Mekabciel,
Na, bet esmė mano klausimo nepakito :)
Ar žmonės, neturintys poreikio ir netikintys dievu yra nepilnos komplektacijos?
Ir kaip, tuomet, egzistuoja tokios didžiulės ateistų bendruomenės, kurios vis tiek plačiausios mano minėtose šalyse? Ar tų šalių visuomenės yra kažkokios brokuotos, lyginant su kokio Pakistano, PAR, Lenkijos bendruomenėmis?
Citata iš: TinSoldier gruodžio 24, 2015, 11:57:40Mekabciel,
Na, bet esmė mano klausimo nepakito :)
Ar žmonės, neturintys poreikio ir netikintys dievu yra nepilnos komplektacijos?
Ir kaip, tuomet, egzistuoja tokios didžiulės ateistų bendruomenės, kurios vis tiek plačiausios mano minėtose šalyse? Ar tų šalių visuomenės yra kažkokios brokuotos, lyginant su kokio Pakistano, PAR, Lenkijos bendruomenėmis?
Jie irgi turi ta poreiki. Ateistas juk tiki kazkuo kitu. Savo jegomis, likimu, gyvenimu, prezidentu - tai ir yra jo dievas. Ir visad zmogus uzduoda gyvenimo prasmes klausima ir knieti suzinot, kodel egzistuoja, kas jam suteike gyvybe, kur jis keliauja ir t.t.
Tai, tuomet, sorry, visiškai netiksliai formuluojamas pradinis teiginys :)
Nėra visiškai jokios priežasties teigti, jog tas esminis poreikis yra dievo, o absoliučiai visi kiti - tik kažkokie pakaitalai. Gal būtent tas dievo poreikis ir yra pakaitalas kitiems tikėjimams, tokiems kaip savo jėgomis, gyvenimu ir t.t. ?
To nėra kaip įvertinti. Bet ir nereikia. Nes, manau, logiškiausia būtų manyti, jog yra pamatinis poreikis, iš kurio gali kilti visi tie tikėjimai, tarp kurių neišskirtinis ir dievo. Pavyzdžiui, prasmės, vilties, užuojautos, stiprybės, artumo, arba, kaip pats sakei, prigimtinis poreikis sužinoti, kodėl jis egzistuoja. Tad nebent šituos poreikius galima būtų vadini "žmogaus konstrukcijos" dalimis. O tikėjimas dievu - tik to išraiška. Tačiau niekuo neišskirtinė ir ne nepakeičiama išraiška.
Citataprezidentu - tai ir yra jo dievas
Tikrai su tuo nesutinku, bet nebeplėtosiu off-topic'o :)
Citata iš: TinSoldier gruodžio 24, 2015, 13:26:59Tai, tuomet, sorry, visiškai netiksliai formuluojamas pradinis teiginys :)
Nėra visiškai jokios priežasties teigti, jog tas esminis poreikis yra dievo, o absoliučiai visi kiti - tik kažkokie pakaitalai. Gal būtent tas dievo poreikis ir yra pakaitalas kitiems tikėjimams, tokiems kaip savo jėgomis, gyvenimu ir t.t. ?
To nėra kaip įvertinti. Bet ir nereikia. Nes, manau, logiškiausia būtų manyti, jog yra pamatinis poreikis, iš kurio gali kilti visi tie tikėjimai, tarp kurių neišskirtinis ir dievo. Pavyzdžiui, prasmės, vilties, užuojautos, stiprybės, artumo, arba, kaip pats sakei, prigimtinis poreikis sužinoti, kodėl jis egzistuoja. Tad nebent šituos poreikius galima būtų vadini "žmogaus konstrukcijos" dalimis. O tikėjimas dievu - tik to išraiška. Tačiau niekuo neišskirtinė ir ne nepakeičiama išraiška.
Citataprezidentu - tai ir yra jo dievas
Tikrai su tuo nesutinku, bet nebeplėtosiu off-topic'o :)
Visos formos trumpalaikes ir atkritineja. Poreikis tiesiog Dievui - egzistuoja. Jei zmogui pakolkas uztenka apvalkalo ar kazkokios kitos formos, jo ir dievas kitas. Atkritinejant ivairiausioms formoms zmogaus poreikis gryneja.
