Anomalija.lt

Pastebejau kad tam tikru pastangu deka mintimis galima pakeisti zmoniu mintis priversti juos galvoti apie tai ka tu galvoji ar netgi kaip galvoji pats..... bet is tikruju kas mane domina, noreciau suzinoti ar zmoniu mintis galima sujungti i viena visuma ir jas panaudoti tarkim rasant kontrolini?

Taip, Indigo, tu tai gali. jei tu ištiesų tai kas sakai esąs tai be abejonės ir yra tavo talentas.

Tai kad žmonių įdėjos/mintys ir taip plūduriuoja aplink, tik spėk gaudyt. Nieko jungti nereikia, nes jos ir taip  bendroj erdvėje yra.

taip bet kaikurie zmones pastebejau moka pamatyti is kur ta mintis atkeliavo

Telepatija sakyciau tai yra

Geriausia tai nepasigauti pačiam jokių neigiamų minčių, tai kas nekyla iš meilės, kyla iš baimės, tik šios dvi ir egzistuoja, o visa kita išsišakoja iš to. Geriausia iš vis nepriimti jokių minčių, o joms ateinant nuvyti per daugiausia 1-os sekundės laikotarpį, geriausia būna kai 1/4 sekundės dalį. Kai pats nepasigauni jokių minčių, tada ir aplinkiniai neatspindi tavo sąmonės, taip gali lengvai ir kitus "kontroliuot", žinoma kabutėse kontroliuoti, nes kai peršoki visas ateinančias mintis, automatiškai peršoki ir tam tikras paraleles susijusias su tom mintim. Pvz. pasigavęs neigiamą minty, ar tai būtų baimė, stresas ir panašiai tu automatiškai įšoksi į paralelę, kur ir aplinka ir aplinkiniai tai atspindės, kas yra tavo viduje, o kai to nėra, tada didesnė laisva valia "kontroliuoti" aplinką.

Citata iš: Dvidešimt Trys  balandžio 28, 2016, 19:18:26Geriausia iš vis nepriimti jokių minčių, o joms ateinant nuvyti per daugiausia 1-os sekundės laikotarpį, geriausia būna kai 1/4 sekundės dalį.

Nori pasakyti, kad gyveni be blogų minčių? :D

Citata iš: Dvidešimt Trys  balandžio 28, 2016, 19:18:26tai kas nekyla iš meilės, kyla iš baimės, tik šios dvi ir egzistuoja

Čia iš šitos Jim'o Carrey kalbos, ane? :)

Visažinis, dabar taip, o iš pradžių kai mokaisi jas kontroliuoti, jų padaugėje ir paintensyvėja, o mano individualiu atveju dar dėl tam tikro dalyko, kuris prisideda ir neminėsiu šitoj temoj, tai negatyvių minčių gan žemo lygio padaugėjo iki daugybės kartų ir ant kiekvieno žingsnio, bet jau tokių nesąmoningų, kad žinai jos ne tavo, tai tuomet žaidimas viską trint lauk, bet labai įkyrėja, kai diena iš dienos ir išvien, bet kai nepasiduodi, persilauži ir galiausiai nebelieka.

TinSoldier, ne, iš Gregg Braden - The Divine Matrix, o šiaip tai visur dabar pilna info būtent apie tai, bet lengva ir pačiam susivokti. Peržiūrėjau/perklausiau tą video, nuostabi kalba. :)

Berniukai, dar apie 1930 -tuosius metus, kada amerikiečiai kūrė kibernetikos mokslo pagrindus atliko labai daug bandymų su sąmonėmis tiek žmonių ir tiek gyvūnų. Pasidomėję, rasite labai įdomių dalykų. Na, o kas link minčių - ta energija lekia į egregorus ir ten gyvena. Išmokite jais naudotis, ir visas ten sukauptas turtas bus jūsų. Bet tam, kad įgautumėt bent pradžiamokslio elementarias žinias, susiarkite knygeles Transerfingas, yra pirmos penkios knygos, penkios pakopos. Pasiskaitykite, ten tiesa egregoras vadinamas švytuokle, nes taip norėjosi knygos autoriui išsiskirti iš kitų. Tai pradėkite nuo pradmenų ir tada ženkite toliau.

Sujungti mintis ar gauti prieigą prie kitų turimos informacijos?
Sujungti mintis yra tik vienas būdas:bendras tikslas.Bendras siekis sinchronizuoja,geriausias to įrodymas-masinė psichozė.Yra tik vienas sunkumas:tuo siekiu reikia kitus užkrėsti.
O prieigą prie kitų turimos informacijos turime visi iš prigimties,tik šito sugebėjimo netobulinam ir kai su juo susiduriam,gautas žinias dažniausiai priskiriam sau,nesuprasdami,kas tikrasis jų šaltinis.
Šimtosios bezdžionės fenomenas plačiai tyrinėtas.Kai žinančių kokią nors specifinę informaciją skaičius pasiekia "kritinę masę"(10 procentų populiacijos)-kiti populiacijos individai ją kol kas nepaaiškinamu būdu sužino tarsi savaime.Ir lengvai priima net tada,jei ta informacija radikaliai keičia pasaulėžiūrą.
Asmeniškai aš manau,jog tai pats akivaizdžiausias telepatijos įrodymas.Visi esame tampriai susieti informaciniais ryšiais ir iš esmės esame vienas organizmas.

Citata iš: xsistemax  lapkričio 12, 2016, 21:37:05kiti populiacijos individai ją kol kas nepaaiškinamu būdu sužino tarsi savaime.

Tai tipo pasitrines prie univero as savaime suzinosiu, ka mokosi vargsai studentai (univero populiacija), neskamba labai itikinamai... paprastai, kas nesimoko tas ir nezino nieko...

@xsistemax Jeigu manai, kad kiti ištavęs sužino informaciją, tai tu ne vienas toks. Tik išpasakoti savo patyrimus negerai, nebent manai, kad tai niekais nekeičia kitų požiūrio. Tos žinios, kurios pas kiekvieną dabar ateina yra numatoma žmogaus evoliucijos dalis ir aš pilnai tikiu kad kažkas vyksta, tik žmogaus sąmone tai sunkiai "virškinama".

Todėl to nepastebėti neįmanoma, sustabdyti irgi sunku. Nežinome patys su kuo susidūrę.

@kiskis ,tą informaciją turi žinoti 10 procentų VISOS populiacijos,t.y. žmonijos.Keli universiteto studentai tokio procento nesudaro.Atstumas irgi nesvarbus faktorius,nes neturi jokios įtakos.
@cs,jei tai vyktų tik su žmonėmis-tada gal tu ir teisus.Bet reiškinys stebimas ir tarp kitų gyvybės formų.Todėl manau,jog tai nėra evoliucija.Greičiausiai tai susiję su kvantų poromis.

Psichikos gali būti surištos per sąmonę ir pasąmonę, todėl įmanomos dviejų rūšių telepatijos. Kalbant apie telepatiją dažniausiai įsivaizduojama fenomenologinis gebėjimas, turintis savo telepatinį sensoriumą (t-sensoriumą).

Telepatijos įmanomos kaip elitinis ir kaip kolektyvinis reiškinys. Elitinis, kai šis gebėjimas yra pranašumo pagrindas ir naudojamas kaip ginklas. Kolektyvinis yra ryšio priemonė. Bet kolektyvinė sąmonė tik atrodo, kaip didelis šuolis, nes žmonės nepatyrę, ką tai iš tikro reiškia. Kolektyvinė sąmonė yra pragaras. Todėl dauguma svajoja telepatija naudotis kaip ginklu ir pranašumu, kai pats turi, o kiti neturi. Tai ypač būdinga technologinei telepatijai.

Ginklo esmė ta, kad iš sąmonės pašalinamas telepatinis bendrapasaulis ir tik perduodama bei paimama informacija, tačiau tu nematai siuntėjo, esi aklas todėl labai lengvai pažeidžiamas ir sunaikinamas.

Visi nori valdyti telepatiją, tačiau nenori būti telepatijos veikiami. Kaip ir kūnų pasaulyje, telepatiniame pasaulyje vykdomi nusikaltimai ir niekas nenorėtų būti tų nusikaltimų aukomis.

Be tikros telepatijos, lengvai panaudojama analitinės empatijos sistema, kuri išrenka ir įrėmina į kontekstą mintį, kuri yra ne kas kita kaip juslinis ir kalbinis morfizmas įtrauktas į  kognityvinę žievę, kuri kuria savo rūšies gnostinį juslumą.

Citata iš: xsistemax  lapkričio 13, 2016, 08:05:56tą informaciją turi žinoti 10 procentų VISOS populiacijos,t.y. žmonijos.Keli universiteto studentai tokio procento nesudaro.Atstumas irgi nesvarbus faktorius,nes neturi jokios įtakos.

Pavyzdziuj 10 % tikrai moka anglu kalba , o as nemoku??? Arba 10 % tikrai moka pradine matematika, bet  kas nelanke mokyklos tie tikrai nemoka??? Neveikia tavo teorija :( .

@xsistemax tai vyksta tarp daug žmonių ir procentais nežinoma kiek. Visos likusios gyvybės formos tai kursto suvokti ar prisiminti tam tikrus prisiminimus. Dėl tam tikrų žmogaus ypatybiu, žmogus atpažįsta ir moka sutapatinti tam tikrus daiktus su jam jau giliai žinomais. To ko jis išmoksta dar ankstyvajame amžiuje, netgi jei yra necivilizuotas gali sužinoti kaip veikia sąmonė ištikro.Tai yra paprasta. Kad jis įsidemi skirtingų rūšių formas ir principus labai lengvai - tiesa. Kaskart juos prisimenant pradeda grįžti jam jau kažkur girdėta informacija. Todėl, reikšmė atsiranda vos įsidėmint tas naujas formas, samonė užskaito kaip tų pačių prisiminmū aukštesnes formas. Tas dėsnis, kuris čia apkalbamas yra panašus kaip atsiminimų panaudojimas kitiems tikslams, vis aukštesniems. Pulti žemai, per tai, ne išimis. Panašus ideologinis principas taikytinas kompiuteryje. Pagal tam tikras ikonas ar pavaeikslėlius žmogus vis greičiau ima suvokti kokią tos ikonos ar formos naudą duoda. Ir prie jų pripranta. Nors tai kažkieno išmislu kišama informacija, nepateikianti alternatyvų. To pasekoje žmogus išmokimas nesirinkti. Siekiama, kad žmogus priprastų ir susitaikytų su variantų nebuvimu ir stygiu.

Noriu pasakyti, kad dėmesys yra sukaupiamas ties tam tikra jo minčių sfera, kuri sutampa su visuotinai nagrinėjama ir populiaria tuometu. Todėl imtasi to, kad priverstinai bandoma pateikti tam tikrus populiarius tuometinius dalykus, kad žmogui nebereikėtų aiškintis pačiam. Taip informacijos stygius bandomas "pašluoti po kilimu".

Gali tai pasirodyti gan keista ir neįprasta, tačiau demaskuosiu. Tai nėra nei šimtosios bezdžionės efektas, nei telepatija. Tėra pasenusi tendencija kontroliuoti kiekvieną žmogų ir tai lengviausia padaryti per atsiminimus.

Jei lengvai betkuris ims tikėti, kad jis būtent tas, kuris nori sukelti pasaulio pabaigą (ar netgi jau bandė sukelti), kad jis tas žmogus, kuris kažką padarė, nusikalto, išgirdo netaip, todėl kaip pasekmes mato kaip visuotiną reiškinį, padarinį. Jis tada nieko nesuprato ir drįsčiau teigti klaidingai suprato. Keisčiausia tai, kad jis to nori ir priima noriai. Sau noriai prisiima kaltę už nepadarytus dalykus.

Todėl @xsistemax valdyti ir nepasakyti neprotinga, nebent darytum, kiek ir norėtum, kad žmogus būtų įtakos sferoje.

Prisiminimai man ir visiems ilgai veikė, kol nustojo. Ir telepatija dingo.

Siūlau aiškintis pačiam žmogui, kas negerai. Aš pasakau, kas man negerai ir nebekelia džiūgavimo. O teorijų bus dar visokių, kurios privers pulti žemai.

Veikia.Matematiniai pradmenys žinomi net Afrikos pigmėjams,nors jie niekada nieko nematė be džiunglių tankmės.O bendravimas fonetiniais simboliais (kalba)būdingas visiems homo padermės atstovams.Jame svarbu ne tai,kokia kalba kalbama,bet pats komunikavimo būdas.
Šimtosios bezdžionės fenomenas veikia maždaug taip:kažkas sugalvoja,kad vyšnių apsaugai nuo varnėnų turėtų padėti vyšnioje pakabinto kompaktinio disko blykčiojimas saulėje.Iš pradžių metodas veikia puikiai,bet ilgainiui atsiranda drąsių varnėnų,kurie nustoja bijoti.Bailesnieji stebi ir po truputį kai kurie irgi įsidrąsina.Procesas vyksta gana lėtai,kol nebijančių kompakto skaičius nepasiekia 10 procentų.
Tada viskas vyksta lavinos principu.Visi varnėnai visame pasaulyje akimirksniu nustoja bijoti.Net tie,kurie neturėjo jokių,kontaktų su grupe,kuri išdrąsėjo.net tie,kurie niekada nematė disko.
Tas pats vyksta su visomis rūšimis visame pasaulyje.Ir su žmonėmis.

Citata iš: xsistemax  lapkričio 13, 2016, 15:03:25O bendravimas fonetiniais simboliais (kalba)būdingas visiems homo padermės atstovams.Jame svarbu ne tai,kokia kalba kalbama,bet pats komunikavimo būdas.

Maugliai nekalba.

Citata iš: xsistemax  lapkričio 13, 2016, 15:03:25Veikia.Matematiniai pradmenys žinomi net Afrikos pigmėjams

Bet dvejatukininkams nelabai. Visdelto neveikia.

@xsistemax Diskas niekada neprisikabina pats prie medžio jei kažkas neužkabina sugalvojus kad taip pritinka. Todėl nesiskaitys, kad ši situacija sukelta natūraliai.

Dėl to buvo ekspermentuota (iš dangaus siekiama pamatyti žmonių reakcijas ir minas kai kažkas nutinka tragiška). Dabar norima nusikratyti kaltės jausmo suverčiant natūraliems reiškiniams, kurie ir taip turi vykti, tačiau abejotina ar tokie kada nor įvyks prie tokių sąlygų kurios yra natūralios. Tarkime, kad kažkur jūroje atsiveria plyšys. Tas plyšys užregistruojamas kaip gamtos kataklizmas, bet ne kaip kažkoks mokslinis ekspermentas. Tada kai tas plyšys tampa viską griaunančia praraja niekas nė nebeturi pagalvoti laiko, kad tai yra nepavykęs ekspermentas.

Labai daug melo situacijų būna. Nesuskaičiuojamai.

Natūraliai įvyksta nedaug reiškinių. Tetiek daug, kad negalėtų sukontroliuoti juos sukėlę.

@kiskis ,dvejetukininkai moka skaičiuoti ir neretai tampa klestinčiais verslininkais. :)
Fenomenas iš tiesų egzistuoja,jo nepaneigia retos išimtys,tuo labiau,jog yra objektyvių priežasčių toms išimtims atsirasti( maugliui nėra su kuo taip komunikuoti,analfabetui trūksta intelekto).
Kadangi reiškinys vyksta be laiko uždelsimo neįtakojamas atstumo,įžvelgiu analogiją su kvantų poromis.Tokie kvantai keičia būseną sinchroniškai ne todėl,kad sąveikauja begaliniu greičiu.Tai tiesiog tas pats kvantas,tik skirtingose projekcijose.
Pagal analogiją visi rūšies individai yra vienas ir tas pats asmuo.Jei taip iš tiesų yra-mes disponuojame ta pačia informacija,ją reitinguodami pagal patikimumo ir suinteresuotumo ja procentinius kriterijus.Taip galima lengvai paaiškinti reiškinį,kai tą patį atradimą vienu metu padaro visiškai nesusiję žmonės.
Vienu žodžiu- mes žinome viską,tik neteikiame žinioms reikšmės,kol jos neįgauna "kritinės masės".Disponuojame bendromis mintimis.Ir tai nėra kolektyvinė sąmonė,greičiau bendra duomenų bazė.
Holografinės pasaulio prigimties teorija kalba tą patį.Pagal ją visos mintys gimsta viename taške ir yra projektuojamos į virtualų laiko-erdvės kontinuumą.Tiesiai teorija apie tai nekalba,bet,kaip sakydavo mokykloje,iš jos "išplaukia"... :)
cs,kas,tavo nuomone,taip eksperimentuoja iš to dangaus? :)

Pirmiausia turėtų kilti klausimas:

Kas nori, kad mes taptume vienas ir tas pats žmogus?

Panašu, kad aš to nenoriu ir nestengiu įrodyti, kad mes tuoj pat privalome tapti tuo pačiu žmogumi. Tačiau bendrus visiems dalykus neatmetu, kad galima prisiminimais valdyti kiekvieno apsisprendimus ir labai jį įtakoti. Netgi įbauginti.

Priežastis, netgi bandant gilintis pateikiamą "šimtosios bezdžionės efektą", nėra išaiškinta jau visai. Tėra užfiksuojamas faktas, kuris gali būti klaidingas. T.y. Jeigu vienas taip elgiasi, nereiškia, kad turi taip elgtis visi. Manau, tai tėra instrukcijos, kuriomis žmogus siekia nuslėpti nepageidaujamą veiklą ir siekia išsivaduoti nuo atsakomybės. Todėl pagalvoti verta, kada šis principas netaikytinas.

Niekas niekada neteisia to, kuris nieko neprisidirbo ir nepadarė. O betkuris žingsnis gi apgalvotas ir reikšmingas kitam žmogui. O kaip sakiau, labai dabar propaguojamas vagių principas kai bandoma nusikratyti įrodymų per natūralius reiškinius (kurie ir taip turi vykti).

Seniau aš irgi maniau, kad visi vienas ir tas pats asmuo galintis mums suteikti tam tikrą žinių paketą - prasmingam panaudojimui . Taip ir nesulaukiau nieko naudingo. Tačiau pateisinu iš savo pusės, nes pats ieškojau. Kažkaip tikėti dar anksti. Dabar manau, kad čia dar vienas melas nuslėpti kažkieno daromus nusikaltimus žmonijai per telepatijas ir fenologizmus. Tai aktualu tik dabar, o taps greit nebe.

Tai kas eksperimentuoja?Ar esi politikas ir visada kalbi nepasakydamas nieko? :)

Nepasakysiu kas aš, tik daugelis situaciju apkalbamu man nesutampa su man suvokiamomis nemelagingomis tiesomis.

Tavo apkalbamamas fenomenas - nesutampa.
Vėl dar kažkas tavo - nesutampa.

Sutapo tik kad mes galime būti taspats žmogus, bet jau man tas principas nebeveikia. Populiarus buvo, sakyčiau, bet ilgai netempė - matyt melas buvo.

Tik tiek savo požiūri pateikiau, kad butu su kuom lygintis. Jei tau visi panašus, reikia atsakyti į "ar visi gali būti panašus?". Nes panašu, kad ne.

