Mūsų Kūryba

[Lucas]

Dvimetrinis skaudamas pirštas ir nuolatiniai įvairių tarnybų vizitai dėl Regimanto dingimo siaubingai išvargino Petrauską. Pamiršo jis ir keistąjį namą.

Ir štai dar vieną varginančią darbo dieną, Petrauskui pamažu bestumant priekyje savęs vokiškajį vežimėlį vienas iš kolegų pranešė apie keistai išsipuošusio svarbaus svečio atvykimą. Petrauskas, neturėdamas jokio noro vaidinti mandagaus priėmimo formalumus, liepė kolegai tiesiog įleisti svečią vidun, kad susitiktų čia pat - koridoriuje.

- Laba diena. - užėjęs prabilo aukštas trumpaplaukis blyškaus veido svečias sodriu balsu. Kiek nustebęs peržvelgė dvimetrinį Petrausko pirštą, palinksėjo galvą ir tęsė - Aš Valerijonas Sercas. O jūs, įtariu, gerbamas Anatolijus Petrauskas.
- Eikite prie reikalo. - piktai sumurmėjo Petrauskas.
- Taip, žinoma. Noriu jus - genialų patyrusį specialistą - pakviesti išspręsti sudėtingo...
- Nedomina! - atrėžė Petrauskas. Bet čia svečias metė stiprų jauką Petrauskui:
- Parodysiu jums namą iš dienoraščio...
Svečias sąmoningai padarė pauzę, stebėdamas Petrausko reakciją. Pastarasis nustebo, pasimetė dėl svečio žinių apie namą, o svečias tęsė:
- ... ir pasirūpinsiu, kad mūsų specialistas, didžiai gerbiamas daktaras Spaces, pasirūpintų jūsų pirštu. Detales galėsime aptarti pakeliui. Sutinkate?
Petrauskas pritardamas linktelėjo galvą. Valerijonas apsidairė, koridoriuje nieko daugiau nebuvo. Tuomet išsitraukė iš kišenės kažkokį tarytum mobilųjį telefoną ir surinko numerį...

Anatolijus Petrauskas pamatė esąs valtyje. Šalia sėdėjo Valerijonas, o irklavo žvejys, atsisėdęs ant per valties vidurį ištiesto dvimetrinio piršto.
- A, pabudote. - tarė Valerijonas ir ranka parodė į tolstantį krantą - Štai ten namas iš dienoraščio. Norėjote pamatyti.
- Kas įvyko? - paklausė Petrauskas.
- Mums vos tik pradėjus kelionę užmigote, nenorėjau žadinti.
Įsiterpė žvejys:
- Vežimą palikome kontinente. Kol įkėlėm tave su tuo pirštu, daktarėli, ojojoj...
- Kur plaukiame? - paklausė Petrauskas žvejo.
- Į salas.

Neilgai trukus valtis priplaukė smėlėtą vienos salos krantą. Krante atvykėlius pasitiko būrys žmonių ryškespalvėm oranžinėm liemenėm - kaip kelininkai. Šie, vadovaujami ūsuoto besikeikiančio vyro, vargais negalais perkėlė niurzgantį ant nerangių darbininkų ir dejuojantį Petrauską į pailgą vežimą, prikabintą prie džipo, prikišo po pirštu visokių pagalvių.

Po trumpos kelionės vežime, Petrauską įvežė į aikštelę, supamą įvairių namų ir vėl vargais negalais nešė į vieną iš namų. Petrauską įnešė į koridorių kurio gale buvo dvejos durys, vienos storo metalo, kitos paprastos, medinės. "Bunkeris 332" - bylojo užrašas ant metalinių durų. "Gyd. Anatolijus Petrauskas" - ant medinių. Brigadierius komandavo:
- Kairėn, kairėn, neškit, po velnių!
- Viršininke!
- Kas?
- A paskui pra bunkerį grįžti nebus greičiau iki kosmadruomą?
- Aha. Tik lochai nenuveikit į veidrodį!
- Nenuveisim viršininke!
Petrauską pasodino prie apdulkėjusio stalo, ant švaraus minkšto krėslo, pirštą atsargiai paguldė prie prineštos sofos. Nešėjai su brigadierium išėjo. Petrauskas peržvelgė bylą ant stalo - Дима Dmowski - tokia "paciento" vardas pavardė. Nespėjo Petrauskas jos atversti, įėjo Spaces.
- O! Iškart jau dirbate, Anatolijau?
- Kas jūs?
- Daktaras Spaces. Atvykau dėl padažnėjusių himarojaus atvejų. Na ir dėl tokių, kaip jūsų, bėdų... žinoma.
Spaces pasidėjo portfelį ant sofos šalia piršto, užsimovė gumines pirštinaites ir išsiėmė iš portfelio buteliuką "Gelomertol Forte". Atsukęs buteliuką ištraukė nykščio dydžio kapsulę ir įvyniojo į suglamžytą mažą knygutę.
- Nustebtumėt, kiek ligų gydoma Gelomertoliu! Tiesa, specialiu, pagal užsakymą. Ir reikia suderinti su reikiama konstitucija. Nesumaišyti čekų su slovakais. Arba belgų su olandais. Nagi! Maukitės kelnes!
Petrauskas nustebo:
- Ką? Kodėl?
Spaces pamojavo knygutėję suvyniota kapsule:
- Gydysime jūsų pirštą...

