Budizmas

Pradėjo shamanaz, liepos 18, 2012, 14:40:05

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

paragraf 78

Kiekviena normali religija skatina dvasiškai tobulėti ir medituoti/melstis.
Paradoksalu tai jog žmonės negavę p-risiliesti prie budizmo juo taip žavisi. Taip sakant visada gerai ten kur mūsų nėra.
Dar paradoksliau tai, jog rytiečiai taip pat žavisi krikščionybe ir tą patį ką mūsiškiai kalba apie budizmą jie kalba apie krikščionybę.
Tiesiog, kai mažai žinai tai ir atrodo viskas gražiom spalvom nutapyta. Žmones visada traukia kitos kultūros. Mes žavimės rytų kultūra, rytiečiai žavisi vakarų kultūra. Ačiū Dievui kad pas mus dar nėra tokio pamišimo dėl rytų kultūros, koks jis yra rytuose dėl vakarų kultūros.
Gyventumėte rytuose, taip pat sėkmingai priešintumėtės budizmui, kaip kad dabar krikščionybei. Žavėtumėtės vakarų kultūra ir bambėtumėte kaip vakaruose viskas gražu, o pas mus kažkokia nesąmonė.

Iron Tara

Tikrai nebūtinai domimės budizmu tik todėl, kad gyvenam vakaruose ir itin domimės rytų kultūra. Aš visiškai ja nesidomiu, bet budizmas man irgi atrodo teisinga religija man.

paragraf 78

#17
gruodžio 25, 2012, 07:32:32 Redagavimas: gruodžio 25, 2012, 07:47:01 by paragraf 78
Kaip sakiau, gyventum budistinėj aplinkoj, domėtumeisi kitų kraštų religija, o ne tuo ką proteviai duoda. Jaunimui visada neįtinka tai ką tėvai duoda.
Šiaip žavimasi tik todėl kad neimanoma apie budizmą ir nereikia užsiimti jo praktikomis. Patys pagalvokite, jei nesugebate atlikti to minimumo kurį nustačiusi bažnyčia: pasimelsti ryte vakare ir sekamadieniais sudalyvauti mišiose, tai apie budizmą nėra ko svajoti, nes ten religinių praktikų dar daugiau ir griežtesnių.
Žavimasi ir todėl, kad nereikia jo praktikuoti. Romantizuojama pati idėja, bet nemąstoma ar sugebėtum praktikuoti.

TinSoldier

Citata iš: paragraf 78  gruodžio 25, 2012, 07:32:32
Patys pagalvokite, jei nesugebate atlikti to minimumo kurį nustačiusi bažnyčia: pasimelsti ryte vakare ir sekamadieniais sudalyvauti mišiose, tai apie budizmą nėra ko svajoti, nes ten religinių praktikų dar daugiau ir griežtesnių.


Joa, aš irgi vienas iš tų, kuris žavisi, bet yra per didelis tinginys, kad bent kiek plačiau pasidomėtų tikru budizmu.

Bet šiaip melstis ryte ir vakare nesinori ne tiek dėl to, jog sunku. Tiesiog nefaina melstis kažkam. Budizme visos tos praktikos nukreiptos į save, į savo vidinį pasaulį ir grynai asmeninį dvasinį tobulėjimą. Krikščionybeje nukreiptos į atgailą, keliaklupsčiavimą, žeminimasį ir ne tiek dvasinį tobulėjimą, kiek atsidavimą dievui. T.y., dvasinis tobulėjimas = gilesnis ir tvirtesnis tikėjimas. Budizme tas tobulėjimas..hmhm... kažkoks kitoks :D kažkaip nukreiptas į asmens brandumą, apskritai, ne tik "ar tvirtai myli jėzusėlį". Nors jo, gal čia vėl taip atrodo tik dėl to, kad aš per mažai susipažinęs su abiejų religijų praktikomis. Bet vien dėl to, kad budizme nereikia niekam keliaklupsčiauti, krikščionybė niekada netaps fainesnė :)

paragraf 78

Budizme keleklupščiaujama ir dar kaip, prieš Budą. Daug apeigų skirta jo pagerbimui. Dar keleklupščiaujama prieš Dalai Lamą.
O krikščionybė nėra vien myliu jėzusėlį ir keleklupščiauju. Taip buvo viduramžiais. Dabar siekiama sąmoningo tikėjimo, o ne buko atgailavimo nežinia kam. Grįžtama prie pirminės krikščionybės. Šiuo metu krikščionybė atsigręžusi į žmogų ir jo vidinį pasaulį.