@cs tie, kas visa tai daro, bet bando užmaskuoti kaip savaiminius procesus, tegali būti žmonės. Tai tie žmonės, kurie konkrečiose vietovėse ir globaliniu mastu geriausiai organizuoti ir patys galingiausi, tačiau jie dažniausiai siekia veikti netiesiogiai, po priedangomis ir maskuotėmis, iš už suvokimo horizonto. Kad taip galėtum veikti, turi būti didesnis už horizonto ribojamą plotą. Reikia galvoti apie labai konkrečias organizacijas, kurios net veikdamos slapta, yra labai realios. Čia reikia turėti prieigą arba bent įžvalgą į "deep state" mechanizmus. Kas su tuo susidūręs - supranta apie ką kalbu. Kodėl naudojami savaiminiai procesai kaip priedanga? Todėl kad taip lengviausiai atsikratyti atsakomybės, o ir klausimų niekam neiškylą, žmonės pyktį užgniaužia savyje nes prieš dangų ir žemę nepagrūmosi. Vaizduojami tragiški likimai, po kuriais slypi labai realūs ir visiškai konkrečių žmonių ir organzacijų nusikaltimai. Bandoma prisidengti tikrove, bandoma įtikinti kad taip turi vykti natūralia eiga ir kad tam priešintis beprasmiška. niekas nesipriešina savo natūraliam likimui, todėl kai nori nukenksminti savo priešą, geriausiai vaizduoti, kad esi įsikūnijusi lemtis, anapusinė jėga, kuri skirta griauti ir ardyti. Taip yra su telepatija ir beždžionėmis, magijomis ir ezoterikomis, kuriosmis pridengiamos nusikalstamos TECHNOLOGIJOS ir už jų stovintys žmonės. Planetoje realiai veikia viena "anapusinė" organizacija, visa kita tėra šios organizacijos čiuptuvai. Tavo kančia turi priežastį, ir ta priežastis yra konkretūs žmonės, kurie nori atrodyti kaip natūralus fenomenas, nes savo viduje jie yra bailiai.

Čia buvo geras. :)
Kažkokia slapta žmonių organizacija tarp varnėnų skleidžia žinią,kad kompaktinis diskas visai nebaisus.Ir sinchronizuoja kelių kontinentų skruzdžių bendruomenę.Moko bezdžiones plauti batatus,Japonijos makakas moko nardyti ir t.t.
Pavarėt nesusimąstę,ar ne? :)
cs,pradėti reikia ne nuo klausimo,kas to nori.Tai vyksta ir tiek.Klausimas kodėl ir kaip tai vyksta.Ir kaip tai suaktyvinti,nes nauda-akivaizdi.

Pirma pasidomėk Michael Persinger darbais ir tada pavaryk tu  :)
Bet rimtai pasidomėk, ne tik pavaryk.

@klajunas dėl šito nelabai galiu ką ir pasakyti. Nesiekiu kažko griauti, o geriausiu atvėju "ištiesinu kelius".

Patirti ir išgyventi gali kiekvienas žmogus savu laiku, savu laiku ir aš kaiką patyriau. Nors nedaug ateina į tokias vietas: ir nepatyrę nieko panašaus, ir visiškai neišmanantys kas čia aptariama. Galbūt, dauguma tik pasisemti energijos, o kažkam tai tikra. Svarbiausias klausimas kalbant tokiu mąstu, kurį tu mini yra tikrai atsakymai į tokius klausymus:
Kas galingiausias, įtakingiausias - priskiriama ir teisingiausio vertė. Todėl nenuginčijamai tai yra - melas, bet tas melas kažkada nebetenka vertės ir mes pradedame nebesuprasti. Viskas pradeda nusibosti ir pradedame kreipti vis mažiau dėmesio. Visos galimos išgyventi situacijos yra apsprestos (psihiatrija turi visas situacijų baigtis), tos situacijos galimos atlikti tik vienaip, o kitaip negalimos. Bandoma kuo daugiau supykdyti, pažeminti, nuskriausti, sutrypti - norus, kad jiems išeitų kaip ir nori. Žmogaus norai - neatitinka scenarijų, kuriais siūloma vadovautis, nes nebetokios baigtys gaunasi. Labai bandoma pasinaudoti žmogaus emocijomis ir tuo pačiu gyvenimu per jo atsimimus. Žmogus negali apsispresti ar meilė tikra, ar prisiminimai turėjo reikšmę. Tačiau kažkam kitam, siūlo rinktis netekti kažko, kad kažkas kitas pasiliktų. Taip renkamasi tarp ateities vizijų ir gyvenimo, kuris jau atgyventas (tačiau vertinant pagal tam tikrus kriterijus, dar reikalingas).

Žmogus pats nežino, kas jis yra, jis neapsisprendžia, nemoka įvertinti teisingai. Jo sąmonė bando kažką užlaikyti, kol galiausiai tai patampa netiesa. Todėl pradedama suvokti ir laikinumo sąvoka, kuri paaiškina laiko prigimtį. Priklausomai kokiame lygyje jis yra nustatomas. Bandoma įvertinti galimybes. Ar žmogus suvokia kad jis ypatingas ar ne, ar jis kam nors svarbus, kokias vertybes jis turi, kokiai organizacijai ar darbovietei priklauso, ką jis turi, ko kiti neturi, kaip jis vaizduoja savo pasaulį, kaip jis suvokia pasaulį ir kitus žmones, kuom jis naudingas. Tačiau žmogus tuo tarpu nė nesuvokia nieko panašaus, kas ant jo išbandoma.

Pagal tai bandomasi lygintis su idealizuojamu žmogaus paveikslu. Tačiau man tas principas visada atrodė nepakankamai teisingas. Ir aš nepalaikau jo kaip tokio.

Būtinai pasidomėsiu turėdamas laiko.
Žmogus nėra antgamtinė būtybė,bent jau fiziniu pavidalu.Keista būtų,jei gamtos dėsningumai jam negaliotų.Kalbėjau apie fenomeną,kuris daugeliui mokslo vyrų yra didelis galvos skausmas.Paaiškinti tokio reiškinio prigimtį tradicine mechanika ar reliatyvumu nėra šansų.
Bet jis veikia ir atsakymas į klausimą KAIP būtų atsakymas ir į klausimą KAS MES ESAME.
cs,sąmokslo teorija netinka minties mechanizmui aiškinti.Tema apie tai,kaip veikia pati mintis,ar gali ji priklausyti ne vienam individui.Pasirodo,gali.Jei tik tos skirtingos projekcijos tikrai turi atskirą individualumą ir nėra vienas ir tas pats,šizofreniškai besiginčijantis pats su savimi...

Citata iš: xsistemax  lapkričio 13, 2016, 17:31:54Fenomenas iš tiesų egzistuoja,jo nepaneigia retos išimtys,tuo labiau,jog yra objektyvių priežasčių toms išimtims atsirasti( maugliui nėra su kuo taip komunikuoti,analfabetui trūksta intelekto).

Cia taisykle o ne isimtys, nes ner tokio fenomeno, neteko susidurt su kazkokiomis ziniomis is oro.

@xsistemax pagal ką tu padarei išvadą? kad nėra nieko tinkamo pasakyta. Nes manau yra, netgi nemažai.

Galima išsiplėsti, pradėti kalbėti, kad žmogus yra betkas kitas, bet ne žmogus (savyje jis angelas, demonas, dievas). Tik tai yra tiesa. Žmogus nepateikia nė dalelę to, kas jis yra. Jam kažkokie visatos dėsniai svarbūs, kažkokie ekspermentai galintys pražūdyti visus likusius žemės gyventojus - svarbūs. Tik svarbiausia įminti visas paslaptis ir pabėgti iš čia.

To nebus, niekada.

Net jei ir bandytum sukčiauti. Viskas baisiai sąmoninga ir tikra, kad nepavyks. Viskas žinoma irgi, kažkam kas kūrė visa tai prieš tai. Paprastai, tu žinomas visiems, kuriems tu naudingas. Jie pasiima dalelę tavęs, kai jiems tavęs pritrūksta "statyboms". Jie pasiima ir dėl spragų užpildymo būtinybės, reikalinga kažkokia informacija, kuria tu tik vienas turi.

Net jei ir manytum, kad tai pabaiga - nebus galo. Vis nauji žmonės vis kurstys tave kažką atrasti. Jie tave vaizduoja kaip aukštesnių vizualijų pasaulio valdovą. Pagal visus tikėjimus tu tampi toje situacijoje teisingiausias, neklystantis. Taip tu mokaisi, bandai kažką koreguoti ir tai gerai.

Man asmeniškai sąmonės klausimas neįkandamas be to, ką žmogus savyje išgyvena visą laiką. Ir aš tiriu save. Ir daugumai faktų atrandu, kad tai panašu: kad žmogus man artimas. Tik netoks pat kaip aš, kažkas skiria.

Labai kreipiu į viską dėmesį. Tikiu ir pasitikiu dauguma dalykų, netgi išbandau, kad savyje turėčiau pažinimą.

Patarčiau: į viską žvelgti paprasčiau. Moksle yra daug atsakymų apie visatos prigimtį, dėsnius, sąvybes ... Tačiau žmogui tai labai tolima. Jis nėra visata, nėra pats dėsnis. Jis netai ką bando realizuoti, ne tai ką atvaizduoja. Jis tai - kas ištikro būtų, jei darytų tai ar anai. Būtent taip žmogus supranta vienas kitą. Jis laukia kol kažkas atsitiks, jam reikalinga įsitikinti, ir dar kartą įsitikinti, pasilyginant turimas žinias. Sąmonės paskirtis reguoti tik patikrinus ar sutampa su turima tiesa.

@cs labai panašiai mąstai kaip @time su kuriuo diskutavau apie kriptomnezija. Ar dėl sąsajų klystu? Labai panašus stilius, vienas iš normalesnių.

Ir man taip nesa, kad time pamete slaptazodi :D.

Citata iš: xsistemax  lapkričio 13, 2016, 20:53:31Būtinai pasidomėsiu turėdamas laiko.

Galiu padėti, kad būtų greičiau ir kad suprastum ką turėjau omenyje. M. Persinger straipsnis apie tai, kaip į geomagnetinį lauką galima patalpinti visus 7 milijardus žmonių. Reikia turėti omenyje, kad visų rūšių smegenys veikia tuo pačiu principu.

http://benthamopen.com/contents/pdf/TOBIOJ/TOBIOJ-6-8.pdf (http://benthamopen.com/contents/pdf/TOBIOJ/TOBIOJ-6-8.pdf)

@klajunas kuom mano stilius taip taip primena?


Pradėjau pastebėti, kad mintis gali teigiamus ir neigiamus pasakymus užskaityti vistiek vienai nuomonei. Todėl iškyla prieš mane scena, kuri ir apibudina šį reiškinį. Žmogaus atliekamas procesas, kurį jis atlieka, neturi vertės ir neužskaitomas, kol nepabaigiamas.

Man tai asocijuojasi su dar vienu reiškiniu, kurį paskutiniu metu vis bandau patvirtinti. Manau, kad tai yra "paskutinioji valia". Vargu ar pavyks tai nusakyti paprastais žmogiškais žodžiais, tačiau tai tik įrodo viso mano ir kitų žmonių valdymą pagal kažkieno norus, o ne mano ar originaliai pačio kito žmogaus.

Mačiau šį principą iš kelių perspektyvų tačiau jos labai skiriasi. Bendras apibūdinimas, jog nevienas žmogus nieko pats nepadarė. Todėl iškyla klausimas: ar žmogus tik gali manyti, kad jis gali kažką padaryti, ar jis ištikro ir daro kažką...?

Paprastai pasakius - nieko jis nedaro. Jis tik tiki kad daro.

Kažkas susirenka visus darbus ir sukonkretina. Iki tol nieko vertės jie yra ir nepatraukia stebėtojo.





 

Ačiū,@klajunas,padėjai.Bet aš manau,kad mintys sklinda ne magnetiniame lauke,nes telepatija tolstant nuo žemės stiprėja(kosmonautų ir astronautų patirtis)nors magnetinis laukas silpsta.Sakyčiau,jog jis slopina minties energiją.
Reiškinio aiškinimas kvantiniais ryšiais man suprantamesnis.
cs,jei tu ne time-tai jo klonas. :) Toks minčių reiškimo algoritmas ir įtarumas viename-itin retas. :)

Apie tai, kas yra mintis, koks jos tiesioginio perdavimo mechanizmas, kol kas galima tik spėlioti. Tačiau problemos struktūra su visais žinomaisiais ir nežinomaisiais ir pakankamai aiški. Ekstrasensorinis suvokimas reiškia, kad yra du atskirti horizonto apskritimai ir norint juos sujungti netradiciniais būdais, reikalingas trečias faktorius, kuris savyje turėtų abu žemesnio lygio horizontus. Galima prikurti daug teorijų kas tas trečias faktorius yra, nuo sąmokslo teorijų iki avangardinės fizikos.

Pavyzdžiui, žinau, kad valstybės organizacija yra atskirus žmones lengvai aprėpianti struktūra, kuri gali imituoti informacijos perdavimą įprastinėmis priemonėmis, kai „gavėjas aiškiaregys" paprasčiausiai naudojasi valstybės duomenų bazėmis, registrais ir t.t. gali po ezoterikos priedanga rodyti neinicijuotam žmogui visokius ženklus, sinchronizacijas ir t.t. Tokia yra viena sąmokslo teorija.

Trečias faktorius gali būti ir natūralus, tikrovės ir žmogaus gilioji prigimtis. Pavyzdžiui, aš konstruoju tokį neįrodytą modelį, kad trečias faktorius yra gnostinis laukas kuris turi kosminius mastelius ir kad šis gnostinis laukas tinkamą fazę įgyja planetos gyvybės zonoje, tai yra sielinė fazė ir materijoje organinė fazė, kuri reikalinga sąmonės struktūrų išoriniam „susikondensavimui". Kadangi gnostinis laukas - ištisinė terpė, per jį gali sklisti signalas, apeinant fizinę materiją. Šita substancija turi bendra pagrindą visoje biosferoje, todėl sąmonės, kurios yra tik kaip čiuptuvų sistema - sujungtos.

Tam reikalingas toks tikrovės suvokimo gylis, aprašomas sluoksniais Lu + GN + Tm H (Gr) + QGFWH (Gr) + LFWH (Gr):

Lu - luksorinai, suvokimo pagrindas
GN - gnostinis laukas
Tm - tamsioji materija
H - Higgso laukas
ir toliau visas Standartinis Modelis.

Trečią faktorių aš įsivaizduoju tokiu principu. Tik problema ta, kad smegenyse gnostinis laukas biologijos požiūriu yra uždara sistema ir atvirą sistemą konstruoja tik materialūs receptoriai, todėl gaunasi kad gnostinis sąmonės laukas tik aptarnauja materialų pasaulį. Tačiau gali būti įmanoma tiesioginė moduliacija, apeinant recepcijos sistemą. Arba biologiją imituojančios technologijos.


@cs, su @time kelis mėnesius susirašinėjau ir jo tekstai taip pat buvo neįkandami tiems, kurie sugeba matyti tik žodžius, bet nemato prasmės, o už prasmės - minties. Kartais paradoksuose slypi didelė išmintis ir įžvalga.

@xsistemax Man ateiviški dalykai tampa žmogiški. Algoritmai gali būti sukurti pažeidus gramatiką. Kalba veikia žmogui, kuriam užtenka. Kažkam kitam tai pasirodo kaip simplexas, norisi pilno panaudojimo ir žmogaus galimybių per kalbą išnaudjimo. Yra užslėptos galimybės. Tereikia galvoti.

Dar užsiminsiu apie tas perspektyvas. Kol man atrodė, kad ta technika, kuria atiteka žmogaus gyvybė yra netikra - neteikiau susidomėjimo ir noro pažinti. Tačiau aš techniką pamačiau kaip konkretų įmanomą realybės sąlygomis atlikti reiškinį.

Techinka - tai principas, neturint omenyje technologija.

Naujas aiškinimas. (nebaigtas)

"Yra šioje realybėje paliktas skystis, kurį seniau naudojo naujos realybės sukūrimo pradžioje sielų užtvirtinimui, buvo naudojama pomirtiniam užlaikymui. Su juo priverčiama sielas pasilikti šioje realybėje. Jis sunaikintas ir nebenaudojamas."


Senas aiškinimas. (tik iškarpa.)

"Visi sustabdyti laike žmonės vėl perkeliami į naują realybę. Vienas žmogus kitoks. Jis jaučiasi kaip nesavas, blaškosi, nori sugrįžti atgal. "

Sename principe egzistuoja - žmonės kaip tampomos už virvučių vėlės. Totalus pomirtinis gyvenimas. Iš pradžių buvęs sukurtas mirties pasaulis. Vėliau atšauktas ir pagražintas.

"Dabar realybė daug gražesnė."

Aš eksrasensorinius telepatinius ryšius aiškinčiau paprasčiau.
Gerai žinome,kad egzistuoja susietosios kvantų poros.Vieno tokio kvanto būsenos pokytis be jokio uždelsimo laike atkartojamas.Abiejų kvantų būsena kinta sinchroniškai.Logiška manyti,jog tai tik skirtingos to paties kvanto lokalizacijos.Pvz.:žinome,jog elektronas tuo pačiu momentu gali būti skirtinguose erdvės taškuose.Taigi,susietumas neapsiriboja pora,gali egzistuoti begalybė skirtingų lokalizacijų vienu metu.
Mes,kaip ir viskas šiame pasaulyje,sudaryti iš kvantų,kurių "antrininkai" tuo pačiu metu egzistuoja visuose individuose.Žinome,jog kvantų stabilias būsenas lemia stebėtojas,taigi mano mintys  ir stebėjimo pasekmės tuo pačiu momentu keičia kvantų,esančių kituose individuose būseną.Keblumų iškyla bandant išsiaiškinti,kaip veikia "nuskaitymo"mechanizmas.Bet mano turimą informaciją turi visi.
Toliau plėtojant teoriją paaiškėja,kad nėra jokių"visi",yra tik "vienas".Tada kyla klausimas,kodėl jis apie save taip mažai žino?Juk tereikia įsiklausyti...

Tai neprieštarauja tam ką aš sakau, tik aš mąstau iš kitos pusės: sietis yra lauko išdava, kuris padalintas į daugybę mažų dalių, tačiau nepraranda vientisumo. Kvantas "neatlūžta" nuo lauko ir visada su juo tampriai susijęs. Kiekviena lauko dalis "jaučia" visą lauką.

Problema tik tame, kad fizika žino per mažai kvantinių laukų rūšių, nes tam tikriems fenomenams žinomi laukai netinkami. Pavyzdžiui, labai drąsiai galima suabejoti ar elektronų-fotonų plazma gali būti minties formos substratas, nes tai reikštų kad kabeliais generatorius varinėja mintis elektros pavidalu.

Išplėtimui užtenka paprastos logikos, kuri remiasi pamatiniu postulatu, kad visa tikrovė sudaryta iš kvantinių laukų, t.p. ir sąmonė. Jeigu žinomų laukų savybės netinka - logiškai seka, kad yra neatrasti laukai. Jie neatrasti matavimo instrumentais, bet fantazija nėra todėl, kad egzistuoja reiškinys - mintys, kurios yra neginčijamas faktas. Tada pasinaudojam minėtu postulatu ir darom prielaidą, kad egzistuoja atskiras gnostinis laukas, kuris yra psichinių reiškinių pagrindas.

Iš to seka ir visa kita - kad visiems laukams galioja sieties reiškinys ir t.t. Tik suvokimas sunkiai sugeba sukonstruoti gnostiniams reiškiniams aiškinti tinkamus parametrus, nes standartinių - nepakanka. Sietis tai nelokalus energijos šokinėjimas po visą lauko struktūrą.