Viskas ok su tais ateistais, jie irgi geri žmonės :)
P.S. tik vienas paradoksas: mano asmeninis pastebėjimas - panašu ateistai daug daugiau šneka apie dievą ir jiems daug daugiau rūpi dievo klausimas, nei tiems kurie yra tikintys
Net neabejoju, kad ateistai ir yra patys didziausi tiketojai.
Citata iš: Mekabciel gruodžio 24, 2015, 13:39:36<...>
Visos formos trumpalaikes ir atkritineja. Poreikis tiesiog Dievui - egzistuoja. Jei zmogui pakolkas uztenka apvalkalo ar kazkokios kitos formos, jo ir dievas kitas. Atkritinejant ivairiausioms formoms zmogaus poreikis gryneja.
Nematau nė vieno pagrindimo šitiems teiginiams. Lygiai tą patį galiu šnekėti apie tai, jog poreikis tiesiog sviestui - egzistuoja, o kiti poreikiai - trumpalaikiai ir atkritinėjantys.
CitataP.S. tik vienas paradoksas: mano asmeninis pastebėjimas - panašu ateistai daug daugiau šneka apie dievą ir jiems daug daugiau rūpi dievo klausimas, nei tiems kurie yra tikintys
Ne paradoksas, kadangi priežastys, kodėl ateistai kalba apie dievą, skiriasi nuo priežasčių, kodėl tikintieji kalba apie dievą. Be to, visuomet reikia atkreiptį dėmesį į tai, kas pradeda kalbas labai kontraversiškais, provokuojančiais ir kartais net įžeidžiais teiginiais. Nors ir trumpais :) (Kalbu bendrai, o ne apie šią diskusiją).
Citata iš: TinSoldier gruodžio 24, 2015, 14:53:24Ne paradoksas, kadangi priežastys, kodėl ateistai kalba apie dievą, skiriasi nuo priežasčių, kodėl tikintieji kalba apie dievą. Be to, visuomet reikia atkreiptį dėmesį į tai, kas pradeda kalbas labai kontraversiškais, provokuojančiais ir kartais net įžeidžiais teiginiais. Nors ir trumpais :) (Kalbu bendrai, o ne apie šią diskusiją).
Esmė ne kalbėjimo būde, o tame kiek kalbama. Ateistams dievo tema daug labiau rūpi nei tikintiesiems. Koks skirtumas kokia tema, jei jis vis tiek svarbi gyvenimo dalis :)
Šiaip dar vienas dalykas: labai retai sutiksi ateistą kuris kritikuodamas religiją supranta ką kritikuoja, nes dauguma kritikuoja patys būdami visiški infantilai toje srityje. Na čia panašiai, kaip kad aš dabar kritikuočiau kvantinę fiziką :) tam kas jos taip pat neišmano gal ir atrodysiu protingas, gal ir sau atrodysiu be galo protingas, tačiau bent kiek pasigilinusiam į kvantinę fiziką atrodysiu kaip nevisprotis )
Deja būtent taip dažniausiai jaučiuosi diskusijose su neišprususiais ateistais. Tačiau labai džiaugiuosi sutikęs pasikausčiusį ateistą, nes su jais diskusijos išties įdomios.
Kažkada buvau forume įmetęs paveikslėlį, tai dabar pakartosiu :)
(https://scontent-waw1-1.xx.fbcdn.net/hphotos-xtf1/v/t1.0-9/12241550_482216895283808_6828517571477887738_n.png?oh=50bb10982dbd0ececb5533e3c23ac4d7&oe=56EA1202)
Vertimas: Kai kas nors, kas neišmano Biblijos, tačiau imasi ją komentuoti
Citata iš: TinSoldier gruodžio 24, 2015, 14:53:24Nematau nė vieno pagrindimo šitiems teiginiams. Lygiai tą patį galiu šnekėti apie tai, jog poreikis tiesiog sviestui - egzistuoja, o kiti poreikiai - trumpalaikiai ir atkritinėjantys.
