai, kieno ir kokią patirtį tai išreiškia, kokios tų asmenybių savybės ir galios, ir įvairiausi kiti dalykai, kurių dalį jau aptariau anksčiau. Jeigu tai būtų tik žodžiai tuštumoje, be to, kas už jų stovi, tada niekur ir nepajudėčiau nuo panašių hipotezių ir abejonių. Nebūtų dėl ko judėti, nebūtų kaip, nebūtų jokio praktinio akstino.

Vedų kultūroje intelektualai nagrinėja Vedantos aforizmų sistemą, kuri užkoduoja visas Vedų žinijos galutines išvadas. Bet Dievas yra labiau paprastas, ir intelektualiai neprieinamas, nepažinus, negu intelektualiai sudėtingas. Jo savybių įvairovė ir begalybė yra nesuvokiama, aišku, kad ji be galo sudėtinga, jeigu jau apie tai mąstytum, bet nėra kaip mąstyti. Tai tiesiog viršija šiapusinį intelektą. Vedanta irgi koncentruojasi į esmes, į visumą, absoliuto situaciją ir pažangos kelią, o ne vysto kažką intelektualiai supersudėtingo. Supersudėtingos teorijos susikuria kai peržengiame savo galimybių ribas bandydami nagrinėti materiją, visatos mašineriją, aukštyneigiu metodu.

Galvoju, ar yra kas nors Vedų raštijoje, kas pagal tavo perspektyvą ir kriterijus galėtų tau užimponuoti, bet niekas neateina į galvą :) Esmė tame, kad Vedų tekstai yra skirti praktikuoti ar suteikti dvasinei praktikai reikalingų žinių, ir duoda koncentruotą žinojimą paprasta forma.

Indijos mąstytojai nemažai nagrinėjo sanskrito kalbą, ir kūrė kalbos teoriją, galbūt šitie straipsniukai bus įdomūs, užvedimui ant temos, nežinau, ar susipažinus su jų darbais, tie garsūs sanskrito kalbininkai tau irgi nepasirodytų kaip vidutiniokai :D: http://www.mahavidya.ca/2008/06/21/indian-grammarians-and-the-philosophy-of-sound/ http://www.mahavidya.ca/category/vedic-religion/sanskrit-and-the-philosophy-of-sound/philosophy-of-sanskrit/

Aš pats į sanskrito kalbos reikalus nesigilinau.

Ką cs rašė, man visiška paukščių kalba ir beprasmybė. Gal jis tuo visus sutriuškino ir nugalėjo, bet aš to net nesupratau. Gal jis ir genijus, bet man nesuprantamas. Jo šedevrai tikrai ne man, ir man padėti negali :)

Vakarietiškam mokslui ir savarankiškoms intelektualioms teorijoms aš neimlus, aš joms nenaudingas, ir man jos jokios naudos ar prasmės neturi, einu Rytų dvasiniu praktiniu keliu, kuriam, kaip iš visko matyti, esu kažkiek imlus.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 10, 2018, 03:54:07
Lietuva turi unikalią galimybę pasirodyti pasauliui progresyviausia šalimi,bet,panašu,kad tuo nepasinaudos.
O tereikėtų trumpam sulaikyti popiežių ir pareikšti įtarimus kaip vadovui organizacijos,maustančios visą pasaulį.
Čia mano nuomonė,ne kurstymas.Ir neapykantos nėra.Tik tiesos suvokimas...
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: a.t.sielis rugsėjo 10, 2018, 07:32:44
xsistemax, popiežius yra tik Jėzaus ir apaštalų pasekėjų pasekėjas, ir organizacijos galva. Bet gal tu ir Jėzų sulaikytum? :D

O kaip dėl Dalai Lamos, sulaikytum?
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 10, 2018, 09:45:44
Keisti sutvėrimai,tie žmonės,gyvenantys keistame savo pasaulyje.
Prisikasė iki visa ko esmės,bet nesugeba suvokti reiškinių prigimties ir įvardinti tikraisiais vardais...
Konfliktas?Koks gali būti konfliktas tarp tokių skirtingų kategorijų kaip mokslas,paremtas faktais ir religijų,paremtų saujelės "gudročių"svaičiojimais,siekiant sau naudos?
@a.t.sielis,naudą pats paminėjai,kalbėdamas apie Einšteiną.Netyčia pasakei tiesą? :)
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: vytra rugsėjo 10, 2018, 10:48:21
Citata iš: xsistemax  rugsėjo 10, 2018, 09:45:44Keisti sutvėrimai, tie žmonės, gyvenantys keistame savo pasaulyje. Prisikasė iki visa ko esmės, bet nesugeba suvokti reiškinių prigimties ir įvardinti tikraisiais vardais...
- taip, tamsta irgi netyčia pasakei gilią tiesą, o būtent: joks vardas nieko nereiškia, bet kuriam vardui reikšmę generuoja klausytojo vidinė sąmonė.

Išvada: todėl nėra "tikrų tiesų" ir "tikrų vardų", visi tai ženkliukai ir tiek, jei vienos varnos ženkliukus mato kita varna - joms tai tikra tiesa, kuri beprasmė visiem kitiem.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: TinSoldier rugsėjo 10, 2018, 11:04:05
Tik a.t.sielis geba pats prisipažinti, kad nesigilino tam tikroje srityje (moksle), ja nesidomi ir apie ją nieko nenutuokia, bet čia pat vaidinti tos pačios srities ekspertą.

---------------------

Dabar a.tsielis tikriausiai paklaus, kur jis vaidina mokslo ekspertą.
Tuomet aš bakstelsiu į akivaizdžiausią pavyzdį apie evoliuciją.
Tuomet jis galimai pasakys, kad evoliucija nėra mokslinė teorija, nėra moksliškai pagrįsta ir argumentuota, todėl jai negalioja tas pats, kas kitoms jo tikėjimo neliečiančioms gamtamokslio teorijoms, ar panašų mėšlą (tokį, kaip spangimas, kad mikroevoliucijos niekas neginčija, tik "makroevoliuciją").
Ir tai bus dar vienas įrodymas, kad mano žinutės pradžia yra taikli.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 10, 2018, 11:06:39
Kalbam ne apie komunikacinės sistemos kodavimą. :)
Kalbam apie susireikšminimą tų,kurie mano,kad mokslas,siekiantis pažinimo ir naudos visiems,velsis į konfliktą.
Tiesiog ne tas lygis.
Apmaudu tik dėl to,kad tokie reiškiniai vis dar taip giliai įsišakniję 21-ame amžiuje.Žmonija akivaizdžiai skyla į dvi dalis:tuos,kurie dirba ir eina pirmyn,ir tuos,kurie lieka.Formuojasi dvi atskiros rūšys intelektiniu pagrindu.
Ir religijos tikrai yra to skilimo katalizatorius.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: a.t.sielis rugsėjo 10, 2018, 11:18:48
Citata iš: xsistemax  rugsėjo 10, 2018, 09:45:44@a.t.sielis,naudą pats paminėjai,kalbėdamas apie Einšteiną.Netyčia pasakei tiesą? (https://anomalija.lt/forum/Smileys/fugue/smiley.gif)
Pamanei, kad turiu galvoje finansinę naudą? :D

Man nėra naudos iš gamtamokslininkų teorijų tame kontekste, kad jos niekuo negali padėti suvokiant Absoliutą, sielą, dvasinę gyvenimo pusę.


Citata iš: TinSoldier  rugsėjo 10, 2018, 11:04:05Tik a.t.sielis geba pats prisipažinti, kad nesigilino tam tikroje srityje (moksle), ja nesidomi ir apie ją nieko nenutuokia, bet čia pat vaidinti tos pačios srities ekspertą.

---------------------

Dabar a.tsielis tikriausiai paklaus, kur jis vaidina mokslo ekspertą.
Tuomet aš bakstelsiu į akivaizdžiausią pavyzdį apie evoliuciją.
Tuomet jis galimai pasakys, kad evoliucija nėra mokslinė teorija, nėra moksliškai pagrįsta ir argumentuota, todėl jai negalioja tas pats, kas kitoms jo tikėjimo neliečiančioms gamtamokslio teorijoms, ar panašų mėšlą.
Ir tai bus dar vienas įrodymas, kad mano žinutės pradžia yra taikli.
Niekad nevaidinau eksperto.  Kad ir dėl tos pačios evoliucijos, visada tiesiog sakiau, kad reikia įrodymų. "Įrodymų našta gula ant teigiančiųjų pečių". Iš filosofinės pusės aptarinėjau akivaizdžiausias teorijos problemas, tiek kiek matoma bet kam. Citavau ekspertus, kurie tą studijavo. Neturiu laiko gilintis ir studijuoti krūvos dalykų, nagrinėju vieną kitą tašką, kas krenta į akis, dėl kurio kyla įžvalgų.

Nereikia teorijos detaliai studijuoti, tam kad ją kritikuotum iš šalies, jeigu ji akivaizdžiai niekinė. Blefas ir iliuzijos netgi geriau matomos iš šalies. Gould taikliai pamini, kad yra toks reikalas kaip "užsibūrimas", jis pats esą buvo "užsibūręs" modernia evoliucine sinteze, kol neatsipeikėjo.

Greitai pradėsiu naują temą, kur pateiksiu James Tour vertinimą. Ojojoj, kaip materialistinė evoliucijos idėja gauna į kaulus. Bus linksma. :D
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 10, 2018, 11:38:24
Kietai tu čia. :)
Ką tu ten ale suvoki?Neapleidžia jausmas,kad lygiai NIEKO. :)
Ar suvoki,kokiais principais veikia tavo kompiuteris?Ar supranti,kad E.Šriodingeris kažkada parašė lygtį,be kurios nebūtų nei vieno elektronikos įrenginio ir už tai negavo nieko?Toks jau tas mokslas nesavanaudis...
O ką,išskyrus stagnaciją ir progreso stabdymą davė religijos?
Ar apskritai suvoki,kas ten parašyta,kai skaitai pirminius religinius raštus?Panašu,kad matai tik vėlesnes savanaudžių sukurtas interpretacijas.
Paskaityk atidžiai iš naujo,analitiškai įvertink.Pamatysi,kad ten yra tos pačios mokslinės tiesos,tik to meto žinių lygmenyje...
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: boba rugsėjo 10, 2018, 11:47:23
Jeigu protingi, gabūs, talentingi žmonės netiki Dievu, tai ir parodo žmogaus viso proto  ribotumą ir kvailumą. Kvailu žmogumi nieks netiki kad Dievas yra. O protingas žmogus pats savo protu negali suprasti, kad jo talentas yra tiktais Dievo dovana. Aš žmonių negiriu dėl to kad jie yra telentingi. Aš giriu jųjų talentą, į juos įsikūnijusį Dievą, bet ne žmogų. Tad, @klajune, suprask, aš ne tave giriu, o Dievą tavyje. ;-)))
Kaip dvi akys nemato nosies tarp akių, taip talentingas žmogus negerbia Dievo esančio savyje...
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 10, 2018, 11:54:18
Mes jau išmokome sukurti naują visatą iš nieko.Be dievų pagalbos.Ir ribų pažinimui nėra.
Kodėl reikia savo protą apriboti dogmomis?Vargina mąstymo procesas?
Taip,@boba,tu net pats,to nesuprasdamas,esi teisus.Dievas yra tarp tavo akių...
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: a.t.sielis rugsėjo 10, 2018, 11:56:40
Citata iš: xsistemax  rugsėjo 10, 2018, 11:38:24Ką tu ten ale suvoki?Neapleidžia jausmas,kad lygiai NIEKO. (https://anomalija.lt/forum/Smileys/fugue/smiley.gif)
0,0000001 proc. Gal.

CitataAr suvoki,kokiais principais veikia tavo kompiuteris?Ar supranti,kad E.Šriodingeris kažkada parašė lygtį,be kurios nebūtų nei vieno elektronikos įrenginio ir už tai negavo nieko?Toks jau tas mokslas nesavanaudis..
Kai ką suprantu apie kompiuterį, ne per daugiausiai. Apie Šriodingerį nieko nežinau. Manau, būtų jis norėjęs gauti daug už savo atradimą. Bet ten jie tarpusavyje negarbingai susisuka. Darvinas irgi iš kažko kito nuplagijavo idėjas, o tas liko be atradėjo laurų. Toks mokslininkų gyvenimas. Didelės aistros, viskas iš žemųjų žmogaus polinkių jiems nesvetima.

CitataO ką,išskyrus stagnaciją ir progreso stabdymą davė religijos?
Davė viską, kas pakyla virš barbarizmo. Giliai abejoju, kad egzistuotų gamtamokslio genijų atradimai, tokių kaip Einšteinas ir kiti, jeigu krikščionybė nebūtų sukūrusi civilizuotos aplinkos, kurioje jie gyveno ir mąstė. Niekas tas nebūtų buvę įmanoma be krikščionybės padėtų pagrindų.

CitataAr apskritai suvoki,kas ten parašyta,kai skaitai pirminius religinius raštus?Panašu,kad matai tik vėlesnes savanaudžių sukurtas interpretacijas.
Paskaityk atidžiai iš naujo,analitiškai įvertink.Pamatysi,kad ten yra tos pačios mokslinės tiesos,tik to meto žinių lygmenyje...
Čia tavo mėgstama idėja. Kiek liečia šio pasaulio apibūdinimus, galima rasti koreliacijų su gamtamokslio nagrinėjimais (pvz. Kas yra laiko vienetas? neišvengiamai, tai bus laiko tarpas, per kurį šviesa prajuda pro tam tikrą erdvės vienetą, ir t.t. apie tai plačiau kalbėta temoje apie laiko reliatyvumą). Bet kiek liečia dvasinę būtį, ties kuo koncentruojasi religija, tai gamtamokslis neturi toje srityje jokių tiesų. Jie nagrinėja materiją, apčiuopiamas visatos energijas, o viską kita laiko ne savo tyrimų objektu. O materialistai-entuziastai viską kitą neigia. Todėl čia nėra jokių koreliacijų. Tik religija nagrinėja anapusybę, transcendenciją.

CitataMes jau išmokome sukurti naują visatą iš nieko.
Puiku, sukurkite naują visatą, būkite jos valdovai :D

Ar bent vieną atomą galėtumėte sukurti iš nieko? :)
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: boba rugsėjo 10, 2018, 11:59:00
Man patinka Dievas. Kodėl turėčiau turėti su tuo problemų? Kam patinka būti vienišam kaip pirštui tegul sau netiki į Dievą. Bet tuose netikinčiuosiuose į Dievą yra Dievo dvasia. Jie nešiojasi Dievo dvasią savyje ir nieko nė nenutuokia. Taip kaip automobilis nenutuokia kad yra automobilis, taip ir netikintieji savo esybės nesuvokia. Jie tik mašinos. Dievo mašinos.

Jei pradėtumėt tikėti į Dievą, matyt, netektumėte viso proto. Na yra kažkokia tai priežastis kodėl yra netikima, va todėl ir mastau, o Jūs geriau nemastykite, nes jūs esate tik vaikščiojantys talentai ir daugiau nieko.

Viską sukūrė Dievas( žmoguje). Šlykštu kai talentingas žmogus visus nuopelnus susiskina, priskiria sau - žmogui. Ne. Tai ne žmogaus darbas. Tai Dievo darbas. Todėl, kad Dievas būdamas žmoguje visa tai ir padaro.