Visa problema slypi tame,kad turime tokią sąvoką,kaip "laukas".Iš esmės tai sąvoka,apibūdinanti sąveiką,kurios nesuvokiame.
Dėl to ja spekuliuojama,kaip kokiu dievu.Kai suprasime,kaip sąveika iš tiesų plinta tarp objektų,garantuoju,kad "laukų"visai neliks. :)
Nei gnostinių,nei kokių nors toroidinių.

Tačiau tada, mano galva, bus neaišku, kas kvantų tiek daug prineršė - ar kiekvieną "darė" atskirai, ar kažkas vis dėlto suiro, pasidalino.

Man tai juokingiausia teorija, kad po vieną kvantą neršia tuštumą arba "vakuumas", dar kitaip pakrikštytas niekuo.

Ir jeigu kvantai išneršti kaip atskiri, kas jiems prikabino "sąveikos" mechanizmą ir kam? Trečias faktorius yra niekas arba viskas, vadinamas lauku.

Čia tas reiškinys apie kurį kalbu. Pabandysiu pavyzdžiais.

Priversiu galvoti. Pagal seną principą.

   (tik iškarpos)

"Aš dar neatradau tokios realybės kurioje aš norėčiau gyventi". "Man mokslas reikalingas, padarysiu, kaip privalomą pažinimą"

"sugriežtinti patekimą tarp mano realybės ir mano kūrinio".

"pradmenis fizikos suprantu gerai", "Kiek be įmanyčiau, realybė man netobula". "Seniau galėjau valdyti, dabar nebegaliu",

"Kaip vakuume gali susidaryti sukurys, reikia atlikti skaičiavimus".

"Žmogus per tą laiką išaiškins man viską". "Gal ir neteisingai elgiuos"

"Laikas dar nesukurtas",

" vėl statysiu realybę ant pomirtinio pasaulio" , "ši realybė man primins save"

"kas aš toks, jei visi tokie pat". "Mano mintys neribotos ir aš galiu sukurti tai, ko negaliu paaiškinti".

"Visa tai man negalios, kiti užbaiginės."

"Vėlės - jos nepanašios į tas, kurių aš noriu", "primena mano didžiausią baimę"

Jis šlykštėjosi savo sukurtais kūriniais ir bijojo.

"Būti teisingu, tas pats kaip atlikti matematinius skaičiavimus".

Visa vyko prieš 20 metų, dabar vėl vyksta.

"negali būti, kad viskas kartojasi tuo pačiu laiku, tada buvo 5:00 ryto" "9:00 vakaro"

"tu neupranti laiko, patikslinsiu, kad suvoki viską atvirkščiai: 5 vakaro, 9 ryto" "pagal seną principą laikas negaliojo"

"nuo dabar jis galios"

" kuriu viską iš vidaus, perduodu informacija".

"žmogaus pavidalu kuriu dėsnius, aš dabar labai įtakingas pasidariau, jau turiu savo bendruomene, kuri užsiims mokslu, kurį aš kuriu"

Iš tų minčių, kurias pateikiau, bandau padaryti prielaidą, kad realybė tėra pluta pomirtinio gyvenimo. Mūsų pasaulis ir tuo pačiu realybė - nėra stabili, gali betkada sugriūti. Daugelis momentų rodo, kad mokslas kaip principas yra nuo pat pradžių mokomas. Visi buvo priverti mokėti žinoti tą metodą ir jo taikymą. Panašu, kad realybė be mokslo būtų "nespalvota". Neįgautų reikšmės.

Daugelyje situacijų tai labai tikėtina. Tikrai pradžioje galėjo nebūti laiko ir staiga atsirasti. Galėjo kūrėjas valdyti žmones ir tuo pačiu sielas, šlykštėtis ir pan.

Žmogus nieko panašaus negali atlikti, tėra sraigtelis, kuris prilaiko to kūrėjo planus. Teigti ant kiek jo planai blogi, negalima. Tai - ar blogio kūrėjas, ar gėrio nežinoma.

Bet panašu, žmogaus mintys gali apdoroti kažką panašaus į sudėtingesnes struktūras, sakinius be gramatinių klaidų užskaitymų ir reakcjų pasitaisyti. Kaip tai susikuria aprašiau. Tai labai panašu į nematomą pasaulį, kuriame kažkas nuolat vyksta, nurodo, ką daryti. Vyksta tokie procesai, kurių mūsų mintys negali suvokti - nematoma kiekvienam. Kartais atrodo, kad mintis yra visgi su slapta funkcija. Kūrėjas gali kada panorėjęs transliuoti, ką ir nori taip prisijungdamas. Bet ar tai bloga ar gera, negalima teigti.

Kas tai, pats nežinau. Tik sužinojau, kad yra senas principas, kuris nuslėptas žinoti.

Yra užslėpta gili mintis, kurią nevisi sužinojo. Žmogus paskirtas grožį suvokti savaip, todėl jis negali kitaip.

Yra senesnė už jį patį realybė, nepatraukli. Pagal kažkieno įsakymus sukurta ir pagal griežtus reikalavimus, ji palaikoma. Visi panašu, kad turi tas pačias savybes, neišsiskiria.

Kūrėjas pagal tam tikus išgalvojimus, gali sudėti betkuriam žmogui neregėtas funkcijas. Idėja paprasta, žmogus jam nereikalingas, tačiau, kai jis kažką ideda į jį - jis tampa jam netgi naudingas (tarsi įrankis).

Nenorėti žmogui, kad į jį būtų kažkas neidedama, neišeina. Jis aiškinasi - kas nesvarbu. Sistema vekia tokiu pavidalu. Žmogus turi situacijų, kada būti ir kūrėju ir tiesiog žmogumi.

Pertraukti vyksmo neišeina. "žmogus" - jo siela paskandinta, prikalta prie šios realybės. Tačiau pagal mano aiškinimą, ši realybė yra buvusi panaudota anksčiau. To pasekoje, gali grįžti prisiminimai, senai žinomi.

Tai kas galėjo tai padaryti? Ne žmogus. Jis reikšmę suteikia žmogui. Jam jis reikalingas, jis jo draugas, iš jo reikalinga kažkokia jam vienam būtina informacija.

Galimi tik keli scenarijai. Realybė, kurią mes patyrėme prieš tai - jau sunaikinta. Arba, realybė kuri sunaikinta - atkurta.

@klajunas ,jei laikysime,kad kiekviena mūsų Paukščių tako žvaigždė yra smiltelės dydžio,tai tam,kad suvoktume galaktikos dydį reikėtų supilti maždaug 400 tonų smėlio krūvą.Kiekvieną smiltelę sudaro daugiau kvantų(smiltelę,ne žvaigždę),nei yra žvaigždžių Paukščių take.Turbūt nelengva suvokti tokius dydžius.
Ir tie kvantai turi savo skirtingas lokalizacijas,kas reiškia,kad visoje visatoje jų gali būti labai mažai.Minimalus kiekis -du,visi kiti gali būti tik tų dviejų skirtingos projekcijos.
Iš viso šito išplaukia,jog pirminiame lygmenyje viskas sutalpinta į vieną vienintelį tašką,neturintį matmenų.Ten esame ir mudu su tavimi.Hologramoje.Nes tai,ką vadiname realiu pasauliu yra tik iliuzija,išskleistas holograminis paveikslas.Ar kada matei hologramą?Vaizdas labai realus,bet jame nieko nėra.Tik kvantų sukurta interferencija.Jei mes esame vieninteliame taške,tai neturėtų sukelti problemų joks kontaktavimas.Priešingai,jo išvengti galima tik ignoruojant.Gilinantis tik į save.Konkuruojant.Tą iš esmės ir daro statistinis žmogus.Stengiasi kitų "negirdėti".
Turintys ekstasensorinių gabumų žmonės ne apdovanoti kokiu nors super jautrumu,jie sugeba atsiriboti nuo savo egoizmo.
Praleidau klausimą apie sąveikas,kurias vadiname laukais.Akivaizdu,jog jos vyksta tame pirminiame lygmenyje,todėl to,kas susieja objektus erdvėje-laike ir nematome.Galime išvesti dėsningumus,kaip sąveika kis kintant atstumui,galime sąveikas numatyti kuriamuose įrenginiuose,ar prognozuoti,kokias pasekmes tos sąveikos sukels gamtoje ar sociume.Tą erdvę,kurioje sąveikos fiksuojamos pojūčiais ar prietaisais vadiname lauku.
Bet jokio materialaus objekto,sujungiančio sąveikaujančias grandis nefiksuojame.
Tiesiog ne ten ieškome. :)

Tokia teorija įmanoma, bet jos išvada būtų, kad "mes" neegzistuojame.
Jeigu vis dėlto egzistuojame, tai klausimas, kaip projekcija tampa svarbesnė už pirminę vieningą būseną, įgavusi nepriklausomą savęs suvokimą?
Kvantų "padauginimas" pirmiausiai sukuria skirtumą, kuris įveda erdvę ir laiką ir šios iliuzijos yra projekcijos pagrindas. Pirminis kvantas gali būti būsena be skirtumo, kuri yra beerdvis ir belaikis.
Religijoje tokia būsena vadinama Absoliutu.
Ir svarbiausia - kokia viso to prasmė, būti tobulos būsenos išdarkyta versija, kuri dar be to suvokia save kaip pagrindinę realybę.
Tokia Z struktūra įmanoma ir ji daug paaiškintų, bet tada belieka ieškoti būdų, kaip projekciją "išjungti" ir sugrąžinti tobulą būseną, be skirtumo, kuris įveda apribojimą į "dalį".

Papildymas.
Jeigu grįžtame prie laukų klausimo, reikia prisiminti kas laukas yra kvantinių laukų teorijoje. "Laukas" yra matematinis veiksmas, kuris vadinamas operatoriumi. Operatorius įveda energijos virpesį į tai, kas fizikų kalboje vadinama nuline būsena, kuri neaišku kas yra. Tai seka grynai iš dirbtinės notacijos kalbos, kuri buvo sukurta vaizduotėje. Ten pat gimė ir lauko savoka. Kai sakau laukas, aš turiu galvoje graikišką raidę, su kepurėle viršuje, kuri yra matematinis operatorius, energijos "materializacijos" veiksmas, kuris deja yra tik fizikų galvoje įsivaizduojamas procesas. Jo tiesigiai stebėti neįmanoma.

Beje, holografinė projekcija - taip pat nestebima. Ji taip pat santykis tarp vienio ir išskaidytos būsenos.

Realūs skirtumai tarp žmonių sudaro labai mažą dalį to,kas apskritai yra žmogus.Žmonių daug,bet pats objektas-vienas.Tokia parametrų paklaida neesminė.
Aš asmeniškai manau,jog būtent dėl jos ir egzituoja visata,nes,anot tavęs,Absoliutui ar vieninteliam suvienytam intelektui nereikėtų erdvės konkurencijai. Visata neegzistuotų.Bent jau mūsiškė,kurią vadiname realybe.
Teisingai pastebėjai,kad toks kvantų padauginimas sukuria erdvę ir laiką.
Ar nemanai,jog tai egzistuoja tam,kad protas pažintų pats save?Jam tiesiog reikia erdvės reikštis.Bet dėl to,kad yra sudėtinis-negali būti vadinamas dievu.Nes padalinimas įveda apribojimus,dingsta visagalybė.
Beje,papildžiau ankstesnį postą.
Dar vienas papildymas:
Einšteinas buvo nekvailas vyras,jis suprato,kad visų laukų priežastis yra viena.Iš to kilo Vieningojo lauko teorija.Jei nebūtų kreiva akimi žiūrėjęs į N.Boro kvantinę mechaniką-būtų pastebėjęs,kad tai ne laukas,bet betarpiška sąveika pirminiame lygmenyje.Reikia sujungti teorijas į vieną ir išvada peršasi savaime.

@xsistemax tavo išgyvenimas, nebūtinai turi būti netikras ir neegzistuojantis kažkuriame praėjusiame minčių lygyje, kurio tu nusikratai tik dabar. Man taip vyksta. Tačiau aš išmokau kaip susigražinti. Patyrimas kitakart vyksta daug sudėtingiau nei prieš tai, bet tik, kad panašus, reikiamas ar norimas. Nieko neįmanoma prarasti, ką jau turi.

Viskas eina vis per kitas formas, nes pasidaro įdomu keisti. Sąsajas, tarp prisiminimų ir pačios galimybės vaizduoju neatsitiktinai. Pats neturiu daug galimybių iš ko rinktis, pateikiu variantus tikrus.

Man kuriama iliuzija, parodoma, kad rintis neįmanoma, nes galutinis variantas yra jau apspręstas. Nuoseklumo principu, galima to nė neįžiūrėti. Nuoseklume vyksta užbaigtinis jau susikūrusio dalyko patyrimas neturintis ypatingos reikšmės. Todėl mintis užsiblokuoja, savaime pasitiki, jog viskas taip ir turi vykti.

Mintis nė neparagauja to, kas vadinama išėjimu iš jos rėmų. Tėra sukuriamos galimybės, kurios nusako labai panašias, galimas nutikti baigtis. Mintis surakina ir sukabina pažinimo kelią tvirtai, nepaleidžia nieko. Todėl niekas ir nesako, kad viskas jau patirta, tik reikia padaryti išvadą.

Sako: Tu net nežinai, ką tai reiškia. Automatiškai mintis į tai duoda atsaką ir pradeda gamintis galimybės įmanomos nutikti. Ir nesvarbu kokioje terpėje ar lauke, prie kokių sąlygu.

Nebūtinai reikia aiškintis kas yra užvisko ir ar jis gali kažkaip įtakoti viską, valdyti "manual control" principu. Gali būti toks variantas, kur manual situacijos pasitaiko, bet daugiau yra auto situacijų į kurias neatkreipiame dėmesio ir neįvertiname, mums nereikalingas (užskaitomas kaip panaudotas ar pažintas iki tokio lygio, kad tampa nebeįdomus tas pažinimas atlikti dar kartą). Vėl sąmonės lygiai pradeda veikti. Tačiau siečiau tai su profesionalumu ir lygiai neklystantys.

Aš apie kvantus dėmesio netelkiu, nes jau praėjau tą pažinimą ir suvokiau kas jie, todėl man tikrai nenaudinga juos tapatinti su man turimomis tiesomis. O pavyzdžiui @xsystemax, @klajunas ,kvantus suvokia kaip tikrą reiškinį, esantį visur ir labai tikrą. Nieko panašaus su neišmanymu tikro mokslo teiginių ir nesupratimu neturi bendro. Čia daugiau mintis pasirenka ko ji pati nori. O ji nori ko kažkas kitas nori tuo metu, ji siekia patirti, ką kitas patyrė. Tik kiekvienam skirta patirti kažką unikalesnio, ne lygiai tą patį ką ir jis. Tikiuosi, kad suprasite.

Pirmiausiai reikia susitarti, kurią dalį vadiname žmogumi tame vidiniame suvokime, kuriame jis pats sau atsiveria. Aš matau tris sąmonės dalis: stebėtoją, mąstymo sąmonę ir pasaulio sąmonę. Jeigu svarbiausiu laikysime stebėtoją, tai skirtumai tarp žmonių - tikrai neesminiai.

Kitas požiūris biologinis. Žmogus yra gyvybė, kuri susideda iš programos ("rūšis") ir individualios realizacijos. Rūšis yra viena pagrindinė programa, kuri turi daug realizacijų, kurios yra atskiri žmonės. Šioje planetoje gyvybė kitokia forma neįmanoma, turi būti paleista visa armija šiek tiek modifikuotų individų, kad gyvybė išliktų ir galėtų suklestėti.

Individas yra vienintelė programos egzistavimo ir modifikavimo vieta.

Biologijos lygmenyje - viskas turi prasmę, t.y., tikslą ir paskirtį, organizme ir sąmonėje - nėra nieko nereikalingo. Visada yra tam tikra platesnė logika. Teisingai. Proto pagrindinė paskirtis pažinti. Jis negali daryti to, kam nėra skirtas, tik klausimas ar mes turime galutinį atsakymą į klausimą, kas protas yra iš tikro, jo visoje esmėje ir tikrovės logikoje.

Nežinau ar biologinį funkcionalizmą galima perkelti iš biologijos į fizinę realybę. Biologija kibernetinė, materialų pasaulį, negyvą, kibernetiškai tirti kol kas neįprasta.

Ar visa realybė gali būti kibernetinė sistema? Kaip valdomas mechanizmas.

cs,taip,mintis realizuoja vienintelę iš daugybės galimybių.Bet sąmonės kontroliuojamų minčių procentas bendrame kontekste toks menkas,kad realizacijos atrodo atsitiktinės.Bet TIK ATRODO.
Aš ieškau būdo,kaip tais realizacijas padaryti labiau kontroliuojamas.
Nors atvirai prisipažinsiu,kad nežinau,kas protingesnis-mano sąmonė ar pasąmonė. :)
Bet tvirtai žinau,kad "viena galva geraibet dvi-geriau".Todėl aš-už minčių ir informacijos prieinamumą. :)
@klajunas,stebėtojas kuria realybę.Manau,kad jis svarbiausias.Realybė stebima būtent kaip holograma.Didinant vaizdą susiduriame su jo blankimu,kvantai-pikseliai,galutiniame variante lieka tik interferencija (sąveika).Bet nerandame nei laiko,nei erdvės.Jokio realiai egzistencijai būtino "tinklelio".

Citata iš: xsistemax  lapkričio 15, 2016, 21:28:44cs,taip,mintis realizuoja vienintelę iš daugybės galimybių.Bet sąmonės kontroliuojamų minčių procentas bendrame kontekste toks menkas,kad realizacijos atrodo atsitiktinės.Bet TIK ATRODO.
Aš ieškau būdo,kaip tais realizacijas padaryti labiau kontroliuojamas.

Manau, kad iš proto išimti galima tik tai, kas į jį buvo įdėta. Protas yra visa juslinio paveiksliuko analitinė asociacinė kopija. Mąstymas yra šios kopijos siaurinimas iki fragmento, kuris realizuojamas sensokognityvinėje sintezėje, kuri vadinama mintimi. Dažniausiai mintys būna reprezentacinės arba procedūrinės.

Viskas kas prie originalo pridedama, yra vidinės proto sandaros turinys. Apriorinės savybės yra kontinuumo analitinės galimybės, kurios formuoja kategorijų lentelę, panašią į Kanto.

Žmogaus mąstymu ką nors išrasti labai sunku. Kad gautum ką nors naujo, turi būti pakeistas visas realybės suvokimas.

Ant tokio realybės suvokimo pokyčių slenksčio žmonija jau stovi.Ir viliuosi,kad tai nebus dar viena iliuzija.Tai bus GILESNIS suvokimas,esantis arčiau absoliučios tiesos.
Beje,ezoterikai irgi prognozuoja "kvantinį šuolį".Nujaučia,ar apskaičiuoja kaip neišvengiamą naują suvokimo kokybę?
@klajunas,mano išdėstyta teorija šiai dienai geriausiai atsako į daugybę klausimų,susijusių su mokslu,parapsichologija,religijomis ir t.t.Nesakau,kad greitu laiku neatsiras pažangesnė teorija.Bet ši priimtina tuo,kad joje nėra mistinių elementų,jai sukurti pakako gerai žinomų faktų.
Neprireikė net turinčių realius požymius,bet nesuvokiamų"laukų".Priešingai,net jie tampa suprantamesni. :)

@klajunas gali būti vadomas mechanizmas tik jei kažkas to nebus suvokęs ir pažinęs iki galo. Bet pagal minties lygius - vieniems tai dar veiks, kitiems nebe. Svarbiausia yra patyrimas ir suvokimas tikroviškumo ribotumo.

