Kodel vaiko atvaizdas mus gasdina?

[Bildukas]

Aš mėgstu atrodyti iššaukiančiai, bet nesu atstumtas visuomenės. Tai darau tik todėl, kad man patinka turėti savitą stilių, išlįsti iš pilkos masės. Ir auskarų esu turėjęs, tik vat kažkaip nebenešioju. Tėvai taip pat normalios psichikos

RoxiO , netaikiau  savo pasisakymo butent tau ir tavo tevams. Jaunysteje mes taip pat norejome issiskirti - augindavom plaukus iki peciu , siudavomes 1,5 m kliosines kelnes. Ir tatuiruodavosi kai kurie.Tiesa pasakius , Lietuvoje neteko labai, labai issidarkiusiu sutikti. O siaip , teko po Pasauli besiblaskant .Kai jaunas zmogus issitatuiruoja veida taip , kad nei gimti tevai negali pazinti , susikala ragus i pakausi , ar iltis  ir isivaizduoja esas Velnias ar tigras , ar varle (ir riaumoja , ar kurkia vietoj kalbos) - ir tokiu teko matyti - labai pradedi abejoti tokio jaunuolio psichika , o ir tevu taip pat , kurie leidzia savo 12-15 m. jaunuoliui(ei) taip save zaloti , bet neiesko psichiatro pagalbos. Teko matyti ir "suni" , kuri ant pavadelio vedziojosi ne ka "prasciau" isrodantis pilietis , o jaunuolis "suo" urzge ant praeiviu ir stengesi jiems ikasti.

[JZZ]

Norint išsiskirti nebūtina turėti AstonMartino. Būtent taip neseniai pasididžiuoti bandė vienas kostiumuotas paauglys, kuris mėgino sulaukti žvilgsnių ir pagyrų. Po nepavykusio bandymo išsiskirti nusivylė, sėdo ir nuvažiavo. 
Jei nori išsiskirti kaimo vietovėje, užtenka atrodyti truputį geriau nei kiti, ar važinėti bent kiek naujesniu nei vietiniai pasatai automobiliu. Mieste brangios mašinos nebenustebintų tiek kaip koks Dodge Ram. 
Pasielk nevyriškai - oi kaip išsiskirsi. Dar gali išsiskirti lipdamas ant scenos ar prieš salą/klasę ką nors pasakydamas (nors daugeliui čia prapuola bet koks noras išiskirti). 

Tikriausiai išsiskyrimo aspektu ir buvo bandoma "atskirti" vaikus nuo nevaikų ir tokiu būdu paaiškinti nepaaiškinamą baimę jiems.
Be to, vaikų bijoma galbūt dar ir dėl kitų priežasčių. Jeigu kas nors gavo su vaikais susijusios neigiamos patirties, gali bijoti rimtų, nebijančių vaikų, nes jiems vaikas, kuris buvo "vaikiškas", neprognozuojamas ir bekrečiantis išdaigas, o dabar tapęs rimtas gali pasirodyti blogą reiškiančiu ženklu: tokie žmonės bijotų dėl savo saugumo dėl vaiko elgesio pasekmių.

Yra ir negalinčių paaiškinti kodėl iš pažiūros nei stiprus, nei kuo grėsmingas vaikas - vis tiek kažkuo atrodo bauginančiai. Baisoka būtų sužinot, kad seniai nugalėto priešo žvilgsniu į tave pažiūrėjo vaikas. Tokiame žvilgsnyje matosi patirtis (bet iš ko vaike patirtis? - iš praeitų gyvenimų? ). Tada matydamas vaiką pastebi, kad čia įprastinis "baisuoklis"/blogėtis žiūrintis pro vaiką.

Vaikas vaizduojamas išblyškęs arba dar labiau sulavonintas/suvaiduoklintas. Žiūrovai bijo vaiduoklių, o prie lavonų nors ir pripratę, bet vaikiško lavono - o dar, be to, gyvo - vaizdą priima išties nejaukiai.

Dėl šių ir kitų priežasčių žiūrovai ne tik bijo filmuose vaizduojamų baisių vaikų... bet ir nuoširdžiai juokiasi kai jie parodijuojami.

[Beelzebub]

Mane zymiai labiau gasdina issidarke paaugliai - su auskarais visose kuno imanomose vietose , skiauterem , grandinem ir t.t. Tokius pamates tiesiog pagalvoju - vargsai , turi psichikos sutrikimu ir jie , ir ju isgimdytojai.

Kaip nemėgstu taip mąstančių žmonių. Pagal tave aš psichikos ligonis, nes mėgstu auskarus. Smagu.

Suprantu, kai tokių žmonių nemėgsta dėl jų elgesio, jei jie perdaug susireikšmina ar pradeda rimtai elgtis kaip psichopatai, bet tai jų išvaizda ne prie ko. Vien iš išvaizdos spręsti kam su galva tvarkoj o kam ne, manau nereikėtų.