Yra toks apibrezimas kaip aukso versis ar stabas, ikona.
Zmogaus norai pastoviai auga, jis protingeja ir aukso versis keiciasi. Nuo mazu noru prie didesniu. Materialiame gyvenime jis vienoks, dvasiniame dar kitoks, bet visa laika jis egzistuoja. Jis egzistuoja iki tam tikros ribos, veliau isnyksta. Aukso versis tai siekis dievo, bet siekis ji per kazkokias formas ir apvalkalus, nes zmogaus protas kitaip negebetu judet i prieki. Jam reikia kazkokio apciuopiamo, suvokiamo motyvo. Motyvas gali egzistuoti, tik zmogaus protiniuose remuose. Zmogus negeba panoret kazko ko jis nesuvokia.
Is esmes be dievo siekio, isvis nera jokiu kitu noru, tik kiek tai zmogus suvokia, klausimas.
Mieli ponai, kodėl gi taip Kūčių dieną - metą, kai derėtų būti pakantiems ir su šeima laukti Kalėdų Senelio.
Su ateinančiomis Šventėmis visus :)
Mekabciel, vėl daugybė teiginių, bet jokio argumento, ir jokios priežasties, kodėl tie teiginiai turėtų būti tokie, kaip rašai.
Kodėl nusprendei, kad aukso veršis tai siekis būtent dievo? Gal tai siekis, pavyzdžiui, pažinimo? prasmės? meilės? sviesto? Kodėl ant pjedestalo pastatei būtent dievą, o ne bet kokį kitą dalyką, kurių žmonės trokšta? Koks to motyvas? Kodėl vengi jį parašyti?
Paragraf, sorry, labai plačias temas, kiek nukrypstančias nuo pagrindinės, čia keli, į kurias nenoriu veltis dabar :) Bet tema, ar/kodėl ateistai apie dievą kalbą daugiau nei tikintieji, norėčiau kada nors pasiginčyti :) Reiktų tokios atskiros temos. Na, bet čia ateičiai tik :D
Citata iš: TinSoldier gruodžio 24, 2015, 15:31:51Paragraf, sorry, labai plačias temas, kiek nukrypstančias nuo pagrindinės, čia keli, į kurias nenoriu veltis dabar :) Bet tema, ar/kodėl ateistai apie dievą kalbą daugiau nei tikintieji, norėčiau kada nors pasiginčyti :) Reiktų tokios atskiros temos. Na, bet čia ateičiai tik :D
Taip :) iš post scriptum gavosi offtopikas. Mea culpa :) aš kažkada irgi norėsiu šitą klausimą panagrinėti, tad lauksiu :)
Citata iš: Mekabciel gruodžio 24, 2015, 15:18:33Is esmes be dievo siekio, isvis nera jokiu kitu noru, tik kiek tai zmogus suvokia, klausimas.
Labai spritualistinis tavo požiūris, jis visiškai nuvertina tai, kad žmogus yra ir kūniškas ir dvasiškas. Taip eliminuojamas kūniškumas, kuris deja eina pirmiau, o iškeliama
spiritus kuris esant kūniškiems eina paskiau.
Citata iš: TinSoldier gruodžio 24, 2015, 15:31:51Mekabciel, vėl daugybė teiginių, bet jokio argumento, ir jokios priežasties, kodėl tie teiginiai turėtų būti tokie, kaip rašai.
Kodėl nusprendei, kad aukso veršis tai siekis būtent dievo? Gal tai siekis, pavyzdžiui, pažinimo? prasmės? meilės? sviesto? Kodėl ant pjedestalo pastatei būtent dievą, o ne bet kokį kitą dalyką, kurių žmonės trokšta? Koks to motyvas? Kodėl vengi jį parašyti?
Paragraf, sorry, labai plačias temas, kiek nukrypstančias nuo pagrindinės, čia keli, į kurias nenoriu veltis dabar :) Bet tema, ar/kodėl ateistai apie dievą kalbą daugiau nei tikintieji, norėčiau kada nors pasiginčyti :) Reiktų tokios atskiros temos. Na, bet čia ateičiai tik :D
Na pavadinti galima kaip nori, neturi reiksmes visa tai velgi etiketes. Zmogus nesiekia pazinimo vardan pazinimo ar meiles vardan meiles ir sviesto vardan sviesto. Visa tai velgi tos pacios formos ir apvalkalai.