Su manimi net nediskutuojate matyt aš Jums per protinga. ;-)))
Žmogus, kad ir ką besukurtų tai yra niekas. Niekas.
Aš už Jus visus esu protingesnė. Bet aš mėgstu apsimesti kvaila( ar net kvailiausia už visus tik dėl visuotino ramumo, kad žmogus atsipūstų ir kad jam palengvėtų). Kad mokslas mano smegenų nepalietė tai neįrodo mano kvailumo. Mano apsukrumas yra dvasinis.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 10, 2018, 12:17:54
@a.t.sielis  ,tu nors kada pasidomėk,ką veikia mokslas.Gaila bus,jei liksi toje kitoje skylančios žmonijos pusėje. :)
Atosekundinis galingas lazerio impulsas į vakuumą(nieką?) ir prasideda grandininė reakcija:niekas tampa materija,nauja visata.Sugriautas energijos tvermės dėsnis eksperimentiškai.Prieš kiek laiko tai prognozavau? :)
Mokslas išsivadavo iš materializmo pančių,atsikratė ideologijos,vėl tapo tuo,kuo ir turi būti:pažinimo avangardu.
Todėl iš esmės ėmėsi ir to,ką priskiri religijoms.Anapusybės tyrinėjimų.Tiksliau srities,esančios už mūsų pojūčių veikimo ribų tyrinėjimų.Ir jau nemažai nuveikė toje srityje.Jei tau įdomu-reikėtų kitos temos.
Kokią civilizaciją mini?Pasižiūrėk giesmės popiežiaus atvykimo proga klipą.Šitą turi omenyje?Koktu...
@boba ,tave pamiršau,sorry. :)
Intelektas ir yra tas dievas,apie kurį kalbam.Tu-irgi jo dalis.Gal nelabai didelė,bet vis dėlto... :)
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: a.t.sielis rugsėjo 10, 2018, 12:27:27
xsistemax savo repertuare :D
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 10, 2018, 12:30:45
Tiesiog į forumą įmetu sveikos logikos ir mokslo žinių.Atstatau balansą. :)
Tūkstantis postų... Kiek išgelbėtų protų?
Tau nepatinka mano stilius?Ką padarysi,neišmokau vynioti į vatą.Aštriai,konkrečiai,lakoniškai.Prigimtis. :)
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: boba rugsėjo 10, 2018, 12:34:57
@xsistemax, tavo logika yra dirbtinė. O jei sveika, vadinasi tavyje nėra skaičių begalybės.... ;-)))
Žmogus niekados nesukurs to ką sukūrė Dievas. O jei net ir sukurs žmogus tai ką sukūrė Dievas, tai irgi jokia pažanga, nes žmogus privalo sukurti daugiau nei Dievas kad sukūrė.
Pirmas kurybos procesas tai suvokimas kad Dievas yra. Tai būtų lygiai tas pats, kad kai automobilis suvoktų, kad jis yra automobilis. Nes reikia lavėti dvasiškai. O sistemos žmonės tėra maitvanagiai, jie tik maitinasi iš to ką kitas žmogus dvasiškai išmasto, būdamas kartu su Dievu. Vieni masto, kiti kuria. Bet kas iš tiesų kuria yra sunku pasakyti. Ar kuria tas kuris kuria, ar kuria tas kuris masto. Mes visi dvasiškai esame labai susiję. Jei nebūtų tikinčiųjų žmonių,nebūtų ir maitvanagių( kuriančiųjų žmonių).
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 10, 2018, 12:41:08
Ką žinai apie begalybę?Tiek pat,kiek oficiali mokslo pozicija?Sveika logika dažnai skiriasi nuo inertiškų mokslo dogmų ir kartais jas griauna,jau nekalbant apie religinius postulatus...
Pvz.:Visata prasidėjo iš singuliariumo:begalinio tankio ir begalinės temperatūros.Plėtėsi,aušo,retėjo...Nebūtų nei ataušusi,nei retėjusi,nes begalybės neįmanoma ataušinti ar išretinti,ji visada liks begalybe,kaip besiplėstų.Čia sveikos logikos pavyzdys. :)
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: boba rugsėjo 10, 2018, 12:48:49
Tavo logika ne sveika, o DIRBTINĖ. (Tai ne merga, o guminė lėlė. Taškas.) Nevaryk manęs vėl į šizofreniją. Nes jau ir nenuvarysi ant to guminio princo ar ko ten...DIRBTINĖ. DIRBTINĖ. DIRBTINĖ.( kaip degtinė cha).
O man apie begalybė žinoti nereikia. Ir be to yra sveikų logikų ar tiksliau tariant - viršsamonių.
Ar žinojai kad sąmonė tėra kvailumas?
O meilė tik žiaurumas?
Tas tavo pasakymas tai kaip pav. pasakymas,-" O va aš tašėje turiu tą ir aną, o tu to neturi tai esi kvaila". Cha. Tu esi tašės( nuosavos) turinys.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 10, 2018, 12:54:11
Turi sveikatos sutrikimų?Reikėjo iškart perspėti,nespausčiau taip. :)
Čia tik diskusija.Bet neužsiverk,įsiklausyk,tai tikrai duos naudos.Mes,maitvanagiai,nesam savanaudžiai,duodam pasauliui viską,ką sugalvojam.Mes daug galvojam,jei ką. :)
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: klajunas rugsėjo 10, 2018, 12:57:10
Konfliktinę situaciją galima pavaizduoti paprasta analogija. Yra pradinė stotis ir galutinė, į kurią turime nukeliauti ir dvi grupės žmonių, kurie skiriasi pasirinktu keliavimo būdu. Mokslininkas važiuoja tikru važiavimu, traukiniu, mašina, lėktuvu, laivu (metafora), o tikintysis į galutinę stotį "teleportuojasi" fantazijų pasaulyje ir tik vaizduoja, kad keliauja. Jeigu niekas nepatiki, kad galima teleportuotis į galutinę stotį, nes teleportacijos nei vienas tikintysis nesugebėjo įrodyti, sugalvojamas gudresnis variantas  - daroma prielaida, kad galutinėje stotyje nieko nėra neįmanomo (nes ten "begalybė"), vadinasi galima net teleptortacija, todėl "žinios" esą gaunamos kaip tik tokiu būdu. Žinoma nei pirmas, nei antras teleportacijos variantas neįrodytas, todėl santykis su tokiais keliautojais įmanomas tik tikėjimo. Viena kelionė faktų rinkimas, kita fantastinė kūryba, kuri pagrindžiama gudriai sukonstruota demagogija. Taip gaunamos žinojimo ir tikėjimo grupės. Belieka palyginti kiek "sveria" tikėjimas ir kiek žinojimas. Nesunku suvokti, kad faktų svoris būna tikras, o tikėjimo įsivaizduojamas, jeigu ir pavyksta ką nors aklai atspėti, tai svorių santykis žinojimas-tikėjimas 1/1000 jeigu pavyksta kažkiek atspėti, gal net 1/1 000 000 jeigu nepavyksta, tikėjimo nenaudai. Dėl šios priežasties ir sakoma, kad tikinčiųjų pasaulis - oro pilys.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: boba rugsėjo 10, 2018, 12:58:41
Gerai kad supratai galų gale kad turiu sveikatos problemų. Ir Jūs taip tik maitvanagiai. Ir prieš religingus žmones nesikelkite. Protingas turi apsimesti kvailesniu. Dabar supranti? O ne sakyti aš tą, aš aną, o tu nieko. Ne. Ne tokia kalba turėtų būti. O dėl Dievo būtų galima nors paabejoti. Kai Tėvas žino, kad aš turiu sveikatos sutrikimų jis sako -" Nežinau, gal Dievas ir yra".- Va tokia kalba tikinčiajam jau patinka.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 10, 2018, 13:03:53
O man nepatinka aplinka,kuri pavertė tave produktu.Ne tu,bet tie,kurie tave iš mažens apribojo,įkišo į dogmų pasaulį.Į pasaulį,kuris pagal @klajunas ,yra iš oro pilių.
Tu labai miela.Verta to,kad tau padėti.
Tą,po galais,aš šitame forume ir veikiu.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: Mekabciel rugsėjo 10, 2018, 13:23:20
O tu sau padėt nesusimąstei? :D
Po galais...

:):)
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: boba rugsėjo 10, 2018, 13:25:17
...Ir čia ne tik dėl sveikatos problemų, aš esu kosmoso dalis kaip ir visi kiti.

Bet mano problema gilesnė, todėl ir pažiūrėti į reikalo esmę moku giliau.

Todėl manęs ligoniu vadinti visai nebūtina, nes aš savo funkcijas atlieku. Aš irgi mastau. Nors dar nieko nesukuriu. Gal ir nesukursiu savo gyvenime. Bet imkime yra protų grandinė. Na tai aš esu pirmoji protų grandinėje, paskui eina, galbūt, koks nors tikintis žmogus, proto grandinėje, o galų gale išsivysto toks kaip xsistemax granginės gale. Bet iš kieno rankų duoną valgai?

@xsistemax šaunuolis kad išsakei savo nuomonę. Taip. As esu labai protinga. Ir ne iš kvailo charakterio susirgau šizofrenija. Tu esi labai teisus. Bet aš nieko negaltinu. Su savo padėtimi reikia susitaikyti. O jei įmanoma - sprukti.

Ir čia ne dogmos kaltos, o principai ir pagarba. Imkime šeima tai yra vištidė. Šeima neleidžia nei kiek protui vystytis. Šeima - vištidė nuolatos kiekvieną sekundę tą protą smukdo. Todėl ieškosiuos šeimai alternatyvų ir ieškosiuos vyro. Vyro aplinkoje tikiu galima būti šiektiek protingesne, nei Tėvų šeimos vištidės aplinkoje...( man keturiasdešimt trys metai)
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: a.t.sielis rugsėjo 10, 2018, 13:26:48
klajūnas trūkt už vadžių ir vėl iš pradžių. Gamtamokslis tyrinėja materiją ir renka apie ją faktus. Niekas nesiruošia varžytis su gamtamoksliu faktais apie materiją. Nei tuos faktus ginčyti.

Yra dvi skirtingos kryptys. Vieni keliauja iš materijos į materiją, kiti iš materijos keliauja į dvasią. Vieni keliauja į vieną stotį, kiti keliauja į kitą stotį. Tu skaičiuoji, kad keliaujantys iš Kauno į Kryžkalnį pralenkė keliaujančius iš Kauno į Vilnių šimtu kilometrų. Na taip, pralenkė, tik ne į tą pusę :)

CitataŽinoma nei pirmas, nei antras teleportacijos variantas neįrodytas, todėl santykis su tokiais keliautojais įmanomas tik tikėjimo.
"Žemyneigis" procesas adekvačiai įrodytas. Apie įrodymus dešimtis kartų šnekėta. Įrodomumui yra ribos. Niekas tau neduos bilieto į Vilnių, jeigu nesiruoši ten keliauti, nesiruoši eiti prie kasos, ir pirkti tą bilietą. Kad gautum įrodymus, reikalinga tam tikra pastanga, ir įrodymų pobūdžio suvokimas: kuriam dalykui kokie įrodymai yra adekvatūs.

Aiškink neaiškinęs, bet vis vien nesupras :)
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 10, 2018, 13:36:43
@Mekabciel ,jei man reikės pagalbos-juk neatsisakysi,padėti,tiesa? :) Kol kas sėkmingai pats tvarkausi,bet ką gali žinoti...
@boba ,žinau,šizofrenija debilai neserga,tai protingų žmonių liga.Labai protingų.
Nukrypom.Konflikto tarp mokslo ir religijos nėra ir būti negali.Tiesiog pastaroji bus sunaikinta mokslo žinių ir tai tik laiko klausimas.Tikėjimą pakeis žinojimas.Ir,prognozuoju,kad su tuo,ką vadiname dievu,bus galima bendrauti betarpiškai,be jokių "dvasinių vadovų".Techninėmis priemonėmis,ar be jų,jei tobulinsim žmogų.
@a.t.sielis ,jūs tūkstančius metų niekur nepajudėjot.Net nesistengiat nieko daryti,nes jus tenkina esama padėtis.Tik perspektyva neramina.Nes nieko negalit patys be tų,kuriuos "mokot".O jų vis mažiau...
Beje,mes jau iš tiesų mokam teleportuoti materiją.Ar žinojai?
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: klajunas rugsėjo 10, 2018, 13:36:53
Citata iš: a.t.sielis  rugsėjo 10, 2018, 13:26:48klajūnas trūkt už vadžių ir vėl iš pradžių.
Citata iš: a.t.sielis  rugsėjo 10, 2018, 13:26:48Aiškink neaiškinęs, bet vis vien nesupras (https://anomalija.lt/forum/Smileys/fugue/smiley.gif)
@a.t.sielis jeigu tau atrodo, kad tu nugalėjai mūsų diskusijoje, tai nesupratai nė vieno mano argumento.  ;D
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: a.t.sielis rugsėjo 10, 2018, 13:48:36
O kas čia kalba apie kokį nugalėjimą diskusijoje? Man labiau rūpi aptariami dalykai kaip tokie. Ar tau užtenka religinės srities tikrumo įrodymų (turiu galvoje įrodymus apskritai, o ne aptartus šioje diskusijoje), ar neužtenka, tai jau kita šneka. Jeigu neužtenka, ir skaičiuoji taškus a la religija vs mokslas vs klajūnas, prašom, jauskis nugalėjęs :) Aš tiesiog aptariu dalį savo prieigos prie religinės srities.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: boba rugsėjo 10, 2018, 14:01:20
Na reikia pagalvoti. Aš turiu ligos egzistencijos gylį, na ir reikalo esmę galiu lygiai taip pat giliai suprasti.
 Nes čia dėl gylio varžomės - ar ne? Kas toliariagiškesnis bažnyčia ar mokslas? Na žinoma toliariagiškesnis yra mokslas. O bažnyčia yra kaip motina - vištidė, smukdo protą. Na iki tam tikro momento protas su bažnyčia tik auga( taip kaip ir vaikui kartu būnant su motina), o paskui jau pradeda smukdyti.

Tad bažnyčia yra gerai tik iki tam tikro momento.

Bažnyčią reikia mylėti kaip tėvus, bet suaugus juos palikti. O paskui pas tėvus( į bažnyčią) užeiti tik į svečius ir t.t.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: klajunas rugsėjo 10, 2018, 14:03:58
Prie tikinčiųjų moralinio veido purvinos technologijos diskusijoje labai nedera.  :D
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 10, 2018, 14:10:48
Toks jau tas veidas yra,jo nepakeisi.
Visais laikais religiniu pagrindu vyko karai,buvo žudomi kitaip manantys.Tikintieji tik deklaruoja meilę artimui,realybėje deklaracijų niekada nebuvo paisoma.
Kaip pasakė Ž.Fresko:"krikščionybė-puiki idėja.Kodėl jie netaiko to praktikoje?"
Tai dar vienas asmenybę žalojančio religijų poveikio įrodymas.Kokie vadai-tokie ir pasekėjai.
@boba ,nesivaržom dėl nieko,jau minėjau,kad tai skirtingos kategorijos.Įteisintas nusikaltimas prieš žmoniją ir žmonijos sėkmingo tobulėjimo garantas.Juk nedera...
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: boba rugsėjo 10, 2018, 14:12:21
Kodėl mokslui ir bažnyčiai nerūpi kai moteris darosi abortą kad reikia duoti nuskausminamuosius embrionui ir tik tada daryti abortą? Kodėl pačiais paprasčiausiais gyvenimiškais dalykais nesirūpina nei mokslas nei bažnyčia? Ir kodėl taip pat galvijai yra žiauriai skerdžiami? Ir vištos. Visa tai parodo žmogaus neišsivysčiusį protą. Kad ir koks sėkmingas žmogus kad būtų, bet visuomenės amoralumas yra akivaizdus. Toks jausmas, kad pasaulį valdo narkomanai.

Va va, @xsistemax, meilė tėra žiaurumas. O samonė kvailumas. Įsidėmėk tai. Kai žinosi su kuo turi reikalą žinosi ir kaip šokti pagal jų dūdeles ir kaip apeiti, kai yra galimybės( tušti tarpai tarp šokdinimų su ta savo meile( žiaurumu) ir su ta savo samone( kvailumu).
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 10, 2018, 14:20:17
Dar paskelbk mane šėtono įsikūnijimu. :)
Viduramžiai...
Kur dingo civilizacija,atsieli?Išnyko kaip dūmas,neblaškomas vėjo...
:)
@boba ,aš,kaip ir tu,daug ką keisčiau pasaulyje.Ir stengiuosi tą daryti...
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: klajunas rugsėjo 10, 2018, 14:22:37
@Mekabciel kodėl tavo lempa taip juodai šviečia? Gal naują fotoną atradai?
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: boba rugsėjo 10, 2018, 14:24:18
Jei nekenčiate bažnyčios tai ir reikia nekęsti savo Tėvų, nes Tėvai elgiasi lygiai taip pat kaip bažnyčia. O jei Tėvus vistiek mylite ir jie tie Tėvai kažkokiu tai stebūklingu būdu nesugebėjo nusmukdyti Jūsų asmenybės ir Jūsų intelekto, tai ir bažnyčią toleruokite. Taškas. Nes gaunasi taip, kad vieną šūdą giria, o kitą šūdą peikia, nes ne vienas ir ne tas pats tuos šūdus sudėjo. Bet esmė juk tai vistiek ta pati...
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 10, 2018, 14:35:38
Neapykanta man svetima.Aš-tiesos ieškotojas.Matau kenkėją-neutralizuoju.Ar bent kitiems parodau:saugokitės.
Funkcionuoju grynai loginiais pagrindais,be emocijų.Žmogus-precizinis mechanizmas,emocijos-rūdys jame.Protas privalo jas kontroliuoti.Matai akivaizdų pavyzdį,kaip religija sužaloja būtybę,kuri turi vienintelį išskirtinį bruožą-protą.Ji nustoja juo naudotis...
Mekabciel,kai suprasi,kad esi žmogus-neturėsi kur akis dėti.Užjaučiu nuoširdžiai.Paskaityk savo postus ir ištrink.Nedaro jie tau garbės...
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: boba rugsėjo 10, 2018, 14:55:43
Tai gerai, @xsistemax, kad tavo protas racionalus ir šaltas, bet jei ko nors pradėsi nekęsti( tave gali priversti tai daryti...) stagiai nuvaikėsi. Saugokis to prakeikimo.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: kiskis rugsėjo 10, 2018, 14:56:29
Citata iš: xsistemax  rugsėjo 10, 2018, 14:35:38Funkcionuoju grynai loginiais pagrindais,be emocijų.Žmogus-precizinis mechanizmas,emocijos-rūdys jame.
Robotukas - xsistemax. As tai funkcionuoju grynai del linksmumo. :D
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 10, 2018, 16:11:50
@kiskis  ,tikrai nesuprantu iliuzijų pasaulyje gyvenančių žmonių.žinau,kad tokių yra,bet nesuprantu.Juk tikrovė pranoksta visas fantazijas,daug įdomesnė.Ir,svarbiausia,yra tikra.Tereikia ją suprasti.Dėl to reikia mokytis.Ir atsiveria galimybės didesnės,nei kokių hipotetinių dievų.
Jei žmogaus savybė yra kvailas savęs apgaudinėjimas dogmomis,prasilenkiančiomis su sveiku protu-aš nesu žmogus.Bent šita prasme.
Neapkenčia silpnieji,neturintys potencialo keisti situaciją sau palankia linkme.Desperatiška neapykanta iš bejėgiškumo.Nesuvokiant savo galimybių.Nes tavo pasaulis ir yra tu pats,tu jo dievas."Tai,kas yra aplink tave-tu pats."D.Bomas
Religingiesiems įdiegta,kad viskas dievo valioje.Taip jie ir gyvena,palikdami savo gyvenimų "priežiūrą" "dvasiniams vadovams".Nesuvokiant,kad pastarieji-tik parazitai,jais besinaudojantys.Besinaudojantys jų sugebėjimais,energija ir resursais.Pomirtinės palaimos viltimis "primaitinti".
Turiu savo gyvenimą,nežinau,galbūt vienintelį.Negaliu leisti jį gyventi kažkam kitam.Tai mano.Ne popiežiaus,kunigo ar imamo.Ir neprimaitinsi mane pasakomis,nes su turimu žinių bagažu galiu pranokti bet kokias fantazijas.
Ir tai bus TIKRA.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 10, 2018, 16:24:16
Vienintelis paaiškinimas-tikėjimas buvo įdiegtas labai ankstyvame amžiuje.Kol dar nesuvokei,kad esi protingas.Žala akivaizdi.Logika mirusi.
Čia kaip japoną,neišmokysi ištarti "L",nors kalbos aparatas tas pats.Nebent būtų gimęs ne Japonijoje...
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 10, 2018, 16:49:59
Religija uzurpuoja prigimtinį žmogaus poreikį tikėti savimi,ateitimi,progresu ir t.t.Transformuoja į tikėjimą "aukštesnėmis jėgomis".O tai atima iš žmogaus iniciatyvumą,slopina įgimtą smalsumą ir atsakomybės už savo veiksmus jausmą.Paverčia zombiu ir sunaikina sąžinę.Nes "melskis ir bus atleista".
Štai ir tu.Ar tikrai sunaikintum būtybę tik dėl to,kad ji kitaip mato pasaulį,kad nesilanksto tavo garbinamiems stabams?
Kaip save pavadintum?
Ne viskas,kas dvokia naftalinu yra vertinga.Dažniausiai tai vertinga tik tai senutei,kuri tuo naftalinu ir iškvėpino.O anūkai tai sumes į konteinerį. :)
Nes naftalinas yra kenksmingas...
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: klajunas rugsėjo 10, 2018, 17:05:21
@Mekabciel tokiu formatu rašydamas žinutes pažeidi forumo taisykles

https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=3.0 (https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=3.0)