[paragraf 78]

Jau krypstame nuo temos, grįžkime prie vaikų.
Vaikai baisūs tuo jog žino savo teises ir jomis naudojasi, o atsakomybės neturi visiškai. Šiandien mačiau kaip paauglių gauja tyčiojosi iš protiškai neįgalaus žmogaus. Baisu buvo ką ir pasakyti, nes visi treninguoti, agresyvūs. Atsakomybės jie nei lašo neturi.
Mano pažįstamos rajone siaučia vaikų gauja. Užpuldinėja žmones. Visi tai žino, o niekas negali įrodyti. Jei kas pasiskundžia policijai, jie kaip vienas tvirtina jog tas piktas dėdė prie jų prisikabino. Dėdė gauna baudą, o jie išeina net nenubausti.
Vaikai iš teisinio taško žiūrint yra nevispročiai, kurie yra nepakaltinami, nes protelis dar nesubrendęs. Tas juose labiausiai ir gąsdina.

[paragraf 78]

Mes vėl nuklydome nuo temos. Siųlau grįžti prie jos.

Mane pavyzdžiui baugina vaikai ten kur jų neturėtų būti. Pvz. filme "Bleiro ragana" buvo, man bent jau, kraupoka scena, kai aktoriai sėdėjo palapinėje, naktį, miške, o aplink girdėjosi vaikų balsai ir kažkas daužė per palapinę.

[Beelzebub]

Jeigu tėvams dzin tai tada tegu žmonės parodo kur tų vaikų vieta.

O tu pabandyk parodyt tokiem vaikam kur jų vieta ir pažiūrėk kas bus.

________________

Mane šiaip kartais realybėje baugina vaikai, nes nežinau ko iš jų tikėtis. Kaikurie mažesni vaikai (kokių 5 metų amžiaus) dar nevisiškai orientuojasi aplinkoj ir kartais nesupranta savo veiksmų, pvz: kankina/užmuša gyvūnus ir nesupranta, jog tai blogai. Turėjau vaikystėje vieną draugę kuri ridendavo savo žiurkėną nuo kalno.

Dar vienas pavyzdys, kada vaikai truputį šiurpina, arba sukelia nepatogią situaciją, nes nežinai ką jiems atsakyt: vieną kart, kai man buvo kokių 15 metų, šiaip neturėjau ką veikt pas močiutę ir išėjau pasisupt ant supynių lauke. Ten netoliese žaidė tokia maža mergaitė (4-6 metų), jos močiutė buvo mano močiutės pažįstama ir kažkaip ten gavosi, kad man teko su ta mergaite truputį pabūt/pašnekėt.
Na kažką ji ten man pasakojo apie lėles ir t.t. ir staiga sugalvojo papasakot man ką ji matė per tv vėlai vakare ar per kažkur kitur, o gal pasakojo kažkas, nepamenu. Tai vat, pradėjo pasakot man apie seksą, viską detaliai ką ji matė, kas kur ką ir kaip darė ir t.t., ir dar taip vaikiškai. Aš tai nežinojau ar verkt ar juoktis, bet kažkaip nesinorėjo toliau klausyt, tai bandžiau keist temą. Tada ji pradėjo pasakot man kaip čia kažkur netoliese kažkokie žmonės bučiavosi, graibėsi ir t.t. ir ji juos stebėjo, o po to priėjo prie jų, daugiau nebepamenu ką pasakojo, bet esmė tame, kad vaikai kartais "šiurpina" savo atvirumu ir smalsumu ir netgi žiaurumu retkarčiais. Bei supratimo trūkumu.

Ai jo, prieš tai dar ėjom pasivaikščioti su ta mergaite po kiemą, aš pradėjau eiti link kažkokių aukštesnių žolių, o ji ėjo man iš paskos. Staiga beeinant priešais save pamačiau nudvėsusį ir jau su musėm aplinkui katiną. Taip ir sustingau vietoj, nes nežinojau ko tikėtis, jei ta mergaitė pamatys tokį vaizdą. O ji už manęs buvo ir kadangi aš sustojau sako: kas ten yra? Sakau: neik čia, einam atgal. Bet ji prasibrovė pro mane, pamatė tą katiną ir sako: ooo, katinėlis. Ir jau siekė ranka jį paliest, man net bloga pasidarė, nes ji nesuprato, kad jis negyvas, bet staiga pamatė, kad jis jau dead... Tai pradėjo verkt ir aš susinepatoginau, nes kažkaip nežinojau ką sakyt. Štai jums ir siaubo istorija realybėje.

