Mokslininkai atrado žvaigždes-vampyres

[Benamis]

Mokslininkai neseniai įsitikino, kad visatoje yra nemažai žvaigždžių, kurios vienos iš kitų siurbia energiją. Visata yra labai įvairi ir yra daugybė žvaigždžių, visai nepanašių į Saulę. Tarptautinė komanda Čilėje šiuo metu didžiuliu teleskopu („Very Large Telescope") tyrinėja vadinamąsias O tipo žvaigždes, pasižyminčias be galo aukšta temperatūrą, didele mase ir ryškumu.



Tokie dangaus kūnai egzistuoja labai trumpai, tačiau audringai ir atlieką pagrindinį vaidmenį galaktikų raidos procesuose. Taip pat jos yra susijusios su fenomenu, vadinamu „žvaigždėmis vampyrėmis", kai mažesnė žvaigždė siurbia materiją nuo didesnės savo kaimynės paviršiaus.

Jos sveria mažiausiai 15 kartų daugiau negu Saulė ir gali būti iki milijono kartų ryškesnės.

Paviršiuje temperatūra gali perkopti 30 tūkst. °C ir būdami tokie karšti, šie dangaus kūnai švyti mėlynai balta spalva.

Astronomai išnagrinėjo 71 O tipo pavienes žvaigždes ir jų poras šešiuose jaunuose žvaigždynuose Paukščių Take. Dauguma stebėjimų buvo atlikti naudojant ESO teleskopus, taip pat ir didįjį teleskopą VLT.

Detaliau išnagrinėjus iš šių objektų sklindančią šviesą, atrasta, kad trys ketvirtadaliai visų O tipo žvaigždžių egzistuoja poromis. Tai didesnė dalis, nei manyta prieš tai, be to, pirmas kartas, kai skaičius nustatytas tiksliai.

Tačiau daug svarbiau yra tai, kad sąveikaujančių tarpusavyje (susijungiančių į vieną arba materiją iš kitos siurbiančių vampyrių) porinių žvaigždžių proporcija yra kur kas didesnė, nei kas nors galėjo pagalvoti, o tai paskatino pakeisti visą suvokimą apie galaktikos evoliuciją.

O tipo žvaigždės sudaro tik vieną procento dalelę visatoje egzistuojančių žvaigždžių, tačiau žiaurus fenomenas - vampyrizmas, su kuriuo jos siejamos, įspėja apie tai, jog šie dangaus objektai turi neproporcingai didelę įtaką viskam, kas yra aplink juos.

Šiose žvaigždėse kylantys sprogimai ir sklindančios dujos gali tiek pradėti, tiek sustabdyti kito šviesulio formavimąsi. Jų radiacinė energija sukelia ryškų ūkų švytėjimą ir jos siejamos su pavojingųjų gama spindulių sprogimais, kurie yra vienas iš energetiškai stipriausių reiškinių visatoje. O tipo žvaigždės dėl tos priežasties yra tapatinamos su daugeliu mechanizmų, veikiančių galaktikų raidą.

„Žvaigždės gyvenimas yra smarkiai veikiamas, jei ji egzistuoja šalia kitos", - teigė Selma de Mink iš „Space Telescope Science Institute" (JAV), tyrimo bendraautorė.

„Jeigu dviejų žvaigždžių orbitos yra labai arti viena kitos, dažnai jos galiausiai susijungia. Tačiau netgi jei tai neįvyksta, tuomet viena iš jų ilgainiui ima traukti savo kaimynės paviršiuje esančią materiją", - kalbėjo mokslininkė.

Žvaigždžių susijungimai, kurie, kaip prognozuoja tyrėjų grupė, bus 20-30 procentų O tipo žvaigždžių lemtis, yra audringi įvykiai. Tačiau netgi palyginti švelnūs vampyrinių žvaigždžių gyvenimo scenarijai, taikytini 40-50 procentų atvejų, turi didžiulį poveikį tolesniam jų vystymuisi.

Iki šiol astronomai sutartinai galvojo, kad artimų orbitų, vadinamosios dvinarės, žvaigždės yra išimtis, kai kas, kas teturėjo paaiškinti neįprastą rentgeno spindulių efektą, dvilypius pulsarus (besisukančias neutronines žvaigždes) ir juodąsias skyles.

Naujasis tyrimas parodė, kad norint teisingai interpretuoti visatą, negalima visko taip supaprastinti: šių sunkiasvorių dvigubų žvaigždžių gyvenimas dramatiškai skiriasi nuo pavienių.

Pavyzdžiui, žvaigždžių-vampyrių atveju, mažesnės, lengvesnės žvaigždutės atsinaujina siurbdamos šviežią vandenilį iš savo kompanionių, todėl išgyvena kur kas ilgiau nei tokios pat masės pavienės žvaigždės, neturinčios papildomo energijos šaltinio.

Tuo tarpu vampyrės auka yra išplėšiama iš padangės dar prieš tai, kol gauna galimybę tapti šviečiančiu raudonu gigantu.

Vietoj to, atidengiamas jos melsvas branduolys, dėl ko visas žvaigždynas iš tolimos galaktikos ima atrodyti daug jaunesnis: tiek atsinaujinusi kraugerė, tiek išnaudota žvaigždė-auka pasidaro karštesnės ir mėlynesnės, taip tarsi pamėgdžiodamos jaunesnių žvaigždžių išvaizdą.

Žinant tikrąją tokio tipo žvaigždžių proporciją, pasidaro neįmanoma tiksliai charakterizuoti tolimas galaktikas. Vienintelė aiški informacija, kurią gauna astronomai yra iš tos šviesos, kuri pasiekia jų teleskopus.

Nedarydami prielaidų apie tai, kas yra atsakingas už tą šviesą, jie negali daryti išvadų apie nei galaktikos dydį, nei amžių.

„Tyrimas atskleidė, kad pastarosios prielaidos, kad dauguma žvaigždžių egzistuoja pavieniui, gali nuvesti prie klaidingų išvadų", - apibendrino projekto vadovas iš Amsterdamo universiteto Hugues Sana.

Kad būtų galima suvokti, kiek svarbūs yra šie dalykai, ir kiek stipriai šis naujas požiūrio kampas pakeis mūsų suvokimą apie galaktikų evoliuciją, reikės atlikti daugiau tyrimų, kurie užtruks nemažai laiko, nes kurti dvilypių žvaigždžių modelius yra sudėtinga.

Lrytas.lt

[Asasinas]

Viskas, kas patiko šioje naujienoje, tai iliustracija. Hehe, aš kaip mažas vaikiukas, pamatęs spalvotą knygutę.

[Vego]

Pavyzdžiui, žvaigždžių-vampyrių atveju, mažesnės, lengvesnės žvaigždutės atsinaujina siurbdamos šviežią vandenilį iš savo kompanionių, todėl išgyvena kur kas ilgiau nei tokios pat masės pavienės žvaigždės, neturinčios papildomo energijos šaltinio.

Mažesnė masė - mažesnė gravitacija, matosi kad straipsnis paiimtas iš psiaudo-mokslininko rašliavos, nes tai nėra nei naujas atradimas, nei kažkas keisto

[.L.U.T.H.O.R.]

Kokius tu čia dėsnius taikai atradimas tai gal ir ne naujas, bet apskaičiuotas kiekis tiksliau.

[Skunk]

Labai idomu. 

[fanatikash2]

idomu buvo ypac paveiksliukas grazus.