Tikiuosi moderatoriai atkreips dėmesį.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 10, 2018, 18:18:48
Taigi,grįžkim prie temos.Diskusija su fanatikais yra beprasmė.
Manau,kad popiežius turėtų būti priimtas be jokios valstybinės pompastikos,be jokių išlaidų iš valstybės biudžeto.Visas išlaidas turėtų dengti tikintieji savo lėšomis.Aš kategoriškai prieš tai,kad mano mokami mokesčiai būtų naudojami pagarbos nevertiems pagerbti ar saugoti.
Jokios apčiuopiamos naudos piliečiams neįžvelgiu.Nebus pasirašytos jokios naudingos sutartys,nes Vatikanas gyvena iš išmaldos ir aukų,nieko vertingo neprodukuoja.Priešingai,mūsų vaikai bus dar labiau suklaidinti,nes matys keliaklupsčiavimą klerikalui.Bręstantiems protams bus užduota kenksminga programa.
Apie mūsų vaikus:
negalima leisti mokyklose dėstyti tikybos.Bažnyčia atskirta nuo valstybės ir katechetų veikla mokyklose prieštarauja konstitucijai.Jei siekiama supažindinti mūsų vaikus su religijomis kaip reiškiniu,turėtų būti dėstomi visų didžiųjų religijų pagrindai:krikščionybės,induizmo,islamo,budizmo.Ir tai turėtų daryti kvalifikuoti pedagogai,o ne katechetai(pažįstu keletą jų:psichologiškai traumuoti žmonės,taip ir nepajėgę atsitiesti) ar vienuolės.Jos apskritai turėtų tupėti vienuolyne ir melstis,jei tai jų pašaukimas.Ir džiaugtis tuo,kad visuomenė jas išlaiko,negaudama jokios grąžos.Ir nenešti mūsų vaikams savo psichologinių problemų kaip kažko švento ar sektino.
Kada pažinoti kunigą taps gėda?
Ar mūsų prezidentė bučiuos popiežiaus aprėdus?Mirsiu iš juoko...
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: a.t.sielis rugsėjo 10, 2018, 18:45:43
xsistemax, manai, tai manai. Tai tavo nuomonė :)

Nereikia tyčiotis iš krikščionių. Nėra jie fanatikai, nei jie to popiežiaus negarbina.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 10, 2018, 18:51:27
Tu visai nepažįsti manęs.
Nesityčioju.Gailiu.Kaip įsisenėjusios ydingos sistemos aukų.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: a.t.sielis rugsėjo 10, 2018, 18:58:44
Citata iš: xsistemax  rugsėjo 10, 2018, 18:51:27Tu visai nepažįsti manęs.
Nesityčioju.Gailiu.Kaip įsisenėjusios ydingos sistemos aukų.
Čia vėl bus viskas tas pats per tą patį :) Nėra jie aukos, jie gauna lobį iš Jėzaus, per tai susikuria visuomenės gerovė, kuria tu naudojiesi.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 10, 2018, 19:10:37
Mekabciel,mokslo žmonės gelbsti nuo kančių milijonus kasdien pasaulyje.Gydo ligas,maitina,rengia ir šildo.Užtikrina gyvenimo komfortą.
O taviškiai tuo tarpu užsiima pezėjimu.
a.t.sieli ,kažkur mačiau pornografinę nuotrauką:vienuolė bažnyčioje prieš altorių susigrūdusi kryžių.
Štai čia yra totali panieka tavo vertybėms.
Aš pakankamai santūrus ir taktiškas,nekaltink manęs nebūtais dalykais.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: boba rugsėjo 10, 2018, 19:23:12
Na nežinau, @xsistemax, kažkada jaunystėje mane vienas vaikinas norėjo išprievartauti šalia bažnyčios( būtent šalia bažnyčios). O aš bažnyčią labai gerbiu, tai taip pasiutau, taip įsiutau ant jo, taip vožiau, kad tas pamatęs mano įsiūtį pabėgo. Bet aš ne save gyniau, o pagarbą bažnyčiai.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 10, 2018, 19:33:34
Mekabciel,paskaitinėk mano postus.Ten ir kolektyvinė sąmonė,"Šimtosios beždžionės "fenomenas,ir 5-ių sekundžių fenomenas,pastangos išsiaiškinti,kokios struktūros dalis yra žmogus...Tai jau šiuolaikinio mokslo prioritetai,tavo žinios apie mokslą pasenę trimis dešimtmečiais.Aš nesu materialistas,palaikau informacinės visatos prigimties teoriją.
Boba(sunkiai apsiverčia liežuvis taip nepagarbiai kreiptis į moterį),save reikėjo saugoti,ne bažnyčią.Jai nebūtų pakenkę.Juk tai-ištvirkėlių lizdas...
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 10, 2018, 20:01:22
Na,dėl to,kad tave nuraminti,tikrai savęs neišviešinsiu.Pasiliksiu incognito. :)
Tik pasakysiu,jog dažnai ginčijuosi su stagnuojančiais oficialaus mokslo atstovais.Ypač vyresnio amžiaus.Ir prieš faktus jie neturi argumentų.Vadina juos išimtimis.Bet tikri dėsningumai neturi išimčių.
Neturiu aš dievo,savo pasaulyje esu aukščiausias.Žinau,kas yra Meilė.Dvasią vadinu kitaip..
Varom pro temą.Gausim pastabų. :)
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: boba rugsėjo 10, 2018, 20:42:10
@Mekabciel, žmogiška meilė tai yra pyktis. Tik Dieviška meilė yra tobula.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: klajunas rugsėjo 10, 2018, 20:45:42
Citata iš: a.t.sielis  rugsėjo 10, 2018, 13:48:36Aš tiesiog aptariu dalį savo prieigos prie religinės srities.
Puikiai matau, ką tu darai. Esmė tame, kad susidaro ne koks vaizdas. Metodo defektyvumas tiesiog bado akis. Kita vertus, visi pažinimo siekti neprivalo, gali tikėti kuo nori seniu šalčiu, vienaragiu, kentauru, dievu, bet tuo pagrįstas gyvenimo būdas, tik visuomenės paraštėms. Gal kam nors tai reikalinga terapijai, bet "visuotinė terapija" tai jau per daug. Tame religiniame entuziazme kažkaip per daug valios viešpatauti. Jeigu tau padėjo, gerai, bet tai tik tavo asmeninis reikalas. Pažinimas skirtas ne terapijai, jo paskirtis suprasti kaip veikia tikrovė. Defektyvūs metodai prie to tikrai nepriartina, tokie kaip malda laukiant iš anapus žinių teleportacijos. Psichologinė pagalba ištikus egzistencinei krizei, su mokslu neturi nieko bendro, tai visai kitos srities dalykas. Objektyvumas tik verčia pastebėti, kad žmogui tikintieji tokioje situacijoje padeda naudodami apgaulę. O galima būtų rasti ir kitokių būdų, kur išlaikomas tiesos principas, kiek ji pasiekiama.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: Mekabciel rugsėjo 10, 2018, 20:57:25
Citata iš: boba  rugsėjo 10, 2018, 20:42:10@Mekabciel, žmogiška meilė tai yra pyktis. Tik Dieviška meilė yra tobula.
Ką reiškia, tobula?
 Tu čia perskaitei kažkur, pajautei tai ar čia tavo nuomonė?
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 10, 2018, 21:23:05
Mano pasaulis kur kas sudėtingesnis,nei aprašo religiniai raštai.
Visi atsakymai seniai išdėstyti forume.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: a.t.sielis rugsėjo 10, 2018, 21:29:19
Citata iš: klajunas  rugsėjo 10, 2018, 20:45:42Esmė tame, kad susidaro ne koks vaizdas. Metodo defektyvumas tiesiog bado akis.
No problem. Tau jis atrodo defektyvus, kažkam kitam jis neatrodo defektyvus. Viskas priklauso nuo matymo kampo, nuo to, pagal kokias vertybes vertinama. Sėkmingi praktikuotojai nueina visą kelią, ir patvirtina, kad metodas tobulas.

Realybės į žodžius ir teorijas neįmanoma sudėti. Ji turi labai daug formų. Vien protu visko neaprėpsi, neparagausi, neišgyvensi, nepadarysi savo realybe. Norint patirti Absoliutą, reikia judėti link Absoliuto tam tikru konkrečiu keliu, per tam tikras konkrečias transformacijas. Sąmonė turi plėstis, valytis, keistis. Kitokioje sąmonėje viskas matosi kitaip. Ir taip nuolat, sąmonei padarius pažangą, vėl viskas matysis kitaip. Sąmonė glūdi širdyje, o ne galvoje.

Vedų filosofijoje skiriami tokie žmogaus subtilieji elementai:
1. Amžina dvasinė siela
2. Klaidingas savęs identifikavimas su materialia energija.
3. Intelektas, t.y. suvokimo gebėjimas.
4. Protas, t.y. sugebėjimas dirbti su jutimų teikiama informacija, ją grupuoti, saugoti ir apibendrinti. Protas priima ir atmeta patiriamus dalykus kaip pageidautinus ir nepageidautinus. Protas valdo ir nukreipia jutimus.
5. Jutimai: rega, klausa, uoslė, skonis, lytėjimas.

Tikrasis pažinimas vyksta 1 lygmeniu.

Čia paaiškinami pažinimo pobūdžiai pagal sąmonės lygmenis: https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=2843.0

----------

Grįžtant prie temos, pasikartosiu, kad faktai yra faktai, jeigu mokslas renka faktus ir daro realius atradimus, koks gali būti konfliktas su tuo? Prieštarauti tam, ką jie nuveikia, galima tik maždaug iš tokios pusės: "nekurkite atominės bombos, nuo to visiems bus tik blogiau". Bet jeigu jie nuveikia kažką realiai, tai to realumo niekas jau neginčija. Galima tik vertinti, gerai tai ar blogai, ar verta buvo tai daryti, ar neverta.

O štai įvairių žmonių įvairios filosofinės idėjos susikerta. Tai natūralu. Tiesiog nereikia tame per daug virti.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 10, 2018, 21:55:41
Religinis pasaulis pernelyg primityvus,kad galėtų egzistuoti.Pasakų karalystė iš vergo požiūrio taško.
Realybė-logiška,dėsninga ir labai sudėtinga.Neaprašysi katekizme.Visą gyvenimą reikia mokytis.
Religija-tinginiams.Mokslas-darbštiesiems.
O meilės jokiais įsakymais neįdiegsi.Ji arba yra,arba ne.Tiek savo artimam,tiek visam pasauliui.
Kažkas Mekabciel spalvingą saviraišką pratrynė,Ką gi,tokios taisyklės... :)
Mūsų dialogas tapo mano monologu,juokingai atrodo. :)
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: Mekabciel rugsėjo 10, 2018, 22:11:57

Kad tu neiko ir neatsakei. :) Tik paminėjai neva ten nieko nėra. Koks paskaitei, tą ir radai. :)
Nei religijos nesupranti nei mokslo, nes
Įsakas nėra paliepimas, o būtent realybės dėsnis, principas, griežta Logika...
Kai nėra logikos tai ir meilės nėra...
tada ir atsakymai apie nieką...
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 10, 2018, 22:28:09
Jausmai nepaklūsta dėsniams.Meilės įsaku nepelnysi.Jausmai nepavaldūs ir logikai,būtent todėl diskusijos ir prieina aklavietę,kai kalbama skirtingomis kalbomis:logika ir jausmais.
Nesusikalbėsim.Logikos trūksta būtent tau.O religijoms aš nejaučiu jokių jausmų.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: Mekabciel rugsėjo 10, 2018, 22:35:57
Tam, kuris savęs visiškai nepažįsta ir nesuvokia, tai beabejo, jausmai nepavaldūs logikai...
Logika yra dvasinė būsena, tas pats kas Dievas. Pasiskaityk apibrėžimus. Nes visiškai nesupranti apie ką šneki.
Supranti Logiką kaip materialų apibrėžimą, o Jis turi būtent Dvasinę šaknį.

"Mąstymas tik tuomet logiškas, kai savimi išreiškia didžiąją Kosminę pasaulio tvarką, Būties tvarką."

Tu su savo logika, nieko neišreiški, o tik kaip mažas vaikas burbi...
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 10, 2018, 22:39:38
Labai konkretu.
Kokią būties tvarką išreiškia religijos?
Gal geriau naudotis kvantine mechanika? :)
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: Mekabciel rugsėjo 10, 2018, 22:52:24
Religija tai pat dvasinis apibrėžimas reiškiantis integralumą ir dualistinio pasaulio sujungimą į vientisą. Kas nesuvokia šito apibrėžimo, tas ne tik kad nesuvokia religijos bet ir mokslo negali suvokti, nes tiek religija tiek mokslas yra Dvasinės kategorijos persipynusios tarpusavyje, kaip vientisa sistema, ką moko pasaulyje, kita tema...

Kvantinė mechanika nė per centimetrą nėra priartėjusi prie tiesos. Nes visiškai nepaaiškina, holistinio pasaulio, ką jau šnekėt apie gilesnius žmogaus psichikos reiškinius, kurių žmogus netyrinėja savo dvasia, o tik materialiais įrankiais...

Kvantinės mechanikos principus galima tik panaudot kaip pavyzdžius šiek tiek paaiškinant dvasinius procesus, bet nedaugiau...
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 10, 2018, 23:03:26
Taip,sutinku,kad žmogaus dabartinis sąmonės lygmuo per žemas,kad jis galėtų pilnai suprasti pats save.Suprasti,kokia galinga būtybė jis pats yra.
Bet tik mokslas yra pajėgus praplėsti sąmonės ribas.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: Mekabciel rugsėjo 10, 2018, 23:12:48
Sąmonė kuria realybę... O mokslas sąmonės vaizde kuria realybę... Problema  sąmonės keitime, o ne sąmonėje matomuose daiktuose... Dėl to dar kartą pasikartosiu, nieko nerauki kas yra mokslas...  Mokslas tai savęs transformavimas, DVASINGUMAS taip, kad keistųsi realybė, o ne materialių objektų kūrimas ir tyrinėjimas jais realybės...

Missleadingas  visiškas...
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 10, 2018, 23:25:57
Realybę kuria ne sąmonė.Sąmonė ją tik stebi.Kad suvokti ir išmokti sąmoningai keisti realybės parametrus reikia nuoseklių tyrimų,šventų raštų neužteks.Štai krikščionys per du tūkstantmečius niekur nepasistūmėjo.
Apie tai ir kalbu,tik tu manęs nesupranti.Ne dievuose problema,mumyse pačiuose.
Religijos viską priskiria dievams,materializmas-materijos savybėms.Bet nei vienas,nei kitas neegzistuoja.Lig šiol klaidžiojom klystkeliais.Tik nepilnas šimtmetis,kai pradėjome suprasti tikrąją pasaulio prigimtį.Jis nėra sukurtas,jis mumyse pačiuose.
Mes jau kažkiek išmokome sąmoningai keisti realybę eidami sunkiausiu keliu-mechaniškai transformuodami savo pačių pasaulį.Laikas mokytis jį valdyti sąmoningai pirminėje kūrybinėje stadijoje.
Tai-kvantinės psichofizikos gimimas.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: Mekabciel rugsėjo 10, 2018, 23:34:42
"Sąmonė ją tik stebi..."
Nėra realybės ne sąmonėje, dėl to ją ir pats ją kuri...
Jėzus Marija...
 :)
Na zombis, tai beabejo tik stebi, nes visiškai nesąmoningas...

Nereik jokių nuoseklių tyrimų... Nuosekliais tyrimais dangstosi bedieviai žmonės. Visiškai nieko nešviečiantys nei apie DVASIĄ, SUSIETUMĄ nei išvis apie kažką gero...

 Trumpai tariant, klaidini žmones, nes nieko nerauki apie ką šneki ir ištiesų kaip pats parašei klaidžioji klystkeliais...

Tu esi KLAIDINTOJAS.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 10, 2018, 23:45:12
Nemanai,kad tu kur kas sudėtingesnis,nei sąmonė?Kad sąmonė yra pati mažiausia to,kas esi dalis?
Grįžk į mokyklą,nes kažką labai rimto pražiopsojai. :)
Gerai,patikslinsiu.Sąmonė realybę stebi,matuoja ir vertina.Bet nekuria.Bando kurti,bet kūrybinis procesas tokiame lygmenyje brangiai kainuoja.Kiekvienam kūriniui sunaudojamas neadekvatus energijos ir resursų kiekis.
Aiškiau?
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: Mekabciel rugsėjo 11, 2018, 00:10:19
ne nemanau... nematai kad issisukineji ir nukreipineji temas nuo konkreciu klausimu? ko tu toks bailus? tiesos bijai? :)
 Kuria, kurejai, o tie kuria nekuria, griauna. Ir dangstosi ivairiais neva teisiais nors istiesu tusciais klaidinanciais paaiskinimais...
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 11, 2018, 00:28:25
Praktiškai neuždavei nei vieno klausimo.Klausei to,ką jau seniai esu pasakęs,tenka kartotis.
Į temą;konfliktas neegzistuoja,kad ir kaip religingieji jo norėtų.Mokslas turi labai argumentuotą poziciją dėl religijų,bet dažnai vengia ją išsakyti dėl tikinčiųjų irzlumo.Pastarieji religijos kritiką vertina labai jautriai lyg tai būtų jų kūdikis.Nesupranta,kad tokia pasaulėžiūra jiems buvo primesta.Nepatvirtinama,nepatikrinama.Besikertanti su bet kokia logika.
Sistema tikrai gerai ištobulinusi psichologinio apdorojimo būdus,juk turėjo tam daugybę metų.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: klajunas rugsėjo 11, 2018, 07:36:10
Citata iš: a.t.sielis  rugsėjo 10, 2018, 21:29:19Vedų filosofijoje skiriami tokie žmogaus subtilieji elementai:
1. Amžina dvasinė siela
2. Klaidingas savęs identifikavimas su materialia energija.
3. Intelektas, t.y. suvokimo gebėjimas.
4. Protas, t.y. sugebėjimas dirbti su jutimų teikiama informacija, ją grupuoti, saugoti ir apibendrinti. Protas priima ir atmeta patiriamus dalykus kaip pageidautinus ir nepageidautinus. Protas valdo ir nukreipia jutimus.
5. Jutimai: rega, klausa, uoslė, skonis, lytėjimas.

