Kiek patikimi yra Biblijos vertimai?

[Valius]

Ir kaip gi ta esmė keičiasi? Kad galima bus žudyti, vogti, svetimauti? Kas iš esmės pasikeis, jei nuspręsime, kad Biblija yra žmonių darbas?

Butu tikras zmonijos isigelbejimas, nauja era ir sviesus rytojus . Nebereiketu bereikalingo dievybiu garbinimo, nebereiketu zudyti del Dievo, prievartauti vaiku protu verbuojant naujus rekrutus ir t.t.

Norėčiau... bet nemanau. Žmonės nepriklausomai nuo religingumo ką nors garbina. Jei ne Dievą, tai didįjį vadą; jei ne vadą, tai šou verslo žvaigždes. Šitaip kompensuojamas nepilnavertiškumo, nepasitenkinimo praeitimi ir netikrumo dėl rytojaus jausmas, kuris mano manymu (bet ne aš tai sugalvojau) ir yra tikroji nuodėmė. Visi blogi poelgiai, kuriuos mes paprastai vadiname „nuodėmėmis" yra tik šio jausmo vaisiai, simptomai.

Todėl jau tolimoje senovėje išmintingieji sakydavo: „Pažink save, ir tu pažinsi Dievą". Visi girdėjo šiuos žodžius, bet ne visi bando jais sekti. O pabandykite, tik atvirai, neslėpdami nuo savęs jokių savo nemalonių bruožų. Žinokit, sunku ir labaaaaai nemalonu, bet įmanoma. To savęs pažinimo proceso metu imate skaityti kokį šventąjį raštą ir atpažįstate save bei savo santykius su aplinkiniu pasauliu vos ne kiekviename puslapyje. Nes šventasis raštas, be abejo, yra sukomponuotas žmonių, bet sukomponuotas iš archetipinių mitų, kurie sudaro pamatinę žmogaus psyche dalį.

Ir kad jau nenutruktume nuo šios diskusijos temos: su prastu vertimu, kur vertėjas sąmoningai manipuliavo žodžiais, kad įkištų kokias nors savo idėjas, toks savęs pažinimo procesas bus apsunkintas. Bet tobulas vertimas nebūtinas, pakaks tiesiog gero, sąžiningo.

[Sharikovas]

Matai Valiau viskas yra gerai su tuo saves pazinimu, dvasingumu ir panasiai, bet man daug svarbiau tiesa. Zmogui buti moraliam nereikia nei Dievo nei religijos, nereikia ju ir buti dvasingam. Jei zmogui butina kazka garbinti, tai gal geriau tegul garbina kazkoki vada, partija ar sou zvaigzdes, jie bent realus. Labai svarbu issiaiskinti ar religiniai tekstai istikruju buvo pakeisti, ar istikruju Dievas buvo dirbtinai iterptas i biblija norint sukurti ar sustiprinti religija, nes del religijos iki siol nuzudyta ir nukankinta milijonai zmoniu, nera net ka lyginti su Hitlerio zudynem ir holokaustu. Jeigu paaisketu, kad Vatikanas zinojo, kad biblija tai pasakojimas apie zmones is kosmoso, o ne Dievo zodziai ir specialiai klaidino tikinciuosius ir klaidina iki siol, tai butu rimtas postumis visa ta organizuota nusikalstama organizacija pradet traukt atsakomyben.

[paragraf 78]

Esme tokia, jei senajame testamente neminimas Dievas, tada sugriuna visa religija, ar tai butu katalikai ar protestantai.

Na tai tik prielaida. Taip pat sėkmingai gali sakyti: o jei astrologai teisūs ir žvaigždės lemia ūsų likimus, tada visos mokslinės ir religinės koncepcijos griūna. Arba: Jei krikščionys teisūs tada Šarikovas žiauriai susimovė Supranti ką noriu pasakyti? Per daug prielaidų anot Okamo skustuvo principo.