Zmones troksta kazko del to, ka tai nesa, o nesa pasitenkinima. Pasitenkinimo neimanoma, kazkaip aprasyti kaip ir dievo. Na galima pakeisti vietoj zodzio dievas - kazkas arba viskas, abstragcija.
Na, galbūt savo filosofijoje naudoji tokią terminologiją, tai negaliu nieko sakyti.
Tačiau šiaip "dievas" nuo "kažkas" skiriasi velniškai.. Dievas jau iš karto yra tam tikra konkretybė. Nebent "dievą" vartoji totaliai panteistine forma. Bet tuomet reiktų tą patikslinti. Nes dabar tikėjimas į "dievą" asocijuojasi su tikėjimu į "kurėją".
Tad ir reikėjo rašyti, kad "žmogaus konstrukcijoje yra poreikis tikėti kažkuo."
Manau, kad sutiksi, jog tarp šio ir taviškio sakinio - yra nemažas skirtumas :)
Citata iš: TinSoldier gruodžio 24, 2015, 16:04:49Dievas jau iš karto yra tam tikra konkretybė
Khem... čia patikslinsiu, dievas labiau ne kokretybė, o kitokykybė, kurią žmogus geba tik labai dalinai pažinti, todėl apie dievą paprastai kalbama simboline kalba, nebent tai ateizmas, tada jis tą kitokybę susiaurina iki inantilaus lygio ir tada kritikuoja tokį dievą kuriuo iš esmės niekas ir taip netiki :) ( čia jau Dawkinsas meisteris kritikuoti savo susikurtą dievo samprata kuria nei vienas tikintysis netiki) :)
Dievas kitokybė, o ne konkretybė
Ačiū už patikslinimą :)
Bet turėjau omenyje, kad "dievas" yra konkretesnis dalykas už "kažką". Sąvoka "dievas" savyje jau neša tam tikras "savybes", tam tikrus simbolius, kaip sakai, tam tikrus galbūt tikėjimus ir t.t.
Dievas nėra konkretus objektas, bet ta sąvoka tikrai yra konkretesnė už "kažką".
"Kažkas" ir "dievas" nėra pakaitiniai žodžiai. Niekas nesako: norėčiau dabar dievo (=kažko) užvalgyti ar pan.
Citata iš: TinSoldier gruodžio 24, 2015, 16:04:49Na, galbūt savo filosofijoje naudoji tokią terminologiją, tai negaliu nieko sakyti.
Tačiau šiaip "dievas" nuo "kažkas" skiriasi velniškai.. Dievas jau iš karto yra tam tikra konkretybė. Nebent "dievą" vartoji totaliai panteistine forma. Bet tuomet reiktų tą patikslinti. Nes dabar tikėjimas į "dievą" asocijuojasi su tikėjimu į "kurėją".
Tad ir reikėjo rašyti, kad "žmogaus konstrukcijoje yra poreikis tikėti kažkuo."
Manau, kad sutiksi, jog tarp šio ir taviškio sakinio - yra nemažas skirtumas :)
Ne, zmogaus konstrukcijoje yra poreikis tiket konkreciai dievu, o ne kazkuo.
As dieva su zodeliu "kazkuo" sulyginau, kad neuzsiciklinti ties juo, nes tas pats dievo apibrezimas - aukso versis.
Nera pas zmones poreikio tiketi kazkuo. Tikejimas kazkuo tai tiesiog tikejimo pakopos aukso versio periode.
Na, tai tuomet vėl grįžtam prie to paties, kad tu absoliučiai jokio argumento nepateiki, tik švaistaisi išvadomis :)
Citata iš: TinSoldier gruodžio 24, 2015, 16:30:05Na, tai tuomet vėl grįžtam prie to paties, kad tu absoliučiai jokio argumento nepateiki, tik švaistaisi išvadomis :)
Na tokiu atveju as paklausiu is ko susideda argumentas jei ne is teiginiu ir isvadu?
