Ar žmogus pajėgus pažinti svetimą religiją?

Pradėjo paragraf 78, vasario 21, 2013, 17:29:57

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

a.t.sielis

Vienaip ar kitaip, esate originalus mąstytojas. :)

Citata iš: cs  gruodžio 28, 2016, 12:41:32Reali tik dabartis kurią iki šiol gyvenai, to pasakyti apie praeitį - negalima.
Argi? Juk dabartis irgi neegzistuoja, viskas kas vyksta dabar, tą pačią akimirką tampa praeitimi. Dabartis tai tik ateities virsmas į praeitį. Kur tas dabarties taškas, ar jį kas nors gali pagauti? Kas tada yra realu, arba kas yra realus?

Antras dalykas, jeigu praeitis yra nereali, tada nerealūs yra bet kokie požiūriai, imantys domėn praeities faktus.

Citata iš: cs  gruodžio 28, 2016, 12:41:32Jeigu religinis mokymas neįrodo vizijų tikroviškumo, nėra galimybės į savo bendruomenę pritraukti daugiau narių, automatiškai visi atbaidomi. Netikroviškumas ir iliuziškumas yra baidantys dalykai.
Dažniausiai taip ir yra. Vizijų tikroviškumas yra niekaip neįrodytas. Jeigu tai baidantys dalykai, gal jie ir turi būti tokie?

Citata iš: cs  gruodžio 28, 2016, 12:41:32baidymus galima prarasti nuomones ir pradėti nebetikėti. Kažkada viskas vyksta ištikro, kol nepasidaro naudos išgavimu. Siurbinėjimas ir naudos išgavimas yra natūraliai sukeltas egzekucinis aktas per tyrą tikėjimą.
Sakyčiau, siurbinėjimas ir naudos išgavimas būdingas santykiui tarp apgavikų ir apgautųjų, t.y. tų, kurie nori apgauti, ir tų, kurie nori būti apgauti. Vadinasi, tyro tikėjimo čia nėra. Naivus tikėjimas, nerealus tikėjimas, tikėjimas materialiais dalykais veda į tai. Pvz. kaip ir dabar vyksta, žynių vietoje yra mokslininkai-materialistai-technologijų kūrėjai, o jais tiki tie, kas gauna tariamos naudos iš technologijų (naudos yra, bet ji dalinė, ir su nuostoliais, tuo tarpu vaizduojama, kad nauda yra absoliuti ir aukščiausia). Tyras tikėjimas leidžia tiksliai atmesti apgavikus, ir rasti nemeluojančius, t.y. jeigu religinė sistema yra apgaudinėjanti, joje yra apgavikų, tikėjimas ir tinkamų kriterijų taikymas turi leisti atmesti apgavikiškus procesus ir apgavikus.

cs

Citata iš: a.t.sielis  gruodžio 28, 2016, 12:55:11Dažniausiai taip ir yra. Vizijų tikroviškumas yra niekaip neįrodytas. Jeigu tai baidantys dalykai, gal jie ir turi būti tokie?
Neįrodomas už tikėjimo ribų. Jeigu pasirenkamas betkoks kitas mokymas galima nebeįrodyti nei rojaus, nei pragaro.

Citata iš: a.t.sielis  gruodžio 28, 2016, 12:55:11Kur tas dabarties taškas, ar jį kas nors gali pagauti? Kas tada yra realu, arba kas yra realus?
Turėjau omenyje, praeitis (istorija) gali būti sukurta žmogaus intelektu, tai nevienas ir daugelyje vietų iš pasaulio gali įrodyti. Gali istorija būti sudaryta iš fantastinių momentų ir ekspermentinių nuovokos momentų, mažesnio pasigilinimo, pritempinėjimo jau pažintai informacijai.