[SPACE]

Ten gerai, kad buvo 霊, atrodė kaip 8m. japonų berniukas, apsisukęs vis bėgdavo, bet toj vietoj, kur pradingdavo, buvo galima rasti naujų praėjimų bunkeryje.
Gyd. Petrauskio kabinete po dešine buvo pravira spinta, pilna IBM duomenų apie 1907m. Rusijos gyventojų surašymą, kai kurios perfokortos buvo iškritusios ant grindų.
Petrauskis išsitraukė Flor de Oliva Robusto Natural cigarą.
- Ar ne geriau Cuesta Rey Centenario No. 11 prie tokio drėgnumo?
- Oro cirkuliacija gera, tai nieko tokio.
Pažiūrėjus iš arčiau, ant Dmowski bylos buvo: cephalgia toxica, Behandlung: electuarium. Taip pat neryškiai matėsi data: pagal Era of Contracts buvo A.M. 5694, bet buvo pažymėta C.E. 1934.
- 10-as atvejis saloje. совпадение? недумаю.
- Sunkūs laikai. Išpūtė burbulą.
Petrauskis linktelėjo, žiūrėdamas į savo pirštą.
 

[Creative]

Psichiatrinės vadovai nusprendė užgniaužti kilusį incidentą galutinai ir nepalikti jokių pėdsakų: visiems pacientams suleido dozę visam laikui visiškai atjungiančia smegenys ir pacientai po to laiko virto maišais kaulų ir mėsos, kuriuos išvežė į tam tikrą vietą, kad daryti ant jų bandymus ir toliau nuo akių. Jie tapo visiškai neveiksnus ir nebekėlė jokių problemų.

O pačią įstaigą reformavo į sanatoriją. Uždarymas būtų sukėlęs nereikalingų klausymų.


The End


R.I.P. visi gyventojai.

[Creative]

Trumpas pratęsimas:

Po 10 metų Regimantą rado jo naujo namo daržinės pavėsinėje, kaip įtariama, nusišovusi.

Kaimynai apie ji kalbėjo, kad buvo tvarkingas, uždaro būdo, nes atrodydavo kartais buvo apėmusios jį kažkokios jo mintis ir idėjos, mat naujas jo gyvenimas buvo kaip atsiskyrėlio - išradėjo (dažnai meistravo savo daržinėje vis kažką).  Kaimynai taip jį ir apibūdindavo "pasiklydęs savo mintyse".

Į šūvio garsą atskubėjo artimiausi kaimynai ir rado tik jį ir ginklą jo rankoje, abu gulėjo ant žemės.

Policija atpažino Regimantą, nors ir buvo pasikeitęs pavardę, bei pasisavino visus jo išradimus ir brėžinius.

R.I.P. Regimantai

[elteide]

  negera negraži pabaiga..perrašyk ..ok 

[Creative]

Parašyk pati   

[elteide]

o buvo visgi taip>>>>
Visai netikėtai, kai mažiausiai to tikėjais, kaip vagis kad nakty, atėjo debesyse Jėzus ir paėmė kvantiniu poslinkiu bei šuoliu taurius potencialius  žmones , tame tarpe ir Regimantą į dangaus karalystę su daug vaivorykščių , gėlais smaragdiniais kriokliais, pasakiškais gėlynais , aukso takais ir varteliais, špokais čiulbonėliais , kur medaus daugybė ir tt ...pasakosi nenupasakosi, reik pamatyt ...

oij kiek daug buvo (ir nesibaigia)  džiaugsmo, šviesos, hormonijos, peace ir Meilės ... forever and ever , amen !!!

[Creative]

Aš pasuoju prieš jūsų išradingumą.

Po "Jezaus" apsireiškimo žemėje liko tik murzinieji ir prasidėjo jų tarpusavio skerdynės. Apocalipsė mūsų pasauliui.

Kažkur jau girdėtas scenarijus.


P.s.: visi kūdikiai gimsta taurus.


O paskui Jezus griebsies už galvos ir sakys: "Ką aš padariau, tiek sielų praradau ir viskas savo rankomis."

[Creative]

Prtirukom pasakoje romantikos, tai štai ji:


Iš Regimanto užrašų:

Tenais sutikau stulbinančio grožio moterį ir ji pastebėjo mane. Mes bendravom ilgai, įvairiai.
Deja negalėsim daugiau susitikti - toks buvo įsakymas, kurį privalėjau vykdyti.
Dabar esant žemėje vis bandau sugalvoti ką nors iš man duotų žinių, kad vėl su ja susitikčiau, kad pasiekčiau ją ir vėl prisiliesčiau.
Šiandien vėl nieko nesigavo. Bandysiu dar kartą.

[elteide]

kas bando , nepasiduoda tam pasiseka
....
o Jėzus viską supranta, žino ir moka, jam nereiks griebtis už galvos ...

