Maisto technologijos

[rutulys]

Kaip paprastai net nesupratau, kad sapnavau.
Prieš akis kažkokia technika akimirksniu išplėšė iš šalia stovinčio vyro mėsos gabalą. Buvo tik žinojimas kas įvyko, o ne tikras matymas, net nesupratau iš kurios kūno vietos jį išplėšė. Jis tik kažkaip nenatūraliai pasilenkė link žemės. Šiaip, tas vyras kažkokių emocijų nerodė, galim pagalvoti, kad jam visai neskaudėjo, tiesiog pristatinėjo savo kažkokį "keistą" projektą - bet čia jau visiški spėliojimai neturint jokio pagrindo.
Tas išplėštas mėsos gabalas vis gi iš kart keliavo į apačią ir buvo pradėtas pakuoti, bet kažkodėl procesas buvo sustabdytas. Dydžio kaip standartiniai plastmasiniai padėkliukai iš kokios maximos parduotuvės, nebūtinai mėsai naudojami, gali būti ir kokiems saldumynams.
Iš viršaus jau buvo uždėta nepermatoma pakuotė, bandžiau kišti pirštus į įrengimą ir užlenkti tą pakuotę, bet greit mečiau tuos bergždžius mėginimus. Dėmesį patraukė didelė etiketė, kurioje buvo daug teksto,  bet perskaičiau tik viršuje, kad tai buvo meškos mėsa.
Po to šuoliukas, įprastas laiko prasukimas sapnuose ar kaip filme momentinis perėjimas į kitą sceną.
Priešais mane sėdėjo kariškis, tikriausiai, gan aukštas pareigas užiminantis. Jį bandė priversti tokias technologijas įteisinti ar gal tiksliau jomis naudotis ‒ tokia mėsa maitinti kariškius. Pagal įspūdį tai lietė tik jūreivius, bet tai nebuvo akcentuojama, galėjo gi įtikinėti, kad ilgose misijose nereiktų didelių maisto atsargų, jas būtų galima užsiauginti ar kaip nors panašiai. Tiesiog buvo nuobodžiai  įtikinėjima, kad tokia mėsa būtų naudinga kareiviams.
Aš žiūrėjau į tą kareivį-biurokratą, iki ašarų įvarytą į kampą, kuris visai nenorėjo pasirašyti ar patvirtinti tokios technologijos. Nežinau kaip viskas baigėsi.
Šuoliukas atgal, ir apžiūrėjau iš kurios vietos buvo išplėštas tas mėsos gabalas. Man parodė plaštaką, tiksliau, atžagarią delno briauną, kurioje žiojėjo jau užkimštas stačiakampis (nelabai patikėčiau, kad ten jau buvo ataugusi mėsa, nors pagal spalva nieko nesiskyrė nuo baltos odos tas kamšalas). Lyginant su pakuote lyg ir neproporcingai mažą gabalą iš ten galėjo išplėšti, nors vis vien stačiakampis buvo bent dviejų centimetrų pločio. Susidarė galbūt klaidingas įspūdis, kad buvo labai gilus tas pjūvis,  abejonių kelia anatominės žinios apie žmonių delno kaulus. Čia komentaras jau pabudus, sapne tik apžiūrėjau, nebuvo jokių klausimų iš mano pusės ar paaiškinimų iš kitos pusės.
Šuoliukas. Prie vienišo didelio pastato, nežinau, kas mane ten traukė. Per balkonus įlipau į antrą aukštą, tikriausiai, nebuvo sunku, nes užtvaros ar kaip jas pavadinti buvo nuolaidžios ir per visą aukštą. Nesu tikras ir ar balkonais tai reiktų vadinti kaip kokios terasos ar mansardos ne viena virš kitos bet aukščiau ir toliau pastumtos. Nors neabejoju kad pats įlipau, bet antrame aukšte atsiradau akimirksniu (iškritęs laikas ar atsiminimas). Buvo keli šuoliukai ar prasukimai, tad detaliai negalėčiau nupasakoti kaip ten vietos žmonės įsikūrę savo butuose. Tiesiog trumpai, nusileidau į pirmo aukšto terasą nuožulnia užtvara, nors antram aukšte būdamas tai interpretuočiau kaip turėklus. Ten jau buvo žmonių, prisiprašiau, kad mane normaliai pro duris išleistų. Viena mergina šviesiomis kelnėmis be jokio entuziazmo, nieko neklausinėdama mane nuvedė iki laiptų aikštelės. Apačioje, net nežinau kaip tai pavadinti sale ar priemene, išklotoje kilimais, ir primenančioje mūsiškius aukštesnės klasės viešbučius, prie išėjimo stovėjo aukštas uniformuotas šveicorius. Jis ten bandė mane kalbinti, bet buvau nepatenkintas, kad gaišina ir be jokių ceremonijų praėjau pro suktuką (besisukančias duris), jos nelabai norėjo suktis, bet lyg ir nieko nesulaužiau. Truputį toliau paėjęs nuo praėjimo, atsigrežęs  pamačiau  tą šveicorių, kuris sakė, kad per savo praktiką nieko panašaus dar nėra matęs. Jam nuostaba kėlė kaip neįėjęs pro tas duris, galėjau pro jas išeiti, bet gal tiesiog tokio laukinio kaip aš, nežinančio kaip gražiai pro tokias duris išeiti, nebuvo matęs. Nebuvo nei laiko nei noro per daug gilintis.

Kažkaip po tokių sapnų darosi įdomesnis vegetarinis maistas ar žaliavalgių judėjimas. Net gi anomalijoje minėti buvę straipsniukai apie maistą gaminamą iš celiulozes ar šūdo neatrodo kaip visišką nesąmonė. O dar prisimenant tokius fantastinius filmus, kaip "Debesų atlasas". Jame klonai turėjo trumpus gyvenimus, o po to jų kūnai buvo panaudojami maisto gamybai. Esu tikras, kad galima viską gražiau atlikti, bet gal ne taip ekonomiškai naudingai. Ten regi ramus ir gražus pasaulis buvo, nekamuojamas kokių karų, per kuriuos dar ne tokių baisumų gali prisiklausyti, kaip kad kas dėjosi per Leningrado blokadą, kad buvo "verslininkų" suvarančių žmones į dešras ir pan.