Taip sakau dėl to, kad jau senai išsiaiškintas metodas, kaip kuriasi istorija žmogaus intelektu. Tai nereiškia, kad betkokia data - gali būti ištikro reali data. Gali būti tik spėjimas, gali būti susidaryta iš nuomonės, o gal atsitiktinumo tvarka. Vėliau detalės ir aplinkybės irgi gali būti išgalvojamos, pasirenkama scena, aktoriai, vaidmenys (mesijas, pranašas, dievas, apaštalai, angelai, demonai ir t.t.)
Tai iš pradžių teikia susižavėjimą, nes labai pažangiai išrodoma.

Ir aš ne iš materialistų tarpo viską taip vertinu. Taip ištikro vyksta kai išaiškinama istorija.

a.t.sielis

Citata iš: cs  gruodžio 28, 2016, 13:37:09Neįrodomas už tikėjimo ribų. Jeigu pasirenkamas betkoks kitas mokymas galima nebeįrodyti nei rojaus, nei pragaro.
Taip, sakykim, budistui neįrodysi nei rojaus, nei pragaro. Bet tai nekeičia paties rojaus ar pragaro egzistavimo fakto. Tiesiog budistas pasiėmęs metodą, kad "aš tokių dalykų nepriimu", "viską pats patikrinsiu", kaip tam tikros praktikos būtiną sudėtinę dalį. Lygiai taip pat, budistas negali to fakto paneigti. Dar vienas dalykas, kad dalis budistų tiki į tokius dalykus, kaip aukštesnieji Budų lygmenys (kuo ne rojus?).

Citata iš: cs  gruodžio 28, 2016, 13:37:09Taip sakau dėl to, kad jau senai išsiaiškintas metodas, kaip kuriasi istorija žmogaus intelektu. Tai nereiškia, kad betkokia data - gali būti ištikro reali data. Gali būti tik spėjimas, gali būti susidaryta iš nuomonės, o gal atsitiktinumo tvarka. Vėliau detalės ir aplinkybės irgi gali būti išgalvojamos, pasirenkama scena, aktoriai, vaidmenys (mesijas, pranašas, dievas, apaštalai, angelai, demonai ir t.t.)
Tai iš pradžių teikia susižavėjimą, nes labai pažangiai išrodoma.
Viskas teisingai, istorija nėra tikslusis mokslas, o praeitis nėra apčiuopiama ir pačiupinėjama (archeologinius objektus galima apčiuopti ir pačiupinėti, bet jie sudaro be galo mažą dalį praeities vyksmo). Yra paklaidos, pritempinėjimai ir t.t.

Bet jūs savo metodu einate per toli. Vienas dalykas nepilnos ir netikslios detalės, o kitas dalykas - kad atseit istoriškai perduodamos esmės neegzistuoja. Pvz. Lietuvos karalius Mindaugas, arba kunigaikštis Vytautas Didysis. Ne tiek daug detalių galima žinoti apie jų gyvenimą, bet jeigu sakysim, kad jie buvo išgalvoti herojai, arba kad jie nebuvo karalius ar kunigaikštis, tai jau sąmokslo teorija.

Tas pats su pranašais: teigti, kad nežinoma tiksliai viskas - teisinga. Ir akivaizdu - žinoma mažai, kuo toliau į praeitį, tuo mažiau. Bet kad dėl to tvirtinti, kad jie nebuvo pranašai, kad yra išgalvoti, arba kad jie buvo istoriniai asmenys, tik jų kaip pranašų vaidmuo, "pranašiškumas", išgalvotas, - tai jau sąmokslo teorija.

Dar vienas dalykas, kad tokios nuomonės irgi yra istorinė interpretacija, istorinis pasakojimas. Taigi, kuris iš šių dviejų yra mitas: ar kad pranašai realūs, ar kad pranašai nerealūs. Abu dalykai yra pasakojimai apie praeitį, vienas vienoks, kitas kitoks. Kuris yra pritempinėjimas ir istorijos falsifikavimas, mitologizavimas?