TinSoldier

Na, Buda gerbiamas kaip autoritetas, kurio pėdomis reikia siekti.
Kaip, pavyzdžiui, kiti žavisi Motina Terese, tai budizme - Buda. Aš to nelaikau keliaklupsčiavimu, kaip krikščionybėje prieš dievą. Ir pats Buda, kiek pamenu, nenorėjo, kad jį garbintų kaip dievą. Dalai Lama tuo labiau, nes jis dar nespėjo būti mitologizuotas. Tiesiog žavėtis praeityje(ar dabar) gyvenusių žmonių pasiekimais ir iš jų semtis įkvėpimo - tikrai ne tas pats, kas garbinti dievybę.

paragraf 78

Buda gerbiamas gerokai daugiau nei autoritetas. Jo statuloms atliekama siaubingai daug apeigų, prie jų eina piligrimai. Joms meldžiamasi, prieš jas klaupiamasi, krentama ant žemės, lenkiamasi. Paprastai žavimasi ta budizmo forma kurią matome filmuose: vienuoliškas gyvenimas ir kitos grožybės, viskas romantizuota. Tačiau tikrasis budizmas pasauliečio akimis atrodo šitaip https://www.youtube.com/watch?v=ziHQbTLUQ50 nuo maždaug 6 min 10 s gali pamatyti dar vieną keliaklupsčiavimo apeigą, kai piligrimas kas pora žingsnių gulasi ant žemės. Šiaip tam tikrose piligrimystės etapuose šią apeigą atlieka visi piligrimai, o piligrimystė pas budistus privaloma.
Kas dėl Dalai Lamos ir mitologizavimo, tai jau jo pats buvimas yra mitologizuotas, juk tai Lama kuris atsisakė Nirvanos ir liko su žmonėmis, reinkarnuodamasis visada po kiekvieno Dalai Lamos mirties. Jau ne vieną šimtmetį jis taip reinkarnuojasi, tai gi tikima jog tai tas pats Dalai Lama, kuris buvo prieš tai ir dar prieš tai ir t.t. Tai gi prieš šį šventąjį ir keleklupsčiaujama, nes jis nušvitusysis.

Kas dėl krikščionybė ir keliaklupsčiavimo, tai šiuo metu krikščionybė ypač akcentuoja tą evangelijos vietą kur Jėzus sako: nevadinu jūsų tarnais, draugais jus vadinu. Prieš draugus nekeliaklupsčiaujama, su jais auginamas santykis, bet ne kaip vergo ir šeimininko, bet kaip lygiaverčio pašnekovo, bičiulio, prieteliaus. Nereikia laikytis įsikibus stereotipų :)

Iron Tara

Aš negarbinu nieko (bet rodau pagarbą gamtai, gyviems padarams, Žemei), turiu krikščioniškųjų vertybių ir stengiuosi gyventi pagal budizmo Taurųjį aštuonialypį kelią:
Tobulos pažiūros (teisingas Keturių tauriųjų tiesų ir būties nesavastingumo supratimas);
Tobulas nusiteikimas (arba teisingas ketinimas, teisingas ryžtas);
Tobulas kalbėjimas (susilaikymas nuo melo, šmeižto, apkalbų);
Tobulas elgesys (susilaikimas nuo elgesio besikertančio su šyla);
Tobulas pragyvenimo šaltinis (susilaikymas nuo darbų, kurie kenkia kitoms gyvoms būtybėms);
Tobulos pastangos (priešinimasis viskam, kas kuria nesveiką karmą, ir puoselėjimas to, kas kuria sveiką karmą);
Tobulas budrumas (nuolatinis kūno, jausmų, mąstymo ir minčių objektų budrumas);
Tobulas susitelkimas (sąmonės nedrumsčia jokie veiksniai).

