Na, čia su vaikinais susipliekėm šiek tiek šaukyklėje dėl vidurinės mokyklos sistemos trūkumų ir privalumų. Tai sakom, reiktų temą užvesti.
Aš tai gal jau nesikartosiu su savo kritika ir argumentais, gal kažką parašysiu, kai sudėliosiu į nuoseklią visumą. O pradžiai galėtų būti tokia informacija:
http://www.moteris.lt/veidai/f-kramarik-vaikai-gali-ir-neiti-i-mokykla.d?id=59675635
http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/kaip-isugdyti-ateities-vaikus.d?id=60811821
http://www.alternatyvusisugdymas.lt/index.php/naujienos/naujienos/193-delfi-lt-interviu-su-mokymo-ekspertu-m-orlovsky
Gerai, Klausimai panagrinejimui. Ka daryti jeigu zmogui neisryskeja joks talentas?
Kas daroma iki tol kol isryskeja? Ar mokyklos sistema tikrai daro robotus? Juk visi zinom kad pateikiamas toks didziulis kiekis informacijos, kad niekas visko neismoktu. Kiekvienas atsirenka ko am reikia. Taigi is esmes yra du budai mokyt to ko reikes vaikui: 1. Issiaiskint ko reikes vaikui (kas yra gana sunku), ir kryptingai mokyti. 2. Mokyti visko, vaikas po kiek laiko pats atsirinks ko jam reikia ir i tai gilinsis.
Issiaiskinti ko vaikui reikia yra beveik neimanoma. Nes pas pradinuka asmenybe dar toli grazu nera susiformavusi ir jis pats dar nezino kas bus gyvenime. O leisti kitam nuspresti uz vaika irgi nera teisinga. Sutinku, kad mokykloje kai kurie dalykai destomi per daug placiai, bet is esmes sistema yra tikrai nebloga.
Sielis minejo, kad mokykla smugdo zmones. Tai irgi netiesa. Tie kas nori, kazko pasiekti gyvenime- pasiekia. O del kazkieno nesekmiu kalta ne mokykla, ne ekonomika, ne aplinka, o jis pats. Pazistu zmoniu kurie augo neturtingose, prastose seimose, nebuvo labai gabus moksluose, taciau uzsispyrimo deka pasieke tikrai nemazai. Silpnu zmoniu bruozas kaltini visus kitus aplink save.
Varpaini, silpnais irgi reikia pasirūpinti, ir padėti jiems tapti stipresniais. Džiunglių sanklodoje tai nesvarbu, nes "išgyvena stipriausias", bet žmonių visuomenė, jeigu ji tikrai nori turėti pastovią ir harmoniją užtikrinančią sistemą, turėtų taip elgtis. Ir ne taip, kad kažkokius dykaduonius ant sprando laikyti, bet nesmukdyti žmonių, ir padėti jiems rasti jų natūralią vietą visuomenėje.
Mokykla smukdo žmones nuo pat pradžių. Aš tai mačiau savo akimis. Pamenu, kaip klasiokas gavęs pirmą dvejetą verkė - kas man kėlė nuostabą. Pamenu kaip klasiokai skųsdavosi kad mokytojai "užsisėdo", rašo blogus pažymius. Jie tiesiog neturėjo tam gabumų, tokiam mokymuisi. Jeigu negadinti žmonių netikusiais metodais, iš jų būtų galima išugdyti kažką kitaip, neatėmus idealiosios pusės (kuri pvz. verčia verkti dėl nesėkmės). Dėl to, galbūt jų vidinės savybės būtų geriau išpuoselėtos. Kitaip, mes turim padėtį, kur žmonės darbininkai, geria, muša žmonas, vaikus, yra nusivylę gyvenimu ir keikia valdžią. Jie galėtų būti darbininkai, bet be visų tų blogų savybių. Tam reikalingas išmintingas metodas, kuris pats būtų civilizuotos kultūros dalimi, ir gebėtų perteikti civilizuotą kultūrą vaikams.
Jei pastoviai silpnais rūpinsies,jie niekad netaps stiprūs.
Mariau, tada reikia rūpintis tik tiek, kad galėtų išryškėti savarankiškas stiprumas.
---
CitataKa daryti jeigu zmogui neisryskeja joks talentas?
Gerumas ir paslaugumas gali būti talentas. Jam teks dirbti kitiems. Tai išugdoma, jeigu žmogus susivokia.
CitataKas daroma iki tol kol isryskeja?
Yra daug bendrų dalykų ir įgūdžių, kurie naudingi kiekvienam žmogui, jų galima mokytis.
CitataAr mokyklos sistema tikrai daro robotus?
Mokyklos sistema tiesiog yra chaotiška, ir neretai gadina žmones bei eikvoja laiką.