Toliau, net ir šiandien youtūbėje galima įsijungti ir matyti filmuojamus pranašus, jų regėjimų metu (žr. Medjugorje). Kas yra pranašas? Tas, kas praneša (žinią nuo garbinamos dievybės). Tokių žmonių ir šiandien yra, netgi jų fiziologinis būvis vizijų metu yra tiriamas (kokie refleksai ir t.t.). Taigi, kodėl jų neturėjo būti praeityje?


cs

Citata iš: a.t.sielis  gruodžio 28, 2016, 14:02:16sąmokslo teorija
Sąmokslo teorijos kyla bet net netaikoma tokiais mažais atvėjais kalbant apie karalius ar kunigaikščius. Gal tau pasirodė, kad viskas bandoma nuslėpti būtent iki tokio lygio, kad pataptu sąmokslo teorija, bet ištikro net to neprireikia. Kam betaikyti kažkokį pasenusį metodą, kiekvienai istorijai dar prikurti savas nuomones?

Istorija unikalus mokslas, kad galima įvykius iterpti, paneigti ar sukeisti datomis. Galima padaryti, kad to nebūta, nors būta. Viskas daug kitaip tikrovėje atvaizduojama. Bet kiek galimybių, matosi ir nevisos jos apie pozityvizmą ir gerą nusiteikimą neklysti.

Citata iš: a.t.sielis  gruodžio 28, 2016, 14:02:16Kas yra pranašas? Tas, kas praneša (žinią nuo garbinamos dievybės). Tokių žmonių ir šiandien yra, netgi jų fiziologinis būvis vizijų metu yra tiriamas (kokie refleksai ir t.t.). Taigi, kodėl jų neturėjo būti praeityje?
Yra pranašų, kurie remiasi konkrečiais faktais (jau atrastais ir įrodytais). Pranašystė neklystama pasidaro tik tuomet, kai sutampa su dalyku į kurį norima kažką naujo įvesti (arba tam pačiam, kuriam ir sutelkia dėmesį). Šiaip nieko naujo nepasakoma, kas jau yra atrasta ir prieš tai atlikta kitoje sferoje. Atkartojimas yra kaip užtikrintas atsakymas ir rūpimi atsakymai yra užtikrinti.

Vaidinimas kaip aprašytas šventame rašte įmanomas, galėjo būti nusamdyti aktoriai, suteikti vaidmenys ir parinkta scena, kol keli žmonės tai suvokė kaip realius dalykus ir pradėjo skleisti žinią. Tačiau jie tą realumą išgyveno, nežinodami, kaip visa vaidyba ar scenarijus iš tiesų sukuriamas. Gal tokiais laikais realus filmas (be kamerų), buvo jau sukurtas, kaip žanras. Gal buvo ekspermentas. Tą patį galima pasakyti ir apie pasaulinį karą: gal irgi filmas buvo, gal ekspermentas.

Iš tikėjimo pusės, tai neatrodo kaip vaidinimas, nes tai tikra ir šventa. Tik tikėjime įžvelgiamas pozityvumas ir noras jog tai būtų tiesa.

a.t.sielis

Citata iš: cs  gruodžio 28, 2016, 14:34:04Gal tokiais laikais realus filmas (be kamerų), buvo jau sukurtas, kaip žanras. Gal buvo ekspermentas. Tą patį galima pasakyti ir apie pasaulinį karą: gal irgi filmas buvo, gal ekspermentas.
Ta prasme? Karas buvo surežisuotas? Kieno?

cs

#185
gruodžio 28, 2016, 15:57:58 Redagavimas: gruodžio 28, 2016, 16:25:29 by cs
Citata iš: a.t.sielis  gruodžio 28, 2016, 14:43:42Ta prasme? Karas buvo surežisuotas? Kieno?
Visi karai be jokių kalbų išvengiami.

a.t.sielis

Tai kokia jūsų teorija? Kas eksperimentuoja, ateiviai?

cs

#187
gruodžio 28, 2016, 16:18:05 Redagavimas: gruodžio 28, 2016, 16:25:51 by cs
Citata iš: a.t.sielis  gruodžio 28, 2016, 16:01:01Tai kokia jūsų teorija? Kas eksperimentuoja, ateiviai?
Bet jeigu yra žmogaus paskirtis taip žvelgiama, kodėl, nebandoma ieškoti kitų pasipriešinimo priemonių. Kodėl neatrandama technologija tam pasipriešinti, o paprasčiausiai žmogus įrankis?


a.t.sielis

o.k., nesupratau iki galo, bet tebūnie. Grįžtu prie temos.