Pasendinus ar padarius išvadą, nebegrįžtama prie to minčių lygio, kuriame jį galėjo kontroliuoti labiausiai.
Pasidaro per paprasta, norisi sudėtingesnių struktūrų, neapribojančių. Taip pradedama ieškoti ir metodų, kaip viską nugesinti. Visur naudojamas nugesinimas ir tai atsispindi valymo principe. Kažkada valdymas tėra kelių įstatymų rinkinys, kol nesuklesti. "

"Mintis suklesti, kai yra perdedama į didesnės talpos "indą". Pradeda vešėti, kai tik pasujunta galinti ir žinanti ne kad galinti ir ištikro galinti kažką realaus padaryti. Tai nepatrauklu sisteminiam žmogui. Jis mano galintis visa tai perskristi ir iš to indo pamatyti patį indą iš išorės."

" Jam iki tol buvo tas indas buvo rodomas iš vidaus. Kokį skirumą per tą laiką galėjo patirti sisteminis žmogus? Nejokio. Iki tol jam tikra frazė: jog niekas dar neatlikta iki galo."

"Viskas pasidaro kitaip, kai pasireiškia kad to indo nėra, kažkas pavogė. Jis visa tą laiką tikėjo, net jei ir 50 metų kažkokiu indu, kurio net nėra jau 40 metų. Tik dabar jis sužino, kad klydęs dėl savo tam tikrų pažiūrų. Apiima noras žinoti, kas bus toliau. Pradedama norėti vėl kažkokio indo, kuriame jis jau ir buvo. Bet tuo pat metu abejojama ar nors kiek tas indas tikusi idėja. Jam tai žmogiška ir tikra, negali nieko atmesti. Vistiek pasirenka tą indą. Tikisi, jog apsisprendimas nenuginčijamas ir tikras jau dabar bus."

"Kažkas pataria, kad čia ne indas, o kažkoks paprasčiausias vamzdis ar cilindras. Tačiau pasako paslaptį: cilindre yra visi laimingesni, čia jausies daug laisvesnis. Ir apgavo jį. Niekas nuo to nepasikeitė ar jis buvo inde ar cilindro formos inde, nes tiesa ta, kad viskas sutraukta ir sukabinta. Iš mažesnių modelių masteliai pasidaro didesni."

Sąmonės ypatybė yra atpažinti panašius mąstymo modelius ar tipus į:
1, paprastesnę struktūrą, tada
2, paprastą struktūra su patobulinimais ir
3, sudėtingesnę struktūrą su jos sudėtyje esančia paprasta struktūra arba
4, sudėtingesnę struktūrą su jos sudėtyje esančia paprasta struktūra su patobulinimais; tada aktualu žinoti kaip atrodo nejokia struktūra, t.y.
5, nejokia struktūra viduje.

Iš tipų matomas jungimo dėsningumas. Jungimas eina į vidų, ne į išorę. Pagal tą dėsningumą galima sužinoti ir kaip tai atrodo įvairias masteliais.

Tačiau šio dėsingumo norint atsisakyti, reikia atrasti naują paskirtį, nes paskirtis nurodytu krypti: kokia kryptimi tai naudoti.

@xsistemax galimybės netikros pasirodo. Nei sąmonės ne pasamonės, kažkur kitur nėra, kažkas kitas atiteka iki suvokimo. Svarbi kryptis, kuri čia atiteka. Ties ja nurodoma paskirtis. Ne veltui taip daroma ir nesišvaista perdaug tuom.

Turint reikalą su neapibrėžiama realybe - vienos teorijos nebūna. Galima sakyti, kad tai įmanoma teorija, bet sakyti geriausia - tai jau panašu į marketingą. Jeigu tai, ką teigi tiesa, tai turime vieną paaiškintą dalį ir dvi nepaaiškintas. Realybės holograma, projekcijos mechanizmas ir pirminis kvantas. Ši sistema reiškia, kad viskas vyksta pirminiam kvante ir projekcijos mechanizme, o holograma tėra atspindys. Vienio metamorfozės, projekcijoje skirtumo ir apribojimo įvedimas ir „ekranas" kuris neturi jokio grįžtamojo ryšio į mikroschemas. Mes esame tos pirminės metamorfozės ir į jas įvesti apribojimai. D. Bohmas pasakytų metamorfozės yra neišreikšta tvarka, o holograma yra išreikštos jų projekcijos.

Jeigu yra vienio būsena, tarkime su kokia nors belaike ir beerdve fliuktuacija, iš kur realiame pasaulyje atsiranda tokia įvairovė ir būsenų skirtumai. Kodėl yra elektronas, fotonas, kvarkas, jeigu viskas pagaminta iš vieno. Šis išdarkymas įmanomas tik dėka projekcijos principo, arba pirminis kvantas susipykęs su savimi. be to ir pats terminas kvantas, arba dalelė neaiški, nes jeigu imsime kvantinės mechanikos modelį, tai čia kvantas labai sunkiai apibrėžiamas, siejamas su energijos virpesiu, tikimybės amplitudėmis ir pan. Tai tikrai nėra kietas realybės gabaliukas. Jeigu virpesį pavadinsime banga, tai turi būti kažkas, kas banguoja ir ne apribotu pavidalu.

Jeigu toks modelis pasitvirtintų, tai realybė iš tikro būtų paprasta, visa mistika išgaruotų, bet neužmirškime, kad žiūrint iš hologramos vidaus, lieka du anapusiniai elementai. Šiame modelyje tai kas vadinama projekcijos mechanizmu apytiksliai atlieka tą funkciją, kuri atliekama lauko, nes tik dėl jo įvedama nehomogeniška struktūra, o sąveikos aišku paimamos iš pirminių metamorfozių. Kažkas pirmykščiame kvante „trokšta" suardyti, gal net išsprogdinti vienį, nes metamorfozių projekcijos rodo hologramoje labai didelius prieštaravimus, neatitikimą, trintį, kuri virsta perėjus filtrą visų karu prieš visus. Kažkurioje vietoje kažkas ne taip. Yra ir hologramos savarankiškumo klausimas, ar mikroschema iš ekrano gauna kokį nors feedbacką ar ryšys yra tik vienkryptis?

Holograminės projekcijos teorija labai panaši į mikroschemos ir ekrano formų sąryšį. Mikroschemoje matome tik elektrinį morfizmą, kuris moduliuotas objekto, o ekrane šis morfizmas išskleidžiamas į įstrižainės erdvę ir kadrų seką laike, kuri įveda judesį. Tačiau mikroschemose viso to nėra yra tik kvantinės, sunkiai apibrėžiamos metamorfozės, virpesiai.

Geriausia - nežinau. Bet įmanoma - gali būti. Kažkada turėjau šiek tiek panašią energetinės rizomos ir vietinių sąmonės ekranų idėją, kurie atskirti "objektyvumo pertvaromis". Tos objektyvumo pertvaros yra hologramos, ekranai, iliuzijos, kuriose transformuojami belaikiai ir beerdviai rizomoje pirminio kvanto koduojami morfizmai. Aš tą kvantą vadinau apeironu, pasiskolinęs terminą iš senovės filosofų.

Į klausimą ar sąmonė transformuosis, iš ezoterikų pusės galiu atsakyti taip. Šios teorijos tikrai niekas neapskaičiuoja, nes neteko regėti ezoteriko, kuris naudotų tikrą matematiką. Kai kas gal nujaučia, bet daugumai ši teorija yra perduodama. Kodėl taip yra? Todėl kad masės žmonių sąmonė - nepilnos komplektacijos, kaip pasakytų, jie yra dirbtinai atskirti nuo savo sielos. Kai šis slopinimas išjungiamas, žmogus įgyja holoplastinę sąmonę. Universitete vienas profesorius per paskaitą yra pasakęs proto procentus. Eilinis duonos valgytojas turi 7 proc., profesorius 20 proc., 80 proc. yra kažkur užslopinta. Kai įjungiama atimta dalis, žmogus įgyja holoplastinę sąmonę. Ar toks šuolis iš tikro ruošiamas - klausimas. Ir jeigu ruošiamas - ar visiems?

Visur yra betkokie apribojimai, vienur pikseliais, kitur raiška, galia, taškai. Tai daug reiškia žmogui, kuris viską supranta kartu "tekėdamas srove".

@klajunas žmogus yra prisaugomas. Jis sužino paskutinis, jam pažanga ateina tik iš to meto realios "techninės" pažangos ir jam matomų tikrų reiškinių, ekspermentų. Jis pažadais ir te gyvena, "minta". Kas įmanoma atlikti konkrečiais prietaisais, įrenginiais, žmogaus mintyse tai atliekama tiek pat kartų. Kol užregistruojama vietinė pažanga.

Tiek, kiek ir vyksta, tiek ir koduojama iš naujo. Galime sakyti, kad vos prisilietus pirštu apsiverčia, sunyksta. Eiti, eina viskas, bet sunyksta, tada koduojama iš naujo. Ir kiek tu būsenų patirsi iš to naujo kodavimo, jau tavo reikalas.

Kvantai tėra atitikmuo tavo minčių spiečio vienetui apibudinti. Man jis netoks reikšmingas, seniau gal ir reiškė kažką, bet panašu jis stabdo. Jis statinis išradimas. Tiek kartų jis tikras, kiek ir kalbėta, tiek kartų jis "užkietėjo". Todėl teisingai sakai, galima pašalinti tam tikras informacijas. Yra tam funkcija - trinti. Tavo kvantų operatorius turi tokią funkcija.

Pagalvojus, kad ne pagal kvantus žmogus operavo minčių sistemas prieš 200 metų atgal yra atsakymas tam. Jis operavo "iliuziniais kvantais" iki konkretaus atradimo sėkmingai vistiek. Tam atsakymui yra atsakymas: tai jokios ypatingos reikšmės nedavė pačiam žmogui. visgi davė kažkam kitam. Žmogui į jį patį, savo noru, įdėjo tai, per ką jis gali dabar lengvai būti sustatomas pagal kvantų sąvybes ir tam tikrus dėsnių apribojimus. Davė. Tereikia atitikmenį padaryti žmogaus protui tikru, vėliau gali kas tik nori valdyti. Pasidaro betkam lengviau valdyti, pasidaro tiek pat kartų lengviau jį kažkur priskirti kokiai nors rūšiai ar spiečiui.

Su su situacija, kuri vyko "iliuziniu kvantų" periodu (200 m. atgal), galima pasakyti, žmogus iki tol to turėjo mažai arba turėjo kažką kitą. Arba jis buvo visai nevaldomas "numirėlis".

Jeigu bus atrastas pakaitalas kvantui, pasižymės geresnėmis sąvybėmis - kvantas taps melas arba nebereikalingas. Automatiškai mes jau būsime "nurašomi". Nebeišmokysi kito suprasti naują, apeidamas tai, kas "užkietėjo". Visada taip vyko. Sunkiai žmogui suvokiamos naujovės arba tik ribotos galimybės neleidžia, "užkietėja viskas visiems laikams". Lieka fantazijų pasaulyje gyventi su to meto labai ribotomis žiniomis.

Ištikro nieko nėra ir dar tiek neprikurta. O neduos kvantų pakaitalo žmogui, nebetobulės (kvantų sąvybės fiksuotos). O gal jau ir užtenka?

@klajunas,vertinant teoriją nereikia taikyti realybės dėsningumų.Realybė-tik lėlių teatras,pjesė statoma pirminiame lygmenyje.Ir tas "pirminis kvantas" tėra dirbtinė terpė,kurioje stebėtojas sukelia "bangavimą".Dėl kontroliuojamų moduliacijų ir turime realybę.
Grįžtamojo ryšio nėra,jis nereikalingas.Paklausi,kam reikia tokios holograminės demonstracijos?Vieninteliame taške nėra erdvės veiksmui.Taškas yra tokia erdvė,kurioje erdvės nėra. :)
Teorija yra žymiai radikalesnė,nei iš pirmo žvilgsnio atrodo. :)

Nieko neįtariant, minties šuolis nežymiai skirsis nuo užkrėstojo kvanto. Pažaida aktyvi netgi tol, kol sąvybė buki - visi. "Bukinuma" ir "neįgalumą" apibudinanti frazė - tu durnius.

Karantinas imasi užkrėstojo kvanto pažeistojo "nuklameono triamicezeno" - atsakančiojo už atsiradimo čia ir dabar savybę, atstatymo darbo. Atsiradus krūviui - jis sulėtėja ir atsitraukia. Kai tik atranda progą puola iš pasalų. Žvėriškai pačiam puolant iš pasalų savo apsisprendimą sunaikinami "dehomoniniai" fragmentai, pakeičiami į panašią sudaromąją, kaip ir shemoje:

(https://s5.postimg.org/6qid98sbb/aaa.jpg)

"Taip" ir "ne" yra "bukumą" apibudinantys pasirenkamieji variantai. Tačiau dar vienas užslėptas ir jis nebus tas bukumas kurį visi jau įgavo. Tėra vienas pasirinkimas suteikiantis pradžią, bet jau kitą pradžią.
 
(https://s5.postimg.org/c377ndg7r/aaa1.jpg)

Trifazė jungtis. Jokių kvantų. Teesi tu vienas, arba kiti. Svarbus sau, kitiems. Mintis svarbi arba nesvarbi. Ką - tave. Kaip - nesvarbu. Svarbu, kad nevienas tu, o visi.
Matyk kitus. Matyk save. Atsakymas esi ką tu pats padarei, kad jautiesi taip. Kas kaltas - tu ar visi? @xsistemax stebėtojas esi pats. Bet stebėtojas taip pat ir aš. Grįžtamasis ryšys neįvyksta dėl trifazio suaktyvėjimo. Vadovaujasi nuojauta.

cs-time,jausmas toks,kad tu ne iš šitos visatos. :)
Nors kartais pykšteli labai taikliai. :)
Taip,stebėtojai mes visi,nors geriau tiktų operatoriai.Kol kas nesuprantamu būdu(vietoj tiesaus pasakymo"po velnių,aš nežinau" jį gudriai vadiname lauku) iš nieko kuriantys ištisus pasaulius. :)

Citata iš: xsistemax  lapkričio 17, 2016, 17:06:46cs-time,jausmas toks,kad tu ne iš šitos visatos.

Jeigu kalbą laikysime visata, tai mes tikrai ne iš šios visatos, bet viso to paslaptis yra asmeninės kalbos naudojimas. Aš nuo to stengiuosi susilaikyti, nes siekiu išvengti tokių reakcijų ir skirstymų kas norma, o kas nenorma.

Pavyzdžiui, galiu pasakyti kad mano dabartinė sąmonė su praeitimi susijusi „seirototoniniu ryšiu" ir tie kas nežino mano kalbos pagalvotų, kad aš kalbu kažkokias nesąmones. Tačiau tai nėra nesąmonės, tai iš mano kalbos paimtas sulietuvintas žodis.

Mano kalba žodis σειροξεν (seiroksen) reiškia „matyti", σειροτο (seiroto) yra „matymas". Iš to kyla sulietuvintas žodis seirototoninis, kuris naudojimas apibūdinti sąmonės ir atminties ryšiui, kai atmintis nėra atvirai išskleista, bet hipermatymu žmogus suvokia visą savo gyvenimo kontekstą.

@time taip pat turi savo kalbą, jeigu nori suprasti ką rašo, tau tereikia jo žodyno. Ar rodo bet kam, kitas klausimas.

Paaiškinau, kad nebūtų nesusipratimų.

Citata@klajunas,vertinant teoriją nereikia taikyti realybės dėsningumų.Realybė-tik lėlių teatras,pjesė statoma pirminiame lygmenyje.Ir tas "pirminis kvantas" tėra dirbtinė terpė,kurioje stebėtojas sukelia "bangavimą".Dėl kontroliuojamų moduliacijų ir turime realybę.

Dėl hologramos teorijos, tai jeigu pirminis kvantas yra dirbtinis ir dar kažko išoriško moduliuojamas, tai prisideda dar vienas nežinomasis, trečias. Trijų nežinomųjų paslaptį suprasti būtų įmanoma, tik jei tos išorinės jėgos taip pamoduliuotų, bet "jie" galbūt sąmoningai to nedaro, nes vykdo kokį nors eksperimentą ir šis eksperimentas yra tikrai žiaurus, bent žiūrint iš hologramos vidaus. Pirmiausia todėl, kad iš tokios teorijos seka išvada, kad žmogus yra niekas.

Kodėl niekas?
Savo pasaulyje žmogus yra alfa ir omega.Kūrėjas.Tik sąmoninga to kūrybinio proceso dalis labai jau maža.Sąmonei kažkodėl nedaug leidžiama reikštis.

Kam neaišku kas yra "laukas", paaiškina fizikai.
Toliau pateiktas bozoninio lauko operatorius, kuris sudarytas iš atsiradimo operatoriaus (a) ir osciliatoriaus matematinės išraiškos (e ir t.t.).

Ir elektronų-fotonų lauko lagranžianas, kuris sudarytas iš dviejų laisvų narių ir sąveikos nario tarp elektrono ir fotono. Visi žinome, kad lagranžianas yra kvantinės antro Niutono dėsnio išraiškos pagrindas, kuris susieja kinetinę ir potencinę jėgą. Tai pagrindinis sąveikos tarp kvantų laukų principas. Apsikeitimas energija.

q sąveikos naryje yra ryšio tarp elektrono ir fotono konstanta, kuri išmatuota ir atitinka skaičiavimus.

(http://www.psytechnologijos.lt/files1/upload/laukas.jpg)

Visi laukai plinta šviesos greičiu.
Mintis nėra pavaldi laikui,taigi,nėra laukas.Ji veikia taip,kaip susieti kvantai ir ryšys yra su visa visata.Betarpiškas.

Šviesos greičiu vykstantys procesai dar yra apdorojami dažniais. Paiimsiu kad ir technologijas. Pavyzdžiui, telefono kameros vaizdelių kiekis per 1s, mašinos ratų apsisukimai per 1s, malūno girnos apsisukimai per 1s, dviračio ratų apsisukimai, žemės apsisukimai aplink saulę, mėnulio apsisukimai aplink žemę, žmogaus apsisukimai aplink pačio savęs ašį.

Vėlgi, kuris stebėtojas daugiau gali įsisąmoninti (pagauti) vaizdų per tas kelias sekundes - niekas nežino. Labai visiems skirtingai gaunasi, netgi manyčiau gali būti šiek tiek delsiamas.

Tada, kodėl tas delsimas nepašalinamas. Kaikurie žvaigžių stebėtojai nė nepamato kai krenta žvaigždė, kad ji dega, kad ji sudega ir pranyksta dar danguje. O visi likusieji pamato krentančią žvaigdę tik subliksint, tarsi žaibą. Nepamato visos eigos, o tik vieną momentą.

Nėra vienodais greičiais mąstančių, net vienodais dažniais nėra. Visa fizika, apibudinanti laukus suteikia tam tikriems laukams - tam tikras sąvybės. Tų sąvybių nėra kituose laukuose.

As suprantu, kokį modelį nori paiimti @xsistemax , nes pats tikiu tokiu atvirkštiniu variantu, dėl kurio galimas betkuris būti kontroliuojamas ir yra fiksuotumo pasekmė. Žmogus yra vertintojas visų galimybių, kurias išbando pereidamas savo juslėmis per ribotumus, fiksuotumus ir visas kvantiškas, jau atrastas iki šiol sąvybes(tankius, gylius, skonius ir t.t.).