Pvz. sakyčiau, reiktų segregacijos nuo kokių 10-12 metų, vaikinai ir merginos turėtų mokytis atskirai. Nes kai prasideda hormonų audros, daug nesąmonių vyksta, kurios bereikalingai trikdo protus ir daro mokymąsi antraeiliu dalyku.
Ir daug tokių pavyzdžių galima teikti, kurie įrodo, kad ši mokyklų sistema neturi nuoseklios kultūros ir išminties. Gana barbariška.
Citata1. Issiaiskint ko reikes vaikui (kas yra gana sunku), ir kryptingai mokyti.
Kiek įmanoma, išsiaiškinti kur link linkęs vaikas, ir atitinkamai jam padėti mokytis. Jeigu kažkokia kita tendencija išryškės, su jos stiprumo pagalba, jis eis ta kita kryptimi ir pasieks viską ko reikia.
Citata2. Mokyti visko, vaikas po kiek laiko pats atsirinks ko jam reikia ir i tai gilinsis.
Pradžioje taip, bet mokyti ne belenko, o visų pirma gyvenimiškai svarbių ir praktiškų dalykų. Ypač tas technologinių mokslų (fizika, chemija, sudėtingesnė matematika ir t.t.) štampavimas, kai jis reikalingas tik vienetams, kurie eis į technologijas, yra beprasmis. Galima pamokyti dėl bendro išprusimo, bet metus iš metų mokyti to, ko niekas nesimoko ir nenori mokytis - kokia prasmė?
---
Dar viena nuoroda: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-08-30-pas-karaliene-morta-technologiju-ciabuviai-zaidziantys-sniege-1/106381
Gerai, suprantu tavo idejas, ruost, saugot rupintis, ieskot talento, BET:
1. Iki kokio amziaus rupinsiesi? 18 metu? (Skaityti zemiau * )
2. Supranti kiek zmogiskuju istekliu reikes? Tavo sistemoje vos ne kiekviena vaika reikia aukleti individualiai, jau net nekalbant kad isvis nerasi tiek mokytoju, bet juk dar reikia ir mokytoju nekonservativiu, draugisku, ne "sovietiniu", tokiu isvis - vienetai.
CitataGerumas ir paslaugumas gali būti talentas. Jam teks dirbti kitiems. Tai išugdoma, jeigu žmogus susivokia.
*
1. Viskas kas yra isugdoma nuo 0 yra ne talentas, talenta turime nuo gimimo. Tarkim neisryskeja joks talentas, tai ka nurasai zmogu i tuos paslaugius, gerus, dirbancius kitiem zmones? Kur dingo ju pasirinkimo laisve, jei jis susivoks kokiu 30 metu koks jo talentas, sorry bet bus jau per velu.
2. O kas jei zmogus nesusivokia?
CitataYra daug bendrų dalykų ir įgūdžių, kurie naudingi kiekvienam žmogui, jų galima mokytis.
Ziurint ka tu vadini bendrais igudziais, jeigu paprasta matematika, kalba, tai sorry bet to mokykloe ir moko. O jei kalbi apie viska ka mes ismokstame ne is mokyklos, tai yra vadinamoji gyveniska patirtis, vienintelis budas jos igauti yra "dziunglese"
CitataMokyklos sistema tiesiog yra chaotiška, ir neretai gadina žmones bei eikvoja laiką.
Pvz. sakyčiau, reiktų segregacijos nuo kokių 10-12 metų, vaikinai ir merginos turėtų mokytis atskirai. Nes kai prasideda hormonų audros, daug nesąmonių vyksta, kurios bereikalingai trikdo protus ir daro mokymąsi antraeiliu dalyku.
Ir daug tokių pavyzdžių galima teikti, kurie įrodo, kad ši mokyklų sistema neturi nuoseklios kultūros ir išminties. Gana barbariška.
Visi geri dalykai gimsta is chaoso ;) . O del lyties, tai tu juokauji? Deja hormonu audros trigdytu protus nepriklausomai nuo to ar yra salia merginu ar ne. Be to juk kaip tik mokykloje prasideda pirmieji santykiai meiles ir t.t. Cia ir isryskeja kad mokykloje ismokstama ne tik tai kas kalama per pamokas, ismokstama bendraudi. Kas butu jei tik subrendus vaikina supazindintum su merginom? Nesamone, sutraumuotum!
CitataKiek įmanoma, išsiaiškinti kur link linkęs vaikas, ir atitinkamai jam padėti mokytis. Jeigu kažkokia kita tendencija išryškės, su jos stiprumo pagalba, jis eis ta kita kryptimi ir pasieks viską ko reikia.