Taigi va, sakoma, kalbos sąvokos arba kultūra formuoja žmogaus mąstymą. Bet pasirodo, lietuviška kalba ir kultūra net 27 proc. krikščionių visai neveikia, nes jiems priimtina reinkarnacija, kuri pagal šią teoriją, turėtų būti visai nepriimtina. Nes krikščioniškoje kultūroje ir terminijoje nėra tokio dalyko. Turėtų būti, nors per galvą mušk, niekaip negalime suprasti, ar priimti tokio dalyko, kaip reinkarnacija, galimybės. O yra atvirkščiai, nors per galvą mušk, niekaip negalime priimti, kad yra tik vienas gyvenimas. :)

Supernatural

Cs, as irgi nesupratau minties destymo, gal davai papunkciui analitiskai matematiskai argumentus surasyk

Supernatural

Citata iš: a.t.sielis  gruodžio 28, 2016, 16:37:46o.k., nesupratau iki galo, bet tebūnie. Grįžtu prie temos.

Taigi va, sakoma, kalbos sąvokos arba kultūra formuoja žmogaus mąstymą. Bet pasirodo, lietuviška kalba ir kultūra net 27 proc. krikščionių visai neveikia, nes jiems priimtina reinkarnacija, kuri pagal šią teoriją, turėtų būti visai nepriimtina. Nes krikščioniškoje kultūroje ir terminijoje nėra tokio dalyko. Turėtų būti, nors per galvą mušk, niekaip negalime suprasti, ar priimti tokio dalyko, kaip reinkarnacija, galimybės. O yra atvirkščiai, nors per galvą mušk, niekaip negalime priimti, kad yra tik vienas gyvenimas. :)
Yra uzuominu,krikscionybe, tai toli grazu ne vien katalikybes atsaka, paziurek pravoslavus, evangelikus, liuronus ir kitus, - visi krikscionys juk, o aiskinimas pas visus skiriasi

cs

Turėjau omenyje, kad viskas taspats, nors ir religijos netos pačios. Nors ir tikima skirtingomis religijomis - ištikus nelaimei, jokia religija nėra geresnė ar pranašesnė. Tada koks skirtumas, kokia ją rinktis, jei tai akivaizdus faktas.

Reinkarnacija yra kaip papildoma galimybė, ją gali rinktis priimti, gali bijant nė nemėginti išbandyti. Viso to pagrindas yra ar religija savyje turėjo tokias galimybes ir buvo plataus galimybių pasirinkimo spektro. Atkreipti dėmesį tenka ir ar religija tai "pasilinksminimo religija", ar "softinimas", kokią prasmę įgauna ištikus bėdai? Visas įvertinimas akivaizdus pavyzdžiui budizme, ištikus bėdai sunku būtų prisiprašyti "pagalbos". Krikščionybėje tas vyksta tiesiogiai. (bent kiek mačiau būdamas jų sudėtyje, prašoma dievo pagalbos - tiesiogiai).

Linas Esu

CitataŠiandien paskaitoje užsimezgė diskusija: ar žmogus pajėgus studijuoti ir pažinti svetimą religiją?
Kodėl ne:
Nes jam nesuvokiamos kitos religijos religinės patirtys, nes jis netiki tuo ką studijuoja
Kodėl taip:
Nors ir nėra tikėjimo, tačiau kaip mokslinę discipliną studijuoti galima

Ką manote jūs?
Viskas priklauso nuo vietinės kultūros , žmonių išsilavinimo lygio .


El

Manau, kad gali, bet tam turėtų praleisti tam tikrą laiką toje šalyje ir/ar tarp žmonių kurie praktikuoja tą religiją. Teorinių žinių manau nepakanka.

Aukštyn