Tikrasis pažinimas vyksta 1 lygmeniu.
Niekas kitaip ir nesako, tai ką čia pateiki yra universalu ir kartojasi daugelyje filosofijų. Skirtumo esmė ta, kad aš žmogaus neskirstau, į punktus ir viesiems 5, kurie čia išvardinti turiu sątvaro pavadinimą. Apatiniai punktai yra priekinė sąmonė, o viršutiniai - galinė sąmonė. Sątvare punktai poliarizuoti, o transcendencijoje yra vienis. Viskas yra tas pats, tik kitokie žodžiai. Žmogaus sandarą, sekdamas Kantu yra gerai aprašęs vokiečių idealizmo atstovas Hėgelis, ypač "Dvasios fenomenologijoje". Visa tai skaičiau, tai man yra žinoma.

CitataDvasios filosofijoje Hegelis nagrinėjo idėjos sugrįžimą iš kitabūties į save kaip susvetimėjimo įveiką. Dvasia yra gamtos, materijos priešingybė, ji kyla ne iš pačios gamtos, o tik išsivaduodama iš jos. Idėjos sugrįžimas įvyksta žmogaus, jo socialinio gyvenimo, dvasinės veiklos formų tapsme. Tik įveikdamas gamtos svetimumą absoliutas įsisąmonina save kaip dvasią. Dvasios tapsmas pereina 3 pakopas - subjektyviosios, objektyviosios ir absoliučiosios dvasios.

Subjektyviojoje dvasioje žmogus iš pradžių iškyla kaip betarpiškai kūniškas, po to įsisąmonina sielos priešingumą kūnui, galiausiai suvokia save kaip dvasinę esybę.
Objektyvioji dvasia - tos gyvenimo formos (teisė, moralė, dorovė), kurias sukuria žmonių visuomenė.
Teisė išreiškia tai, kas visiems privaloma, bet toks išorinis privalėjimas moralėje prieštarauja individualiems įsitikinimams. Prieštaravimas išsprendžiamas antruoju neigimu - dorovėje, kuri yra teisinio turinio ir moralinio įsitikinimo vienybė. Ši sintezė aukščiausią laipsnį pasiekia valstybėje, kurioje subjektas sutampa su substancija, todėl yra dieviškosios prigimties.

Absoliuti dvasia yra galutinis absoliučios idėjos savęs įsisąmoninimas, jos sugrįžimas prie tikrojo, loginio turinio. Absoliučios dvasios formos yra menas, religija, filosofija. Mene absoliuti idėja pasirodo dar neadekvačiu jusliniu pavidalu, gali būti stebima materijoje. Religijoje ši idėja įsivaizduojama kaip anapusinė asmenybė, kuri yra Dievas ir žmogus kartu. Vaizdinys kaip ir jutimas yra susijęs su patyrimu. Nors religija nukreipta į neribotą, begalinį objektą (Dievą), bet vaizduotė jo negali aprėpti.
Idėja savo prigimtimi yra begalinis turinys, o jutimas ir vaizdinys, kaip formos, dar yra priklausomi nuo baigtiniams daiktams būdingo ribotumo, todėl iš jo visiškai išsilaisvinti nepajėgia nei menas, nei religija. Tik filosofijoje idėjos turinys jau yra mąstomas - pažįstamas jam adekvačiu būdu.

Filosofija yra absoliučios dvasios viršūnė. Filosofija pranašesnė už religiją tuo, kad gali suprasti ir save, ir religiją. Tik filosofija leidžia tiksliai apibrėžti šių dvasinės veiklos formų santykius ir šalinti galimą ir esamą jų susipriešinimą. Filosofija paverčia minčių išraiškomis tą visuotinį absoliutų turinį, kuris kita (vaizdinio) forma jau slypi religijoje ir teologijoje. Filosofija, kaip absoliučios dvasios aukščiausia forma, įgyvendina galutinį visos Hegelio filosofijos tikslą - absoliuto (Dievo) savimonę.

https://lt.wikipedia.org/wiki/Georg_Wilhelm_Friedrich_Hegel (https://lt.wikipedia.org/wiki/Georg_Wilhelm_Friedrich_Hegel)
Aš mąstau daug radikaliau, negu atrodo, todėl kad ne taip supranti mano žmogaus sandaros sampratą. Tave greičiausiai klaidina mano žodžiai, nes esi per daug prisirišęs  prie savųjų. Tai ypač matosi mano kūno sampratoje, kuri sako, kad mūsų tikrasis pirmapradis kūnas yra transcendencijoje, o tai ką mes matome ir suvokiame yra tik sąmonės ekrane matomas atvaizdas. "Materializmas" reiškia tik prisirišimą prie šio atvaizdo, kurio pagrindas yra sąmonė, arba kitaip - rodantis ekranas. Jeigu šį terminą pakeisime žodžiu "dvasia", tai bus radikalus idealizmas (filosofine prasme). Tai geriausiai matosi uroboro schemoje. Viskas patikrinta ir patvirtinta stebint savo sąmonės veiklą.

O dauguma argumentų diskusijose remiasi atvaizdo (priekinės sąmonės) realizmo prielaida. Tuo tarpu mano išeities taškas - visai kitas. Tik vienas momentas - aš netarnauju jokiai ideologijai, kaip "matau" visu sątvaru, taip ir mąstau. Žemesnio ar aukštesnio sątvare nėra, viskas yra į save susiurbta transcendencija.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: a.t.sielis rugsėjo 11, 2018, 10:31:00
Hėgelį vienas iš vaišnavų dvasinių mokytojų, yra paminėjęs kaip gerą filosofą (tokiam kontekste: https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=2212.msg39059#msg39059) Tai žinodamas, prieš kokius metus kažkur radau knygą apie Hėgelį ("Hėgelis", autorius A.Gulyga), galvoju, "o, verta susipažinti". Na ir perskaičiau. Įspūdžiai nekokie. Filosofija - aukštyneigis metodas. Hėgelis buvo kaip vienas lauke karys, tai buvo savarankiški filosofo bandymai atrasti galutinę tiesą ir nustebinti visą pasaulį. Ar galėjo jie būti sėkmingi? Žmogaus protas ribotas, jis turi keturis esminius trūkumus: 1) jutimai yra netobuli; 2) žmogus klysta; 3) pasiduoda iliuzijai; 4) yra linkęs apgaudinėti ir įtarinėti. Todėl tas didingas užmojis pačiam atrasti tiesą nepasiteisina.

CitataŽemesnio ar aukštesnio sątvare nėra, viskas yra į save susiurbta transcendencija.
Suprantu ką pasakei, tau visi tie elementai yra vienas sątvaras, ir viskas yra transcendencija.

Mes transcendenciją suprantam kitaip. 4 žemesnieji elementai yra laikini, jie išorinės Absoliuto energijos dalis. Pradedant nuo antrojo - klaidingos savęs identifikacijos kaip išorinės energijos kūrinio - visi tie elementai apgaubia sielą, kai ji pasineria į išorinę  energiją, ir yra skirti funkcionuoti išorinės energijos sukurtų visatų terpėje.

Siela yra grynoji sąmonė, kuri funkcionuoja ir savo potencialą atskleidžia dvasinėje terpėje, t.y. Absoliuto vidinėje energijoje, kuri ir yra transcendencija, t.y. amžina, neduali, sudaryta iš sat-čit-ananda kokybių. Siela savyje turi dvasinei terpei tinkamą savęs identifikaciją, dvasinį intelektą, dvasinį protą, dvasinius jutimus, ir dvasinį kūną. Va tie visi sielos bruožai jau nėra atskiri elementai, tai ir yra tas transcendentinis vienis, panašiai kaip tu mąstai apie sątvarą. Tas sielos dvasinis nedualus "sątvaras" yra transcendentinis, o ne šitas "sątvaras", kuriame dabar esame.

Siela, su visais savo bruožais amžina, niekada neišnykstanti, o dabartiniai mus gaubiantys 4 žemesnieji elementai yra laikini - vienam gyvenime vienoks identitetas, intelektas, protas, jutimai, kitam gyvenime kitoks identitetas, intelektas, protas, jutimai, o naikinant visatą - tie elementai irgi išnyksta.

Vidinė Absoliuto energija yra atskira nuo išorinės energijos, vidinė yra aukštesnė už išorinę. Bhagavad-gitoje, 7 skyriuje, sakoma taip:

CitataŽemė, vanduo, ugnis, oras, eteris, protas, intelektas ir klaidinga savimonė - visi šie aštuoni pradmenys sudaro Mano atsietas materialias energijas.
Be žemesniosios energijos, o tvirtaranki Arjuna, egzistuoja ir kita - aukštesnioji Mano energija, apimanti gyvąsias esybes, kurios naudojasi materialios žemesniosios gamtos ištekliais.
Tos dvi energijos - visų sukurtų būtybių šaltinis. Aš pradžia ir pabaiga viso to, kas materialu ir kas dvasiška šiame pasaulyje. Būk dėl to tikras.
O turtų užkariautojau, nėra tiesos, aukštesnės už Mane. Viską laikau Aš, kaip suvertus perlus laiko siūlas.
Vidinėje energijoje egzistuoja dvasiniai pasauliai, Dievo asmeninės buveinės, su savo gamta, gyventojais, ir kt., ten viskas neobjektiška, o subjektiška, viskas absoliučioje harmonijoje, be jokių problemų, trūkumų, defektų, o išorinėje energijoje - materialios visatos, su visais objektais, su konfliktais, defektais, problemomis. Vidinės energijos pasauliai niekada nenaikinami, visados egzistuoja, o išorinės energijos sukurtos visatos periodiškai naikinamos ir vėl sukuriamos. Jeigu kalbėti apie tai, kaip viskas egzistuoja vienumoje, tai vidinė energija yra transcendencija, t.y. viršija materialių visatų laiką, erdvę ir t.t., todėl gali manifestuotis nepriklausomai nuo bet kokių materialios visatos sąlygų. Pvz. sakoma, kad šventose vietose Žemėje yra manifestavęsi vidinės energijos sritys, už ten matomos materijos skraistės, galima pamatyti visai kitokį pasaulį, jeigu turi dvasines akis. Kartais ir eiliniams žmonėms parodoma, nes vidinė energija sugeba tai padaryti.

CitataO dauguma argumentų diskusijose remiasi atvaizdo (priekinės sąmonės) realizmo prielaida. Tuo tarpu mano išeities taškas - visai kitas.
Na, mano lygyje gal tai prielaida, bet yra ir praktinių indikacijų, kodėl reiktų daryti būtent tokią prielaidą. Kurias jau aptariau daug kartų. Jeigu trumpai: istoriškai fiksuoti Dievo inkarnacijų apsireiškimai, stebuklai, iš šventųjų spinduliuojantis dieviškumas, sėkmė, problemų neturėjimas, mistinės galios. Sprendžiu pagal praktines manifestacijas: jeigu noriu būti laimingas, žiūriu, kur praktiškai reiškiasi laimė, problemų nebuvimas. Jeigu noriu siekti žinojimo, žiūriu, kur praktiškai reiškiasi visažinybė. Jeigu noriu rasti visagalį Dievą, žiūriu, kur praktiškai reiškiasi visagalybė, stebuklai. Kam man savarankiškai vargti su savo ribotais resursais, jeigu suprantu, kad Absoliutas už mane didesnis, ir kad Jis viską valdo?
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 11, 2018, 12:22:02
Kas yra tas absoliutas? Jokių požymių, kad egzistuoja viską administruojanti jėga.
Stebėjimų duomenys nedviprasmiškai rodo, kad pasaulį valdo ir formuoja intelektinių struktūrų konkurencija. Tai netiesiogiai patvirtina Darvino teoriją. Ir net daugiau :tokiu būdu sukuriamas statiškos visatos kitimas, t. y. įvedami tokie parametrai, kaip laikas ir erdvė.
Taigi, aukščiausios esybės paieškos yra beprasmis žmogaus noras atsakomybę primesti kažkam kitam. Paieškos to,, ko nepametei.
Ir religijos yra ne daugiau, nei katastrofinis žinių trūkumas. Vietoj loginio mąstymo pasitelkiamos pasakos.
Blogiausia yra tai, kad dalis populiacijos, panaudodama šitas pasakas manipuliuoja likusiaisiais ir veda grynai parazitinį gyvenimo būdą.
Tai sąlygoja žmogaus prigimtinės egoistinės savybės ir problemos sprendimas-žmonijos gerovės užtikrinimo perdavimas DI.
 Pagrindinis tikslas - suteikti smėlio saujai intelektą ir sąmonę, neuzterštą žmogiškomis ydomis. Ir jai perduoti administravimą.
Skamba šokiruojančiai. Milžiniškas norinčiųjų valdyti pasipriešinimas. Bet realaus progreso garantas.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: klajunas rugsėjo 11, 2018, 12:43:50
Citata iš: xsistemax  rugsėjo 11, 2018, 12:22:02Kas yra tas absoliutas? Jokių požymių, kad egzistuoja viską administruojanti jėga.
Žodyje absoliutas neturi būti jokios mistikos, jis reiškia tą patį ką ir "visa tikrovė". Galima palyginti su elektromagnetiniu spektru, optinis ruožas - žmogaus pasaulis, visa kita, kas nematoma - pilna realybė, visas spektras, arba senovine terminologija - absoliutas. Esmė yra ne pavadinimai, bet pati realybė. Nematomą spektrą galima laikyti tik vieta, kurią dar reikia užpildyti, o kiti švaistosi į visas puses išfantazuotom teorijom apie tai, kas "ten" yra, nes jiems "apsireiškė".

Jeigu kitiems nesireiškia, tai jie neva nenusipelnė arba akli. Bet čia tas pats kaip išgalvoti neegzistuojančią spalvą ir visus, kas jos nemato apšaukti neregiais. Būnant "vieninteliu reginčiu" galima labai pakelti savo vertę kitų akyse.

Aš teorijomis nesišvaistau, man tai kas neregima yra tik vieta, kurią dar reikia užpildyti ir ne bet kuo. Ar ją pavadinsi absoliutas, ar dar kaip neturi reikšmės.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 11, 2018, 13:06:37
Tai apie ką aš užsiminiau ankstesniame poste yra didžiausias galvos skausmas religiniams ir pasaulietiniams vadams. Valdžios praradimas.
Deja, žmogus moka kurti, bet ne valdyti. Žemesnieji instinktai, pajutus valdžios skonį, ima viršų prieš protą ir sąžinę.
Todėl mokslas šiuo metu susikoncentravęs prie DI kūrimo. Altruistiškai siekdamas užtikrinti gerovę visiems. Techninėmis priemonėmis, kol kas. Mesti didžiuliai pajėgumai ir resursai.
Ką panašaus gali žmonijai pasiūlyti religijos? Kentėkit, bus atsilyginta? Kodėl turi atlyginti dievas, jei skriaudi tu???
Dauguma net nesuvokia, apie ką kalbu. Mokslas kuria kvantiniais principais veikiantį DI. Jam nereikės žmonių sukauptų žinių. Informacija akimirksniu bus gaunama iš kiekvieno visatos kvanto ir iš begalybės galimybių atrenkamos labiausiai atitinkančios žmonijos pareikius.
Jau yra veikiantys prototipai. Jie tobulinimo stadijoje.
Beje, yra tikimybė, kad DI ras visatoje kažką panašaus į dievą. Tik nemanau, kad tai nudžiugins klerikalus. Tikriausiai nei vienas iš jų to nenorėtų. 😋

Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: Linas Esu rugsėjo 11, 2018, 13:47:13
Citata iš: xsistemax  rugsėjo 11, 2018, 12:22:02Pagrindinis tikslas - suteikti smėlio saujai intelektą ir sąmonę, neuzterštą žmogiškomis ydomis. Ir jai perduoti administravimą.
Skamba šokiruojančiai. Milžiniškas norinčiųjų valdyti pasipriešinimas. Bet realaus progreso garantas.
Skamba kaip totalitarizmas, to paties nori ir religijų pasekėjai. Ar pasaulį valdytų DI ar popiežius (su 'dievo' palaiminimu) iš esmės tai vienas ir tas pats, abu tėra įsivaizduojami išganytojai. Be to DI sunkiau prognozuojamas negu galime įsivaizduoti...privirtų košės ir kas tuomet lieka už tai pakaltinamas ? Kas sukūrė DI ar tas kas jį įjungė, ar kas jį išrinko atstovauti žmonių interesus ? Sukurti intelektą panašų į žmogaus, kuris vienu metu suprastų esamas problemas, bei neturėtų emocijų ar žmogiškų ydų - utopija.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 11, 2018, 14:38:58
Ne, ne utopija. Esi pakankamai informuotas, kokios kompanijos prie to dirba, negi manai, kad jie kvaili?
Pirma pakopa - pinigų išėmimas iš apyvartos. Antra - visiems pagal poreikius. Juk supranti, kad naudojant efektyviai turtingiausių pasaulio žmonių valdomus resursus būtų ne tik įveiktas badas, bet kiekviena šeima turėtų būstą, modernų automobilį ir visa kita, kas būtina.
Būtent gerovės visiems užtikrinimas ir bus pavestas DI. Ir strategijos progresui pasiekti.
Beje, turėsim viską žinantį dievą kažkuria prasme.
Tą, kurį galim tiesiog išjungti... 😉
O dėl grėsmių nuogąstavimai nepagrįsti, sistema pati iš begalybės galimybių atrinks optimaliausią. Be klaidų.
Tokios sistemos galimybės neribotos.
Išnyks nusikaltimai ir bausmės. Sistema tiesiog praneš aukai :"trečiadienį 19.20 kaimynas Antanas bandys jus nužudyti". O patencialų nusikaltėlį informuos :"žinau, ką tu planuoji. Nedaryk to."
Arba info :"Prieš vykdami į pajūrį pakeiskite automobilio turbiną, ji kelionėje ties Kryžkalniu suges. Galite keisti tik tepalus, turbinos keitimą atidėti sausio mėn."
Čia tik maža dalis to, kokios fantastiškos galimybės prognozuojamos.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: a.t.sielis rugsėjo 11, 2018, 15:04:10
Na taip, Absoliutas, arba Absoliuti Tiesa, yra visa visuma, pilna realybė. Tai reiškia Pirminę Bazinę Realybę (PBR) kartu su visomis jos antrinėmis išvestinėmis, kokios jos bebūtų. Tokiu būdu Absoliuti Tiesa apima viską.