Juk parasiau, kad yra dievo archetipas. Kokio dar argumento reikia?
Citata iš: TinSoldier gruodžio 24, 2015, 16:17:37Dievas nėra konkretus objektas, bet ta sąvoka tikrai yra konkretesnė už "kažką".
Įvairių religijų mistikai, dievą dažnai įvardina kaip Didysis niekas. Tai nereiškia, kad jo nėra, tačiau išreiškia, kad mes nieko konkretaus apie jį pasakyti negalime dėl savo netobulumo.
Tai tam tikra prasme, gal pasakymas kad Dievas yra kažkas, yra pakankamai geras? :)
(čia šiaip pamąstymas)
Citata iš: Mekabciel gruodžio 24, 2015, 16:40:06Na tokiu atveju as paklausiu is ko susideda argumentas jei ne is teiginiu ir isvadu?
Juk parasiau, kad yra dievo archetipas. Kokio dar argumento reikia?
Šiuo atveju argumentas turėtų turėti bent kažkokią loginę seką, ar kažkokius faktus, paremiančius teiginius.
Archetipas yra socialinis konstruktas, persikėlęs į kolektyvinę sąmonę/pasąmonę. Tai neturi nieko bendro su žmogaus, kaip būtybės, konstrukcija. Tai nėra biologinis poreikis, tai nėra biologiškai paveldimas poreikis. Tai yra socialinis-kultūrinis konstruktas.
Tai, kad įvairios kultūros, įvairios civilizacijos ir įvairios gentys susikonstruoja tikėjimus dievais, nieko nepasako. Įvairios kultūros, įvairios civilizacijos ir įvairios gentys konstravosi plaktukus, visų kurių konstrukcija yra labai panaši. Ar tai reiškia, kad plaktukų gamybą yra žmogaus esybėje arba "konstrukcijoje"? Ne. Tiesiog gali būti tam tikras poreikis, kuris verčia žmogų ar gaminti plaktukus, ar įtikėti dievais. Šie dalykai yra lengvai prieinami, primityvūs (neturiu omeny blogąja prasme), paprasti ir intuityvūs konstruktai, kurie, todėl nekeista, jog ir paplinta ir kartojasi.
Tačiau tų konstruktų galima atsisakyti. Jeigu yra patogi alternatyva plaktukams, kuri gali patenkinti poreikius, nafig tas plaktukas. Jeigu yra patogi ir tenkinanti alternatyva tikėjimui dievu, nafig tas tikėjimas dievu. Būtent tas ir pasireiškia tarp daugybės individų, tarp įvairių visuomenių, kurių pavyzdžius jau daviau.
Tai, kur visame šitame yra priežastis teigti, jog tai, kuo tiki ateistai, kas tenkina ateistus, kažkuo nusileidžia tikėjimui dievu? Kur ir kokia ta priežastis?
Citata iš: TinSoldier gruodžio 24, 2015, 17:04:25Šiuo atveju argumentas turėtų turėti bent kažkokią loginę seką, ar kažkokius faktus, paremiančius teiginius.
Archetipas yra socialinis konstruktas, persikėlęs į kolektyvinę sąmonę/pasąmonę. Tai neturi nieko bendro su žmogaus, kaip būtybės, konstrukcija. Tai nėra biologinis poreikis, tai nėra biologiškai paveldimas poreikis. Tai yra socialinis-kultūrinis konstruktas.
Jei tai neturi nieko bendro su butybes konstrukcija, iskur tas atspindys sociume? Ir nebutinai tai turi buti biologinis poreikis, poreikiu daugiau yra. Be to ar tai nera biologinis poreikis, juk zmogus siekia but tobulai graziu, dievisku savo sugebejimais, nemirtingu ir t.t.