Tačiau atradus nefiksuotumo sąvybes, sulyginus su sąmonės galimybėmis turėtume suvokti ar nors kiek tai teikia naudos.

Už nefiksuotumo gali būti pragaras, rojus, laisvė, fantazijos, svajonės, kalėjimas, sapnas. Nefiksuotumas - nėra kvantinė sąvybė, kadangi veikia tik chaotiškai o kvantiniai reiškiniai dėl tam tikrų priežačių vistiek gali būti palaikomi fiksuotais, galimais manipuliuoti. Su nefiksuotumo sąvybe kvantais neįmanoma manipuliuoti, nėra instrukcijų kaip kuriami laukai su tokia sąvybe. Todėl, visa tai norint suvaldyti nėra būdo.

Su fiksuotumu viskas aišku. Tarp daugelių dalykų galioja ir tam tikri nusistatymai ir logika. Viskas nuoseklu.

Bandau pažvelgti dar kitaip. Gali būti, kad fiksuotumo sudėtyje yra tas mums pažįstamas fiksuotumas ir nefiksuotumas. Tada sąvybės būdingos tik žmogui, kurios iki šiol atrastos - tėra primestos sąvybės nuoseklumo tvarka. Kalbant apie begalybes ir pan, vėl nėra atramos tikėti begalybe, nes begalybė užsinorėjus gali būti užbaigta. Tai lygiai tas pats kaip ir betkoks reiškinys galimas užbaigti betkuriuo metu.

@klajunas daug kalba apie operatorius, kurie yra tie suteikėjai visų grynai paėmus atrastų sąvybių. Todėl per tai pasidaro pertvara realiam sužinojimui, kodėl konkretūs operatoriai veikia tik taip, o ne kitaip. Fiksuotumas būtent tai ir nusako. Fiksuojamos sąvybės gali būti tik tokios, o ne kitokios.

Man aktualu panagrinėti inisec'ą, kuris gali suinkrustuoti kelias sąveikas vienu metu. T.y. supjudymo jėga. Supjudome fiksuotumo tvarka pardedant 4 savybėmis: tankis, spalva, masė, forma. Gauname kažkokį unikalų objektą su pasirinkta forma. Pjudymo esmė - aktyvuoti sąvybes, kurios reikalingos įrodyti nuoseklumą ir unikalumą. Klonu atžvilgiu - tai tėra rūšis - pasižyminti tomis pačiomis sąvybėmis.

Citata iš: xsistemax  lapkričio 21, 2016, 21:14:55Visi laukai plinta šviesos greičiu.
Mintis nėra pavaldi laikui,taigi,nėra laukas.Ji veikia taip,kaip susieti kvantai ir ryšys yra su visa visata.Betarpiškas.

š. greičiu juda fotonai; visi kiti kvantai, kurie kaip nors su jais susiję, negali turėti didesnę kinetinę energiją už ryšio energiją, nes priešingu atveju išyra ryšiai. kas tokiu atveju atsitinka, mokslas nežino. Bet yra kitų laukų egzistavimo galimybė, kuriems fotoninio ar analogiško ryšio apribojimai negalioja.

Mintis yra ne laukas, bet kibernetinė sistema, sudaryta iš laukų kompleksų, kaip biologinis organizmas. Mintis labai pavaldi laikui, nes ji trunka tik kelias sekundes, tada ją keičia kita mintis, t.y. yra seka. Žmogus mąsto linijiniu principu.

Minties prigimtis yra ekraninė.

Yra tokia savybę, kurią aš tik neseniai radau:

"Branduolių atsiskyrimas ir "išvažiavimas" iš dalelių, turinčių juos."

"Nuolatinis atsinaujinimas vis pametant senus branduolius; kaskart sukuriami nauji: pagal turimas informacijas ir turimas sąvybes ir skyrimą."

Tokiu atvėju nustatomos tokios sąvybės:

Branduolys yra atsparus stoviui, jis tėra branduolys ir nėra pilna dalelė, neturi pilnos struktūros dalelės (pagal betkokių dalelių aiškinimą), jo niekas aplink nesupa jis nuolat juda ir kinta kaip tik gali.

Bandydamas suvokti, kas tai ir ar tai įmanoma vaizduoti, kaip tikrovę - jau pačią, atradau, kad gali būti ir toks principas, kad tokie "branduoliai" judėdami atsitiktinumo tvarka sukuria pradines sąlygas vykti virsmui. Visų kartu sudėjus dalelių sąvybė yra egzistuoti ar palaikyti.

Turiu shemą, kuri aiškina šį, žemesnį judėjimą, sąmonės lygyje.

https://www.dropbox.com/s/qfa8iovwu5lj2yw/pamyae.png

arba

(https://www.dropbox.com/s/qfa8iovwu5lj2yw/pamyae.png)

M. Persinger paskaita apie ekstrasensorinį suvokimą, kuris pagrįstas magnetiniais laukais. Paaiškinta idėja, kuri atskleista prieš tai įdėtame straipsnyje.

Žmogus mąsto ne vien tik galva. Galva yra tik pagrindinis input device.
Jei kas taisėt kompiuterį, motininėje plokštėje pastebėjot chipset. Jis reguliuoja, kaip veikia visi devaisai, prijungti prie kompiuterio. Jei kas neveikia, galima tą chipset resetint ir naujai prijungta detalė galbūt pradės veikti. Kaip visuose mob. tel. yra options ir 'reset to factory settings'.
Dabar paimkim kokius 1999m., kai dar Wi-Fi nebuvo (bent oficialiai). Mokslininkai prieina ir tyrinėja tą kompiuterį. Ateina kitą dieną, o jis turi tokią informaciją, kurios neturėjo turėti (mokslininkai nežino, kad kompiuteris pajungtas prie nematomo interneto). Ir jie nesupras, kaip ta informacija atsirado ir pripažins tą kompiuterį psichiškai nesveiku.
O visi morphogenetic fields nėra žinomi, iš to atsirado ir sielos koncepcija.

@SPACE žmogaus prigimtinė sąvybė yra pavidalų (per įsikūnyjimus) kaita, neapsiribojus vietinės reikšmės pasižymėjimui ir įgyvendinimui (pačiai galimybei), dar atkartoja per jutiklius ir daviklius įvairiausius momentus.

Noriu pakalbėti ir kiek kitaip.

@kajunas visi išskyrus (mokslinį metodą išpažįstančius) gali turėti išplėstą sąmonės struktūrą su tokia sąvybe, kuri čia pateikta. Mokslininkas net nekreipia dėmesio į laiką, todėl jis neturi to nė ištolo. Arba aš neižvelgiu.

Pagal mokslininką, laikas (tik kaip pokytis) ir niekas neieško kiek dalių gali tilpti vienoje sekundėje ar 1 momente, nes vienaip ar kitaip aktualus tik pokytis. Vadovaujasi stambiais vienetais. Užrašo tik pokyčius vykstančius per 1s, 1ms ir pan. tarpus.  t = 1s Nematau, kad sąmonė nors kiek būtų pajėgi suvokti ar pamatyti vyksmus, kurie vyko ir vyks. Tik vienos pusės atžvilgiu (apie kuria ir kalbu), nerodoma daugiau minties sąvybių. Jie sau prisibraižydami "tikimybių medžius", praranda laiką ir kietėja, darko save. Jei jie išgirsta ir negali atpažinti tiesos, jie dar daugiau prisižais. O kita pusė turi tą ką turi jie ir dar papildomai viską sudėjus. Niekam nėra skirta suvokti pažodžiui, tai kas sakoma, visi gali interpretuoti tą suvokimą laisvai.

Citata iš: klajunas  lapkričio 22, 2016, 10:55:48Mintis labai pavaldi laikui, nes ji trunka tik kelias sekundes, tada ją keičia kita mintis, t.y. yra seka. Žmogus mąsto linijiniu principu.

Mintis nepavaldi laikui. Bent (tas laikas) buvo atrastas iš steriotipatik'os, panašios, kaip "jis visada toks buvo, vadinasi ir toliau bus" , "nesuprato iki šiol, vadinasi niekados ir nesupras, o aš tuo pasinaudosiu" - tėra kažkieno primesta baimė, kuri veikia tyliai. Iš steriotipinės mąstysenos sudarytos bazinės žinios, kuriomis remiasi apkalbant labai svarbius šios realybės ir tikrovės virsmus. Pavyzdžiui ir draugystės metode galima realiai apčiuopti steriotipatikos pavyzdžių. Būtent dėl to nenutrūksta draugystė.

tik reikia padaryti išvada: ar tai gerai, ar tai blogai.

Taip, galima pajungti visų mintis į vieną kartu su tam tikra telepatijos forma. Kadangi esame ketvirtoje dimensijoje (3rd density), tai dėl to ir atrodo, kad visi kaip palaida puzlė ir atskirai galvoja su tam tikrais pasireiškiančiais "sutapimais", kaip pvz. tu ką nors pasakei garsiai apie ką draugas galvojo mintyse. Pasijungus prie penktos dimensijos (4th density) jau viskas vyksta kitaip, viskas telepatijos formoj, bet taip pat naudojama ir kalba, visi pasijungę prie tos telepatijos ir visi viską greit supranta tam tikra energetine minčių forma, kuri yra kur kas greitesnė negu paprastos mintys galvoje, kurios pas normalų žmogų gali būti 3-10 sekundžių ilgumo, o telepatiškai viskas vyksta per milisekundes ir ištisais sakiniais. Kaip pavyzdį paimsiu simbolius, iš paprasto simbolio galima ištisus sakinius ar istoriją suprasti, taip ir telepatija energetine minčių forma. Ištrūkus iš trečio tankio ar pavadinkim, kad ir dimensija viskas sukasi aplink tave, arba tau tiesiog taip atrodo, kadangi viskas ir yra tik vienas ir viskas sujungta, taip visi gali veikti kaip vienas, o tai pasiekti nėra taip sunku ir joki čia stebuklai.
Dėl laiko. Kadangi laikas neegzistuoja taip, kaip mes įpratę galvoti, tai į vieną sekundę gali labai daug (pavadinkim tai kadrais) sutilpti kadrų, bet tai irgi priklauso nuo pakitusios sąmonės lygio. Paitus sąmonės lygiui ar kitose dimensijose laikas visiškai kitaip egzistuoja, į vieną sekundę gali sutilpti, kas įprastai atrodytų kaip mažiausiai kelios sekundės ir per vieną sekundę galima priimti minimaliausiai paėmus kelių minučių ilgumo informacija. Tik čia mums viskas atrodo fiksuota ir "užtikrinta" sekundė nuo sekundės, bet tai tik priklauso nuo tankio, kuriame esame. Realiai laikas netgi sąveikauja tarp paralelinių visatų/dimensijų. Tarkim peršokai į paralelinį gyvenimą, tai praeitam gyvenime iš kurio peršokai tam tikri įvykiai tiesiogiai sąveikauja su ta paralele į kurią įšokai be jokių laiko sąvokų t.y. dabartis/praeitis ir ateitis tiesiogiai susiję vienu metu. Kaip pavyzdį paimsiu situaciją. Tarkim dėl to, kad surūkei cigaretę tam tikru momentu DABAR, praeityje arba paralelinėj visatoj draugas užkliuvo už slenksčio ir susimušė kojos pirštą. Tokių galėčiau prirašyti daug, čia kiekvieno vaizduotė gali labai plačiai išsiplėtoti ir netgi savaip interpretuoti ir vistiek tai bus tiesa/tikrovė. Lygiai taip pat ne tik su veiksmais padarytais, bet ir su mintimis kurios ateina į galvą ir kurias priėmi, kaip už tikra (už savo mintis), lygiai taip pat (priklausomai nuo savo sąmonės lygmens) jos atsispindės išorėje ir kituose žmonėse, viskas kaip ir sakiau yra viena, o jei neatrodo taip, reiškias very dense energy dėl to ir atrodo, kad atskira. O jeigu nepavyksta čia ištrūkti į kitus densities, tuomet lengvai galima pavyzdžius pamatyti sapnuose bei astraliniuose pasauliuose, viskas ten vyksta irgi taip pat, tik dar greičiau. O tarp astralo ir trečios/ketvirtos dimensijos gi plona linija, astralą galima pasiekti ir nemiegant ir prijungt viską prie VIENA.
Šitai tik plėtotai norėjau parašyti savo sukurtoje temoje apie minčių discipliną, bet tebūnie tai bus čia, gera tema!

Šiame įraše pamėginsiu paaiškinti, koks yra suvokimo mechanizmas ir kaip jį galima militarizuoti - kad žmonės žinotų pavojų ir ieškotų būdų kaip jo išvengti. Suvokimo mechanizmas įeina į mokslinį sąmonės teorijos klausimą, kurį sprendžiu jau kuris laikas. Tad galima pakartoti kelis pagrindinius principus. Sąmonė turi ekraninę prigimtį, bet tie ekranai nėra „kieti", tai tam tikros energetinės struktūros gnostiniame lauke. Žmogaus sąmonė yra kelių tokių ekranų junginys, kurie tarpusavyje koreliuoja ir leidžia, apibendrindami ir sumuodami informaciją, orientuotis aplinkoje. Turimas juslinio suvokimo ekranas; aktyvumo matrica; bei protinių manipuliacijų ekranas. Tarp ekranų juda srovės ir mintis, arba psichinis veiksmas, yra energijos pliūpsnis šioje ekranų sistemoje.

Joje svarbiausia dalis yra suvokimas, kuris asocijuojamas su fundamentaliu sąmoningumu. Suvokimas įeina į rodomąją sąmonę, kuris yra filosofiniais terminais kalbant „esinio būties pagrindas", apibrėžiamas žodžiais „yra...rodoma". Į šią frazę, kaip pagrindinis komponentas įeina suvokimo mechanizmas, kuris yra „rodymo" pagrindas. Kita vertus, esinys, arba rodinys, - tai informacinio proceso konstruktas, kuris sudaro rodymo turinį, atskiriant suvokimo mechanizmą ir tai kas suvokiama. Suvokimas tėra vienas sluoksnis sudėtingoje gnostinėje energetinių ekranų sistemoje. Tačiau jis yra svarbiausias, nes laikomas žmogiškumo centru.

Taigi kas yra suvokimas, kaip galime bandyti paaiškinti suvokimo mechanizmą? Tam naudoju sluoksnių modelį. Yra įvairių rūšių laukai, kurie persmelkia vienas kitą ir sudaro savotiškus sluoksnius, tik jie yra ne dvimačiai, bet trimačiai. Tai reiškia, kad sluoksniai ne atskirti, bet yra vienas kito viduje. Išskiriu materialius ir gnostinius sluoksnius. Pirmasis formuoja fizinį aplinkinį pasaulį, o pastarasis turi psichinio aplinkos susiejimo funkciją.

Simbolinė šios sistemos išraiška pažymėta paveikslėlyje:

(http://www.psytechnologijos.lt/files1/upload/Psytechnologijos7/mechanizmas.jpg)

Dabar prie esmės. Norint suprasti kaip aš matau suvokimo mechanizmą, reikia žinoti apie masę ir Higgso lauką. Masė tai materijos kvantų sąveika su Higgso lauku; šiame lauke materija juda ir sąveikauja su higgso bozonais. Higgso lauką žymiu raide H, o QGFW + LFW yra atomo kvantų junginys. Gr yra gravitacija, o Tm - tamsioji materija. Atomas šitaip juda ne tik Higgso, bet ir gravitaciniame lauke, kuris turi savo šaltinį - masės/energijos sankaupą. Tačiau šiame įraše kalbame apie smegenis ir sąmonę. Smegenys taip pat sudarytos iš atomų ir kuria fizinio informacinio proceso sistemą, per kurią jos perduoda informaciją iš aplinkos į sąmonės ekranus. Šioje vietoje smegenų veiklai labiausiai būdingi elektrinis ir magnetinis aktyvumas, kurie gali turėti smegenyse centrinį vaidmenį, o gali būti tik šalutinis produktas. Tačiau jį galima paversti elektromagnetiniu įėjimo kanalu į sąmonę.

Pačiam suvokimo mechanizmui svarbiausia Lu ir GN laukai, atitinkamai luksorinų ir gnostinių kompleksų. Šie du laukų tipai sąveikauja taip, kaip materija su Higgso lauku, kurios, metu atsiranda masė. GN sąveikaujant su Lu atsiranda suvokimas. Lu yra kosminis laukas, kuris gali turėti, o gali neturėti šaltinio. Jeigu šaltinį turi, juo gali būti žvaigždė arba nematerialios gnostinės sankaupos. Jame juda gnostinė materija, ir sąveikoje su luksorinų lauku susiformuoja suvokimo burbulas. Šio proceso esmė turi būti energijos su gnostiniais kompleksais apsikeitimas, kurio metu 3D sluoksniuose susiformuoja hiper-erdvė, kurią metaforiškai vadinu „šviesos arka".

Jeigu luksorinų lauko šaltinis žvaigždė, tai tolstant nuo jos ir laukui silpnėjant, turi silpnėti ir išnykti sąmonė. Bet įmanomas dirbtinis luksorinų laukas, kaip dirbtinė šviesa, kurį būtų įmanoma generuoti kosminiuose laivuose ir palaikyti suvokimo mechanizmą. Kita vertus, žvaigždžių aktyvumas - ciklinis, jis tai sustiprėja, tai sumažėja. Vadinasi, keičiasi luksorinų lauko kokybė ir atitinkamai sąmonės savybės. Kai ezoterikai kalba apie energetines kosmines juostas ir pan., ir asocijuoja jas su pakilimo (ascension) procesu, tai kalba eina apie Lu lauko energetinės būklės pasikeitimą, nuo kurios priklauso visos planetos sąmonės lygis per suvokimo mechanizmą. Visi žmonės juda šiame lauke ir jų sąmonės formuojasi sąveikoje su juo, - pasikeitus parametrams, keičiasi sąmonė. Suvokimą gali turėti ir dematerializuotos struktūros, kurios turi komponentą gnostiniame lauke.

Judėdamos luksorinų apsuptyje, šios struktūros sukuria sąmonės atmainą, kuri neturi kanalo į materialų pasaulį, todėl kaip tokį kanalą naudoja žmogų, paprasčiausiai hakindami gyvų biologinių būtybių sąmonės lauką. O gali būti, kad yra ir kitokių būdų pasitiekti informaciją iš fizinės aplinkos ir sąveikauti su ja iš savo nematerialios terpės. Minties ir emocijų energija gali turėti ir kitų, nelabai gerų panaudojimo būdų, įvairiems energetinio vampyrizmo veiksmams.

Svarbiausia yra šio lauko techninis įvaldymas, kuris leistų dirbtinai keisti jo parametrus, kelti arba žeminti energijos lygius, sukurti dirbtinį šaltinį arba ekranavimo priemones. Sąmonės įjungimas ir išjungimas rodo, kad gnostinių ekranų ir luksorinų lauko sąveiką galima blokuoti. Tai reiškia, kad ta sąveika turi įvairių realizavimo galimybių, kurias įvaldžius, galima kontroliuoti sąmoningo suvokimo mechanizmus. Tai ypač domina karinį pramoninį kompleksą, kuris siekia paversti šias technologijas ginklu, su kuriuos smogti galima būtų ne fiziniam kūnui, bet teisiai gnostiniam ekranui, per luksorinų (Lu) lauką. Staigiai pakėlus šiame lauke tam tikroje teritorijoje energijos lygį, kaip su elektromagnetiniu ginklu, iš rikiuotės galima išvesti gnostinius ekranus - ir netgi visam laikui.