[Creative]

Regimantas negalėjo gyventi su tą mintimi ką jie su juo padarė. Jis jau nebebuvo žmogus, bet ir nebuvo jais, jis buvo tik jų kūrinys, kažkas tarpinio tarp žmogaus ir jų. Dar gyveno kai buvo ji šalia. O dabar jis mestas vienas vykdyti jų valią, atgal grąžintas į Žemę, jis stengėsi kaip galėdamas, bet jis jau nebebuvo toks kaip anksčiau, nebepriklausė jau nei Žemėi, nei kosmosui, ar kitai planetai. Jis tapo svetimu visiems. Svetimas savame krašte, svetimas ir visur kitur. Tai buvo sunki jo našta.

Tai buvo paslėptas jų planas:
1.) Suabejoti savu kraštu.
2.) Suabejoti kitais.
3.) Galiausiai suabejoti pačiu savimi ir tai būtų buvęs galas.

Regimantas laikėsi kiek tik galėjo.

Regimantas jau seniai galvojo kad tai tik lengvatikių paistalai ir paskutinė viltis ir saulės spindulėlis jų gyvenime, kad ateis kažkas ir juos visus išgelbės. Ar tai būtų ateiviai ar Dievo pasiuntiniai, visi iš to pačio piršto laužti. Jei ir padarys tvarką tai tik savo ir nebeliks tai kas primintų apie buvusią kažkada čia žemėje tokią civilizaciją. Bus bet kitokia. Greičiausiai nepaliks nieko kas primintų žmogui apie žmogų (kam jei jų neliks o jiems tai nereikalinga), nors gal paliks kažką kaip muziejinę vertybę, kurios greičiausiai niekam ir nereikės, tik pasigrožėti. Bet greičiausiai žemėje neliks nieko kas būtų žmogiška.

Kiekvienas atsidūręs užribyje sužinos tiesą apie "Jezų", o tiesa tik viena.

Regimanto paskutiniai žodžiai jo užrašuose:
"Dieve, saugok mano sielą."

[Creative]

Prieš paskutinis Regimanto užrašas:

Radau jos raštelį, jame parašyta, kad tarp mūsų viskas baigta ir nieko niekada nebuvo, tai buvo tik privaloma vaidyba, kad bent už kažko laikyčiausi ir svetimoje teritorijoje nepaskęsčiau, nes jiems buvau reikalingas gyvas ir sveikas. Buvo viskas surežisuota.

[Creative]

___________  Po kelių metų  ___________


- Aš atnešiau tau jo užrašus, - pasakė dr. Aivaras Trenauskas, kuris buvo mechanikos inžinerijos specialistas.
- Labai gerai, duok čia. Tuoj pažiūrėsim, - atsakė jo kolega dr. Liutauras Kelys, fizikos mokslų daktaras. -  Įdomu ar paliko jis nors kažką užrašuose, nes kaip matai brėžiniai nėra užbaigti.

Praėjus keliems metams po Regimanto žūties, buvo suburta mokslininkų komanda, ištirti jo brėžinius ir rasti bent menkiausią dalelę, kurią galima būtų sukurti ir panaudoti pasaulyje. Šiuo metu jie žiūri į brėžinį ir numano kas jame pavaizduota - tai gravitacinis ir antigravitacinis mechanizmai. Pavartę užrašus, jie rado tinkamą užrašą: "Paleidimas įmanomas tik lauko sąlygomis. Veikimo spindulis 10 metrų, tokiu atstumu neturi būti nieko gyvo šalia įtaiso. Norint, kad įtaisas veiktų ir galėtų žmogus jame tilpti reikia atitinkamai padidinti įtaiso dydį, pridėti valdymo patalpą ir padidinti prieinamumo atstumą. Kaip atrodytų piloto vieta, aprašiau anksčiau. Geriausia padaryti kol kas su nuotolinių valdymų, vėliau teks prisėsti prie kabinos tai sunkiau, bet įmanoma."

- Taip, reiškia čia yra gravitacinis mechanizmas. - pasakė dr. Kelys.- o čia tada amžino veikimo variklis, apie kurį jis rašė kituose užrašuose, kuriuos buvai atnešęs.
- Sakyk ar įmanomas apskritai šių projektų įgyvendinimas?
- Šiuo metu dar sunku pasakyti, bet skaičiavimai rodo, kad jis pritrūko labai mažai ir būtų gavęs tikslų atsakymą. Ir tas atsakymas, aš dabar matau, būtų teigiamas, tereikia pakeisti vat čia skaičiūką, - pabaksnojo pirštų į brėžinį dr. Liutauras, pasilenkė prie popieriaus pasiėmęs rašymo priemonę ir ėmėsi brėžinių ir skaičiavimų.

Po kelių dienų skaičiavimai buvo baigti. Pagal juos įtaisai turėtų veikti tinkamai. Tai būtų protraukis transporto ir energetikos srityse.

[SPACE]

- O kur viso bunkerio žemėlapis?
- Ten visas cechas užmūrytas, reikia eiti į elevatorių, aukštyn, žemyn, aukštyn ir po kaire.
- Höhenkreislibelle.
- Be to, tam koridoriuj vaikšto nimirėliai.