Zinai koks yra vienintelis budas suprasti ar esi linkes ka nors daryti? Bandyti! Tau aisku atrodis 'laiko gadinimas' bet deja tai vienintelis budas. T.y. Kai viskas kemsama i galvas, tu automatiskai pradedi kai kuriuos dalykus atmesti, taip ir randamas tavo polinkis, bandymu keliu. Gaila man zmoniu kurie mano kad mokykloje mokoma tam kad gyvenymui zinotum butent koks ivykis buvo 1764m. afrikoje ir pan. Viskas vyksta netiesiogiai.
CitataPradžioje taip, bet mokyti ne belenko, o visų pirma gyvenimiškai svarbių ir praktiškų dalykų. Ypač tas technologinių mokslų (fizika, chemija, sudėtingesnė matematika ir t.t.) štampavimas, kai jis reikalingas tik vienetams, kurie eis į technologijas, yra beprasmis. Galima pamokyti dėl bendro išprusimo, bet metus iš metų mokyti to, ko niekas nesimoko ir nenori mokytis - kokia prasmė?
Butent reikia pradeti ne nuo gyvenimisku dalyku, norint rast talenta. Jei tu pradesi mokint, kaip taupyt, kaip moket mokescius, ar kaip racionaliai paskirstyti dienotvarke. 100% nei vienas is siu dalyku nebus talentas :DD Talentas gali but fizikoj, matematikoj, kuryboj.
Prasme mokyt nesamoningu dalyku yra tai ka as isdesciau. Prasme neismokint, prasme padet zmogui rast kas jam patinka. O mokydamas tik praktisku dalyku, tu stengiesi ismokyti praktisku dalyku, bet ne atrasti talenta.
O tie klasiokai patys kalti kad prieme pazimy kaip toki svarbu dalyka, aisku cia ir tevu itaka, bet juk daug kartu esame girdeje: Ne pazimys svarbiausia ;)
To marius>
Jei pastoviai silpnais rūpinsies,jie niekad netaps stiprūs. Auksine fraze
Taip, mes neturim žmogiškų išteklių, esam save įvariusi į kampą visuomenė. Bet turim daug pinigų pirkti alkoholiui.
Matai esmė tame, kad viską reikia pradėti nuo švaraus lapo. Nepamenu, ar su tavim (čia aš a.t.sieliui) diskutavom kažkurioj kitoj temoj apie tai, kas kokius darbus turėtų turėti idealioje visuomenėje, bet esmė buvo panaši - turi būti viskas aplinkui čiki, tai visos tos naujos sistemos veiks. Deja, bet inkorporuot visą tai į esamą padėtį yra sunku. Tiksliau, ne, nėra sunku, tik rezultatai bus tokie, kad net minėt nesinori.
Perskaičiau visus straipsnius, na visuose yra kabliukų, išskyrus gal trečiam nes jis ir abstraktus ir tuo pačiu kažkaip racionaliausias. Bet vis ką reikia apmąstyti. Ir ta pati moteris iš pirmo straipsnio (ta, kurią partrenkė sunkvežimis...) sako, kad, deja, ne visiems skirtas savarankiškas mokymas, nes ne visi turi kantrybės. Gražūs ir puikūs jos vaikai, bet vėlgi - mokant vaikus namuose reikia daug laiko skirti jiems patiems, nes vaikai yra vaikai - tikrai motyvacijos ir kantrybės, ypač jauname amžiuje, jie turi mažai. O tėvai šiaip dirba. Bent jau mano ir daugelio mano pažįstamų.
CitataKitaip, mes turim padėtį, kur žmonės darbininkai, geria, muša žmonas, vaikus, yra nusivylę gyvenimu ir keikia valdžią. Jie galėtų būti darbininkai, bet be visų tų blogų savybių.
Net neklausiu, kaip to pasiekt, nes žinau, kad nežinai. O "reikia ugdyti meilę ir supratimą" nėra atsakymas. Tam reikia iš esmės sukurti naują žmogų, kuriam būtų svetimos žmogiškos ydos, geismais ir kitkas. Pataisykit, jei klystu, bet SSRS bandė tokius štampuoti - naujo pavyzdžio žmones, kurie būtų atsakingi, pareigingi ir skaidrūs. Neminėsim kaip jiems tai pavyko, bet, jei neklystu, toks ir buvo tikslas kelyje į komunizmą. Kad užaugęs tas žmogus neimtų daugiau nei jam dera, kad gerbtų kitus ir t.t.
