Nauja mada: nebe garinti actą, o gerti peroksidą

[paragraf 78]

Na ar esate madingi? Ar jau gydotės peroksidu?

Nauja mada: nebe garinti actą, o gerti peroksidą

Vos nuslūgus vienai fanatizmo bangai, kai buvo tikima, jog garintas actas kovoja su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, plinta nauja, tačiau sveikatai daug pavojingesnė mada - gerti vandenilio peroksidą. Sveikatos ekspertais besiskelbiantys šarlatanai tikina, kad šis pigus tirpalas yra puiki alternatyva brangiems ir „kenksmingiems" vaistams ir gydo kone nuo visko.

Medikus dar labiau šiurpina šiuo gydymu patikėjusių žmonių naivumas. Štai vienos vandenilio peroksidu prekiaujančios parduotuvės svetainėje palikti atsiliepimai - esą išgyjama net nuo neišgydomų ligų.

„Vartoju vandenilio peroksidą puse metu. Įsitikinau, kad tai tikras stebuklas. Prie dešiniojo inksto turėjau darinį 5mm, kuris dingo. Daug metų turejau gliaukomą, kuri taip pat išnyko. Daktarai negali patikėti".

„Vyras gėrė pagal instrukciją su citrinos sultimis pusę metų. Paskui tiek pat pertrauka ir vėl pakartojo. Dingo visos problemos su prostata jau antri metai".

„Naudojau cholesterolio sumažinimui ir, patikėkit manim, labai gerai veikia".
Nauja mada: nebe garinti actą, o gerti peroksidą
© Shutterstock nuotr.

Kiti vandenilio peroksido gerbėjai tikino išsigydę gripą, odos problemas ar tiesiog reguliariai vartojantys vandenilio peroksidą vėžio profilaktikai.

Dienraščio „Klaipėda" žurnalistė Asta Aleksėjūnaitė neseniai rašė, kad kad Plungėje ir Telšiuose įsikūrusiose parduotuvėlėse pirkėjams buvo siūloma gydytis maistiniu vandenilio peroksidu.

Jos kalbintas Plungės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Virginijus Gailius jai patvirtinęs, kad „vartotojams buvo siūlomi dviejų rūšių produktai - 3 ir 35 proc. vandenilio peroksido tirpalai, kurių ženklinimo etiketėse nurodyta, kad tam tikrą laiką geriant tirpalą galimas žymus sveikatos pagerėjimas. Be to, paminėtas ir vandenilio peroksido gydomasis poveikis tokioms ligoms, kaip gripas, angina, vėžiniai, grybeliniai ir kiti susirgimai".

Pasitvirtinus šiems įtarimams, visos maistinio vandenilio peroksido pakuotės buvo paimtos iš prekybos, o informacija apie šį atvejį perduota Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.

Gydytojas: geriausiu atveju liksite invalidai, blogiausiu - laukia mirtis

Šis nutikimas papiktino Kauno klinikų gydytoją toksikologą Joną Šurkų. Specialistas DELFI sakė: „jei žmonės taip tikrai daro, tai yra ne tai, kad nesąmonė, bet tiesiog kraupu".

Kaip pavyzdį jis pateikė situaciją: į 6 proc. peroksido tirpalą įdėjus galastą skalpelį, jis atšimpa.

„Pagalvokite tada, kas darosi jūsų organizme", - pasiūlė gydytojos toksikologas.

Nors dažniausiai vartojamas iki 10 proc. koncentracijos tirpalas, net 3 proc. stiprumo vandenilio peroksidas yra pavojingas tiek vaikams, tiek suaugusiems.

„Vandenilio peroksidas yra išoriniam vartojimui. Net silpnų tirpalų negalima gerti, nes naudos tai tikrai neduos. Štai, 3 proc. peroksidas naudojamas nebent šunims vimdyti, skrandžiui plauti. O žmogui gali duoti vien rimtas problemas, kurios baigtųsi ir mirtimi" , - sakė Kauno klininkų specialistas.