@klajunas viena iš kvantų sąvybių yra fiksuoti, kita svarbi - judėti. Kaip bebandytum interpretuoti, ar mainyti pažinimus, juos padarant sudėtingesnius, suvoksi, kad to nereikia. Fiksavimas automatiškai raišus judėjimui, per tą tarpą vyksta išraiška, kurią vadiname laiku. Laikas yra aiškinamas pagal kvantinės sąvybinės išraiškos dėsningumą (dar nepripažintą oficialiai) (fiksuotumas ir judėjimas). Per tą laiką, kai kažkas sujuda, kažkas kartu ir užsifiksuoja, t.y. yra įsisąmoninama vietinių kaupiklių. Reikia galvoti, kas tuo metu sukietėja ir atgal nebeatvirsta. Paskirtis yra sukietėti ir nebeatvirsti atgal. Iškelk klausimą: "kodėl?"

@cs , Mąstai kažkaip labai primityviai. Aš kvantais, judėjimais, užkietėjimais tikrovės nemodeliuoju.
Turi aiškiai įsisąmoninti kas yra mokslinis modelis ir kas jis nėra. Pirmiausiai jis nėra tikrovė, jo paskirtis grynai praktinė. Taip pat modelis turi paaiškinti tai, ką matome aplinkui ir savo viduje. Man labai svarbi yra lauko koncepcija, bet kai kas nors dedasi išmanančiais mokslą, nesupranta kas tai yra. Ši sąvoka gali klaidinti. Jeigu netinka "laukas", galima vadinti "struktūrinis kontinuumas", kuris yra žmogaus sąmonės faktas. Kvantas yra tik energijos virpesys.

Bet reikia mąstyti ne žodžiais ir ne raidėmis. Aš mąstau vaizdais, mano mintis (eiroksenas) yra vaizdinis ekranas. Pavyzdžiui, pabandyk paimti trimatį kubą su tuščia erdve viduje. Tada įsivaizduok tame kube milijoną atomų. Įsivaizduok kaip ši struktūra pereina visas fazines būsenas pirmyn ir atgal. Įsivaizduok kad kiekviena atomo dalis yra struktūrinio kontinuumo virpesys ir kad šie "laukai"tarpusavyje sąveikaudami sukuria energijos pluoštelį vadinamą atomu. Tada vėl sugrįžk prie bendro vaizdo - milijono atomų. Galvoje iš atminties ištrauk visas fizikos formules ir sudėk jas į šį lauką, kad jie virstų fizinių sistemų procesais. Pamėgink suprasti, kaip formulė-dėsnis veikia šio kubo viduje esančių struktūrų būsenas. Savo galvoje prasuk visus įmanomus procesus. Tada palygink su tuo ką patiri savo patirtyje. Pridėk prie šio milijono atomų trūkstamas dalis. Pamėgink išvesti naujas sąveikas ir išreikšti jas naujomis šias sąveikas aprašančiomis formulėmis. Ir t.t.

Ir neužmiršk, kad turi reikalą tik su praktiniu modeliu.

Sukurk savo vaizduotėje trilijoną elektronų ir įvesk į šitą vaizdinį Dirako lygtimi aprašomą procesą. Įvesk naują lauką ir pabandyk suvokti, kokią struktūra aprašo Lagranžiano interakcijos narys.

Pabandyk išsiaiškinti mentaliniu eksperimentu ar Kvantinio lauko teorijos lygtys iš tikro sukuria stebimą kosmosą. Kai tai padarysi - suprasi kaip aš mąstau. o dabar matau nelabai supranti.

@klajunas turi sutikti ir su mano mąstymo modeliu,kurį pateikiu. Jis visiškai teisingas ir įmanomas. Gali vaidinti ar apsimesti prieš draugus profesionalu, bet kietesniu man neatrodysi. Žinai, kad gali pasirinkti ir būti sau teisus, bet gali pasirinkti suprasti kitą. Nebandyti apsimetinėti, kad nesupranti. Bent minimaliai įsiklausyti ar pamatyti...

Fiksacija, judėjimas yra pagrindinės sąvybės kurias turi kiekviena dalelė, nukrypus ar suvokus kitokesnį (daug sudėtingesnį principą) , nebebus suvokta pagrindinė mintis čia vystoma. Fiksacija yra funkcija judėjimas irgi funkcija. Man nėra svarbus būdas: judėjimo, fiksacijos (tipas, rūšis, paskirtis) (galima išsirinkti pačiam ką nagrinėti).

Tavo supratau teoriją, ji sudeda visas kvantines sąvybes (kokios tik įmanomos atrasti ir jau atrastos). O aš to neieškau, aš ieškau kaip užbaigti vienos krypties paiešką, vieno pobūdžio funkcijoms apibudinti (realioms, tikroviškoms).

O kaip suprantu mokslą čia jau mano reikalas. Man išvis nepadeda pritempinėjimai ir išteisinimai "kažkokių puikesnių sąvybių", neieškau puikumo, gerumo, blogumo. Man tos sąvybės jau pažintos ir nebeįdomios. Aišku galima apsistoti, bet kai žinai, kad yra kažkas kitas, o dabartinis (visų puikiausias metodas) per prastas tokiam būdui, kokį naudoju pažinti dabar. Kaikurie dalykai trugdo (logizmai turi per trumpas sąlygas, kurios paaiškina (kaikuriems) pilnai.) Esmė nėra konkuruoti metodais, ar atsisakyti visam laikam.

Citata iš: cs  gruodžio 05, 2016, 19:19:08Esmė nėra konkuruoti metodais, ar atsisakyti visam laikam.

Viskas prasideda nuo metodo ir modelio parodymo. Tu pats nepasitarnauji, kad tavo mąstymas būtų priimtas. Tavo komentaruose mąstoma žodžiais, o tu pabandyk pradėti vaizduoti. Ar moki tekste sukurti vizualinį vaizdą, kuris nebūtų panašus į LSD haliucinaciją?

Kai pilnai išskleisi savo modelį, bus galima lyginti, o dabar net konkuruoti nėra su kuo, nes savo modelį laikai paslėpęs stalčiuje. Vadinasi gudrauji. Aš tau praskleidžiau uždangą kaip aš mąstau, jeigu nori forume diskusijos, tą patį turi padaryti pats.

tą jau senai parodžiau, nieko naujo nebeprikūriau.
https://www.dropbox.com/s/qfa8iovwu5lj2yw/pamyae.png

Citata iš: cs  gruodžio 06, 2016, 13:19:47tą jau senai parodžiau, nieko naujo nebeprikūriau.

Apie šitą mes jau kalbėjome ir šį lygį aš palikau bendra forma neužbaigtą. Tu čia pateiki savo sąmonės aktyvumo ciklo (SAC) variantą, kurį aš kažkada mąsčiau tik bendra forma. Kiek supratau, nors ne viską, tai tu judi daugiausiai trečiame aukšte, o mane šiuo metu domina pirmas ir antras. Ne pati artimiausia sąmonės aktyvumo ciklo fenomenologija, tarp stebėtojo ir aktyvumo būsenų, bet kaip suvokimas atsiranda visame realybės kontekste pažiūrėjus iš išorės. Tu šioje savo schemoje žiūri iš vidaus ir tavo žiūrėjimas įsirėmina tarp sąmonės sužadinimo ir jos reagavimo perėjus per skirtumo, judėjimo ir savybių fiksavimą arba nefiksavimą. Mane domina labiau globalinis vaizdas ir kokios šio vidinio proceso (SAC) išorinės sąlygos.

Mane šiuo metu domina objektyvaus laksato formos, tiek iš vidinės, tiek iš išorinės dalies, nes to įvaldymas yra suvokimo užkietėjusių formų valdymo technologijų galimybė. ne viduje mąstyti neįmanoma, bet mano intencija yra pasiekti fiksato ir subjektyvaus laksato pagrindą, kuris yra fizinėje ir gnostinėje branoje.

O sąmonės aktyvumo ciklą - reikia tyrinėti, nes atskleistos struktūros parodo žmogaus mąstymo klaidas ir iliuzijas ir leidžia išgryninti tai, kas veiksmingiausia.

Citata iš: klajunas  gruodžio 06, 2016, 14:17:50O sąmonės aktyvumo ciklą - reikia tyrinėti, nes atskleistos struktūros parodo žmogaus mąstymo klaidas ir iliuzijas ir leidžia išgryninti tai, kas veiksmingiausia.

Kodėl natūraliai besivystantis procesas tau neįdomus ir nori viską perdaryti transhumanistiniu požiūriu? Jokio natūralaus metodo - jokio žmogiškumo. Matomai ieškoma "interneto" pagrindu veikiančio sąmonių apjungimo ir valdymo metodo.

Aš nebeieškau apjungimų, kai žinau, kad viskas vienaip ar kitaip sueina į vidų, į sudėtį. Tada veiksmingumas įrodomas tai kaip tavo vieno potyris, o ne visų kartu potyris.

Tu gali tą patį sakyti (kaip ir man dabar sakai), tiems kurie atradinėjo virtualumą, kaip jie elektros "pavidalu" ir metalo lydiniais perteikė spalvas, kaip sukėlė žodynus ir kalbas, kaip vyksta atminties ir energijos, procesų palaikymai ištikrųju (o kodėl visiškai netaip juos mums duoda suvokti?).

Noriu pailiustruoti, ką turėjau galvoje savo paskutiniame komentare, prie ko šiuo metu dirbu.
>>>>>>>>

Visas žmogaus spektras

Prieš atskleisdamas šio įrašo pagrindinę mintį, pirmiausiai noriu pakartoti kai kuriuos terminus. Pagrindiniai terminai yra fiksatas ir laksatas, kuriais aiškinu objektyvią ir subjektyvią sąmonę. Fiksatas yra aplink esantis fiksuotas pasaulis, laksatas yra subjektyviai valdomos mintys ir vaizduotė. Tačiau tai ne viskas ką galima pasakyti apie žmogų - už šių pasaulių yra kiti, gilesni pasauliai. Tiek einant giliau į objektyvią realybę - tai yra į transcendenciją, tiek einant į vidinį psichikos pagrindą - tai yra transcendentalumas.

Fiksatas nebūtinai fiksuotas, o laksatas nebūtinai laisvas. Įsivaizduokime, kad pasaulį galime stebėti tik per savo mintis, nes akys ir kitos juslės užmerktos. Tada pasaulis atrodytų kaip laisvai formuojama terpė, pavaldi subjektyvių fantazijų valiai. Tačiau mūsų sąmonė aprėpia ir objektyvią realybę, ir mes galime palyginti į ką intencionaliai įstatyta mintis, ir koks tarp minties ir to kas mąstoma ryšys. Kita vertus, fiksatas atrodo neintencionalus ir uždarytas savyje, nurodantis tik į savo buvimą. Tačiau labiau įsigilinę suprantame, kad logika verčia fiksatą laikyti taip pat intencionaliu. Tik kadangi mūsų sąmonė daikto-minties ir jos intencionalaus objekto neaprėpia bendrame suvokime, mes negalime palyginti koks ryšys tarp daikto ir pirminės tikrovės, arba transcendencijos. Tas pats galioja ir vidinei sąmonei. Mintis į vidų atrodo neintencionali, bet taip pat yra nesuvokiamas vidinis transcendentalumas, kurį laikome vidine pirmine tikrove.

Šitaip mąstant yra galimybė užgriebti pačią artimiausią gelmę ir parodyti visą pasaulio ir žmogaus spektrą. Visas spektras yra toks: vidinis objektyvus laksatas - subjektyvus laksatas - fiksatas - objektyvus transcendentinis laksatas. Pirmines tikroves laksatu vadinu todėl, kad jos nėra sustingę monolitai ir šiose realybėse įmanomos įvairios laisvos transmutacijos ir jos fiksuotos atrodo tik sąmoningame suvokime, kur gaminamas kokybinis objektyvus ir subjektyvus pasaulis. Visų mokslininkų svajonė, pažinti visas šių objektyvių laksatų savybes, kad būtų galima sukurti technologijas ir jas valdyti. Objektyvus laksatas yra fizinė brana, kurią materializuoti bando standartinis modelis. Vidinis objektyvus laksatas yra gnostinė brana, kurią tyrinėja slapta sąmonės fizika.

Viso spektro žmogaus teoriją galima pavaizduoti paprasta schema:
(http://www.psytechnologijos.lt/files1/upload/Psytechnologijos7/spektras.jpg)

Ji sudaryta iš trijų sluoksnių, nors tie sluoksniai yra ne dvimačiai, bet trimačiai, t. y., persmelkia vienas kitą ir yra vienas kito viduje. Tačiau principą patogiau iliustruoti išskaidant į atskiras sistemas. Jų kaip sakiau yra trys, dvi iš kurių jau minėjau - tai yra fizinis pasaulis apačioje, iš jo sudaryti daiktai ir kūnai; gnostinis pasaulis per vidurį, kuriame formuojasi sielos struktūra, arba aktyvumo ir suvokimo ekranai, kaip tam tikros energetinės stabilios formos; aukščiausia dalis yra ta vieta, kur atsiranda suvokimas ir kur juda žmogaus informacinės kokybių formos. Fizinės smegenys užsiima informacijos surinkimu ir apibendrinimu, gnostinė siela yra atvaizdavimo sistema, o luksorinų laukas yra suvokimo burbulo vieta, kur atsiranda žmogus ta forma, kaip jis save suvokia savimonėje.

Aš šią sistemą aiškinu kvantinių laukų teorija ir manau, kad įmanoma parašyti pilną viso spektro kvantinių laukų Lagranžianą, kuris leistų gauti visų laukų sąveikas aprašančią „mechanikos" lygtį. Tam reikia įtraukti antro ir trečio aukšto laukus, atitinkamai - gnostinius ir luksorinų. Svarbiausia yra luksorinų laukas, kuris sukuria „nepaslėpties" proskyną, kurią aš visur vadinu šviesos arka. Tai būtis-suvokimas, kurį galima priešpastatyti kokybinei informacijos formai, kuri filosofijoje vadinama esiniu. Šita schema ir teorija išsprendžia seną filosofijos klausimą „kas yra būtis?" - tai yra luksorinų lauko forma, dėl kurios atsiranda suvokimas ir žmogaus psichikoje sužimba šviesa.

Šioje visą žmogaus spektrą parodančioje piramidėje vyksta judėjimas iš viršaus į apačią ir iš apačios į viršų tarp gnostinės ir fizinės branos, tai informacijos ir valdymo kibernetinės sistemos ciklas. Ir ekranai sąveikauja su luksorinų kvantais, apsikeičia su jais energija ir šitaip suformuoja būseną, kuri turi suvokimo veidrodžio pavidalą, kuris informaciją iš apatinių aukštų pateikia kaip kokybines formas. Labai įdomu pasvarstyti, koks yra juslinės kokybės mechanizmas. Jis turi būti susijęs su gnostinės substancijos „chemija", kuri gali sukurti įvairias juslumo medžiagas energetiniu pavidalu, kurios sąveikaudamos su luksorinų lauku, sukuria skirtingos kokybės juslumus, nuo daiktiško juslumo, iki mentalinio. Norint visa tai suprasti, reikia žinoti gnostinės substancijos „Mendelejevo lentelę" ir visas galimas gnostines reakcijas, nes kaip šios energijos sąveikauja su suvokimo lauku, tokios kokybės ir susiformuoja. Ši sistema atsako į filosofinį klausimą, kas yra kvalitetai (qualia).

Taigi dabar galima bandyti apibendrinti klausimą, ką apie žmogų pasako viso spektro teorija. Žmogus yra sustingusi, sukietėjusi kokybinės informacijos forma, kuri ateina iš fizinės ir gnostinės realybės ir juda luksorinų lauke, t. y., pačios piramidės viršūnės horizontale. Tačiau tai nėra tikslus vaizdas, nes jau sakiau, kad laukai trimačiai ir n-mačiai, todėl yra ne sluoksniai, bet persmelkia vienas kitą. Tačiau pagal sąveikų ir interakcijų sistemą, tai yra „sluoksniai" ir jų struktūros sąveikos požiūriu juda tik „horizontale". Todėl, pažiūrėjus į pateiktą paveiksliuką, galima sakyti kad pats žmogaus centras juda smaigalio lygyje, siela ir jos ekraninės struktūros juda antrame lygyje, o fizinis kūnas apatiniame lygyje. Tarp lygių vyksta informacinė apykaita. Pats pirminis kūnas arba pirminė siela - nematomi, matomos tik fenomenologinės formos luksorinų šviesos arkoje.

Todėl galima sakyti, kad žmogaus branduolys yra vidutinis lygis, kurį vadinu pirmine siela, nes ji „pagamina" visą žmogų ir jį valdo. Čia yra visa žmogaus psichologija, elgesio algoritmai, suvokimo estetikos būsenos ir t.t. Nuo to, kas sieloje užkoduota priklauso, kuo žmogus save pozicionuoja suvokimo ir aktyvumo ekranų sąveikoje.  Ir t.t.

Kokia žmogaus pagrindinė „charakterio" savybė? Žmogus nori būti amžinas, nori kad ši sustingusi informacijos forma, kuri vadinama asmeniu, niekada nesibaigtų. To siekia įvairūs transhumanistai, kurie tiek yra save sureikšminę, kad nori niekada nesibaigti. Pasibaigimas ateina tada, kai siela atsijungia nuo luksorinų lauko ir išnyksta suvokimas, bet jeigu siela yra gyva, tai ji vėl gali prisijungti, pabusti. Miršta tada, kai atsijungia visam laikui. Tai prasideda nuo kūno mirties, kuris nustoja tiekti informaciją. Tada siela, gavusi šį signalą, nusprendžia, kad turi atsijungti nuo kūno ir užgesti, kai tai įvyksta, siela nustoja sąveikauti su luksorinų lauku ir žmogus miršta. Dabar nekursiu teorijų apie tai, kokios galimybės, kad siela gali egzistuoti nematerialios, bekūnės būsenos. Faktas tas, kad kai kūnas nustoja siųsti informaciją, siela užgęsta ir atsijungia nuo suvokimo lauko.

Svarbiausia ką žmogus turi suvokti, kad jis tik sustingusi informacija energijos jūroje, kuri nieko neturi savo: kūnui substanciją skolinasi iš fizinės branos; sielai - iš gnostinės branos; o suvokimas yra luksorinų, arba švytuolių, lauko dovana. Visa tai dovanų jis gauna vienam gyvenimui ir kai kontraktas pasibaigia, skolą turi grąžinti tikrovei. Bandymas susidievinti, užsifiksuoti, įsikabinti į šį mechanizmą yra atsisakymas grąžinti skolą. Visi transhumanizmai ir bandymai sudievinti žmogų yra vagystė. Kita vertus, vagystė yra atimti tai, ką jis iš tikrovės gavo dovanai - t. y., pilną gyvenimo ciklą.

Kiekvienas suvokimas kaip būties atvertis yra individualus, bet žmogus negyvena vienas visame pasaulyje, jis yra tik individuali rūšies programos realizacija, vadinasi vienas sąmonės klonas iš daugelio to paties tipo sąmonių, kurios sugeba tarpusavyje sąveikauti. Ta sąveika vyksta įvairių telepatijų dėka - telepatijos fizinėje ir gnostinėje branoje. Deja įprastinėje būsenoje sielos struktūros veikia savo lygyje kaip uždara sistema ir žmonės sąveikauja per savo kūnus, nors vienas kitą stebi luksorinų lauko šviesos arkos veidrodyje, kuris pateikia aplinką kaip kokybines formas.