Butent, viska reikia pradet is naujo, bet deja tai neimanoma. Jokiu budu. Esu kazkada su vienu draugu diskutaves. Jei pradesi daryt kazka po biski, tavo ideja 100% zlugus. Nes kol pradesi statyt kitur, cia viskas sugrius, neteisingai mastanciu zmoniu irgi neisnaikinsi. O is naujo pradeti dea irgi negali, nes net jei viska sugriautum neturetum jegu atstatyti. O ir pati ideja "nuostabios visuomenes" pripazinkim yra kiek bauginanti, isivaizduokit, visi besisypsantys, su talentais, mylinciom seimom, na gal ir gerai, bet uzmigtumem ant lauru, nes nebutu kur tobulet. Beto kaip ir minejo tektu visus zmones stampuot, o kas stampuotu? Nebutu laisves! Jei visi butu vienodi :/
CitataNet neklausiu, kaip to pasiekt, nes žinau, kad nežinai.
Gal ir nežinau, bet galiu svarstyti apie įvairius principus, kurie galėtų būti taikomi.
Pvz. kūno veiksmus organizuoja smegenys. Be galvos ir galvojimo, gero nebus.
Taigi, sustatyti natūralų bendradarbiavimą tarp individų, kur jie mokosi iš pažangesnių iš juos per geranoriškus santykius ir praktinę padedančią veiklą, tada gerosios savybės eis iš tų, kurie jas turi, į tuos, kurie neturi, bet bendradarbiauja.
Citata iš: Liksiubevardo rugsėjo 04, 2013, 20:27:30
O ir pati ideja "nuostabios visuomenes" pripazinkim yra kiek bauginanti, isivaizduokit, visi besisypsantys, su talentais, mylinciom seimom, na gal ir gerai, bet uzmigtumem ant lauru, nes nebutu kur tobulet. Beto kaip ir minejo tektu visus zmones stampuot, o kas stampuotu? Nebutu laisves! Jei visi butu vienodi :/
Labai populiari šita idėja mokslinėje fantastikoje - utopinės visuomenės, tada įmetamas netikėtai koks nors atskalūnas su dabartinio žmogaus mąstysena, pradeda abejoti, kelti fufelį, ir paprastai išvada daroma, kad ta santvarka nėra tokia ir gera. Tarkim, Galingųjų bejėgiškumas, Zenito serijos knyga.
CitataTaigi, sustatyti natūralų bendradarbiavimą tarp individų, kur jie mokosi iš pažangesnių iš juos per geranoriškus santykius ir praktinę padedančią veiklą, tada gerosios savybės eis iš tų, kurie jas turi, į tuos, kurie neturi, bet bendradarbiauja.
Žinantys moko nežinančius - mokyklos neprimena?
O ta Mortos mokykla jau arti kažko tikrai gero ir naudingo, bet jie net nerašo, kiek mokslas ten kainuoja, o tikiu, kad kainuoja nemažai. Ir aprūpinti visus valstybės vaikus tiek kainuojančiu mokslu yra nerealu.
CitataŽinantys moko nežinančius - mokyklos neprimena?
Tai apie mokyklą ir šnekam. Mano mintis ta, kad kažkokiu būdu žmonės turėtų būti išmokyti gerbti protingesnius, širdingesnius, talentingesnius, energingesnius už save. Jeigu tarp atitinkamų savybių/energingumų sluoksnių apsikeitimas judės tinkamai, visi bus patenkinti. Pvz. jeigu kažkam skirta būti darbininku, jeigu jis neturi geresnių savybių, jis turi mokėti priimti energiją iš kitų, kuri jam neleistų degraduoti. Bet tam, aukštesnio proto ir energijos bei savybių žmonės turi būti išmokyti civilizuotumo principų, ir patys nebūtų degradavę moraliai bei nedaryti degraduojančios įtakos. Žuvis genda nuo galvos.
atsieli,tavo pasakymas:kažkokiu būdu. visiškai nieko nepasako.Kas būtų jeigu būtu,labai nekoks variantas.
Tas apsoliutinimas ir bandymas padaryt visus laimingais yra pats apsurdiškiausias dalykas,nes jis iš principo neymanomas,nebent fantastiniam filme,o ne realaim gyvenime.
o.k., Mariau. Pabandykim pakonkretinti.
Chaotiškoje sistemoje nėra aiškių vertybių, proceso valdymo. Vyksta konkurencija, šiaip negatyvūs psichologiniai dėsningumai.
Pvz. atsiranda "moksliukai", kurių nemėgsta tie, kas negeba gauti gerų pažymių.
Atsiranda "lyderiai blogiečiai", kurie imponuoja akiplėšiškumu, bet demoralizuoja visą atmosferą.
Kokios išvados peršasi:
1. Pažymiai yra nesąmonė
2. Mokymas visų krūvoje yra nesąmonė.
3. Užblokuotos prigimtinės energijos nukrypsta negatyvia linkme.
Negali elnias ir liūtas mokytis to paties.