Išgėrę dar stipresnio vandenilio persoksido, smalsuoliai ir lengvatikiai gali sulaukti baisių ir negrįžtamų pasekmių.

„Peroksido tirpalas virš 10 proc. yra nuodingas, gali nudeginti gleivinę ir duoti oro emboliją į smegenis. Tirpalas virš 30 proc., apie kurį rašoma minėtame straipsnyje, gali lengvai nužudyti žmogų", - pabrėžė J. Šurkus. Gydytojas pasakojo jau senokai neturėjęs paciento, kuris ateitų išgėręs peroksido.

„Kai peroksidas patenka į kraują, išsiskiria oro burbuliukai. Buvo prieš keletą metų keli atvejai, kai žmogų teko guldyti į baro kamerą, tam, kad tuos burbuliukus kraujyje ištirpdyti. Oro embolija plaučiuose nėra dar tokia baisi tragedija, tačiau jei tai nutinka smegenyse, jei užkemšama netinkama gysla, žmogus gali likti invalidas visam gyvenimui. Jei išvis liks gyvas, aišku", - reziumavo specialistas.

Šaltinis: http://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/nauja-mada-nebe-garinti-acta-o-gerti-peroksida.d?id=67493908#ixzz3V66EUTQT

[pi]

Nuo straipsnio pašiurpau. Pagooglinus pasirodė, kad Delfi specialistai patys rašo nesuvokdami, ką, patingėję patikrinti gandų apie "stipresnio nei 10 proc. vandenilio peroksido gėrimą". Apie tai, kaip konkrečiai siūloma gydytis tuo 35 proc. vandenilio peroksidu, rašoma čia: http://vandenilioperoksidas.lt/gydymas/ - nieko panašaus į siūlymą gerti gryną. O apie 3 proc. tradicinį peroksidą rusiškai - https://www.youtube.com/watch?v=04n4a0nIUIw&feature=youtu.be

Nežinau, veikia ar neveikia, žalingas ar ne toks sveikatinimosi metodas, nes nebandžiau, bet mane suerzino Delfi žinovo tonu sėjama panika, kai specialistai kalba nepatikrinę gandų ir dėl to patys save kompromituoja. Man būtų buvus įdomi specialisto nuomonė, jei ji būtų dėstoma apie tai, kiek konkrečiai tradicinės medicinos mokslo požiūriu kenksmingas 35 proc. vandenilio peroksido (max) 25 lašų stiklinėje vandens tirpalas, kokie konkrečiai procesai kūne vyksta ir pan., o ne pasibaisėjimas, kad tuoj užgrius 35 proc. peroksido prisigėrę pacientai.

[paragraf 78]

Nežinau, veikia ar neveikia, žalingas ar ne toks sveikatinimosi metodas, nes nebandžiau, bet mane suerzino Delfi žinovo tonu sėjama panika.

Radai dėl ko erzintis
Pasižvalgiau po tavo nurodytą puslapiuką. Kai kas pasirodė gana keista:
Pagrindinė literatūra apie gydymasi peroksidu yra iš 1960 - 1990 metų, o du šaltiniai net iš 1892 ir 1896 metų, o naujasnės praktiškai nėra. http://vandenilioperoksidas.lt/literatura/
Tad netūraliai kyla klausimas. Jei tas metodas tai nuostabiai veikia, taada kodėl visa literatūra tokia sena?
Medicinoje tokio laikotarpio literatūra paprastai laikoma pasenusia. Na čia tas pats kas prichnius ligonius gydyti tų laikų metodais, kurie dabar laiomi antihumaniški ir labiau žalojantys, nei gydantys.

Teorinis klausimas: kas norėtumėte kad jums kokią rimtą operaciją atliktų gydytojas kuris mokėsi iš 1960-1970 metais išleistų vadovėlių?

[TinSoldier]

Bet problema tame, kad delfi tiesiog nepasidomėjo apie tai, ką rašo.