Tokios sąveikos pagrindas yra sieloje, kuri koduoja tai kas yra žmogus sau ir kitiems. Kadangi sistema sudaryta iš daugelio dalių, tai žmogaus gyvenimo pobūdį lemia tai, kokį kelią jis suranda šioje painiavoje. „Išganymo" yra galimybė ieškoti visuose trijuose lygiuose. Aukščiausia galimybe laikoma piramidės viršūnė, kur žmogus gali savo esmę susikonstruoti iš šios perspektyvos.

Citata iš: cs  gruodžio 06, 2016, 15:26:22Tu gali tą patį sakyti (kaip ir man dabar sakai), tiems kurie atradinėjo virtualumą, kaip jie elektros "pavidalu" ir metalo lydiniais perteikė spalvas, kaip sukėlė žodynus ir kalbas, kaip vyksta atminties ir energijos, procesų palaikymai ištikrųju (o kodėl visiškai netaip juos mums duoda suvokti?).

Paskutinį kartą klausiu to pačio:

Elektra su metalo lydiniais (kurie vadinami "čipai" ir "transformacijos", "įtampos keitikliai", "davikliai", "jutikliai", primityvios elektronikos shemos pagamintos iš skirtingų metalų lydinių) gali laisvai reikštis spalvomis, garsais, žodynais. Kadangi fiziką suvoki geriau negu aš. Paaiškink, ne iš fizikos pusės, ir ne įrodinėk. O pasakyk, kodėl tokiu metodu garsai, spalvos ir žodynai susikuria, naudojant tik elektros srovę ir metalo lydinį? Ar primytyviai atkartojus kaip ir mokslas parodo shemų jungimų derinius surasime kaip susikuria spalva iš to metalo paveikto elektros srove shemoje? O jeigu nesurasime, kodėl tada naudojame 3 lygio saugumo shemos sudarymo principus, realiai neįsitikindami, kaip viskas vyksta? Visiškai nesiremsiu religija, šioje vietoje aš netikintis jokiais dievais. Su tokia sąlyga, paaiškinimo ir noriu gauti.

Nei pats protingiausias neatsisakytu nagrinėti ir nenustumtų į šoną. Tai kam drausti sužinoti pilnai veikimo principą, jeigu visi ir taip turi išmaniuosius telefonus ar kompiuterius, kuriuose galime pamatyti tą virtualumą? Ar adekvatu nežinoti metodo kaip jis kurtas (primityviai)? Kas išviso yra klaida? Kas klysta?

Tik nieko nedaryk, pasakysiu... ;)

yra ne tik srovė, metaluose ir puslaidininkiuose bet ir išvedimo priemonės: vaizdas - monitoriais, garsas - garsiakalbiais. Monitoriuje įtampos gradientai sužadina fotonus, kurie reaguoja su akies receptoriais ir sukuria vaizdo iliuziją. Garsiakalbyje elektromagnetas vibruoja membraną, kuri virpina orą ir sukuria garso bangas, kurios reaguoja su ausies sraigės receptoriumi. Viskas kaip informacija keliauja į smegenis, sielą, tada į luksorinų lauką kur pamatai kokybines formas.

Kaip vaizdas gaunamas: nufilmuojamas arba sukuriamas su kompiuterine grafika. Kaip garsas gaunamas: įrašomas su mikrofonu, kur garsas judina membraną, ši sukuria sroves ir tos srovės įsirašo į atmintį ir atbuliniu būdu galima atgaminti.

Informacija srovėje ir fotonuose įterpiama procesu, kuris vadinamas moduliavimu. Kompiuteryje naudojamas loginis algoritmas. pasidomėk "Tiuringo mašinos" koncepcija, jeigu įdomu.

Kompiuteryje yra įvairių algoritmų, kurie leidžia atlikti įvairius informacijos redagavimus. Algoritmas yra komandų rinkinys kompiuteriui.

Informacijos įvedimas - moduliavimas, išvedimas - demoduliavimas.

Citata iš: cs  gruodžio 06, 2016, 17:32:44pasakyk, kodėl tokiu metodu garsai, spalvos ir žodynai susikuria, naudojant tik elektros srovę ir metalo lydinį?

Naudojama ne tik elektros srovė nes išvedimo priemonės dirgina receptorius, o dirgiklį demoduliuoja smegenys. spalvos, garsai - tai smegenų naudojamos suvokimo formos.

Nepasakyta nė dalies, ką manau.

Pirmuosius žodynus, informacijos rūšies atskyrinkius reikėjo sukelti į virtualumą. O tai nepadarė rankomis. Kaip sukėlė pradinius žodynus, kaip atskyrė informacijos rūšis.

Žinau kaip programavimas atrodo. Tu pamėgink programuoti metalo lydinį pasitelkus elektros srove, nieko nesigaus.

Man įdomu, kokiu būdu galutinai surašoma informacija, kam reikalinga prikurti nereikalingų energijos varinėjimų ir transformacijų (įrodant greičius). Laikui lygus kelio ir greičio santykis. Kada galėtų padaryti greičiau, padaro lėčiau. Jau suklydau ir padariau daug klaidų iš neišmanymo.

Paskutinė mintis: čia ateivių darbas. Niekur taip neįmanoma padaryti. Nei metalo lydinys, nei elektros srovė neturi sąvyje įrašytos informacijos, neturi nei spalvų, nei garso, nei žodynų, kuriais remiantis galima programuoti.

Citata iš: cs  gruodžio 06, 2016, 18:10:10Nepasakyta nė dalies, ką manau.

Lekcijų aš čia skaityti nesiruošiu, nes šitas klausimas standartinis, vadovėlinis ir internete labai lengvai randamas. Dar kartą pasikartosiu, jeigu domina pati kompiuterio koncepcijos pradžia, pasidomėk Tiuringo mašina.

https://lt.wikipedia.org/wiki/Tiuringo_ma%C5%A1ina (https://lt.wikipedia.org/wiki/Tiuringo_ma%C5%A1ina)

mikroschema mikroprocesoriuje - ne metalo gabalas, bet loginė grandinė, sujungta su atmintimi, įvedimo ir išvedimo prietaisais. Nusipirk arba nusipiratink vadovėlį apie kompų sandarą ir veikimo principus.

Gerai kad pripažinai nesuprantantis ir nenusimanantis šioje sferoje.

Yra nemažai laiko bent minimaliai sužinoti. O tu bandai uždrausti kalbėti, kas bendrai turi būti žinoma. Tu man nieko neįrodai, algoritmai tai dar ne viskas, čia tik varinėjimo rūšis ar pobūdis.

Bet kas įkėlė programavimo kalbą į metalą nesvarbu kokį (juk iki šiol randama visokių) ir panaudojo kaip atminties funkciją atliekantį daiktą, kuris laidus srovei, jį varinėjant galima varinėti tas informacijas.

Man neįdomu kaip varinėti informacijas ar kaip kontroliuoti. Tai lygiai tas pats metodas kaip ir programavimas, tai labai panašų ir pateiki apie algoritmus. Čia tik varinėjimas.

O kur įkėlimas? Kaip ten pateko informacija? Dabar paprastai įrodomas informacijos įkėlimas į betkurį įrenginį. Aš visiškai nekalbu apie šiuos laikus. O kalbu, kaip pradinė shema galėjo jau savyje turėti lotyniškomis raidėmis programuojamą kalbą. Gal čia kitų civilizacijų paveldas, kuriame niekas neteikia dėmesio? Visi įrenginiai pagaminti panašiai, turi jau programavimo kalbas savyje. Tereikia išsiaiškinti kaip natūraliai perkelti informaciją ir kodėl tai logiška metalo lydiniams ir elektros srovei yra. Juk jie patys neturi savyje užkoduotos informacijos iš pradžių.

Citata iš: cs  gruodžio 06, 2016, 18:36:14Gerai kad pripažinai nesuprantantis ir nenusimanantis šioje sferoje.

Priešingai, aš tau jau du kartus parodžiau suprantantis visus pagrindinius principus. tereikia mokėti perskaityti. Jeigu domina kaip į srovės virpesius įdedama informacija, pasidomėk moduliavimo sąvoka.

https://lt.wikipedia.org/wiki/Moduliacija (https://lt.wikipedia.org/wiki/Moduliacija)

Paskutinį kartą žinias suteikiu nemokamai  :D

Nėra metodo įrodyti pradinės informacijos atsiradimo elektros srovėje (o ne metale).

Yra keli pasirinkimai:
1. ateivių civilizacijos paveldas.
2. mafijų klastotės per primityvius mechanizmus, dangstymąsis po algoritmų (nesudėtingų sekų, nesudėtingų varinėjimų principais).
3. tai ką kalbu negirdėta ir nauja.
4. virtuali realybė pati save susikūrė ir veikia per elektros sovę.
5. virtualiai realybei suteikti apribojimai padaro ją paklusnią įvedant algoritmus, programavimo kalbas. (nors neparodoma, kaip ta virtuali lotyniškomis raidėmis ir skaičiais veikianti kalba) yra virtualumo pagrindas.
6. Ją sukūrė dievas, bet per klaidą kas vienam žmogui priklausė - priklausyti pradėjo visiems. Buvo išdalytas šis metodas į dalis.
7. Kokia priežastis trugdo apie tai kalbėti?

Citata iš: cs  gruodžio 06, 2016, 19:23:507. Kokia priežastis trugdo apie tai kalbėti?

Vienintelė: jeigu kalbėsim šioje temoje "parapsichologija/Minties mechanizmas" bus off-topikas. ;D

O kuriai sričiai/temai tu priskirtum? Labai artima steriotipinės mąstysenos pralaužimui tema.

@klajunas ką dabar matai, yra progreso dalis. Ar sutinki, kad kažkas davė pradžią? O ta pradžia jau nebeaktuali šiomis dienomis. Yra konkretus atsakymas apie ką kalbu. Tai padarė konkretus kūrėjas. Kažkas atrado metodą informaciją įkelti į metalo lydinius, o pagal sąvybes ir varinėti.

Kas galėjo būti toks intelektualus ir atrasti metodą (kalbas, spalvas, garsus) perkelti į elektros srovę, metalo lydinius. O pasekoje paprasčiausiai pritaikyti algoritmus juos programuojant, varinėjant.

Kodėl toks sudėtingas metodas nežinomas iš vienos pusės (pradžios ir sukūrimo)?

Atsiprasau kad isiterpiu, bet jei uzduodi toki klausima "Kas galėjo būti toks intelektualus ir atrasti metodą (kalbas, spalvas, garsus) perkelti į elektros srovę, metalo lydinius"
Kodel neuzduodi bendrai klausimo: kas generuoja jauciama realybe i tave? kas priezastis to, kad tu jauti realybe 5 jutiminiu organu pagalba su visais realybes komponentais(iskaitant tavo isvardinta metalo lydini)?

nagrinėju, bet dabar paiimsiu mažesnius modelius, pvz virtualumas.

Citata iš: cs  gruodžio 06, 2016, 22:50:01nagrinėju, bet dabar paiimsiu mažesnius modelius, pvz virtualumas.

O apie koki cia virtualuma sneki?

@Mekabciel visiškai analogiškas klausimas apie žmogaus sudarytas struktūras lyginant su metalo ir elektros srovės virsmais nesusijęs.

Trūkumas susijęs su praktiniu atlikimu. Metalo lydinys ir elektros srovė leidžia kurti spalvas, garsus, žodynus (nekalbu apie primityvias kinetines funkcijas).

Galbūt niekas nebandė iki manęs nagrinėti, bet kažkas kas darė ir atliko praktiškai tą metodą man dabar norimą žinoti galėtų pasakyti. Metodas yra labai konkretus. Informacijos perkėlimas į elektrą ir varinėjimas pasitelkus metalo lydinius (omenyje turėtu kilti asocijacija su elektroninėmis shemomis). Informacija, kuri sukelta yra artima mūsų realybei ir kaip pastebėjai, elektronika yra beveik panašius jutimus turinti, kaip ir žmogus.

Bet pagrindas išlieka svarbus gilinantis į praeitį, pradinį atradimą. Nesiekiu juom užlopyti spragų saugume. Nesiekiu atrasti variantų, kurių negalima daugiau atkartoti kažkada vėliau. Man reikalinga pažinti, o pažinsiu ne per mokslą. Mokslas neturi atsakymų, jis tik naudojasi šablonais, kuriuos dauguma pritarus naudojasi. Svarbiausias efektyvumas ir pats pavadinimas. Idėja yra kiek kitokesnė ir už to pavadinimo koks jis bebūtų daug žadantis, gali slypėti paprasčiausios funkcijos, kasdien sutinkamos.

Atkreipiau dėmesį į elektronines shemas tik dėl to, kad pastebėjau logikai prieštaraujančių dalykų. Galėčiau remtis jau atrastomis teorijomis ir pagal šablonus sudarinėti elektros grandines, kaip ir daro visi... Bet nėra naudos, kai nežinai, kas pirmas ir kaip įkėlė didelį kiekį informacijos į elektrą, o per metalo lydinius ją varinėja, ją padaro funkcionalią. Man nereikia įsitikinti kaip groja muzika ar kaip atrodo pikselis. Nes žinau ir taip.

Aš kalbu apie praeitį. Man aktualu žinoti priežastį, metodą naudotą pirmą kart sukeliant informaciją į elektrą. Atrasti ar informacija yra visur gamtoje, netgi "švariame ir neužterštame" elektronikos metale. Kas atsitinka su metalu po ilgo informacijos laikymo tarpo (kodėl jis vėl švarus panaudojimui?). Kaip elektra ieštiesų naudoja lydinius garsui, spalvai, žodynui išreikšti? Kaip išpradžių buvo ikelta informacija suteikianti galimybę programuoti, kaip lotyniškos raidės sėkmingai buvo panaudotos programuojant?

 

Vadovaujantis 5 receptorių ar mokslo pasiūlytu modeliu (kuris paaiškina, kad viskas yra dėl asmeninių pačio žmogaus sąvybių), prarandame kitas teorijas. Pavyzdžiui, gal tas galioja visiškai skirtingai vis kitam daiktui, vis kitai rūšiai.

Informacijos įkėlimas į elektrą nėra aprašytas jokiomis lygtimis, algoritmais, teoriškai nėra žinių. Rankiniu būdu nėra aprašyta kodėl natūraliomis sąlygomis elektroje randama informacija, lengvai programuojama pasitelkus simboliais - lotyniškomis raidėmis ir skaičiais. Nėra pagrindimo ir realaus įrodymo kaip savyje elektra gali jau turėti programavimo pagrindus. O naudojant įvairius metalo lydinius, visiškai švarius, (randamus gamtoje) galima išreikšti išraiškas: spalvas, garsus, žodynus.

Kalbėdami apie šiuos laikus neberasime pagrindo įrodyti būtent tokiu pagrindu, kokį aš pasiūliau. Įrodymas yra susietas su visiškai ne šių laikų atradimu, ne technologijos patobulinimu ar sąvybėmis, kurios fizikoje jau aprašytos (elektros virpesių, moduliacijos, kodavimo, dekodavimo, moduliavimo ir pan.). Kai yra jau progresas pažengęs, tikiu, kad galima nebeįmatyti skirtumo. Viskas parodoma daug primityviau ir lengviau. Pats naudojimas neturi daugiau galimybių nei nustatoma, nei aprašoma instrukcijose.

Kadangi tik galbūt aš pastebiu, kad visiškai sveiku protu neįmanoma padaryti tokios pradžios. Žmogaus galimybėmis to įsitikinti irgi gali nepavykti. Įkelti informaciją į elektrą (tekiančią ir palaikančią energiją įvairių mechanizmų ir elektronikos shemų), nėra taip lengva.

Dabar yra mikrafonai, kameros turinčios jautrius jutiklius, kurie ir įrašo informaciją. Bet mano manymu, ta informacija ne kiek įrašoma o jau yra iškarto visame virtualiame pasaulyje, o po įrašymo tik aktyvuojasi. Tada reikia atsižvelgti faktorių, ar tikrai virtualumas pats savęs nėra sukūręs dar prieš tai. Nors jis nepatrauklus ir atrodo negyvas. Gali tekėti nesuprantama energija, galinti sukelti chaosą. Kol, neįžvelgiame trūkumų ar nesibaiminame, tol atrodo saugus ir naudojimas.

Jeigu progreso kryptis (vystymo kryptis), numatyta supažindinti su virtualumu, su technologijomis pagamintomis elektros pagrindu, gali būti, kad yra ir progreso sukėlėjas.

Pradžią suteikti ar įkelti informaciją į gamtoje randamus įvairius metalus, elektros srovę (gamtoje galimą išgauti). Nėra paprasta. Tada reikia pagalvoti, kas ištiesų galėjo vykti pradžioje. Kas tikroji pradžia? Kodėl dabar pradžios informacijos nėra išvis? Ar tai galėjo būti kita civilizacija, davusi gyvybes? Ar pasitelkus nematomus ryšius kitos civilizacijos gali įsiterpti?

cs,informacija nesusijusi su jos nešėju(elektra,raštu ir t.t.).Ji susijusi su koduotoju,kuris jėgos vektoriais,cheminiais ryšiais ar materijos lokalizacijomis tą informaciją užkodavo.
Taigi,elektroje,kap išsireiškei,jos iš anksto tikrai nėra ir nėra ką ten aktyvuoti.Tą pačią virtualaus pasaulio( interneto) informaciją galima užkoduoti ir plaktuko pokštelėjimais per galvą,tik kodavimas ir dekodavimas užtruks ilgiau ir bus skausmingas.
Gal eik į mokyklą,nes panašu,jog ten varnas gaudei. :)

@xsistemax niekas nesupranta.

Netgi kelis kartus pakartojau, kad kalbu apie pradinį atradimą. Patį pirmiausią.

Citata iš: cs  gruodžio 06, 2016, 23:31:32gilinantis į praeitį, pradinį atradimą

Citata iš: cs  gruodžio 07, 2016, 13:07:19Kalbėdami apie šiuos laikus neberasime pagrindo įrodyti būtent tokiu pagrindu, kokį aš pasiūliau.

Tau tik atrodo, kad tu iki galo žinai visus atsakymus ir gali padėti tašką. Tačiau visiškai nesistengi pagrįsti ar įrodyti informacijos buvimą, dar prieš atrandant. Metalo lydiniuose jau senai buvo gali įžvelgti, kad įkomponavus betkokią mendejelevo lentelėje esantį metalą, pusmetalį, gerą laidinką elektros srovei - bus galima programuoti. Po programavimo atsiranda ir spalvos, žodynai, garsai.

Jau prieš patį atradimą įkėlė informaciją susijusią su programavimo galimybėmis Tą ir siūlau įžiūrėti. Programavimas neatsiranda nė iš niekur. Jį reikia sužadinti ar net patalpinti. Reikia aktyvuoti tokią galimybę. Nėra primityvaus būdo tai padaryti, kol nestovi šimtai kompiuterių ir išmanių telefonų, nėra ir inteneto kabelių, wi-fi ryšio technologija neveikia. Tada kaip ten patalpinti patį programavimą, kuris įsiklausytų betkokių komandų?

Kaip matai, programavimas pats turėjo būti įkeltas su visais lotyniškais simboliais ir su skaičiais. Ar kodavimas ir dekodavimas ką nors pasako?