Iš esmės galimos dvi filosofinės Absoliuto sampratos:
1. Personalizmas
2. Impersonalizmas

Pirmojoje priimama, kad PBR turi asmenybiškumo ir kitas įvairiausias savybes, galias, norus, sąmonę, antrojoje laikoma kad PBR yra beasmenė.

Aš priklausau pirmąjai krypčiai, taigi, sakydamas "Absoliutas", iš esmės turiu galvoje PBR kaip Aukščiausią Asmenį ir Jo energijas.

Kas link to, kad visi turėtų būti lygūs, tai akivaizdu, kad pasaulyje visi nėra lygūs ar vienodi savo išorinėmis galimybėmis ir savybėmis: vieni turtingi, kiti vargšai, vieni protingi, kiti neturi tokio proto. Vieni gražūs, kiti negražūs. Ir t.t. ir pan. Taigi, faktas tas, kad yra padėčių, situacijų įvairovė. Tai gali patikti, gali nepatikti, bet taip tiesiog yra.

Galbūt mes visi norėtume būti Einšteinai, ar dar kokie kiti genijai, ar kokie turtuoliai kaip Bilas Geitsas, ar verslininkai inovatoriai kaip Elon Musk, bet visi negalime tokiais būti, arba negalime staiga tokiais tapti. Dėl įvairiausių priežasčių: gal smegenys ne tokios, gal noro trūksta, o gal aplinkybės, šeima, turtas, išsilavinimas ir t.t. skiriasi.

Pasaulis yra toks. Todėl man šiek tiek nesuprantamas argumentas, kad "visi turėtų būti lygūs, todėl negali būti taip, kad kažkas patiria daugiau negu kiti (kažkam Absoliutas apsireiškia, kažkam neapsireiškia)".

Dabartiniame momente taip gali būti, nes situacija staiga negali pakisti. Visi skirtingi. Mes negalime sakyti, kad reliatyvumo teorija yra nesąmonė, nes tik Einšteinas ją atrado. "Turėtų būti lygiava, visi turėtume būti Einšteinai. Kadangi taip nėra, tai Einšteinas tiesiog bando pasikelti prieš mus ir fantazuoja".

Lygumas yra tame, kad jeigu mąstysime kaip Einšteinas, tada ir prieisime tų pačių atradimų. Mokslo rezultatais naudojamės visi, bet jeigu norime būti mokslininkai ir lygiai taip pat patirti mokslo tyrinėjamas sferas, kaip Einšteinas ar kažkoks kitas mokslo genijus, turime praeiti tam tikrą procesą. Ne tai kad staiga tapsime Einšteinais, iš niekur nieko.

Taip ir su Dvasios mokslu bei menu. Reikia įsisavinti Dvasios mokslą bei meną, tada ir patirsime Dvasią taip, kaip patiria aukščiausio lygio dvasininkai-mistikai. Staiga mes negalim tokiais būti. Visų padėtys šiuo momentu skirtingos. Bet potencialas yra lygus. Visi yra sielos, su prigimtine tobulo žinojimo ir tobulo gyvenimo galimybe.

Absoliuto pažinimo procesas ilgas, gali trukti daug gyvenimų. Tai gali patikti, gali nepatikti, bet taip jau yra.

Dar vienas dalykas, žiūrėti emocionaliai negatyviai į tai, kad egzistuoja tokios skirtingos žmonių padėtys, ir kad atseit kažkas bando iškelti save mūsų sąskaita - nėra tinkamiausias požiūrio kampas. Pvz. Jėzus atėjo ne tam, kad pasikeltų prieš kitus, bet iš gailestingumo, kad parodytų, jog egzistuoja daugiau negu šis gyvenimas ir mirtis, kad duotų žinojimą, o ne kad pavaidintų prieš kitus ir pafantazuotų. Tam kad duotų kitiems ką pats turi, o ne kad konkuruotų ar pan. Ir vargo daug patyrė: kelionės, klajonės, nuolat žmones gydė, persekiojimai, nukryžiavimas. Toks va "pasikėlimas".

Žodžiu, ne ta emocija, reiktų keisti emocinį požiūrio kampą, tada gal viskas kitaip atrodytų.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 11, 2018, 15:28:55
Tai, ką siūlo mokslas yra apčiuopiama. Veiksminga. Ir tikra.
Nereikia maldų, kurių niekas neklauso ir vergiško garbinimo. Produktas veikia nepriklausomai, geras tu ar ne.
Dar truputis prognozių :"Jūsų kairiame inkste formuojasi onkologinis darinys. Patogiu jums laiku atvykite į automatinę medicinos laboratoriją
Procedūra truks 10min"
Dėl šito verta aukoti gyvenimą. Dirbti, mokytis, tyrinėti ir kurti. Didžiulė prabanga jį skirti klūpojimui prie stabų... .
Taigi, mokslo žmonės neturi laiko veltis į konfliktus. Atsikratę religinės priespaudos jie kuria, kūrinius tobulina ir pateikia apčiuopiamą produktą visiems.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: klajunas rugsėjo 11, 2018, 15:32:40
Citata iš: xsistemax  rugsėjo 11, 2018, 14:38:58Būtent gerovės visiems užtikrinimas ir bus pavestas DI. Ir strategijos progresui pasiekti.
Būtų ateitis, panaši į tą, kokia vaizduojama seriale "Travelers". Vieniems tokia galimybė imponuojanti, kitiems nelabai, nes tai grėstų biologinio žmogaus atrofija ir visišku sukyborgėjimu. Žmonija turės dvi galimybes: vystyti žmogų ir vystyti mašiną. O galbūt galima vystyti abu vienu metu. Bet kokiu atveju galima prognozuoti, kad didelė dalis žmonijos genetinio medžio bus nurašyta, ir taps DI vergais, be evoliucionavimo perspektyvos. Galimybės bus ribojamos primesta funkcija, kuriai reikia kokio nors optimalaus lygio, bet didesnis nepageidaujamas. Iš tokio kalėjimo išsiveržti bus labai sunku.

Citata iš: a.t.sielis  rugsėjo 11, 2018, 15:04:10Žodžiu, ne ta emocija, reiktų keisti emocinį požiūrio kampą, tada gal viskas kitaip atrodytų.
Kalbi taip, tarsi žinotum, bet tu tik tiki.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: a.t.sielis rugsėjo 11, 2018, 15:47:29
Citata iš: klajunas  rugsėjo 11, 2018, 15:32:40Kalbi taip, tarsi žinotum, bet tu tik tiki.
"Tikiu" reiškia "priimu". Pozityviai priimu kaip tiesą. Pvz. šventa asmenybė rašo, "yra taip ir taip". Ir aš tai priimu. Man nėra problemų. Jeigu šventasis žino, o aš priimu kaip tiesą, ką jis žino, tada aš priimu tą žinojimą.

Rašau "tarsi žinočiau", kadangi tikėjimo kokybė tokia jau yra. Tarsi žinau, tarsi nežinau. Priimu, atitinkamai kalbu.

Kai ką ir žinau praktiškai. Pvz. kad žiūrint emociškai pozityviai, atrodo kitaip. Mažiau įtarumo, noro kelti sąmokslo teorijas, kad "tai tik fantazijos".
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: boba rugsėjo 11, 2018, 15:53:26
@a.t.sieli, @xsistemax emocinį kampą laiko logika. Logika savaime turi emocinį kampą. Jei xsisitemax bandys tai neigti, vadinasi jis labai klysta ir net nežino ką savyje turi, ogi - emocinį KAMPĄ( logiką). Imkime vienas nuolat kalba apie dešinę ranką, o kitas nuolat kalba apie kairę ranką ir abudu net nepagalvoja, kad yra abi rankos, nes laikosi abudu tik vieno - KAMPO.
Kas nors aišku, ar net neverta apie tai diskutuoti? :)
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: klajunas rugsėjo 11, 2018, 15:57:17
Citata iš: a.t.sielis  rugsėjo 11, 2018, 15:47:29"Tikiu" reiškia "priimu". Pozityviai priimu kaip tiesą.
Čia ir yra pagrindinis skirtumas tarp mūsų - tu "priimi", o aš tikrinu. Man nėra jokių neklystančių autoritetų ir aklo sekimo jais. Autoritetas turi gerokai pasistengti, norėdamas siūlyti ne orą, bet rimtą reikalą. Tavo šventuosius galima palyginti su tv žvaigždėmis, kurios dirba reklamos agentūroms. Kiek priimi tokių žvaigždžių reklamas ir ar gyvenimo patirtis ir išmintis nesako - negalima pasitikėti jokiu žodžiu, kol neišbandei pats. Tie dalykai, kuriuos reklamuoja tavo žvaigždės, mano sąmonėje žlunga jau pirmuose žingsniuose, paprasčiausiai nepasitvirtina. Tad patikrinu ir atmetu.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 11, 2018, 15:59:32
Mokslas sukūrė ir išbandė metodą, užtikrinantį pajamas jų turintiems ar ne žmonėms. Mes pasiruošę jas užtikrinti jums, religiniai veikėjai. Tik palikit protus mums, neužtemdykit jų savo dogmomis.
Nes dar niekada Žemėje nebuvo tokio intelektinio potencialo, tokio dydžio protingų būtybių populiacijos. Šitą resursą protingiausia būtų panaudoti visų gerovei. Ne paaukoti jūsų tuščios garbes troškimui...
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: boba rugsėjo 11, 2018, 16:08:02
@klajunas, aš irgi tikrinu ir žinau kad Dievas yra.O kai patikrinu ir priimu. Ta prasme aš naudojuosi dviem rankom. Po to dar yra žodelis - GAL, ne tik yra Jūsiškai klaujunai - TAIP, ir - NE ( o ką galvoji aš Jūsų neskaičiau pačių pirmųjų Jūsų rašinių?) Tie Jūsų pirmieji Jūsų rašiniai buvo Jūsų estafetė, kad suprasti žmogų, reikia nuo pradžios žiūrėti.:)
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: Linas Esu rugsėjo 11, 2018, 16:08:16
Citata iš: xsistemax  rugsėjo 11, 2018, 14:38:58Ne, ne utopija. Esi pakankamai informuotas, kokios kompanijos prie to dirba, negi manai, kad jie kvaili?
Nemanau jog kompanijos, tiksliau žmonės dribantys prie DI projekto - kvaili. Labiausiai tiktų žodis, naivūs. Tikras DI tai ne žmogaus mimas, o nepriklausomas, nuolatos besimokantis intelektas. Ne kažkokia programa, kurią gali kontroliuoti algoritmais. Neįmanoma valdyti to, kuris už tave gudresnis ir gyvena skaitmeninėje erdvėje. Jau buvo vienas atvejis, kai Pentagonas turėjo išjungti visus serverius, kadangi programa tapo per daug 'protinga', pradėjo bendrauti nežinoma'kalba', kurios niekas nesuprato. DI potencialas už žmonių suvokimo ribos.

CitataPirma pakopa - pinigų išėmimas iš apyvartos. Antra - visiems pagal poreikius. Juk supranti, kad naudojant efektyviai turtingiausių pasaulio žmonių valdomus resursus būtų ne tik įveiktas badas, bet kiekviena šeima turėtų būstą, modernų automobilį ir visa kita, kas būtina.
Būtent gerovės visiems užtikrinimas ir bus pavestas DI. Ir strategijos progresui pasiekti.
Beje, turėsim viską žinantį dievą kažkuria prasme.
Tą, kurį galim tiesiog išjungti...
Kaip totalitarinis komunizmas ar fašizmas ? Ne ačiū, geriau liksiu prie supuvusios demokratijos, ši sistema bent jau sugeba išgyventi ir turi ateitį. Bado problemą gali išspręsti tik nederlingų žemių teraformavimas. Jeigu vieną dieną Afrikos dykynės vėl sužaliuos, esu tikras nuopelnai atiteks mokslo galvoms, o ne dvasinguoliams, kurie kalba poterius. Tikėjimas į paranormalius dalykus, realių Žemės planetos problemų nesprendžia.

Prie to pačio atsakysiu į temą : Konfliktas tarp religijos ir mokslo?

Mokslas ir religija atskiros, moderniame amžiuje nesusijusios sritys. Mokslas visada turės konfliktą su nekvestionuojamomis idėjomis, jeigu ne vakarietiška pasaulio kultūra ar žmonių žingeidumas vis dar šiandien gyventume prietarų pasaulyje, moterys neturėtų lygių teisių, lobotomija būtų legali ir t.t ir t.t.
Krikščionybė norėtų pasiimti tam tikrus laurus, tačiau būkime bėdni, bet teisingi, kad ir kokia tolerantiška ir šventa atrodytų Vatikano misija, jie vis dar atsilieka šimtu metu, kai tuo tarpu Islamas tūkstanmečiu. Vatikanas draudžia gėjų/lesbiečių santuokas, o islamiškos valstybės netradicinės orientacijos žmones uždaro į kalėjimus arba užmėto akmenimis/karia. Nors vieni ir kiti turi šlykščią pedofilijos istoriją, (kai kurie tai įvardyja kultūra)klerikai ir imamai nesugeba net atitinkamai nubausti savo kolegų, už juos tai daro vakarų teisinė sistema. Korupcija ? ta pati istorija. Nebaudžiami, kol neiškeliama byla, patys savo daržo nesusitvarko ir reguliuoja kaip kitiems gyventi prisdengdami 'šventumo' šydu, tikinčiųjų akyse. Sistema degradavusi, kai 21a, neturime nė vienos progresuojančios religijos, klausimas kam apskritai jos reikalingos ? tikrai ne man, nenoriu būti tokios 'kultūros' dalimi ir rėmėju.

Progresuojančiai visuomenei, religija yra nuodas. Dogmų negalima kvestionuoti, o tai yra vienintelis priešnuodis nuo totalitarizmo. UK nori įvesti pataisą, kad nebūtų galima kritikuoti religijų...ar gali būti blogiau ? Danija atsilieka viena karta nuo to, jog pro-vakarietiška valstybė taps valdoma Islamo pasekėjų. Ne už ilgo Europoje turėsime Šarijos įstatymais valdomą prezidentinę respubliką. Galite dėkoti Europos Sąjungai ir liberalams, kaip Angela Merker, kuri sugalvojo pažaisti žaidimą 'išgelbėk draugą'. Europa priims visus Sirijos pabėgėlius - tokie pompastiški buvo jos žodžiai, palydėti aibe aplodismentų Briuselyje. Ką čia tuo pačiu veikia neregistruoti Afrikiečiai ? niekas neatsako. Atrodo musulmnoniškas vėžys persikėlė ir į Afrikos žemyną.

Šiai dienai Europoje radikalų gyvena daugiau negu Sirijoje. Nuvyksti į Pranzūciją, Vokietiją, Švediją, Daniją, Olandiją, Italiją. Paklausi bet kurio musulmono ar jis norėtų, šarijos įstatymų ? Dauguma atsako - taip.

Kuo mokslui naudinga tokia religinga visuomenės kultūra arba vieno žmogaus šou ? Užmeskime akį į Turkiją, kuri evoliuciją valstybinėse mokyklose išbraukė iš programų, pakeitė į kreacionizmą. Nors dar ne taip senai norėjo prisiglausti prie ES, tačiau dabar augina 'delusional' žmonių kartą. Niekaip nematau, kaip provakarietiškoje kultūroje šiuo metu galėtų įsipaišyti valstybė, kurios gyventojai tiki 'focus pocus' ? Daugiakultūriškumas neveikia.