Net, jeigu tas metodas yra visiška nesąmonė, visiškai neveikia ir yra totaliai kenksmingas - tai vis tiek turėjo specialistų klausti apie tokį jo naudojimą, koks iš tiesų yra. O ne apie savo susikurtą.

[paragraf 78]

Na taip. Bet kiek rodo praktika, kai tik atsiranda kokia pancėja nuo visų ligų, tai ji labai pasklinda visuomenėje, o paskiau atsiradus kitai ana pamirštama, kol kas nors pasitaikius progai jos vėl neatkapsto.
Tas delfi straipsnelis nėra kokybės ženklas, bet jis yra puikus starta diskusijai

[Ezekiel]

Pirma kart girdžiu apie šiuos gydymosi būdus, bet žinau, kad vandenilio peroksidas yra šarmas. Teoretiškai šarmai gali neutralizuoti kūno rūgtingumą, kuris būdingas mėsos ir riebalų gausiai dietai, o veganų maistas yra priešingai šarmingas.
Padidėjęs rūgštingumas ir siejamas su ligomis. Pvz. skaičiau žmonės sustabdo vėžį gerdami paprasčiau sodą. Tik nežinau ar tas peroksidas nėra toksiškas gerti, lyg tais rašoma vartoti tik išoriškai?

[pi]

Ne taip paprasta su tom "panacėjom" ir šiaip su "tradicine" - "netradicine" medicina, ne taip paprastai jos palyginamos, nes tai skirtingos mąstymo paradigmos, kuriose skirtingai apibrėžiamas žmogus ir jo santykis su kūnu bei pasauliu. Tradicinė farmacinė medicina mus įpratino siekti greito rezultato ir patiems nesirūpinti suprasti savo kūno ženklus, visko laukti iš "orakulų" - "specialistų", vos kur suskaudo - vienokia tabletė, pakilo spaudimas - kitokia ir pan. Tiesiog prigimtinis žmogaus tingumas ir tikėjimas "mokslo pažanga" sužaidė, dėl kurio senieji gydymosi metodai buvo atidėti į šalį tikintis greitų stebuklų iš farmacijos, tai visai natūralu, kad moksliniai veikalai apie senus metodus buvo nustoti rašyt. O tie visokie dabar lendantys "netradiciniai" (t.y. senesnės tradicijos) metodai ne tik, kad nesiūlo greito rezultato, bet dar dažniausiai reikalauja koreguoti gyvenimo būdą, keisti mąstyseną, susigrąžinti atsakomybę už savo paties kūną ir šiaip gyvenimą iš visokių "specialistų" - tai nėra taip lengva įvertinti jų naudą ar žalą iš vienos nugirstos frazės apie metodą.
O apie tai, kas mane šitame straipsnyje suerzino, puikiai suformulavo TinSoldier. Jei jau kalbama iš mokslą atstovaujančio specialisto pozicijų, tai norėtųsi, kad jo nuomonė būtų dėstoma pagal elementarias mokslinio metodo taisykles, t.y. kad matytųsi, jog prielaidos (pirminiai moksliniai teiginiai), iš kurių formuluojamos išvados, yra paimtos tokios, kokios yra toje kritikuojamoje metodikoje, tik tada galima į išvadą žiūrėti kaip į moksliškai pagrįstą. Net jei tai tik "laisvalaikio skaitinys" laikraštyje...

[paragraf 78]

Na taip, viskas tvarkoje su ta senovine medicina, bet tik kad senovinė medicina nesisiūlo į panacėjos vietą. Į panacėjos vietą, kaip taisyklė siūlosi visokie keisti dalykai, kurie realiai neteikia jokio s naudos (ir ačiū dievui jei nepakenkia). Pvz. himalajų druska. Panacėja nuo visų ligų. Bet realiai nuo paprastos druskos skiriasi tik skoniu ir 100 kart didesne kaina. Homeopatija - teorija graži, bet kiek tyrimai rodo veikia ne geriau nei paprastas placebo. Urino terapija - iš organizmo pašalini visokius nuodus ir vėl juos geri. Kviečių daigai, teigiama jog puikus būdas vėžio profilaktikai, tik bėda ta kad jei pas tave jau yra vėlinių ląstelių, tai tie daigai pasakatina jų augimą. Sąrašą galima tęsti.