Kodėl tada Gilgamešo epe, kuris buvo parašytas ant molinių lentelių tūkstančius metų prieš Kristų minima beveik tie patys dalykai, kurie pasakyti Biblijoj?

Anokia čia paslaptis Egzegetai (t.y. biblijos tyrėjai) jau seniai tai pastebėjo. Būtų keista jei nebūtų panaudota aplinkinių religijų mitai. Tai normalu. Mitinės savimonės žmogus, visuomet perima kitų tautų mitus. Tai vadinama įkultūrinimu. Biblijoje yra pilna aplinkinių tautų mitų. Dažnai perimant mitą jam suteikiama kita prasmė.
Vienas antropologas yra aprašęs atvejį, kai dalyvavo vienos primityvios genties šventėje kurioje jie pasakojo savo mitus. Gentis paprašė, kad ir antropologas papasakotų savo tautos mitą. Na šis nežinojo ką pasakoti, tai papasakojo kažkokią vaikišką pasaką a la apie vištelę ir gaidelį. Po kiek laiko jis vėl dalyvavo šios genties šventėje ir vėl buvo pasakojami jų mitai. Antropologas labai nustebo kai tarp tos genties mitų buvo papasakota ir jo pasaka. Gentis priėmė tą pasaką ir jau suprato kaip savo genties mitą.
Taip kad čia normali archajinio žmogaus praktika ir daryti iš to kažkokią konspiracijos teoriją, tėra elementarus religinio ir mitinio mąstymo neišmanymas.

1. Dievas nusprendė pasiųsti pasaulinį potvynį. Šis potvynis nuskandintų vyrus, moteris, vaikus ir kūdikius taip pat kaip ir gyvūnus ir paukščius.

Kas įdomu, apie tvaną pasakoja labai daug, viena nuo kitos nepriklausomų tautų.

Taip pat Jėzaus istorija yra daugybės ankščiau įvykusių istorijų perdirbimas.

Ar nesuklysiu, jei pasakysiu, jog šią mintį pasigavai iš filmo Zeitgeist?
Jei taip, tai tada siūlau pasidomėti filmo kritika, nes ta dalis apie religiją, tai yra pats tikriausias religijotyrininko košmaras, neatitinkantis realybės su begale pritempinėjimų.

Visa tai tik įrodo, kad Biblija yra ne kas kita kaip perdirbinys.

Radai vieną istoriją, kurią ir taip visi žino, ir susiejai kitų asmenų istorijas kurios turi panašumų su Jėzumi ir iškart nusprendei, kad visa biblija yra perdirbinys. Net jei ir taip, tai biblijos istorijų pasisemtų iš kitus tėra gal kokie 5 procentai, visa kita yra originali istorija.
Beje, o kodėl būtent iš Ozyrio ir Heraklio nukopino? Kodėl ne nuo Budoss istorijos? Nes ana irgi labai panaši į Jėzaus, net panašesnė už tavo minėtas.
Beje, jau pirmieji krikščionys mąstė kodėl kai kurių aplinkinių tautų mitai apie žmonijos gelbėtojus kažkiek panašūs. Jie padarė išvadą, jog Dievas siuntė mažuosius gelbėtojus, tam kad paruoštų žmoniją tikrojo atpirkėjo ir tada žmonija jį atpažintų.

Labai keista, kai tu čia bandai pateikti šiuos dalykus kaip kažokią uber didelę sensaciją kuri atseit paneigia bibliją, nors patys krikščionys per šimtus metų tas istorijas yra nagrinėję, pernagrinėję ir pastaruoju metu nelabai kas nors ką nors naujo yra bepasakęs. Na apart zeitgeisto, bet kaip jau sakiau, ten net menkiau su religijotyra ir religijos istorija susipažinęs žmogus pamatys kad pasakojamas visiškas briedas.
Jei skaitai rusiškai tai siūlau pasižvalgyti po šį puslapiuką, kuriame kritikuojamas Zeitegsit ir jo idėjos: http://anti-zeitgeistmovie.info/

[Valius]

Matai Valiau viskas yra gerai su tuo saves pazinimu, dvasingumu ir panasiai, bet man daug svarbiau tiesa.