Citata iš: TinSoldier gruodžio 24, 2015, 17:04:25Tai, kad įvairios kultūros, įvairios civilizacijos ir įvairios gentys susikonstruoja tikėjimus dievais, nieko nepasako. Įvairios kultūros, įvairios civilizacijos ir įvairios gentys konstravosi plaktukus, visų kurių konstrukcija yra labai panaši. Ar tai reiškia, kad plaktukų gamybą yra žmogaus esybėje arba "konstrukcijoje"? Ne. Tiesiog gali būti tam tikras poreikis, kuris verčia žmogų ar gaminti plaktukus, ar įtikėti dievais. Šie dalykai yra lengvai prieinami, primityvūs (neturiu omeny blogąja prasme), paprasti ir intuityvūs konstruktai, kurie, todėl nekeista, jog ir paplinta ir kartojasi.
Na tai o poreikis ar ne zmogaus esybes dalis?
Citata iš: TinSoldier gruodžio 24, 2015, 17:04:25Tačiau tų konstruktų galima atsisakyti. Jeigu yra patogi alternatyva plaktukams, kuri gali patenkinti poreikius, nafig tas plaktukas. Jeigu yra patogi ir tenkinanti alternatyva tikėjimui dievu, nafig tas tikėjimas dievu. Būtent tas ir pasireiškia tarp daugybės individų, tarp įvairių visuomenių, kurių pavyzdžius jau daviau.
Na ir kas kad zmones atsisako to tikejimo i dieva. Tikek i ka nori. Vistiek tiki i kazkoki aukstesniji ivaizdi.
Citata iš: TinSoldier gruodžio 24, 2015, 17:04:25Tai, kur visame šitame yra priežastis teigti, jog tai, kuo tiki ateistai, kas tenkina ateistus, kažkuo nusileidžia tikėjimui dievu? Kur ir kokia ta priežastis?
As to neteigiu.
CitataJei tai neturi nieko bendro su butybes konstrukcija, iskur tas atspindys sociume? Ir nebutinai tai turi buti biologinis poreikis, poreikiu daugiau yra. Be to ar tai nera biologinis poreikis, juk zmogus siekia but tobulai graziu, dievisku savo sugebejimais, nemirtingu ir t.t.
Jeigu tai nėra biologinis poreikis, o socialinis, reiškia, kad jis yra išmokstamas ar įdiegamas, ar įsidiegiamas, ar pan. Dabar dauguma žmonių turi poreikį būti turtingais. Tačiau ar tai reiškia, kad tas poreikis yra žmogaus konstrukcijos dalis?
Nežinau, kuo siejasi sugebėjimų ar grožio siekis su tikėjimu dievu...
CitataNa tai o poreikis ar ne zmogaus esybes dalis?
Poreikis - taip. Dėl to nesiginčiju. Ginčijuosi dėl to, _koks_ poreikis :) Ir taip, net ir konkretus poreikis gali būti žmogaus esybės dalimi. Pavyzdžiui, kad ir tas tikėjimo dievu poreikis. Tačiau tai būtų atskiro individo asmenybės dalis, o ne žmonių, kaip rūšies visumos. Tikėjimas dievu nėra kažkoks prigimtinis visų žmonių poreikis, ar asmenybės dalis.
CitataNa ir kas kad zmones atsisako to tikejimo i dieva. Tikek i ka nori. Vistiek tiki i kazkoki aukstesniji ivaizdi.
CitataAs to neteigiu.
Juk rašei, kad iš esmės be dievo siekio nėra jokio kito poreikio. Jog visi kiti poreikiai - tik trumpalaikiai ir atkrentantys. Ar kažką ne taip supratau?
Citata iš: TinSoldier gruodžio 24, 2015, 17:50:52Jeigu tai nėra biologinis poreikis, o socialinis, reiškia, kad jis yra išmokstamas ar įdiegamas, ar įsidiegiamas, ar pan. Dabar dauguma žmonių turi poreikį būti turtingais. Tačiau ar tai reiškia, kad tas poreikis yra žmogaus konstrukcijos dalis?
Nežinau, kuo siejasi sugebėjimų ar grožio siekis su tikėjimu dievu...
Beabejo tai konstrukcijos dalis. Yra 5 pagrindiniai žmogaus poreikiai rysyje su likusiu pasauliu(tokiais paciais kaip jis). Zmogus netik biologiniai poreikiai, nes jis yra socialine butybe, be to biologinius poreikius jis irgi mokosi is kitu.