Na tikras talentas suniveliuot viską taip, kad belieka pritarti :D (gal išskyrus energetinius dalykus, kurių nesuprantu). Tai iš esmės tas autoritetas ir turėtų būti mokytojas (teoriškai), tai visa ta žinute ir bandyta pasakyti, kad reikia ruošti geresnius, adekvatesnius šiandieninei situacijai mokytojus, su tuo tikrai sutinku, ir nėra čia ką daugiau sakyti.
Tai grįžkim prie įgūdžių. Šiandieninėje mokykloje mokinys praleidžia, kiek ten, 30-32 valandas per savaitę. Dar kažkiek praleidžia mokydamasis, bet jis vis dėlto turi daug laisvo laiko. Ir gebėjimas būti darbininku, ar vairuotoju, na užmuškit nepatikėsiu, kad yra įgimtas - tai greičiau reiškia, kad jis ar būdamas namuose aplinkos veikiamas, panašia veikla užsiima. Žinoma, jis turi tam savybių - auksines rankas, ar gerą reakciją, bet jo įgūdžiai išlavinami darant. Tai nebent tokiu atveju, jeigu jo talentas yra ryškus, reikėtų jam sumažinti krūvį, bet čia įdomiausioji dalis - jeigu jam patinka, tai ką jis veikia, jis ir pats jį susimažina nesimokydamas arba atsainiai mokydamasi jam neįdomių dalykų. Esmė yra aplinkos spaudimas, bet čia nėra sistemos kaip techninės žmonių ruošimui gyvenimui problema, o požiūrio problema. Jei kažką reikėtų keisti, tai nebent požiūrį į siekius, akcentuojant tikslą, BET įvairių dalykų pagrindai (o mokyklose jie ir dėstomi, net ir tos pačios matematikos, paklauskit matematikos studentų) yra reikalingi. O pažymys, kuris nesukelia jokių problemų eiti į kitą klasę yra 4 - labai ir labai žemas. Užtenka parodyti minimaliai žinių. Bet net dabar išėję iš mokyklos kai kurie žmonės yra dudukai, baisu pagalvoti kokie jie būtų, jei nebūtų mokęsi kitų dalykų, o atsidėję tarkim savo talentui batsiuvystei. Atsakau - primityvūs.
Bet toks pasaulis atsieli,cia taspats kas liuta priverst salotas valgyt.manot niekas tokiu minčių kaip jūs nebandė ir nebando paverst realybe?baikit žmonės..nesat vieninteliai protingi ir tokius dalykus išmąstot.esmė jog prieš plėšrūnišką žmogaus prigimtį nepakovosi,visad bus medžiotojai ir aukos ir nereik fantazuot kad kažkas gali tai pakeist..
Idealo neįmanoma pasiekti, bet galima padaryti šiek tiek geriau ir protingiau, negu dabar daroma.
Pvz. kelis papildomus principus įvesti:
* Daugiau praktikos negu teorijos. Kai žmogus kažką veikia, pasimato, kame jis efektyvus ir ką jis mėgsta. Jeigu tik mokomasi akademinėje plotmėje, pasimato tik jo akademiniai gabumai.
* Atskyrimas grupių ir mokymo krypčių pagal temperamentą/energingumą/protą ir kitas savybes.
* Neefektyvių mokymo rutinų atmetimas.
* Ir t.t. ir pan.
Citata iš: a.t.sielis rugsėjo 04, 2013, 21:03:36
Chaotiškoje sistemoje nėra aiškių vertybių, proceso valdymo.
wow. proceso valdymo nebūtų būtent žemiau paminėtoje situacijoje, išvadose.
CitataVyksta konkurencija, šiaip negatyvūs psichologiniai dėsningumai.
Konkurencija, kad ir kaip keistai skambėtų yra gerai. Ir visada buvo natūrali (ekologiška ;)) - gamtoje rūšys konkuruoja, kad išliktų. Taip ir mes, tik sumažinome riziką ir išlikti yra lengviau. Ir tai motyvuoja. Aišku, ne visose srityse mokantis reikia konkuruoti, bet kai visi yra pagiriami, štai kaip gerai padarėte, šaunuoliai, gaunate po saldainį ir kai priešingoje situacijoje pasakoma, tu padarei gerai, bet Tadas parodė daugiau išmonės, todėl gauna du saldainius, aš tada susimąstau - kuo aš už jį prastesnis ir kodėl man kitą kartą negavus dviejų saldainių (aš mėgstu saldainius, čia tarp kitko). Dažniau tau reikės veikti vienam ir šalia nebus viso būrio, ir tuomet būtent pravers individuali patirtis, kurią žinoma, kai tik galima, reikėtų derinti su kolektyvu. Tik jis neturi būti iškeltas aukščiau už individą.
CitataPažymiai yra nesąmonė
kaip įvertinti ar žmogus jau pakankamai nukreiptas tinkama kryptimi, ar dar kreipti?