Kitas dalykas dėl to straipsnio. Siūlau vadovautis Beresnevičiaus išsakytu principu (kuris man leidžia skaityti bet kokį briedą ir nesinervinti): Mėgstu prastą dvasinę literatūrą, nes vertinu gerą humorą
Reikia suprasti, kad žiniasklaida rašo bele ką. Jei tu taip nerviniesi kas kart kai paskaitai delfį, tada nesulauksi 40 ir mirsi nuo infarkto ar insulto (nes 9o proc. ten rašoma panašiu stiliumi).

[pi]

Kitas dalykas dėl to straipsnio. Siūlau vadovautis Beresnevičiaus išsakytu principu (kuris man leidžia skaityti bet kokį briedą ir nesinervinti): Mėgstu prastą dvasinę literatūrą, nes vertinu gerą humorą
Reikia suprasti, kad žiniasklaida rašo bele ką. Jei tu taip nerviniesi kas kart kai paskaitai delfį, tada nesulauksi 40 ir mirsi nuo infarkto ar insulto (nes 9o proc. ten rašoma panašiu stiliumi).

Na, paties G. Beresnevičiaus likimas rodo, kad tas jo principas jam pačiam nesuveikė kaip "panacėja", nes alkoholis tik padeda nuo savęs paties paslėpti erzinančias problemas, bet jų nepanaikina. O aš 40 ribą ką tik praėjau, dėl to ir infarkto/insulto iki 40-ies sąsaja su nervinimusi (nors aš ne nervinuosi, bet erzinuosi, tai ne tas pats) dėl Delfi neprofesionalumo taip pat nėra įrodyta

Dėl homeopatijos nuvertinimo kaip grynai placebo nesutinku, asmeninė patirtis (mano ir dar kelių žmonių, kuriais pasitikiu) tam prieštarauja. Čia kaip toji diskusija "Dievas ar ateizmas - kas racionaliau?": racionaliausia pradžiai kiekvienam pačiam suvokt, ko pats iš gyvenimo nori, o tada, sekant tuo noru, vieni pasaulėžiūros taškai padės tuos norus pasaulyje realizuoti, kiti - trukdys ir pagal tai bus "racionalu" ar "neracionalu". Taip ir su sveikata, jei tiriama atskirai fizinė, atskirai psichinė, atskirai emocinė, atskirai santykių su kitais asmenimis ar pačiu savimi situacija, tai vienokios priemonės atrodys veiksmingos, jei visa tai bus imama kaip visuma, tai jau visai kiti vaisto vertinimo kriterijai.

Ale ot, dėl tas peroksido straipsnis tik sužadino smalsumą, bet jo nepatenkino, lyg ir norėjo įrodyti poziciją "prieš", bet dėl neprofesionalaus pozicijos pateikimo nieko neįrodė. Žurnalistikos tikslas pasiektas

[paragraf 78]

Nelabai supratau kokį čia ryšį turi prastos dvasinės literatūros vertinimas kaip humoras, panacėja ir alkoholizmas
kas dėl nervinimosi ar erzinimosi, tai jokio skirtumo kaiop reaguosi, esmė kad išgyveni neigiamas emocijas. Jų neturėtų būti, nes su neigiamomis emocijomis prarandamas objektyvumas. Aš anksčiau irgi erzinausi skaitytdamas briedą, dabar skaitau ir tikrai smagu ir dažnai juokinga būna. Neigiamų emocijų ir taip dau išgyvename, tai tada pasirinkimai du: arba keisti požiūrį į tokią literatūrą arba jos nebeskaityti išvis taip pat darau ir su forumų diskusijomis. Jei matau, kad tema pradeda erzinti, tiesiog iš jos pasitraukiu. Kam čia nervus gadintis?