Sugebejimu ir grozio siekis tai "stabo kultas".
Citata iš: TinSoldier gruodžio 24, 2015, 17:50:52Poreikis - taip. Dėl to nesiginčiju. Ginčijuosi dėl to, _koks_ poreikis :) Ir taip, net ir konkretus poreikis gali būti žmogaus esybės dalimi. Pavyzdžiui, kad ir tas tikėjimo dievu poreikis. Tačiau tai būtų atskiro individo asmenybės dalis, o ne žmonių, kaip rūšies visumos. Tikėjimas dievu nėra kažkoks prigimtinis visų žmonių poreikis, ar asmenybės dalis.
Na o kodel tai nera prigimtis visu zmoniu poreikis?
Daugiau nei puse pasaulio yra religingi, o kiti kitais budais bando savo poreiki patenkinti. Visi zmones nori buti laimingi, visi nori but mylimi ir mylet, nori gero maisto, saugiu namu, pakankamu pinigu, pripazinimo socialiniame gyvenime, ziniu ir isminties suvokti pasauli ir savirealizacijos seimoje. Bet kai pasigilini i visus situos dalykus, tampa aisku, kad jie ne paciu situ dalyku nori, o tai kas stovi uz to.
Citata iš: TinSoldier gruodžio 24, 2015, 17:50:52Juk rašei, kad iš esmės be dievo siekio nėra jokio kito poreikio. Jog visi kiti poreikiai - tik trumpalaikiai ir atkrentantys. Ar kažką ne taip supratau?
Taip, bet nevertinau kas geriau ar blogiau.
Nu temos klausimas dalinai atsakytas pirmuose postuose, tai nesigilisiu, tik ieskant atsakymo buvo pamirstas svarbus klausimas ir jo atsakymas, t.y. kas yra religija, suvokiant kad ne religija sukure zmogu o zmogus religija tuomet klausimas kam to reikejo, zinant zmogaus savanaudiska peigimti klausimas ka religija mums duoda, ar tai ka gauname is religijos galetume gauti is kurnors kitur, ir ar galetume pilnavertiskai gyventi be to.
Atsake situs klausimus turesit savo atsakyma.
Komplektacija pilna, tik ne viskuo naudojamasi. Čia kaip tose kalbose apie tai, kad žmogus naudoja tik 10% savo smegenų pajėgumų.
Citata iš: a.t.sielis gruodžio 25, 2016, 17:55:42Komplektacija pilna, tik ne viskuo naudojamasi. Čia kaip tose kalbose apie tai, kad žmogus naudoja tik 10% savo smegenų pajėgumų.
klausimas daug sudetingesnis.
Pvz paklausk suaugusiu zmoniu kurie auge asocialiose seimose ar jie turrjo laiminga vaikyste, nustebsi kiek ju atsakys teigiamai, nors zmogui augusiam tvarkingoje seimoje ir turejusiam drauga is asocialios seimos tas atsakymas skamba kaip visiska nesamone.
Kodel? Todel kad zmogus vertindamas nesugeba atsiriboti nuo savos gyvenimiskos patirties, kad ir koki supratinguma bandome demonstruoti mes vertiname is savos varpines.
T.y. Religingas asmuo niekada nesupras netikinciojo ir atvirksciai, ir mane knisa kai nesuprantantis bando aiskint koks kitas esa, pilnas, nepilnas, moralus, amoralus ir pan.
Pamirsdami kad jie patys neturetu teisti kitu
Ogi niekas nieko neteisia, nes aš pats buvau netikintis savo laiku.
Čia niekas nieko neteisia, tiesiog bando paaiškinti, kodėl ateistiniai argumentai nėra teisingi, kad tie argumentai neįkalintų žmonių savyje, ir negadintų jiems gyvenimo.
Citata iš: a.t.sielis gruodžio 31, 2016, 18:18:07negadintų jiems gyvenimo.
Jei religija atspindi realijas panašias į "daugiau duoti, negu priimti", galima įgyti 100% pranašumą prieš nesusijusius visai su religine tematika.
Bet jeigu religinė tematika sudaro: "laukimas, ar prašymas stebuklų", gali nebeišeiti to parodyti.