CitataMokymas visų krūvoje yra nesąmonė
mokymas individualiai pareikalauja didelių žmogiškų resursų ir patinka tai ar ne, tokia ekonominė realybė.
1. Kas mokes? Jei kas nors sutiks finansuoti jis privalo gauti koki nors pelna, siuo atveju - jokio pelno, iskyrus pazadai kad ateinancioji karta bus geresne. Nebent priprasytumete billa geitsa finansuoti :D
2. Kas spres, kas yra nenaudinga?
Citatamokymas individualiai pareikalauja didelių žmogiškų resursų ir patinka tai ar ne, tokia ekonominė realybė.
aš nekalbu apie mokymą individualiai, bet apie tai, kad:
1. kas negali ir nenori mokytis, neturėtų būti mokomi kartu su tais, kurie gali ir nori mokytis. arba turi būti kita interakcija tarp šių dviejų rūšių mokinių ir mokytojo.
2. kad skirtingų prigimčių žmonės neturėtų būti mokomi toje pačioje grupėje tų pačių dalykų.
Citata iš: a.t.sielis rugsėjo 04, 2013, 21:30:15
Citatamokymas individualiai pareikalauja didelių žmogiškų resursų ir patinka tai ar ne, tokia ekonominė realybė.
aš nekalbu apie mokymą individualiai, bet apie tai, kad:
1. kas negali ir nenori mokytis, neturėtų būti mokomi kartu su tais, kurie gali ir nori mokytis. arba turi būti kita interakcija tarp šių dviejų rūšių mokinių ir mokytojo.
2. kad skirtingų prigimčių žmonės neturėtų būti mokomi toje pačioje grupėje tų pačių dalykų.
Tai vistiek pareikalaus daug pinigu ir zmogisku resursu. Jei dabar mokina po 30 klaseje, tai iskircius gautusi po kokiu daugiausia 10, tris kartus padidetu islaidos
CitataTai vistiek pareikalaus daug pinigu ir zmogisku resursu. Jei dabar mokina po 30 klaseje, tai iskircius gautusi po kokiu daugiausia 10, tris kartus padidetu islaidos
prasta matematika :)
Tarkim, turim 3 pagrindines prigimtis bei atitinkamas mokymo kryptis. Turim 3 klases po 30 žmonių, iš viso devyniasdešimt. Tarkim, jų yra po lygiai. Kiekvienoje klasėje po 10 A tipo mokinių, 10 B tipo mokinių, 10 C tipo mokinių. Kai jie mokomi kartu, gaunasi chaosas. Jeigu visus kiekvieno tipo surinkti į 3 atskiras klases, kur 30 A tipo, 30 B tipo, 30 C tipo, tada ekonomika ta pati, o sistema geresnė.
Pamirsai klases, Jei a grupes mokyniu 9 klaseje yra tik 5, gi nekoperuosi su 12kl 15?
Ir isvis 90% bus tie kurie tingi mokytis,
Būtent. Laidoje 90 vaikų, skirstai pagal tai, kas nori (prie šito dar sugrįšim) mokytis biologijos (kaip suprantu 60 jos nebesimokys), lieka trečdalis, tada net nežinau, imi kriterijus - protas, tarkim 18/12, temperamentas (imkim tik ekstarvertus/intravertus) 18 protingųjų grupėje - 9/9, kitų 12 - 6/6. Turim keturias grupes, kurios mokysis biologijos. Realiai tai gana geras variantas, taip ir daroma (turiu omenyje formuojamas nedideles grupes) privačiose mokyklose, bet - už tai turi mokėti pinigėlį. Čia galim ir pabaigti.
O dėl norėjimo, ypač vaikų amžiuje, jei nemėgsti daržovių, nors tai sveika, ar vaikui negalima pasinaudojant autoritetu elementariai liepti jų valgyti. Grįžtam prie vaikų auklėjimo - ką jie gali patys nuspręsti ir ko ne.
upd. Ha, netikėtai su a.t.sieliu pasiėmė tą patį skaičių, įtariu šitoj sistemoj pagal kažkurį kriterijų galėtumėm būti klasiokai.
Ir tai bus didelė diskriminacija ir atskirtis,beje kaip tie vaikai poto bendraus realiam pasaulyje,jei jie jau mokyklos suole priešinami y protingus ir durnius
CitataPamirsai klases, Jei a grupes mokyniu 9 klaseje yra tik 5, gi nekoperuosi su 12kl 15?
Galima kooperuoti, nes tai būtų vienoda kryptis, kur jaunesni galėtų mokytis iš vyresnių.
Na bet čia neesmė, svarbu pagrindiniai principai, o konkretika gali prisitaikyti prie realybės lanksčiu būdu.