Kiekvienoje religijoje man yra kažkas priimtino ir kažkas tokio, dėl ko aš negaliu prisiversti pilnai įtikėti. Esu šiek tiek pagonė, krikščionė ir budistė. Ir nieko nedarau per prievartą, pvz, kažkas liepė penktadieniais nevalgyti mėsos, kažkas liepė melstis ir garbinti Budą... Galbūt kažkam tai yra ne 'kažkas', o dievybė, į kurią jie pilnai tiki, tačiau aš.. Aš galvoju savo galvą, pasirenku tai, kas man yra priimtina. Todėl nesu pastovi ir turiu daaaaaug skirtingų dalykų savyje ir dar daugiau skirtingų pomėgių. Ir man taip yra labai gerai.

paragraf 78

Nieko, subręsi ir atrasi savo vietą gyvenime :) Aš irgi anksčiau taip mėčiausi

Iron Tara

Aš visai nesimėtau, vietą jau radau. Ir niekas negali sakyti, kad jei mano 'vieta' nėra krikščioniškasis gyvenimas bei ši religija, reiškiasi aš be vietos.

paragraf 78

Kai žmogus rankiojasi iš įvairių religijų segmentus ir neturi normalios religinės pasaulėžiūros, tai tik parodo religinės brandos stoką. Beje, tai ne mano mintis. Kažkada ją skaičiau religijotyrininko G. Beresnevičiaus darbuose.

Iron Tara

Nežinau kas ką rašė ir kaip  kam kas atrodė, bet aš vadovaujuosi savim, o ne kitų mintim, juolab, jei kalba eina apie religijas  ;)

crystal

Pritariu paragraf78, kad budizmu dažniausiai domimasi dėl to, kad nereikia priverstinai atlikinėti praktikų. Ir šiaip, mada čia su tuo budizmu galima sakyti ;D Mane anksčiau irgi žavėjo rytų kultūra. Bet ne ta tikroji, o galima sakyti ta jau vakarietiškai iškreipta ir patogiai pritaikyta. Na mano požiūriu tai visos religijos turi savų kuriozų. Galima tik atsirinkinėt kas patogu arba dar geriau išvis niekuo neužsiimt ir gyvenime savęs nepriskirinėt jokiai religijai.
Kas dėl žmonių kurie semiasi viso po truputi, tai nemanau, kad čia blogai. Žmogus kažko ieško, atranda, pritaiko sau ir jam asmeniškai tai gerai. Man nesuprantama, kaip žmogaus gyvenime turi būti kažkoks religinis stabilumas. Vienur žmogus randa vienokius atsakymus, kitur kitokius. (aišku jai to jam reikia)

paragraf 78

Kai tikima viskuo po truputį, paprastai netikima niekuo. Tik susikuriamas tikėjimo įvaizdis. Bet toks tikėjimas paprastai niekur neveda.
Man patiko Dalai Lamos mintis šiuo klausimu: tu negali būti pusiau budistas, pusiau krikščionis, pusiau musulmonas, nes tada būsi niekas, bet būdamas tvirtu budistu, ar tvirtu krikščionimi, tu galėsi daug gero pasisemti iš kitų religijų.

eternal.bliss

Šiuo atveju Dalai Lama parodo savo žinių ribotumą ir suvaržymą savosios religijos, kaip jos atstovo ir skelbėjo.
Būnant niekuo tu gali gyventi neįsižeidžiant kuomet kas nors kritikuoja tam tikrus aspektus tam tikrų religijų. Savęs nesutapatini su religija, ir netampi jos aklas atstovas, o sąmoningai žiūri ir klausi kiekvienos ceremonijos būtinumo, loginiu protu. Taip pat atsižvelgi į savo kūno ir psichologijos reikalavimus, kurie parodo kas yra būtent tau geriausia individualiai.

Pasiimimas žinių iš daugelio religijų yra sąmoningo žmogaus ženklas. Toks žmogus gebės pažiūrėti į kiekvieną reiškinį iš skirtingų požiūrių kas jam leis geriau suprasti realybę, lengviau bendrauti su skirtingo požiūrio žmonėmis, bei neisižeisti dėl kritikos ar skirtingų požiūrių.


Aukštyn