[advena]

Tokių atvejų yra tūkstančiai. labai svarbi yra vaiko vaikystė, nes tada formuojasi jo charakteris, mąstysena... Berniukai žaidžia su žaisliniais šautuvais, mašinėlėmis- tai išvysto grubumą. Mergaitės žaidžia su lėlėmis, tai nulemia jų švelnumą. Visiems vaikams turi būti taikomos fizinės bausmės už neklausymą, nes kitaip jie nesupras ką daro negerai. Vaiko šiais laikais apsaugoti nebeįmanoma, patys matote koks pasaulis yra žiaurus. Atleiskit, bet nekenčiu žmonių už tai, kad skirdami gėrį nuo blogio jie neatsispiria pagundoms ir elgiasi blogai. Galvojate, kad vieni jūs šlykštitės žmonėmis? Visi mato, bet nė vienas nesiima veiksmų. Ankščiau ar vėliau žmonijai ateis galas, bent jau blogiui tai tikrai.

[paragraf 78]

Na manau diskusija vėl nusivažiavo į lankas. Grįžkime prie temos. O tema: Kodel vaiko atvaizdas mus gasdina?
Tai gi kodėl kine vaizduojami vaikai turėtų gąsdinti?

[Benamis]

Off-topikas apie vaiku bausmes perkeltas cia: http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=935

[crystal]

Paprastai siaubo filmuose mazi vaikai atrodo labai rimti, protingi, neturintis jokio vaikisko naivumo. Tokiu vaiku realiai gyvenime nebuna (arba bent jau as nesutikau tokiu).  Kai pvz filme (tarkim "Lemties zenklas 666") vaikas i suaugusi pasiziuri rimtu, piktu zvilgsniu, tai kazkaip nejaukiai ir neiprastai atrodo. Dazniausiai tokios veido mimikos gali tiketis is suaugusio, o ne is mazo vaiko. Tada ir pagalvoji, kad kazkas cia ne taip, butent tai ir siurpina (neskaitant visos kitos siaubo filmuose sukuriamos atmosferos  )

[Benamis]

Geras atsakymas Nuo manes 'motyvacinis pliusiukas'

[Master]

Aš ilgai mąsčiau apie tai. Nes galvojau, kas būtų, jeigu būtų ir kaip reikėtu į tokią situacija reaguoti. (Piktas vaikas žvelgia į tave kraujo ištroškusiomis akimis). Iš tikro perskaičiau " Kukurūzų vaikai " novelę ir savaitę jaučiausi blogai. Pirmą naktį negalėjau užmigti, antra dieną jutau neigiamas savo emocijas ir vis mąsčiau apie tai, analizavau ir galvojau.
Manau,  kad labiausiai gązdina tas faktas, kad mūsų ir vaikų pasaulis yra kitoks. Jie aplinka suvokia visiškai kitaip nei mes. Tas atotrūkis.. Vaikas mums kartais gali tapti ateiviu. Gražu kai jis pasakoja kaip krokodilas su kepure,kuris ateina kas nakt ir palieka šviežio pudingo po pagalve, bet jeigu pradedama užsiminti apie tai, kas mums yra neigiami dalykai, taipogi nesuvokiami, tai mus sutrikdo.
Taip pat vaikai yra reiklus (nekalbu apie visai mažus vaikus), bet va, 6-ečiai, kuriems jau turėtu būti išugdyta šiokia tokia atsakomybė ir altruizmas kartais iš aplinkos reikalauja žymiai daugiau . Situacija- Noriu katino. (blogas auklėjimas) Vaikas nežino žodžio ne ir jį per prievarta paema, niurkdo. Tai sukelia katinui kančias. O mūsų pasąmonėje užsifiksuoja pasišlykstėjimas vaiko reiklumu, kuris kelia kančią. Tai priveda prie fantazijų kai vaikas panorsta ko nors dar žiauresnio, kas sukelia didesnes kančias.
Bet šeip ta baimė vaikams kyla iš prastų tevų psichologijos žinių. Geras auklėjimas retai suteiks prastus rezultatus.

[la.benas]

Na, vaikai yra vaikai, ir jie elgiasi vaikiškai. Jie neturi didelių problemų, ir apskritai, gyveną linksmą, vaikišką gyvenimą (nekalbam apie likimo ar tėvų nuskriaustus vaikus). Bet jeigu vaikas pradeda kalbėti apie kažką baisiai rimto, ar net keisto, tai iškarto pradeda atrodyti, kad yra kažkas negerai. Kad ir siaubo filmuose. Jei maniakas būtų raumeningas vyras su barzda, o ne mažas išbalęs berniukas, taip baisu nebūtų. Kodėl? Nes toks elgesys vaikams nėra įprastas, ir vien tas neįprastumas prideda daug baisumo. Pripažinkit, 90 proc. (ar kažkas panašaus) pasaulio žudikų ir nusikaltėlių yra pilnamečiai, o ne maži, keistai atrodantys vaikai.