Pasaulis paprastas: įsivaizduokim fabriką, mes galim įlįsti ten kur nors į laidų knibždėlyną, ir tas laidų knibždėlynas gali atrodyti sudėtingas ir absurdiškas, bet realiai fabrikas sukonstruotas žmonių, turi savininką, tikslą gaminti tam tikrą produkciją, darbininkus ir t.t. Ekspertas technikas įlįs į tą knibždėlyną, įjungs ir atjungs ką reikia, sutaisys ką reikia.
Taip ir mechanistinės pasaulėžiūros žmonės, gamtamoksliški materialistai-ateistai, jiems atrodo, pasaulis kažkokia mechanika, nieko už jo nėra. Atrodo, akivaizdu, kažkoks knibždėlynas, sudėtingas ir absurdiškas. Bet knibždėlynas turi tvarką, logiką ir tikslą, tiesiog tiems, kas nėra to "visatos fabriko" paskirti technikai, ta techinė materiali pasaulio pusė nesuprantama, t.y. nesuprantama kur "laidų" galai ir koks viso to tikslingumas.
Visas iliuzinis pasaulis, tuo pačiu ir pasitikint religija - nuveda į nežinią. Juo tikima, juo klystama.
Kiekvienas gali galvoti kaip nori. Bet mes žinom, kad Dievas yra. Bergždžia tvirtinti antraip. Tai tik nuomonė.
Galima panašiai teigti tik neturint patirties. Čia ir yra tikros komptencijos nebuvo esmė. Atrodo kaip melas, bet jokios patirties nėra.
Ateistai nieko neturi, tik neigimą :)
@a.t.sielis kažkaip pamėgai globalizuojančius teiginius :)
Ateistai turi daugiau nei tu čia bandai parodyti
Tuo klausimu, tai tik neigimą. Ar kažką daugiau? :)
Neigimas užgimsta iš išvados, kas neįmanoma. Ne neigimas turi vertę.
Citata iš: cs gruodžio 31, 2016, 20:46:43Neigimas užgimsta iš išvados, kas neįmanoma. Niekas neprikuria ir nesimuliuoja norint konkuruoti. Kaip tik labai geranoriškai atsižvelgiama. To religingas žmogus neįžvelgia. Religija trugdo pamatyti, priteikia vertinimą kritiškai matyti kiekvieną su religiją neusijusį. Kritiškai atstumti ir pan. Būtinai šaltakraujiškai atstumti.
Hmm...keita, nes bažnyčia vis ragina kritiškai vertinti savo tikėjimą ir savo religines patirtis
Jeigu vyksta kritinis vertinimas, sunku patekti ar įsipinti į religinę santvarką. Tada ko reikia ištiesų?
Sorry, bet nesuprantu, apie ką cs šneka. Originali filosofinė saviraiška.
Paskutinio posto ir aš nesupratau
Kada bus atsivalgyta su tais "nesupratimais" bus suvokta, kad čia reali patirtis ir niekas neišgalvota.
Nėra taip, kad netikintis būtų visuomet protingas ar kvailas, arba atvirkščiai tikintis protingas ar vien kvailas.
Apskritai jei prie susėdusio stalo diskutuos keli tikintys ir keli netikintys su savais argumentais, tai ir vieni ir kiti bus teisūs, nes aiškaus atsakymo nėra. Savaime aišku žinant tiesą, ko mes nežinome tikrai tuomet viena pusę būtų pralaimėjusi ir galėtų dėtis kvailių etiketes.
Pasitaiko protingų žmonių, išmanančių įvairias sritis, bet tikėti Dievu ar ne labiau požiūrio klausimas, tie patys tikintys Dievą vaizduoja skirtingai, gali nepriklausyti nei vienai religijai, bet tikėti į Dievą.
@idenmeyou puikiai parašei, tik manau, kad kiekvienas turime savo atsakymą paremtą sava/kitų patirtimi, žiniomis ir išmąstymais. Manau tai tinka ne tik tikėjimui Dievu, bet ir begalei kitų sričių: gamtamoksliui, filosofijai, medicinai ir t.t.