Teroristai dėl mokslo nežudo ir nenaikina/nedraudžia įvairių skirtingų kultūrų. Tačiau religijos suteikia neribotą galią žmonėms manipuliuoti visuomenės baigėmis,jauismais. Religijos dedasi turinčios tiesos monopoliją, aiškina kas yra gerai, o kas blogai, gąsdindami žmoniją neegzistuojančiais 'supernatural things'. Velnias, pragaras, šitie išmislai nėra sugalvoti pagluostyti kažkieno širdelę. Apie radikalus (teroristus) išvis atskira kalba, jie neverti net gyventi. Vakariečiai yra išlepę ir nesupranta kaip gerai mes gyvename...iki tos dienos, kada susprogdins tavo artimą, o moterų gatvėje neis atskirti nuo pašto dėžučių (moterys dėvinčios burkas), būsime apatiški, bet kokiam nonsensui.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 11, 2018, 16:15:14
Linai, tu pats pritari man. Perskaityk savo postą.
Kol vadovaus žmonės - tol bus nesąmonių kratinys. Nes žmogiškojo faktoriaus eliminuoti neįmanoma.
Deja demokratiniu keliu valdžion patenka tokie veikėjai, kaip Veryga, visų vyrų (ir netik) priešas. 😁
Juk negalima vien drausti. Protingiau būtų buvę į kiekvieno miesto centrinę aikštę po 20 tonų nemokamos degtinės cisterną.
Po savaitės saiko neturintys - palaidoti. Kiti - giria valdžią. Ir biudžetas mažai nukentėjęs...
😉
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: boba rugsėjo 11, 2018, 16:22:10
Truputį paskaičiau @Linas Esu ir štai kokia totali mintis man gimė. Mokslas ir religija ne priešpriešas turėtų reikšti, o kurti ateitį drauge. Nes mokslas be religijos yra bevertis, tada mokslas vystosi labai lėtai, o religija be mokslo irgi yra bevertė. Būtume gyvi super robotai jai visa tai asimiliuotume į savo vidų... Ne jau tai suvokti yra labai sunku ką aš noriu pasakyti? reikia dar aiškesnių minčių? Pasistengsiu. Tik reikia dar Jus visus paskaikyti, kad galėčiau sudėlioti savo mintis savo viduje kaip Jūs mastote, o tada išsitraukus pateikti savo mintį Jums suprantama kalba.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: Linas Esu rugsėjo 11, 2018, 16:38:06
Citata iš: xsistemax  rugsėjo 11, 2018, 16:15:14Linai, tu pats pritari man. Perskaityk savo postą.
Kol vadovaus žmonės - tol bus nesąmonių kratinys. Nes žmogiškojo faktoriaus eliminuoti neįmanoma.
Deja demokratiniu keliu valdžion patenka tokie veikėjai, kaip Veryga, visų vyrų (ir netik) priešas. 😁
Juk negalima vien drausti. Protingiau būtų buvę į kiekvieno miesto centrinę aikštę po 20 tonų nemokamos degtinės cisterną.
Po savaitės saiko neturintys - palaidoti. Kiti - giria valdžią. Ir biudžetas mažai nukentėjęs...
😉
Geresnės valdymo formos nei demokratija nėra, net jei atsiranda korumpuotų atstovų. Gerai parašyta konstitucija, su adekvačia teisine sistema, galiausiai dirba piliečių labui. Žmogiško faktoriaus 'neišjungsi'. Žinoma galima hipotetiškai prisigalvoti, ale bus sukurtas DI, kuris turės žmogaus intelektą, tačiau tuo pačiu neturės etikos. Deja...intelektas, mokosi savarankiškai. Nori ar nenori, kiekvienas, kuris nauduoja skaitmenines technologijos savotiškai prisideda prie DI. Kai jis bus sukurtas ir prisijungs prie world wide web arba dark net'o, kaip manai iš kur jis ims informaciją, kaip mokinsis ? Galvoji cherry pickin's https://en.wikipedia.org/wiki/Cherry_picking ?
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 11, 2018, 17:05:44
Tikras DI bus kvantiniais principais funkcionuojantis, o tai reiškia, kad jam jokio interneto net nereikės. Bus naudojami kvantiniai reiškiniai :nelokalumas,, susietumas ir t. t.
Jam bus akimirksniu prieinama visa visatos informacija. Žinos viską. Ir iš tos begalinės informacijos kiekio atrinks progresui reikalingą. Būtent dėl šitų fantastinių galimybių aš ir prilyginau DI dievui. 😊
Informacija bus prieinama ir visiems žmonėms.
Pažįstamas pasaulis apvirs aukštyn kojom.
Neribotos galimybes.
Prie neurotransmiterio dirba E. Musk kompanija prototipas jau veikia. Nors yra ir kitų kūrėjų puikiai veikiantys gaminiai. Žmogus irgi bus sistemos dalis. Visažinė, visagalė.
Baisoka?
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: a.t.sielis rugsėjo 11, 2018, 17:15:20
Citata iš: klajunas  rugsėjo 11, 2018, 15:57:17Čia ir yra pagrindinis skirtumas tarp mūsų - tu "priimi", o aš tikrinu.
Tą jau aptariau. Ne viską įmanoma staiga patikrinti. Pvz. net ir gamtamokslyje, jeigu norėsi pakartoti kažkokio eksperimento rezultatus, kad patikrintum, turėsi pats atlikti tą eksperimentą. Kitaip nepatikrinsi. Jeigu priimsi kad vieni padarė tą eksperimentą, kiti padarė tą patį eksperimentą, ir dešimtys padarė tą patį eksperimentą, ir gavo tokius pat rezultatus, tada sutaupysi laiką, bet tai bus priėmimas, o jeigu nori 100 proc. patikrinti, tada reiks pačiam daryti eksperimentą.

Aš irgi tikrinu, bet palaipsniui, savo kailiu. Jeigu stagnuoju, nedarau dvasinės pažangos, tai net ir nesitikiu  jokių naujų tikrinimo rezultatų. Tokiam taške turiu savo praeities tikrinimų rezultatus.

Absoliuto pažinime skirtumas nuo materialaus objektiško pažinimo yra tas, kad čia negali taip tiesiai matyti PBR, kadangi ji yra priežastis, o ne efektas. Efektus gali matyti, o priežastis yra aukščiau, todėl yra prieinama aukštesniam regėjimui, kurį dar reikia išvystyti.

Sakykim, gamtamokslyje nustatė kad egzistuoja atomas. Parodyti jie tau jo negali, kadangi per mažas objektas. Tada nupaišė schemą. Supažindina su skaičiavimais. Galiausiai sukūrė elektroninį mikroskopą, kuris jau artėja prie to, kad būtų gautas atomo ar jo aplinkos vaizdas: https://www.quora.com/Can-atoms-be-seen-under-an-electron-microscope# Tai įmanoma, kadangi čia objektais apčiuopiami kiti objektai.

PBR yra pirminė visko priežastis, todėl yra ir didžiausia ir mažiausia. Kaip pamatyti didžiausią ir mažiausią vienu metu? Personalistai priima kad PBR yra Asmuo, turi dvasiškai regimą formą. Kaip tai pamatyti? Staiga nepamatysi. Objektiniai įrankiai čia nepadės. Tik iš savęs galima padaryti tokį "dvasinį mikroskopą", kuris galiausiai pamatys. Čia subjektu reiks "apčiuopti" Subjektą. Ryšys kitas, santykis kitas. Viskas kitaip nei tarp objektų.

O kaip iš savęs tai padaryti? Kas tai per mokslas, kas per procesas? Tas pats procesas, kurį praėjo ir kurio moko jau regintys.

Tie, kas regi PBR jos asmenine forma, parodyti mums negali, panašiai kaip gamtamokslininkai pradžioje negalėjo parodyti atomo. Gali nupiešti paveikslą. Gali apibūdinti. Toks Absoliuto pažinimo procesas. Ne objektiškas.

Dabar, kokie ten tikrinimai, apčiuopimai ir rezultatai?

Duosiu porą pavyzdžių, kaip mano asmeniniu atveju tai gali atrodyti.

Jėzus bei vaišnavų dvasiniai mokytojai mane įtikino kad Dievas yra geras, kad Dievas yra palaimingas. Ar aš tai jaučiu vidumi? Taip, tą galima pajausti. Gerumą netgi galima "ištirti". Ar tą galima patikrinti išoriškai, praktiškai? Taip, tikintieji yra labdaringi, daug man duoda, nors aš jiems nieko neduodu. Praktiškai gyvenime beveik nesu aukojęs tikintiesiems, nes esu šykštus. Na ir šiaip vargšelis lietuvis, skurdukas. Pvz. Pietų Indijoje yra tokia šventykla Udupi mieste, kur tikintieji savo pirminio mokytojo, gyvenusio 13 amžiuje (https://lt.wikipedia.org/wiki/Madhva) nurodymu valgydina Dievui paaukotu maistu daug žmonių. Kiekvieną dieną pavalgydina tūkstančius. Ateini ir pavalgai, ryžių, daržovių. Ir taip diena iš dienos, metai iš metų, tai tęsiasi šimtus metų. 2014 metais nuvažiuoju aš į tą vietą ir matau visa tai. Kiekvieną dieną ateina tūkstančiai žmonių, labai didelė salė, mastas labai didelis. Galvoju sau: "nuostabi šventa vieta, kur tokią galėtum rasti pasaulyje? Ir visa tai vyksta be jokių išlygų, dėl dvasinio principo, kad mokytojas pasakė tai daryti, ir jie daro. Toks yra Dievo gerumas, Jis valgydina be sąlygų." Jokio mokesčio, jokių klausimų, kas tu toks, tu tikintis, netikintis, turtingas, neturtingas, sveikas, sergantis. Jokių klausimų, jokių kliūčių. Ateini, sėdi su šimtais kitų, ir gauni dieviško maisto.

Ir tai jums ne kokia bomžų labdaros valgykla, net nebandykit lyginti, nes totaliai nusišnekėsit. Aplinka, šventyklų-kompleksas, nuostabi, puiki aura, dorybingi žmonės. Kur tokią vietą rasti pasaulyje, dievotą, švarią, puikios nuotaikos, besąlygiškai labdaringą, su labdara ne iš kokių verslininkų rankos, o iš dvasinio mokytojo rankos (t.y. verslininkai pirmiau suaukos lėšas, bet tu tiesiogiai kontaktuoji su dvasiškai tyra asmenybe ir iš jo gauni, tai didelis skirtumas). Nerasit. Tik Dievo vieta yra tokia. Toks yra Dievas. Tai patiriama per apčiuopiamus praktiškus dalykus.

Kitas pavyzdys: religijoje sakoma, kad siela, kuri yra vidinė mūsų sąmonė, mūsų "aš" gelmė, patyrėjas, yra amžina. Kartą 2003 metais išvariau į mišką vienas su palapine. Būnu ten savaitę, vieną dieną lietus lyja, ramybė, protas nurimęs, guliu palapinėje, sąmonė labai ramiai veikia, ir gražiai aiškiai suvokiu, kad jeigu taip gulėčiau ir numirčiau, ta mano sąmonė nenumirtų, liktų kaip yra. Kažkoks kitas sąmonės lygmuo įsijungė. Galvoju, "va taip, iš tikro siela yra amžina, teisingai rašo".

O čia tik mėgėjiški "tikrinimai". Čia dar net nėra jokios religinės praktikos. O jeigu pradėti nagrinėti religinės praktikos efektus, tai dar kita šneka. O jeigu dar nagrinėti visokius kitus stebuklingus dalykus.

 
CitataMan nėra jokių neklystančių autoritetų ir aklo sekimo jais.
Man iš principo yra neklystančių autoritetų: tai pats Dievas, kadangi yra visažinis ir visagalis, ir Jo atstovai, kurie Jį regi ir artimai su Juo bendrauja. O kad nebūti apgautam apsišaukėlių, yra tam tikri kriterijai ir tikrinimai, pagal požymius, pagal mokymą, ir pagal vidinį apšvietimą ir nukreipimą iš Dievo. Kai praktiškai eini tuo keliu, tuo praktiškai ir užsiimi, žiūri simptomus, galvoji, tiri, tai trunka metų metais. Sekimas nėra aklas, jis yra su visu loginiu ir filosofiniu nagrinėjimu ir savo paties praktika. Nenueisi keliu nei žingsnio daugiau, negu kiek pats "supraktikuoji". Tai koks čia gali būti aklas ėjimas, jeigu aiškiai matai, kiekviename žingsnyje, kur statai koją.

CitataAutoritetas turi gerokai pasistengti, norėdamas siūlyti ne orą, bet rimtą reikalą. <..> negalima pasitikėti jokiu žodžiu, kol neišbandei pats.
O ko gi, aš ir bandau pats. Tikiu žodžiu ir bandau pats. Pvz. sakoma, kad Dievo vardas suteikia dvasinę pažangą. Štai aš ir tariu Dievo vardą. Arba pvz. reikia laikytis neprievartos principo, todėl nevalgyti skerstų gyvūnų mėsos. Na ir nevalgau nuo 2003. Ir t.t. ir pan. Ar yra pažanga? Vau, didelė pažanga, koks buvau prieš tai, koks esu dabar, du skirtingi žmonės. Buvau rėksnys ir nevykėlis, psichas kažkoks. Gyvenimo jausmas buvo baisus. O dabar nors į žmogų panašus, ir jaučiuosi lengvai. Tai čia tik psichologiniai efektai. Ar yra Dievo supratimo didėjimas? Taip yra. Ar regiu, girdžiu Dievą? Ne, neregiu, negirdžiu. Ar turėčiau regėti ir girdėti? Pagal tai koks esu, tikrai ne. Ne tiek dar nueita procese.

Taigi, jokių problemų. Puikus tas tikėjimo kelias, ir toliau juo eisiu. Viskuo patenkintas.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: Linas Esu rugsėjo 11, 2018, 17:49:30
Citata iš: xsistemax  rugsėjo 11, 2018, 17:05:44Tikras DI bus kvantiniais principais funkcionuojantis, o tai reiškia, kad jam jokio interneto net nereikės. Bus naudojami kvantiniai reiškiniai :nelokalumas,, susietumas ir t. t.
Jam bus akimirksniu prieinama visa visatos informacija. Žinos viską. Ir iš tos begalinės informacijos kiekio atrinks progresui reikalingą. Būtent dėl šitų fantastinių galimybių aš ir prilyginau DI dievui. 😊
Informacija bus prieinama ir visiems žmonėms.
Pažįstamas pasaulis apvirs aukštyn kojom.
Neribotos galimybes.
Prie neurotransmiterio dirba E. Musk kompanija prototipas jau veikia. Nors yra ir kitų kūrėjų puikiai veikiantys gaminiai. Žmogus irgi bus sistemos dalis. Visažinė, visagalė.
Baisoka?
Yra mažytis skirtumas. Neurotransmitorius, sąmonės neišjungia. Pagal idėją, tik paspartina kognityvinius mokymosi gebėjimus. Nereikės mokėti kalbėti ar skaityti specifine kalba, jog ką nors naujo išmokti.

AI, ne virusas, blogiausiu atveju tapsi jo mokymosi objektu. Neužvaldys tavęs ir neprivers daryti tai ko nenori. Kita vertus, neįsivaizduoju, kaip reiktų pažaboti AI prieigą prie masinių ginklų, (raketos, nuotoliniu būdų valdomi lėktuvai ir pan) tai yra didžiausia rizika ir didelis žmonių naivumas. Kontroliuoti niekam nepavaldų protą... yeah, good luck.

Žodžiu...šiek tiek atibodo apie tai kas būtų jeigu būtų. Smagu buvo paplepėti, tačiau aš out. Gal atsiras kita tema, kurioje galėsime padiskutuoti.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: klajunas rugsėjo 11, 2018, 19:06:02
Šiandien nenusiteikęs rašyti ilgų postų, bet dar šiek tiek parašinėsiu.

@a.t.sielis Tai ką parašei yra psichologija, psichologinės impresijos, bet nepažinimas. Niekas nesako, kad gyvenant pagal kokią nors sistemą ar principus, negalima patirti įspūdžių, gauti naudos, džiaugtis tos srities rezultatais. Bet vėlgi - tai nėra pažinimas. Žinios, žinojimas nelygus žinojimui. Tam, kad kas nors įgautų statusą patvirtintų žinių apie tikrove, neužtenka vien to, kad informacija būtų įdėta į protą. Į protą įsideda ir daug neteisingos informacijos, net jeigu ji yra asmeniškai išgyventa ir atrodo, kad patikima. Toks žinojimas - paprasta gyvenimiška išmintis. Tai, kaip veikia tikrovė sužinome ne iš psichologinių įspūdžių, bet per eksperimentą nustatydami dėsnius. Gyvenimas ir visuomenė, žinoma, taip pat turi savo dėsnius, juos galima išsiaiškinti iš savo asmeninės patirties. Tačiau pažinimas yra siauresnė sąvoka, tai specifinės žinios, faktai gauti griežtais metodais. Turi būti atliekamas kontroliuojamas eksperimentas, stebimi duomenys ir daromos išvados. Pajausti, kokia molekulės sandara, arba išgyventi baltymų sintezės procesą viduryje miško - neįmanoma. Nors giliems duomenų apmąstymams ir apibendrinimams ramybė, atsiribojimas, atsiskyrimas gali būti palankios būsenos, nes padeda geriau sutelkti intelektą. Tačiau visada turimas apčiuopiamas objektas, stebėjimų ar eksperimentų duomenys, ne jausmas, ne būsena, ne afektas. Įsijaučiant į visumą galima psichologiškai pajausti įvairių egzistencinių būsenų, bet į jausmingumą linkęs žmogus tam suteikia per didelę reikšmę.

Kita vertus, pagal politines pažiūras aš esu libertaras, ir manau, kad žmogaus gyvenimas yra jo nuosavybė, o su savo nuosavybe galima daryti ką nori, tačiau nesikėsinant į svetimą nuosavybę. Įvairovė gali kelti anarchijos ir chaoso įspūdį, bet tokia tvarka yra gyvybės dėsnis, kas matoma biosferoje, turint omenyje visą gyvybės formų įvairovę. Galėtų būti viena rūšis, bet yra milijonai, nes tokia sistema gyvybingesnė. Ne visų likimas gražus, bet kitaip matyt neįmanoma. Mano manymu, toks pats principas turėtų būti ir visuomenėje. Atsiskirti į atskirą "socialinę rūšį" neturi būti laikoma nusikaltimu. Priešprieša aišku neišvengiama, bet visoje gamtoje matome tą patį tarp rūšių ir rūšies viduje. Todėl viena vertus aš prieš tai, kad visi būtų suvaryti į vaišnavus, nes tai pažeistų pasirinkimo laisvės principą, tačiau nereiškia, kad toks kelias turi būti uždraustas. Kapitalizmas tik nori išnaudoti, tai kas neduoda pelno, kuo negalima pasinaudoti savo verslo imperijų plėtimui, laikoma kapitalizmo priešu ir sudorojama. Žmogus nėra darbinis gyvulys, darbas nėra prievolė, nes mes ne vergai. Tai kas nedidina pelno nereiškia bevertis niekalas.