Tai kad vienas kitam netrukdo.

Būtų keista jei nebūtų panaudota aplinkinių religijų mitai. Tai normalu. Mitinės savimonės žmogus, visuomet perima kitų tautų mitus. Tai vadinama įkultūrinimu. Biblijoje yra pilna aplinkinių tautų mitų. Dažnai perimant mitą jam suteikiama kita prasmė.

Mitai nebūtinai netgi perimami. Pagrindinių mitų siužetai yra bet kokio žmogaus pasąmonės turinys. Jie sutampa net tose tautose, kurios niekada tarpusavy nei tiesiogiai, nei per tarpininkus nebendravo. Mitai ir liaudies pasakos sielai yra tas pats, kaip kūnui mankšta ir sveikas maistas.

[paragraf 78]

Taip, Valiau, išties geras pastebėjimas. Archetipai čia taip pat galėjo prisidėti.
Va pavyzdys iš šios serijos.
Krikščionybėje krikštijimas vandeniu turi tokią simboliką: senojo žmogaus mirimas ir naujojo prisikėlimas (na ta simbolika gausesnė, ten ir nužengimas į pirmapradžius vandenis ir susikovimas su pirmaprade pabaisa ir t.t.). Taigi, paimk bet kurią kultūrą kurioje iniciacijai naudojamas vanduo, visur rasi tą pačią simboliką: mirtis ir prisikėlimas. (jei įdomu plačiau skaityti Mircea Eliade "Šventybė ir pasaulietiškumas").
Tokių archetipinių simbolių, įvaizdžių ir iš jų kylančių tikėjimų bei apeigų galima rasti ir krikščionybėje ir biblijoje, o ir kitose kultūrose ir religijose. (apie tai ir Aleksandas Menis rašė, pvz. knygoje "Magija, okultizmas ir krikščionybė")

[Jimas]

Na įdomu buvo diskutuot su jumis, maždaug jėgos buvo 2 prieš 2, kiekvienas turėjom savo argumentų ir kontrargumentų, manau čia pasaka be galo, nes kiekvienas žmogus mąsto skirtingai. Visgi manęs neįtikinot, liksiu prie savo požiūrio į šiuos dalykus

[Valius]

Na įdomu buvo diskutuot su jumis, maždaug jėgos buvo 2 prieš 2, kiekvienas turėjom savo argumentų ir kontrargumentų, manau čia pasaka be galo, nes kiekvienas žmogus mąsto skirtingai. Visgi manęs neįtikinot, liksiu prie savo požiūrio į šiuos dalykus

Diskutuojame ne tam, kad vienas kitą įtikintume. Diskutuojame, kad giliau suprastume savo idėjas ir pasaulėžiūrą, kad išmoktume sklandžiai ir aiškiai pateikti savo mintis, kad sužinotume kažką naują, kad pratintumėmės suprasti ir toleruoti kitus, kad rastume bendraminčių...

[snofru]

jis kai kur cituoja Stichina kaip mokslininka, kas man kliuna

turi galvoje Sitchiną? (Zecharia Sitchin)
kodėl jis tau kliūna? (suprantama, jei kalba apie jį)

[Sharikovas]

jis kai kur cituoja Stichina kaip mokslininka, kas man kliuna

turi galvoje Sitchiną? (Zecharia Sitchin)
kodėl jis tau kliūna? (suprantama, jei kalba apie jį)

Kliuna, kad jis daugiau fantastas nei mokslininkas, nors kiek atsimenu jis ir nera mokslininkas, nebent savamokslis. Jo vertimai is sumeru kalbos kliuna, dauguma mokslininku atmeta juos.