CitataIr isvis 90% bus tie kurie tingi mokytis,
Kurie tingi mokytis, turėtų veikti kažką, ką jie gali ir nori veikti ir kas jiems duotų tobulėjimą. Čia yra daug šios temos cinko.
CitataIr tai bus didelė diskriminacija ir atskirtis,beje kaip tie vaikai poto bendraus realiam pasaulyje,jei jie jau mokyklos suole priešinami y protingus ir durnius
Tai dabar jie priešinami, per pažymius, ir per mokymą krūvoje, kur vieni laikomi gerais mokiniais, o kiti - blogais, nors ar nors vienas gimė blogas ar geras?.
O turi būti sistemiškai mokoma skirti prigimtis, pažinti savo prigimties privalumus, ir gerbti pranašesnės prigimties asmenis bei keistis su jais bendradarbiavimu. Gerbti įvairovę apskritai.
Citata iš: a.t.sielis rugsėjo 04, 2013, 21:45:34
CitataPamirsai klases, Jei a grupes mokyniu 9 klaseje yra tik 5, gi nekoperuosi su 12kl 15?
Galima kooperuoti, nes tai būtų vienoda kryptis, kur jaunesni galėtų mokytis iš vyresnių.
Na bet čia neesmė, svarbu pagrindiniai principai, o konkretika gali prisitaikyti prie realybės lanksčiu būdu.
Prisitaikyt tai prisitaikys, bet kokie rezultatai? Duotu atveju beveik neabejotinai pralaimi vyresni - turi eikvoti savo energiją mokydami mažesnius, o už tai realiai nieko negauna. Tik bendravimo džiaugsmą nebent. Išeis ne tai kad ne tas pats, bet faktiškai net neefektyviau bus.
CitataTai dabar jie priešinami, per pažymius, ir per mokymą krūvoje, kur vieni laikomi gerais mokiniais, o kiti - blogais, nors ar nors vienas gimė blogas ar geras?.
Tai skirstant pagal savybes, irgi neišvengiamai įvedami kriterijai/įvertinimai/pažymiai. O blogas nei vienas negimė, bet pagal tai vertinti, kas koks gimė, o ne koks tapo, yra naivu.
CitataTai dabar jie priešinami, per pažymius, ir per mokymą krūvoje, kur vieni laikomi gerais mokiniais, o kiti - blogais, nors ar nors vienas gimė blogas ar geras?.
Nera jie priesinami. Pazimys yra konkretus vieno dalyko ziniu ivertinimas. Jei nesi gabus matematikai tai ir gauni tuos ketvertus ar penketus. Galbut kalbos geriau sekas. Visi gabus skirtingiems dalykams. Jei vaikas vos tempia ant ketvertu tai jis ir yra blogas mokinys ir cia joks priesinimas ar diskriminavimas.
Dar kart sakau, kad jaunas zmogus tuos savo privalumus ir potraukius atranda lankydamas mokykla ir matydamas kas sekasi, kas nesiseka, kas patinka ir kas nepatinka.
Atskirti skirtingu temperamentu, charakteriu, gabumu vaikus-kvaila. Ir tai jau butu diskriminacija. Vaikai prarastu galimybe komunikuoti su skirtingais zmonem.
Ir dar, mokykloje ismokstama bendrauti, taip pat visos pirmos meiles, mylimi/nekenciami mokytojai, vakareliai ir kruva pirmu kartu ir paruosia gyvenimui. Nemanau, kad tam reikia kazkokiu specialiu mokymu, vaikai tuos dalykus pergyvena ir issisavina patys.
Aisku galima prikibti prie smulkmenu, bet is principo tokia sistema yra gera ir puikiai veikia beveik visame pasaulyje.
P.S. tobuloje utopijoje gyventi nebutu idomu ;)
Citatais principo tokia sistema yra gera ir puikiai veikia beveik visame pasaulyje.
Veikia, kurdama daug problemų.
TED paskaita labai tinkanti šiai diskusijai :)
Manau vaiką reiktų varyti ne į mokyklą, o 12-ai metų uždaryti į kambarį su "high-end" kompu ir internetu. Manau išmoktų daug daugiau nei kad išmoksta mokykloje. :)
O šiaip mokyklos su tokia sistema - briedai, tai ir savaime aišku. :)
Citata iš: Asasinas rugsėjo 09, 2013, 21:12:02
Manau vaiką reiktų varyti ne į mokyklą, o 12-ai metų uždaryti į kambarį su "high-end" kompu ir internetu. Manau išmoktų daug daugiau nei kad išmoksta mokykloje. :)
O šiaip mokyklos su tokia sistema - briedai, tai ir savaime aišku. :)
joo, tikrai "daug" ismoktu.. Ir ypac bendrauti
Citata iš: _Anonimas_ rugsėjo 09, 2013, 21:04:56
TED paskaita labai tinkanti šiai diskusijai :)
Klausyk, vistiek žiūrėjai, gal gali referuoti, kas nuspręsta? 20 min man yra per daug :)
Citata iš: czech-kuolis rugsėjo 09, 2013, 22:58:58
Citata iš: _Anonimas_ rugsėjo 09, 2013, 21:04:56
TED paskaita labai tinkanti šiai diskusijai :)
Klausyk, vistiek žiūrėjai, gal gali referuoti, kas nuspręsta? 20 min man yra per daug :)
Šios 20 minučių vertingesnės, nei viso mėnesio žinių reportažai kartu paėmus.