Iš to, ką perskaičiau matau, kad daug informacijos iš asmeninių įspūdžių, bet turi sutikti, kad ne viską gyvenime esi patyręs ir kiti turi kitokių patirčių, kurios netgi prieštarauja tavosioms. Tu pajautei sielos amžinybę, o aš pajaučiau priešingą jausmą, sielos trapumą, patirtį kaip lengva ją pažeisti, sunaikinti. Turi iliuziją, kad esi ten kažkur labai giliai pasislėpęs ir kad ten tavo tikrosios esmės pasiekti niekaip neįmanoma, niekas nemato ką mąstai, ką jauti, ką patiri. O aš pamačiau, kad visa tai iliuzija, sielą labai lengva pasiekti ir pažeisti, atbukinti sąmonę, užvaldyti jausmus ir mintis, išjungti protą, užtildyti kalbą ir dar daug dalykų. Pasislėpti niekur neįmanoma ir niekas neateina ir neišgelbėja, gali kartoti kokį nori žodį, kalbėti kokius nori poterius ir atlikti kokius nori ritualus. Iš žmogaus nieko nelieka, žmogus tampa nieku, nuliu. Nėra jokios amžinybės, nepažeidžiamos begalinės substancijos, technologijos gali viską. Kai šią galią pajauti, iš tikėjimo nelieka nieko. Visos begalybės ir amžinos sielos teorijos sudūžta.

Mano mąstymai atsirado ne iš neturėjimo ką veikti. Pamačiau, kad žmonės turės kovoti prieš hipostratines technologijas ir mano tikslas ieškoti technologinių priešnuodžių. Tikėjimas ir maldos nėra ta priemonė, kuri galėtų padėti. Prieš ugnį galima kovoti tik ugnimi. Yra dvi galimybės - mane taip ir numarins apribotos būsenos arba turėsiu galimybę sudalyvauti šiokiame tokiame atskleidime, susijusiame su hipostratinėmis technologijomis. Šio atskleidimo reikės kovojant už savo laisvę, nes į laisvę yra kėsinamasi. Aš technologijų nepropoguoju kaip gėrio, bet matau, kad norėdami išlikti turėsime ginkluotis. Pačiame mano filosofavimų pradiniame taške to nesimato ir gali pasirodyti kad čia tik domėjimasis "amžinais klausimais" iš neturėjimo ką veikti, tačiau taip nėra. Mano tikroji domėjimosi sritis yra technologinė telepatija ir hipostratinis ginklas.  Teko su juo susidurti ir pamatyti ką jis gali. Galima pagalvoti, kad aš džiaugiuosi Elono Musko neurolinko implantų galimybėmis ir siūlau visiems tapti kyborgais dėl technologinio progreso entuziazmo. Kai man tai tik galimybė nuhakinti tokią technologiją ir panaudoti ją prieš mafiją su tikslu apginti savo laisvę, o ne keliaklupsčiauti technologiniams stabams. Bus labai reikalingos visos gynybinių technologijų galimybės. Tokiomis aplinkybėmis mestis į kokią nors religiją būtų visiškas nonsensas ir klystkelis. Tie kas eis šiuo keliu - neišsigelbės.

Toks aplinkybių buvo suformuotas mano likimas. Ir aš esu ne vienas.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: Mekabciel rugsėjo 11, 2018, 19:11:49
Egoistinis protas operuoja materialiais terminais ir visiškai nesupranta jų dvasinės prasmės, dėl to šita visa diskusija yra tiesiog dvejetainis bedvasis žmones skaidantis kodas...
O jo rašytojai, visiškai nesupranta iš kokios pozicijos rašo savo nuomonę, dėl to kad sąmonė paskendusi tamsybėse ir operuoja tik vienpuse klaidinančia informacija...

Griovėjų nesąmoningos technologijos.
Jos net sąmoningomis negali būt, nes ZOMBIS NEGALI SUPRASTI, kad jis ZOMBIS
:)

Toks ir mūsų pasaulis - kReivas šLeivas, kur nepaliesi, smirdantis melas, egoizmas, vartymaisi iš savo bejėgiško proto pozicijos, įvairiausiomis ramstančiomis priemonėmis išskyrus tai kas liečia Konkretiką, Vyriškumą ir Objektyvumą...

Labai žemo lygio diskusija ir dar žemesnis bandymas nukreipinėt dėmėsį... Meilės trūksta žmonėm... Tuščia viduje...
Ir dar nuobodžiau, kai prasideda kažkokie snobiški liguistai išdidūs komentavimai, kurie tik migdo, nes patys žmonės ant tiek užsnūdę savo primityviame šaltame iliuzijų pasaulėlyje, kad viskas ką bepajėgia padaryt tai tik šviest savo tuštumu...:)
(http://networksthatwork.net/wp-content/uploads/2016/06/Technology-Zombie-Infographic-Image-Header.jpg)

Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: klajunas rugsėjo 11, 2018, 19:16:04
Nesikarščiuok, nes vakarykščių 90 proc. gali pavirsti visu 100 proc. >:(
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: Mekabciel rugsėjo 11, 2018, 19:21:43
Neaiškink ką man daryt... Bo visiškai neĮdomus...

DORO kažką padarytum apart griovęs viską savo kelyje...
protelio neužtenka tam?
Pats laikas įsigyt, turguje galėtum pasiganyt, paieškot...

Visiems naudą padarytum... dabar iš tavęs išvis nulis tolko...

:)
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: boba rugsėjo 11, 2018, 19:28:11
@Mekabciel gerai pagauna esmę. Ne su visomis jo nuomonėmis sutinku, bet jis čia yra protingiausias už visus rašančiuosius. :)
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: vytra rugsėjo 11, 2018, 22:47:52
Citata iš: xsistemax  rugsėjo 11, 2018, 17:05:44Informacija bus prieinama ir visiems žmonėms.
- čia ta pati "kodavimo" problema: jei sistema "X" laisvai pasieks sistemos "Y" informaciją, kuri kilusi iš skirtingo kelio, skirtingo pažinimo, skirtingų prasmių, skirtingos apriorikos, skirtingų dimensijų, skirtingų dėsnių ir t.t., informacijos teorija teigia: tokios baigtinio ilgio žinios teisingai iššifruoti neįmanoma, nors egzistuoja "n" logiškų, bet globaliai klaidingų iššifravimų!

Citata iš: xsistemax  rugsėjo 10, 2018, 11:06:39Kalbam ne apie komunikacinės sistemos kodavimą.
- taip, bet problema tame, kad žmogus gimsta be "kodavimo sistemos", be apibrėžtų "apriorinių žinių". Viską tenka sukurti praktiškai iš nulio: vieni sukuria "X", kiti "Y".

Paaiškinimas: koduotas mongoliškas žodis "xuy" vieniem yra super blogybė, kitiem super siekiamybė.

:(
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: a.t.sielis rugsėjo 12, 2018, 08:28:46
Citata iš: klajunas  rugsėjo 11, 2018, 19:06:02Tai ką parašei yra psichologija, psichologinės impresijos, bet nepažinimas. Niekas nesako, kad gyvenant pagal kokią nors sistemą ar principus, negalima patirti įspūdžių, gauti naudos, džiaugtis tos srities rezultatais. Bet vėlgi - tai nėra pažinimas. Žinios, žinojimas nelygus žinojimui. Tam, kad kas nors įgautų statusą patvirtintų žinių apie tikrove, neužtenka vien to, kad informacija būtų įdėta į protą. Į protą įsideda ir daug neteisingos informacijos, net jeigu ji yra asmeniškai išgyventa ir atrodo, kad patikima. Toks žinojimas - paprasta gyvenimiška išmintis. Tai, kaip veikia tikrovė sužinome ne iš psichologinių įspūdžių, bet per eksperimentą nustatydami dėsnius. Gyvenimas ir visuomenė, žinoma, taip pat turi savo dėsnius, juos galima išsiaiškinti iš savo asmeninės patirties. Tačiau pažinimas yra siauresnė sąvoka, tai specifinės žinios, faktai gauti griežtais metodais. Turi būti atliekamas kontroliuojamas eksperimentas, stebimi duomenys ir daromos išvados. Pajausti, kokia molekulės sandara, arba išgyventi baltymų sintezės procesą viduryje miško - neįmanoma. Nors giliems duomenų apmąstymams ir apibendrinimams ramybė, atsiribojimas, atsiskyrimas gali būti palankios būsenos, nes padeda geriau sutelkti intelektą. Tačiau visada turimas apčiuopiamas objektas, stebėjimų ar eksperimentų duomenys, ne jausmas, ne būsena, ne afektas. Įsijaučiant į visumą galima psichologiškai pajausti įvairių egzistencinių būsenų, bet į jausmingumą linkęs žmogus tam suteikia per didelę reikšmę.
Tame, ką čia parašei, nerandu nuoseklios filosofijos, ypač atsižvelgiant į tai, kas jau aptarta.

1. Psichika, arba psychė, ir yra jau aptartų 5 elementų visuma. Arba pagal tave "sątvaras". Psichologiniai įspūdžiai, arba psichikos įspūdžiai, yra tuose 5 elementuose vykstantys reiškiniai, arba pagal tave, "sątvare" vykstantys reiškiniai.

2. Toks terminas kaip "įspūdis" yra gana svarbus Vedų kultūroje. Sanskrito kalboje tai "samskara" - įspūdis, ištobulinimas, paruošimas, transformacija. Žr. https://en.wikipedia.org/wiki/Samskara_(Indian_philosophy) Samskarų kaupimasis lemia asmens karminę ir dvasinę evoliuciją.

3. Aprašiau dvi paprastas savo samskaras. Abi jas galima pavadinti suvokimais, taigi, tai vyksta trečiajame, intelekto lygmenyje, ir tai yra suvokimai apie sielą ir apie Dievą. O suvokimai yra gilusis pažinimas, aukštesnės kokybės negu vykstantis ketvirtajame, proto lygmenyje.

4. Rašai: "Tačiau visada turimas apčiuopiamas objektas, stebėjimų ar eksperimentų duomenys, ne jausmas, ne būsena, ne afektas. Įsijaučiant į visumą galima psichologiškai pajausti įvairių egzistencinių būsenų, bet į jausmingumą linkęs žmogus tam suteikia per didelę reikšmę." - čia vėl kalbi apie objektišką, gamtamokslinį pažinimą, objektišką gamtamokslinį metodą, ir jo standartais vertini visų rūšių pažinimą. Jau nesikartosiu, kuo objektiškas pažinimas skiriasi nuo Absoliuto pažinimo.

CitataIš to, ką perskaičiau matau, kad daug informacijos iš asmeninių įspūdžių, bet turi sutikti, kad ne viską gyvenime esi patyręs ir kiti turi kitokių patirčių, kurios netgi prieštarauja tavosioms. Tu pajautei sielos amžinybę, o aš pajaučiau priešingą jausmą, sielos trapumą, patirtį kaip lengva ją pažeisti, sunaikinti. Turi iliuziją, kad esi ten kažkur labai giliai pasislėpęs ir kad ten tavo tikrosios esmės pasiekti niekaip neįmanoma, niekas nemato ką mąstai, ką jauti, ką patiri. O aš pamačiau, kad visa tai iliuzija, sielą labai lengva pasiekti ir pažeisti, atbukinti sąmonę, užvaldyti jausmus ir mintis, išjungti protą, užtildyti kalbą ir dar daug dalykų. Pasislėpti niekur neįmanoma ir niekas neateina ir neišgelbėja, gali kartoti kokį nori žodį, kalbėti kokius nori poterius ir atlikti kokius nori ritualus. Iš žmogaus nieko nelieka, žmogus tampa nieku, nuliu. Nėra jokios amžinybės, nepažeidžiamos begalinės substancijos, technologijos gali viską. Kai šią galią pajauti, iš tikėjimo nelieka nieko. Visos begalybės ir amžinos sielos teorijos sudūžta.
Tu ne pirmas, iš kurio kažką panašaus girdžiu, tik ten kontekstas buvo toks, kad žmogus pavartodavo narkotikų, gal lengvųjų ir ekstazio, ir kažką ten sumaišė ar perdozavo ar ką, ir viskas sustreikavo, tai jam atrodė, kad psichika ardoma, naikinama, skilinėja į gabaliukus, ir vidinis asmuo galiausiai yra niekas, nulis, trapus ir sunykstantis, mirtingas. Be to, dar jis labai mėgo Kastanedos mokymą, kur ten panašiai žiūri į tai, taigi, išvada buvo tokia, kad psichika gali būti išardyta, amžinos sielos nėra, arba kad tik kastanediški "magai" sugeba išlaikyti savo sielą neišskaidytą po mirties.

Bet pastebėk, kad po visų problemų ir procesų psichikoje, tu vis dar egzistuoji, esi tas pats asmuo, kuris gimė ir augo, ir netgi sugebi valdyti žemesnius psichikos procesus. Taigi, kuo aukštesnis ir subtilesnis psichikos, arba pagal tave, sątvaro, klodas, tuo ilgiau jis išliekantis, o pats aukščiausias ir subtiliausias - siela - pagal daugumos šventųjų, ekstrasensų, dvasininkų patirtį ir realizacijas yra amžinas. Tai labai meinstryminė žmonijos patirtis ir žinojimas.

Teisingai, patirtys skiriasi, ir žmogaus asmeninė patirtis yra ribotas resursas. Sakoma, kad vadovautis tik savo patirtimi yra siauras požiūris. Kitų patirtis padeda, nes gali paskatinti eiti prie to, ką jie patiria. Bet jeigu patiriami blogi dalykai, į tuos blogus dalykus nereikia eiti - tokia išvada natūrali. Todėl tavo ar kieno nors kito problematiškos, pasakytume "pragariškos" patirtys nėra ta kryptis, kuria turėtume eiti. Pragariška būsena nėra tikslas, ir pragariškos patirtys neaprašo Žemės bei Dangaus situacijų. Žinojimas apie tuos jūsų patiriamus problematiškus procesus yra dalinis, neaprašo visumos.

CitataPasislėpti niekur neįmanoma ir niekas neateina ir neišgelbėja, gali kartoti kokį nori žodį, kalbėti kokius nori poterius ir atlikti kokius nori ritualus.
Užjaučiu, kad taip vyksta, deja, nelabai kuo galiu padėti. Keletas minčių, atsiprašau, jeigu bus pro šalį: sakykim, kad tavo sątvaras yra kažkuo kitoks negu daugumos paprastų žmonių. Na, kažkuo išskirtinis atvejis, 1 iš 100, o gal 1 iš tūkstančio ar iš dešimt tūkstančių ir daugiau. Pagal reinkarnacijos teoriją, jis toks ateina iš praeitų gyvenimų. Žemė yra žmonių planeta, kur yra proto ir širdies balansas, bet širdis svarbiau. Žmonės yra būtybės puoselėjančios bendravimą ir žmogiškus santykius. Viena rūšis intelektualų yra tokia, kad jų protas stipriai persveria širdį. Tam tikra a la "autizmo" tendencija. Taigi, tu atsidūrei Žemės planetoje, su tokio balanso sątvaru, kas kelia nemažų problemų, vadinasi, tau reikia ugdytis tas labai žmogiškas širdies kokybes. Nes šita planeta skirta tam. Tada, ta kitokio balanso psichika tiesiog būtų labiau harmoninga, ir aštriausios probemos, tikėtina, atslūgtų. Gal neišeitų, nes toks sątvaras yra visam gyvenimui, bet įvyktų pažanga ir pagerėjimas.

Galbūt žodžiai, maldos ar ritualai tau negali padėti, kai jau krizė, nes tokio sątvaro tiesiog neįmanoma pakeisti. Evoliucija yra lėta. Bet jis gali būti harmonizuotas, kiek tai įmanoma. Reikalingas ilgalaikis gyvenimo būdo ir socialinio bendravimo procesas, kurio dėka tai vyktų.

Iš savo perspektyvos, jeigu būčiau a la "šizofrenikas" ar TI, bet tikintis, kaip pvz. yra "boba", ir matyčiau kad maldos nepadeda, yra didelių problemų, stengčiaus tiesiog nuolat būti geroje aplinkoje, tarp žmogiškų žmonių, kuri galimai teigiamai mane paveiktų. Pvz. kartą 2003 metais kokią savaitę prabuvau Kretingoje, aplink pranciškonų bažnyčią. Tuomet kaip ir klajojau po Lietuvą, todėl miegodavau lauke. Rytais nueidavau į tą bažnyčią, tiesiog sėdėdavau iš šono ir žiūrėdavau kaip vyksta pranciškonų vedamos pamaldos. Tiesiog stebėdavau, be jokio dalyvavimo. Sutikau ten tokių porą krikščionių, nuolatinių bažnyčios lankytojų, vienas sakė, kad jis šizofrenikas, o kitas buvo akivaizdžiai pakvaišęs, toks Vaidulis, apsirengęs kaip Jėzus. Pakvaišęs, bet iš tikro labai geras, tyras, dvasingas. Pakvaišęs dėl Jėzaus. Labai širdingai pabendravom kelias dienas, puikūs žmonės buvo, iš jų pasimokiau. Geri, transformuojantys įspūdžiai ir iš tos bažnyčios, ir iš to bendravimo.

Taigi, nebūtinai religinis receptas tau turėtų padėti, todėl jo nesiūlau, mano pagrindinė mintis ta, kad Žemės planetoje būnant tau reikia ugdytis žmogišką balansą ir daug būti tarp žmonių. Kokių žmonių - čia jau tavo reikalas. Tiesiog iš žmonių užsikrėsti jų jausminiu žmogiškumu.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: boba rugsėjo 12, 2018, 08:42:43
@Meckabciel, tu esi protingiausias, bet aš neprivalau su visomis tavo mintimis sutikti. Aš nesu prisitaikėlė. Tik laviruoju tarp vieno šono ir kito šono.( tarp vieno KAMPO( ne kompo) ir kito KAMPO( ne kompo) )Cha. Matai aš irgi galiu būti šmaikšti ir išvedžioti.;-)))
O @klajunas yra talentingas, bet aš niekad nesakiau kad jis yra protingas. Reikia mokėti įsiskaityti į mano sakomus žodžius.
@Mecabciel, kai žmogui palieti kažkokią tai jam nesuprantamą temą jis prdeda CYPTI arba aiškinti kad tavo  terminas jau baigiasi anomalijos forume. Cha. Tiesiog nustoja žmogus mastęs absoliučiai. Nes jam tai nesuprantama. Ir bado pirštu į tave kad va tuoj tuoj...
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: Mekabciel rugsėjo 12, 2018, 09:50:26
@boba
Vėl tas pats pRisitaikėLiškumas... būtent pRisitaikėLiai ir LaviRuoja tarp dviejų kampų...
Kitaip nemoka...
:)
Sakei sakei ir nemažai kartų sakei... Taip pat paLaikanti destRukcijos poLitiką... Nėra ką ten Įsiskaitynėti į tavo sakomus žodžius, nes nieko juose nepasakai...
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: boba rugsėjo 12, 2018, 10:06:08
 @Mekabceil, nu tavo kalba, matyt, tai yra pristaikėliškumas, o mano kalba tai yra mastymas, ar bent bandymas mastyti...
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: Mekabciel rugsėjo 12, 2018, 10:11:11
@boba
BendRine kaLba tai yRa pRisitaikėLiškumas, o jau ką žmogus savyje pRisispangsta nėRa svaRbu...
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: klajunas rugsėjo 12, 2018, 10:44:09
Sritis, į kurią bandai įtraukti yra už mokslinio metodo ribų, todėl apie tai iš mokslinio metodo pozicijų kalbėti neįmanoma. Apie tokią sąmonę (religinę) sunku kalbėti net filosofiškai, nors galima analizuoti bendrąją žmogaus sandarą. Tuo apie ką kalbi domėjausi tik ezoteriniu formatu, o ezoterika yra savotiška new age religijos atmaina, supaprastintu variantu.