Pasakytų tik tokiu atvėju, jei dar iki pirmo atradimo buvo sukurtas įrenginys sukurti patį (gryną) programavimą. Tada kitas įrenginys gali programavimą įkelti į metalo lydinį veikiamą elektros srove (shemą). Kaip man pavaizduoti, kad pasidarytų aiškiau? Pats iš savęs man atrodo nesusikūrė. O gal tu tą ir teigi? O jei taip kodėl lotyniška kalba neatsitiktinai parinkta? Tai viena iš kalbų, kurios simboliai yra vieni iš vartojamiausių, sutinkami daugelyje kalbų.

Citata iš: cs  gruodžio 09, 2016, 00:37:33Kaip matai, programavimas pats turėjo būti įkeltas su visais lotyniškais simboliais ir su skaičiais. Ar kodavimas ir dekodavimas ką nors pasako?

Programuojama dvejetainiu kodu. Visos aukšto lygio programavimo kalbos, skirtos žmogui, kompiliuojamos su kompiliatoriumi į jį. Laidais juda mašininis kodas, sudarytas iš 1 ir 0. Moduliuojant yra į srovę įvedamas signalas, kuris lygus 1 arba 0, ir pagal tai kompiuterio elementai vykdo komandas.

Neužmiršk, kad yra ne tik srovė, kuri virsta "garsais" ir "vaizdais". Išvedimas naudoja regimą šviesą ir garso virpesius, kurie sukeliami membranos.

Jeigu nežinojai iš fizikos - virpantys elektronai skleidžia fotonus. Pavyzdžiui, pasidomėk kaip elektra virsta šviesa liuminescencinėse lempose.

Viso to nebuvo iki technologijos sukūrimo, ši technologija - informacijos įvedimo į elektrą ir EM bangas - buvo sugalvota. Pasidomėk technologinio progreso istorija ir sužinosi kaip buvo padarytas pirmas atradimas ir kas buvo iki to. Visiškai neišmanai istorijos.

Citata iš: klajunas  gruodžio 09, 2016, 10:47:48Programuojama dvejetainiu kodu.

Žinau, kad dvejetainiu. Taigi dvejetainis ir tenkina pagrindines matematines salygas, kurios sutrauktos kažkur kitur shemoje. (AND, OR, XOR, NOT, NAND, NOR, XNOR). Tada dvejetaini koda apibudina kaip elektros virpesius, signalus dar paprasciau 1 ir 0. Jie keiciasi susilieciant arba atlieciant metalo plokšteles (elektros srove sujungiant arba atjungiant ryšius).

Tu pasakei principa kaip aktyvuoja programavimo galimybes. Ar atkreipei demesi pacio gryno programavimo taip nepavyktu aktyvuoti? Reikia ji sukurti su kitais irenginiais. Reikia nustatyti ir tam tikrus parametrus, kad tas programavimas BIOS (BASIC INPUT/OUTPUT SYSTEM) butu lotyniškomis raidemis ir turetu skaicius, matematinius simbolius, brukšnelius ir k.t.

Citata iš: klajunas  gruodžio 09, 2016, 10:47:48Pasidomėk technologinio progreso istorija ir sužinosi kaip buvo padarytas pirmas atradimas ir kas buvo iki to. Visiškai neišmanai istorijos.

Technologinis vystymas neturėjo pradžios. Tada istorija nevisa teisinga.

Viską ką matai savo ekrane sukuriama naudojant Graphic User Interface (GUI) programą, kuri pati yra mašininis kodas, įrašytas į atmintį, už vaizdus atsako vaizdo plokštė.

@klajunas pats pagrindas nėra gatavas dizainas asmeniškai pritaikytas jau naudojimui. Galim tą sakyti ir su TUI (TEXT-BASED USER INTERFACE), kurio veikimo pagrindas yra nustatytos nuorodos, kurios turi sąsajas su norimomis išreikšti funkcijomis. O pasirenkamieji nariai pačioje pradžioje vistiek visi matomi, nėra jokios hierachinės rūšiavimo sistemos. Tokia rūšiavimo sistema būdinga GUI apie kurį ir užsimeni.

Matai, kad visko pagrindas lieka lotyniškos raidės, simboliai ir skaičiai. Juos perkelti į virtualią mašiną, nepavyks nei koduojant. Kodavimas vyksta tarp dviejų mašinų. O tas visiškai niekaip neatsispindi.

Kalbėkime apie bektokią elektroninę technologiją. Neimkime vien vien BIOS mašinų. Net jei ir naudojamas dvejetainis kodas, kuris įrodo procesų palaikymą, refreshinimą. Kai mirga 1 ir 0 ekranas irgi mirga. Tas mirgėjimų dažnis yra pasirenkamas ir nėra nustatytas, kurio negalima būtų parinkti. O mirginti 1 ir 0 elementariausiai galima suliečiant dvi plokšteles ir atliečiant, o perleidus elektra įrodomas tas 1 ir 0 mirgėjimas. Ar supranti, kad taip informacijos jokios neužkuoduosi, niekas nepasiliks kartu ir tu negalėsi kaupti.

Įkelti į tokią mašiną, kuri negali kaupti nėra prasmės. Viskas išteka laukan. Jokios informacijos neužlaiko. Bet tai neesmė. Esmė slypi už to, kad neįmanoma sukurti pačio pagrindo ar platformos, kuriai priklauso visas programavimas. Kurią pasitelkus būtų galima programuoti pačiu primityviausiu būdu ir kad informacija užsilaikytų.

Vien metalo lydiniai iš kurių sudaryta shema nieko nesako. Elektra perėjusi per metalo lydinius nieko stebuklingo nepadaro. Nei metalo lydinys nei elektra neturi įtrauktos sąvyje gryno programavimo galimybės. Viskas gali būti atlikta rankiniu būdu su jungikliais tada pats gali junginėti ir nustatinėti 1 ir 0. O virtualiai to padaryti neišeis. Pats sunkiausias dalykas yra surasti kaip magiškai įsivesti atitikmenis ir jais operuoti visą mašiną ir jos priedelius.

Programavimo atsiradimas tokioje mašinoje nėra logiškas, Pati pradinė kalba yra lotynų, yra simboliai, skaičiai. Tačiau vis tyrinėjant atsiranda ir žodyno galimybės ir garsai ir spalvos.

Garsų, spalvų, žodynų neužrogramuosi jokiu būdu, jie turi jau iškarto būti ten. Tik taip įmanoma aktyvuoti ir naudonatis dvejetainiu kodu realiu laiku jais simuliuoti.

@cs

Citatametodą naudotą pirmą kart sukeliant informaciją į elektrą

Ленин: коммунизм это советская власть + электрификация всей страны.

Telefonas, telegrafas išrandami apie 1880m. Pakilimas oro balionu, pradedami naudoti dirižabliai, cinématographie. darwin parašo "origin of the species", po to plius Einšteinas. Framework for new man is set. Visi išradimai padaryti tarp 1850 - 1950m. po to jie buvo tik tobulinami.
Dabar, kai yra mobilus, Wi-Fi, žmogus yra fotoniniam lauke, galima ir mintis nuskaityti ir įdiegti. Dabartinis žmogus labai priklausomas nuo TV, radio, interneto, kitaip jis labai nuobodžiautų.
Technologija nuo dievo!

Technologija sukurta žmogaus. Per ekspermentus viskas atrasta. Nors iki galo ir neliko aprašyta, tai nereiškia, kad dabar neatėjo laikas. Jokių konspiracijų nematau. Kam slėpti nematau, jeigu slėpti, tai kam mokslą populiarinti?

O kam ir prasidėti, jeigu visiems į rankas suspausta ta technologija?

Suvokimo galimybė yra aplinkos resursas, prie kurio žmogus prisijungia, o ne organizmo sugebėjimas. Šis resursas pasklidęs aplinkoje, žvaigždės zonoje ir vadinamas Luksorinų lauku, kurį aprašo kvantinė luksorinų dinamika.

Ši galimybė buvo vertinama kaip substancija arba kaip būsena, bet galutinis variantas prie kurio apsistojau, yra tezė, kad suvokimas būsena, o kūnas ir siela - substancijos. Būsena atsiranda luksorinų lauke kaip atitinkamos (sąmoningos) fazės "kondensacija", kurią galima aprašyti kaip integraciją ir dezintegraciją. Šis judėjimas tarp 1 ir 0 priklauso nuo tam tikros "kristalizacijos" ir "amorfizacijos" sistemos, kurios aprašo kvantinių simetrijų atsiradimą arba iširimą.

Toks junginėjimas sukuria luksorinų lauke kokybinį realiną, kurį laikome supančiu pasauliu ir savo vidine asmenybe. Sapno realinas vadinamas topika pagal serialą "Falling water". Mintis yra iš gnostinės branos ateinančios informacijos integracija į tokį kokybinį realiną.

Nematomi pasauliai vadinami pirminėmis tikrovėmis ir jie atvaizduojami tik iki tokio laipsnio, kiek per informacijos integravimą įtraukiami į realino struktūrą.

Toliau pateikiu paskutinio komentaro išplėstą variantą.>>>>>>>

Žmogaus branduolys

Suvokimo mechanizmo klausimas yra centrinis filosofijoje ir moksle, nes jis susijęs su žmogaus branduoliu - pagrindine jo savybe ir pagrindiniu sugebėjimu, kuris apibūdinamas kaip galia susieti artimiausios aplinkos informaciją ir pritaikyti ją savo veikloje. Šis klausimas ilgą laiką buvo sprendžiamas tik filosofiniais metodais ir turi įvairias formas, tokias kaip sielos prigimtis, sąmonės esmė, patyrimo ir pažinimo klausimai ir pan. Tačiau paskutiniais dešimtmečiais prasidėjo naujas judėjimas, kurio tikslas - sukurti sąmonės fiziką. Kaip tai galima padaryti jau esu aiškinęs kitur. Čia noriu pratęsti kai kurių gilesnių suvokimo mechanizmo aspektų analizę.

Mano intelektualinė kelionė prasidėjo nuo paprastų klausimų: sąmonė yra būsena ar substancija? Jeigu ji būtų būsena, tai ji būtų laikina, nes nėra amžinų būsenų, kadangi kažkas ją turi palaikyti, o tam reikia energijos. Jeigu substancija - tai amžina, nes pagal apibrėžimą ji yra pati sau pakankama ir amžinas egzistavimas neprieštarauja jos esmei. Šis klausimas yra sudėtingas, todėl atsakyti į jį nelengva. Galiu pasidalinti tik naujausia interpretacija, kuri ateityje gali keistis.

Kūnas yra substancijos išvestinė forma, todėl yra substancijos būsena, kuri laikina ir išsiskaido į pamatinę substancijos formą. Tai yra jį laikome substancija, bet ne pirminėje būsenoje. Siela irgi yra substancija, bet tam tikra išvestine, ne pirmaprade forma, todėl ji skaidosi ir pereina į žemesnius lygmenis. Siela substancija, bet ne pirminė. Kas yra suvokimas? Tai yra būsena, kuri atsiranda luksorinų kondensate, įgaunanti jame integruotą ir neintegruotą formą. Integruota forma yra savotiška „kristalizacija", šį žodį naudojant kaip vidinės tvarkos ir simetrijų sinonimą, ir dezintegracija yra „amorfizacija", kaip šios tvarkos iširimas. Šie procesai vyksta luksorinų lauke, bet priklauso nuo tų energijos būsenų, kurios gaunamos iš sielos, kuri atsiranda gnostinėje branoje, t. y., tokioje, kuri susijusi su pažinimu, apibrėžiamu kaip aplinkos informacijos susiejimas.

Iš viso šios idėjos konteksto seka tokia išvada, kad suvokimas yra ne tiek gyvo organizmo sugebėjimas, kiek aplinkos resursas, prie kurio organizuota sistema gali prisijungti. Kai įvyksta šis proveržis, ta fizikinė sistema virsta suvokiančios gyvybės forma. Šis resursas yra luksorinų laukas, kuris pasklidęs tam tikroje žvaigždės gyvybės zonoje. Kiek ir kaip jis susijęs su pačia žvaigžde, spręsti nesiryžtu, bet faktas, kad apie gyvybę žinome tik žvaigždės „gyvybės zonoje".

Suvokimo integracija yra sielos būsena, sielos ekranų forma, kai ji suvokia savo ir aplinkos „egzistenciją". Ši integracija yra informacijos, kuri atkeliauja iš fizinės ir gnostinės branos, aktualizacija, turinti kokybinių suvokinių formą, kurie vadinami bendru terminu „realinas". Realinas tai tam tikras kondensatas, tam tikra „skysta fazė", kuri suvokimo kapsulėje, šviesos arkoje simuliuoja arba imituoja pirmines tikroves. Realinas yra išorinis ir vidinis, pirmas ateinantis iš fizinės branos, o antras iš gnostinės. Realinas yra objektyvumo pertvara, kuri skiria vieną būtybę nuo kitos ir lemia tarp jų sąveiką. Visos būtybės egzistuoja pirmine forma fizinėje ir gnostinėje branoje, bet jų sąveika įtarpinama išorinio ir vidinio realino, kuris sudaro objektyvumo pertvarą.

Yra ir aukštesnė struktūra, kuri formuoja tam tikrą kolektyvinį logos, kuris yra kažkas panašaus į „laiko dvasią". Logoso formos, viešpataujančios tam tikroje civilizacijoje ir laikmetyje organizuotu būdu, per organizaciją įdedamos yra objektyvų ir subjektyvų realiną, kuris sukuria tarp žmonių ekranus, per kuriuos jie žiūri į vienas kitą ir į supantį pasaulį. Tai labai svarbi organizuoto valdymo forma. Individas gali bandyti išsiveržti iš kolektyvinio logos ir siekti susikurti savo, individualų logos. Bet tai vis tiek tebus individuali iliuzija, kuri asmeniškai artimesnė, bet tiesos požiūriu, nė kiek ne pranašesnė, nes tame nėra jokios „tiesos". Tiesa šiuo atveju apibrėžiama pagal atitikimą arba neatitikimą vyraujančiam logosui.

Taigi realinas iš dalies yra žmogaus valdymo instrumentas, kiek jį galima kontroliuoti iš išorės. Tai žino visos organizacijos ir užsiima tokio pobūdžio suvokimo integracijos valdymu. Taip įstatomos tarp žmonių objektyvumo pertvaros ir jos patalpina sielas į tam tikrą kalėjimą, iš kurio išsiveržti labai sunku. Šiuo principu pats individas per realiną suvokia kolektyvinį logos, kuris turi savo projekciją į individualią sąmonę. Tiek logos turi savo požiūrį į individą ir valdo jo gyvenimą per savo anoniminius, organizacinius, kolektyvinius mechanizmus. Žiūrint iš istorijos perspektyvos, logosų raida sudaro eonus, kurie yra tam tikrą laiką trukusių kolektyvinių logosų seka.

Realiną galima teigti, siekiant susitapatinti su vyraujančiu logosu, galima pradėti naują individualų logosą arba galima realiną neigti, laikant jį blogio ir kančių priežastimi ir siekiant sieloje dezintegruotų, amorfinių būsenų, kurios nesusijusios su aktyviu sąmoningumu. To pavyzdžiui, siekiama budistinėse meditacijose, ir aukščiausia būsena yra Nirvana - kuri yra individualizuoto realino ir kolektyvinio logoso antipodas, yra „būsena" anapus jų. Realinas išnyksta ir savaime, miego metu arba apsvaigus alkoholiu ir narkotikais.

Taip pat egzistuoja egzotiškos realino formos, tokios kaip sapno realinas, kai luksorinų lauke projektuojama sielos vidinė informacija ir haliucinacinė sąmonė, kuri yra realinas sukuriamas pavartojus haliucinogenų. Tokie realinai neįprasti, keisti, egzotiški ir jie laikomi ne norma, bet nukrypimu nuo normos. Bet kokiu atveju - tai antraeilis realino sujungimo būdas, kuris neleidžia normaliai orientuotis pagrindinėje realybėje, fizinėje ir gnostinėje branoje, o į naujas realybes persikelti visam laikui, bent kol žmogus gyvas - neįmanoma.

Vietoj realino ir logo limfos jame neigimo, galima bandyti realiną įvaldyti ir transcenduoti, pasiekiant tas tikroves, tiesiogiai, kurias jis skirtas reprezentuoti. Perkelti į jas savo suvokimo neįmanoma, nes žmogus suvokia per realiną, bet galima formuoti objektyvaus laksato schemas, kurios būtų bandymas rekonstruoti tas pirmines tikroves, iš kurių atsiranda šviesos arka. Tai daroma realino ekranuose surandant pagrindinius tikrovės dėmenis, kuriuos tada pakišus po ekranu kaip jo pagrindą, galima bandyti paaiškinti veikimo principus. Tam reikia labai gerai į tuos dėmenis  įsižiūrėti ir pamėginti pagauti esmę to, į ką jie nurodo.

Iš viso to, manau, svarbiausia pamoka yra ta, kad reikia stengtis atsiriboti nuo susitapatinimo ir susiliejimo su tiesioginėmis realino formomis. Turi atsirasti distancija, didesnis atstumas, kad būtų įmanoma įžvelgti bendras formas, stambų planą. Tada pagauti pagrindinių jo bruožų esmę ir pamėginti transcenduoti juos į išorinį objektyvų laksatą, kuris yra realino pagrindas. Kitais žodžiais tariant tai yra filosofinis požiūris. Mokslas yra kiekybinis požiūris, kuris leidžia konstruoti technologijas, bet tam pirmiausiai reikia iššifruoti objektyvaus laksato struktūras ir sukurti metodus, kurie leistų jas materializuoti. Tai priklauso nuo gebėjimo surasti dėmenis, paversti juos parametrais, matematizuoti ir įrodyti praktiškai, eksperimentais.

Taigi matome, kad realinas, pagrindinė sąveikos su aplinka forma, yra aplinkos resursas, kurį dovanoja mums luksorinų laukas. Gebėjimas organizmo prie šio lauko prisijungti yra gyvybės užgimimo pagrindinis įvykis. Siela ir kūnas taip pat ateina iš aplinkos ir tai resursas, kuris paimamas iš fizinės ir gnostinės branos. Belieka klausimas ar yra kažkas, ką būtų galima laikyti grynu žmogumi, ne paimtu iš aplinkos, bet tam tikru jo suvereniu branduoliu, tam tikru informaciniu šablonu, kuris sutraukia į save aplinkos resursus ir sukuria sąmoningą prisitaikyti prie aplinkos gebančią gyvybės formą.

Kitas žmogus pasirodo viduje suvokimo tik kaip kokybinė realino forma, su visa paslėpta gelme. Save žmogus suvokia per vidinį ir išorinį realiną. Nei pats sau, nei kitas gryna forma neduotas. Save visą galima suvokti tik per galios veikti pajautimą.

Visi šie ir panašūs ciklai išeina iš tam tikro šaltinio, kuris siekia parodyti didesnes vertybes ir parodo, ko žmogus ištiesų turi siekti. Kadangi niekas neturi klaidingų variantų, todėl toje vietoje parodymas yra neklystantis.

Realybė, gali būti klaidinga, netiksli, nepilna, su trūkumais, netobula (taip suvokia vertintojas). Panašiai ir su sąmone. Sąmonė dar neklydo, viskas yra nusakoma kaip neklaida.

Šiandien paruošiau prezentaciją, kur pateikta visa mano sąmonės teorijos santrauka. Čia paaiškinta kaip suprantu minties mechanizmą ir kokios yra sąmonės parapsichologijos galimybės.

Tiesiogiai apie tai nėra, bet matosi iš bendro konteksto.

Failas prisegamas.