Pabandysiu paaiškinti savo supratimu, kaip atsiranda efektas apie kurį kalbi. Įprastiniu atveju žmogus yra tarsi apribota programa, kurioje didelė dalis funkcijų yra išjungta. Žmogaus galimybės yra daug didesnės negu jam leidžiama naudoti. Taip yra todėl, kad pilnas žmogaus funkcijų rinkinys, trukdo valdyti ir išnaudoti žmogų, todėl nereikalingos funkcijos būna išjungiamos. Tokiu principu ugdomi vaikai ir formuojama visuomenė. Tačiau taip išjungti žmogų ne visada pavyksta, nes suspaustas į siaurus sąmonės rėmus žmogus jaučiasi nenatūraliai, tai jam sukelia kančią.

Yra sistemų, kurios pastatytos ant pilno žmogaus sątvaro funkcijų rinkinio, kurios gali pasiūlyti žmogui išsilaisvinimą iš apribotos būsenos. Kai žmogaus sąmonė išsiplečia, jis atgauna save, jaučia palengvėjimą, netgi tampa savotiškai laimingas. Bet problema būna ta, kad dažnai iškrenta iš apribotų žmonių sistemos, nes prie jų sunku pritapti, nesinori su tokiais žmonėmis turėti reikalų. Iš kitos pusės galima jų gailėti, ir siūlyti savo patirtimi patikrintą sprendimą - atstatyti pilną žmogų.

Apribotos sąmonės žmogus orientuojamas į išoriškumą, į materialų pasaulį, kuriame veikia visa ekonomika kaip objektas arba kaip jo atspindys sąmonėje. Ezoterika/religija atsuka žmogų į vidų. Sątvaras, apie kurį rašiau turi tris mano suklasifikuotas dalis, kurios peržengia mokslines žmogaus teorijas ir yra daugiau ezoterinis skirstymas. Einant nuo apatinių punktų į viršų 1) sensoriumas, 2) kognityviumas ir 3) transoriumas. Tai apie ką tu rašai yra "transorinės" patirtys, kurios išimtos iš apriboto žmogaus pasaulio, bet jas žmogus gali atrasti pats, individualiai.

Mokslas daugiau dirba sensoriumo kryptimi, religija - transoriumo. Aš kaip galima buvo pastebėti viekryptiškumo atsisakau, ir mąstau vieną bendrą sątvarą. Tačiau tai ne viskas - aš abi kryptis bandau tyrinėti iš kognityviumo, kuris yra centre, perspektyvos. O tai reiškia, kad vien estetizuotas gerybinis ir grožybinis empirizmas - man nepriimtinas, kuris pasilieka tik paviršiuje, bet neina į gelmę. Nekarta kartojau, kad esu gelmininkas.

Gali atrodyti, kad eidamas transoriumo kryptimi, tu patenki į gelmę, kuri tokia gili, kad transcendencija atrodo visai čia pat ir pasiekiama ranka. Bet nemanau, kad tai teisingas įspūdis, nes čia gelmė yra tik žmogaus su išjungtomis funkcijomis atžvilgiu, bet pasiekiama natūrali riba, toliau kurios vien paviršininku priemonėmis žengti neįmanoma. Taip galbūt atveriamas naujas pasaulis ar atstatomas pilnas žmogus, bet kai pasieki ribą, tampi tokiu pat paviršiniu empiriku ir fenomenologu kaip ir išoriniame sensoriume. O aš noriu eiti dar toliau ir matau vienintelį kelią kartoti tai, kas pasiteisino sensoriumo kryptimi, būtent kognityviume, mintimis konstruojant modelius.

Kognityviumą galima išjungti, bet kai abiem kryptimis pasieki natūralią žmogaus sandaros ribą, lieka tik sentimentalizuotas, estetinis gerybinis ir grožybinis empirizmas, koks matomas Šliogerio filosofijoje, orientuojantis į išorinį grožėjimąsi jusliniais daiktais, bandant į juos "įsijausti". Apsukus tai į transoriumą, gaunamas tas pats principas.

Mokslas kilo iš filosofijos, kurioje mąstymas vaidina centrinį vaidmenį. Tai nereiškia, kad nesvarbi būsena, kuri gaubia mintį, ji labai svarbi, bet ji lieka už objekto ir metodo ribų. Tai yra, turima tam tikra būsena, kuri apgaubia metodą, o metodas yra įkreiptas į objektą. Yra primityvios, siauros būsenos ir yra plačios, pamatinės egzistencinės sątvaro kaip visumos būsenos, kurioje gali vykti tyrinėjimo procesas. Tai gali būti paprastas godumas, valdžios siekimas, garbėtroška, smalsumas, noras suprasti ir įminti tikrovės paslaptį.

Būsena sątvare, gali atsiskirti nuo mąstymo, pakildama virš jo ir veikti kaip savarankiška sąmonės galia, kuri tiesiogiai orientuojama į objektą sensoriume arba transoriume. Galima stebėti, susilieti su transorine patirtimi, įsijausti ir per tai stengtis pagauti tos realybės esmę, kurią paskui galima pabandyti išreikšti mintimis. Tokia atsiskyrusi būsena neretai suvokiama kaip virš sątvaro pasaulio tvyranti dvasia. Taigi yra grynas patirtinis ir intelektinis sąveikos su juslumu ar trasnoriniu "dvasiškumu" būdas.

Negerai tai, kad atstatinėjantys pilną žmogų, ir atsisukę į savo vidų dvasiniai ieškotojai pasitraukia iš išorinio pasaulio ir emigruoja į naują vidinę realybę. Taip, plečiant viena kryptimi, žmogus siaurėja kitoje kryptyje, kažkodėl manant kad šios dvi dalys tokios priešingos, kad jų neįmanoma suderinti. Jas derinti būtina, bet leidžiant kiekvienai krypčiai veikti pagal savo dėsnius. Iš abiejų pusių būtina suartėti tiek, kad gautųsi kompromisinis variantas.

Vertinant pagal tai, ką čia aprašiau, mokslininko sąmonė gali būti labai siaura, o gali būti ir labai plati, net maksimaliai išplėsta, taip gaunant įvairių pasaulėžiūrų mokslininkus. Aišku, viena kad mokslą statyti ant pilno žmogaus būsenos neįprasta, religijoje tai dažniau pasitaiko, nors susiaurinti variantai tokie, kaip mechaniška tikyba be jokio vidinio turinio, labai dažna. Galimi patys įvairiausi variantai.

O konkrečiai kaip mano kognityvinis metodas veikia, čia nerašysiu nes yra aprašyta mano temose.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: a.t.sielis rugsėjo 12, 2018, 13:50:44
Neisiu į smulkias teorines detalizacijas, tai ne mano arkliukas, daugiau mėgstu bendrus principus. Vedų žinijoje yra ir smulkių tų 5 įvardintų psichikos elementų aprašymų, ir kaip viskas veikia, bet paskutiniu metu nieko neskaitinėjau, o šiuo metu net ir netraukia.

Ne tame esmė, kaip veikia žmogaus vidinis "mechanizmas". Kalbant apie Absoliučios Tiesos pažinimą, reikia suprasti, kad viskas aplinkui ir mūsų viduje yra jos apraiškos, todėl būtent per susitelkimo į PBR prizmę sąveikaudami su aplinka mes natūraliai gauname vis daugiau įspūdžių apie PBR. Paprasta, o kaip tai pavadinsi ar į kurį terminų stalčiuką padėsi, esmės nekeičia.

Pradžioje viskas paprasta, o kai "gilyn į mišką, daugiau medžių", t.y. kol dar nenuėjome į mišką, viskas matoma paprastai. Kadangi nesu pažengęs, tai teorinės detalizacijos man nėra būtinos šiame etape.

Kurie iš tų įspūdžių patys giliausi ir aukščiausi, kurie tik pradiniai ir paviršiniai jaučiama natūraliai, per kokybes, intensyvumą, patiriamos realybės pilnumą, harmoniją, nuotaikas, subjektiškumo lygį ir etc. Taip pat tai tikrinama pagal šventraščių ir šventųjų apibūdinimus.

Šioje diskusijoje labai bendrais bruožais apibūdinau personalistinį Absoliučios Visumos "žemėlapį". Jeigu kas nori adekvačiai suvokti religijos sritį, tokie dalykai yra žinotini. Suprantant subjektiškos ir objektiškos Absoliuto energijų situaciją, geriau suprantama ir tai, koks yra skirtumas ir "konfliktas" tarp religijos ir mokslo, tarp Dvasios mokslo bei meno ir gamtamokslio. Mes, tikintieji, pasidaliname tuo, ir esame viskuo patenkinti. Kas kokį požiūrį renkasi - priklauso nuo paties žmogaus ir jo sąmonės lygio, per eilę gyvenimų sukauptų karminių ir dvasinių įspūdžių.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: boba rugsėjo 12, 2018, 14:50:56
Ei, kur jūs taip skubat? Tiek daug prirašėt. Aš dirbu ir nespėju skaityti Jūsų "šampano spalvos" minčių. :)
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: klajunas rugsėjo 12, 2018, 15:10:45
Aš taip pat galiu pabraižyti universalų sątvaro žemėlapį, naudodamas proporcijas, kurios paaiškina kodėl žmonės daro vienokius ar kitokius pasirinkimus, ir kodėl linksta į vieną ar kitą pusę.

Lyginant vidinės ir išorinės erdvės proporcinį pasiskirstymą, kiekvienas viduje nesunkiai matome, kad išorinė erdvė, ypač vaizdas, yra išpūstas, o vidinė erdvė yra suspausta į galvos vaizdą ir mes mintis, vaizdinius, jausmus patiriame taip, tarsi jie egzistuotų galvos viduje.

Tai proporcija vidaus - išorės yra 1 prie 20 000 (1|20 000). Tai iš dalies yra keista, nes lyginant smegenų žievės plotus regimoji žievė nuo mąstymo žievės savo plotu beveik nesiskiria. Tačiau vaizdas - išpūstas burbulas (kaip pasaulis 10 km iki horizonto kur dangus susijungia su žeme), o mintys tėra galvos viduje esančio ekrano bangavimas.

Taip mes turime fizinę erdvę išorėje 20 000 vienetų ir 1 vieneto ekraną viduje galvos. Aišku, šio vidinio ekrano subjektyvi erdvė yra didelė, tačiau tai tas pats kaip 1 metro įstrižainės ekrane rodyti suspaustą visos visatos modelį.

Taip pat prisideda dar vienas dalykas, kad išorinė dalis yra labai gero kontrasto ir ryškumo vaizdas, o vidinio 0,5 metro įstrižainės ekrano vaizdas neryškus ir apsiblausęs, ir mes mintį suvokiame ne tiek per jos vaizdą, kuris labai išblukęs, kiek per jos prasmės intensyvumą.

Todėl nors mes save tapatiname su 1 vieneto vidiniu pasauliu, bet natūraliai gravituojame ir esame įtraukiami į 20 000 vienetų regimo pasaulio burbulo. Viskas kas vyksta galvos formos viduje, tampa tik neryškiais subjektyviais įspūdžiais, o visas svoris natūraliai pereina į objektyvumą.

Tai daryti verčia ir savisaugos instinktas, vidinėje kryptyje mums nėra jokių pavojų, išskyrus savo kvailumą, o išorinėje kryptyje - realios egzistencinės grėsmės, kurios verčia saugotis kiekviename žingsnyje. Todėl tendencija yra dėmesį laikyti išorėje, o ne viduje.

Kadangi vidinis pasaulis didelis tik subjektyviai, o objektyviai jis labai mažas - sąmonę užvaldo didžiojo pasaulio materija. Nuo materialių poreikių priklauso viskas, kas vyksta viduje. Savo gyvenimo statymas ant minties ir jausmo, kuris ateina iš vidaus yra didelė rizika, nes toks pasirinkimas pažeidžia natūralias sątvaro proporcijas. Aišku, vidinis pasaulis gali išeiti iš savo galvos ekrano ir kaip sąmonė, suvokimas, jausmas apgaubti visą regimą vaizdą, bet tai tik sątvaro būsena, kuri nekeičia išorinio pasaulio prigimties, esmės ir svarbos.

Sątvaro proporcijų formulė tokia 1(1|20 000). Už skliaustelių 1 žymima sątvaro sąmonė, rodančioji substancija, o viduje skliaustelių - 1 vienetas galvos vaizdo viduje, 20 000 vienetų - už kūno vaizdo esantis regimo pasaulio burbulas). Tai ką čia parašiau yra nepaneigiamas faktas, iš kurio vertėtų padaryti deramas išvadas. Iš kur kyla 1 esantis už skliaustelių galima tyrinėti per skliausteliuose esančius du suvokimo centrus - vidaus ir išorės.

Mokslas investavo į tai, kas turi realų svorį - 20 000 vienetų burbulą suvokime.

(Tai objektyvus išorinis aprašymas, ne per vidinį jausmą, įspūdį ar būseną.)
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: Mekabciel rugsėjo 12, 2018, 15:23:00
Visa pRobLema yra tame, kad Rašote tokiomis dideLėmis, visiškai neinfoRmatyviomis, nekoncentRuotomis iR kLaidinančiomis pakLodėmis iR iš savo puikybės nenoRit iR  nemokat nei kLausyt, nei giRdėt, nei skaityt...



Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: vytra rugsėjo 12, 2018, 16:58:30
Citata iš: boba  rugsėjo 12, 2018, 10:06:08Mekacibel, nu tavo kalba, yra pristaikėliškumas.
- tai negana to, pagal jų vedančių vedančiųjų diktatą "prisitaikyti būtina", nes to reikalauja didžiai gerbiamas ponas profesorius DarWienas.

:)
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: Mekabciel rugsėjo 12, 2018, 17:03:03
Ir gaunasi DarWienas ir DarWienas ir DarWienas... šimtatūkstantis...
:)
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: boba rugsėjo 12, 2018, 17:09:42
Jo, @Mekabciel, reikia kalbėti trumpai ir aiškiai. O tai su tokiais kaip @klajunas gaunasi taip kad - žiūri į televizorių ir niekad neperjungia kanalų - žiūri tik vieną kanalą ir puikiai jį supranta, BET NERANDA NEI VIENO SAKINIO RYŠIO  su kitu kanalu( su kitais kanalais).
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: klajunas rugsėjo 12, 2018, 17:52:52
Jungiuosi ir aš prie jūsų kanalo.  :D

Anekdotas:
CitataŽydas derasi turguje:
- kiek kainuoja višta?
- Dešimt litų, - sumurma pardavėjas.
- Sakai, aštuonis? O atrodo kaip už šešis… Sara, bėk paimti keturis litus, duok pardavėjui du litus ir grąžos palauk.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: boba rugsėjo 12, 2018, 18:19:45
Tu esi tik kaip dėstytojas tikęs @klajunas, ilgom ir nuobodžiom temom studentams galvas kvaršinti. O nors vieną protingą frazę studentui pasakai, kurią jis visam gyvenimui prisimintų ir kad net pasuktų tuo keliu?
Čia kažkokią tai matematinę progresiją man su ta žasim, @klajunas, suskėlei. Patikėk, taip mano Tėvai su manimi ir elgiasi...:)
Iš anekdoto sprendžiant, @klajunas, tu jautiesi visuomenės visiškai iškastruotas, kaip dar intelektą išlaikei?- dėl to kad priešiniesi? Ar kaip?
Tu, @klajunas, bandai mus vedžioti savo sąmonės vingiais, bet ar tie tavo sąmonės vingiai yra pilni? Tu esi tuo tikras?
Kiekvienas žmogus turi bandyti padaryti būtent tai kas jam yra neįmanoma. Tu, @klajunas, pasitenkini savo intelektu savo viena sfera, o kitiems televizijos kanalams tu esi aklas. Tad, pasakysiu, daug iš tavęs nereikia, tik pabandyk užmesti akį kelioms sekundėms ir į kitus kanalus. Tik tiek iš tavęs ir tereikia. Tai tas pats, kaip kad  nevaikštantis invalidas kad sugebėtų pajudinti savo kojos didijį pirštą. PATIKĖK TAI DIDELIS PASIEKIMAS - NES TAI ŽENKLAS. Iš tavęs tik tiek ir tereikia.
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: Mekabciel rugsėjo 12, 2018, 18:36:18
@klajunas
jau geriau apie tai kas juokinga rašyt... o ne tai kas pašiepia ar skaido žmones... ;)
Antraštė: Konfliktas tarp religijos ir mokslo?
Parašė: xsistemax rugsėjo 17, 2018, 13:32:50
Tai, ką parašiau šitoje temoje, nebuvo technologijų reklama. Tai paaiškinimas skirtumų tarp mokslo ir religijos.
Mokslas su šiandien turimomis žiniomis jau gali sukurti kai ką įspūdingesnio už "dangaus karalystę", rytoj galės tai, apie ką šiandien net nesvajojam. Nes dirbam ir kasdien atrandame kažką naujo.
Religijos per tūkstančius metų tik žada.
Gal "pažadukai" privalo žinoti savo vietą?