Citata iš: czech-kuolis rugsėjo 09, 2013, 22:58:58
Klausyk, vistiek žiūrėjai, gal gali referuoti, kas nuspręsta? 20 min man yra per daug :)
Na, šiaip šioj paskaitoj daug idėjų buvo išsakyta, todėl apie viską negaliu papasakoti, bet kai turėsi laiko patariu pasižiūrėti.
Viena iš tokių problemų, kurią įžvelgia Ken Robinson yra tai, kad į kokią pasaulio mokyklą tu benuvyktum visur santvarka ir ideologija yra ta pati: svarbiausi dalykai yra matematika, kalbos, vėliau humaniniai, gamtos mokslai ir pačiame dugne - sportas ir menai. Yra užduodamas klausimas - kodėl šie dalykai yra sumenkinami ir vaikams netiesiogiai kišama į galvas, kad tai negali būti pragyvenimo šaltinis ir gyvenimo svajonė. Kas dažnai manoma yra apie tuos, kurie nori studijuoti pvz. menus? Tai, kad jiems kitur nelabai sekasi, tai čia kaip ir blogiausio atvejo scenarijus. Dažnai tokie žmonės laikomi kitokiais. Na, žodžiu visko nenupasakosiu, bet paskaita turinti įdomių idėjų ir pasaldinta britišku humoru, nenusivilsi, manau, pažiūrėjęs :)
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-09-20-viktute-siliuniene-atskiru-lyciu-mokyklos-galimybes-apie-kurias-nekalbame/107367
Mano nuomone matematika neturėtų būti privalomas dalykas, nes ne visiems jį reikalinga ir tokiu atveju net kenkia, nes verčiama pernelyg racionalistinis, abstraktus ir žlugdomas kūrybinis mąstymas. Bent jau turi būti leista pasirinkti sunkumo lygius. Apskritai gera idėja būtų leisti pasirinkti anksti sunkumo lygius, nes kalimas per prievarta tik labiau pakenkia.
Kalbos pamokos yra prioritetinės, tačiau kalbant apie lietuvių kalbą aš pastebėjau yra daug prigalvota nereikalingų dalykų, taisyklių. Labai didelė problema yra, kad mokiniai verčiami mokytis dalykų, kurie nereikalingi, kuriuos pamirš. Tokios informacijos perteklius tik žlugdo mokymasi.
Apskritai geriausia būtų, kad kada nors ateityje pasikeistų iš esmės ne tik švietimo, bet ir informacijos perdavimo būdai, bendravimas. Ikišiol labai daug naudojamos simbolinės išraiškos, ženklų sistemos ir verbalinė kalba. Didelė pažanga būtų jei komunikavimui būtų naudojama vizualinė kalba, nes tai universaliai visiems suprantama kalba. Pvz. filmas, piešinis gali greitai pasakyti kam reikėtų daug laiko skaityti ar kankintis su formulėmis. Taip pat padeda gyvi eksperimentai mokyklose, kuriu deja trūksta Lietuvoje. Įsivaizduokite jei pavyktų kalbėti vaizdais - viskas būtų iš karto suprantama, intuityvu, nereikėtų smegenims švaistyti energijos simbolių vertimui, suteiktų dvąsinį pasitenkinimą ir norą pažinti.
Kažkokią nesamonę parašei apie matematiką. Atrodo, kad tavo argumentai paimti iš kairės/dešinės smegenų teorijos. Atrodo, arba esi kažkoks šaltas, bejausmis robotas, arba intuityvus, kurybingas dvasinis guru. Kas mano manymu yra absoliuti netiesa, nes ir kuriant ir sprendžiant matematiką įsijungia visos smegenys. Užteks apie smegenis (einu i offtopic'ą).
Ar galėtum paaiškinti kaip matematika žlugdo kūrybingumą? Pats mokykloj buvau geras matematikas ir po konkursus važinėjau ir olimpiadose dalyvavau, dabar studijuoju menus ir nejaučiu jokios žalos. Beje yra pilna menininkų-matematikų, Da Vinčis yra vienas iš jų, ir šiaip dauguma renesanso menininkų labai domėjosi matematika. Nemažai kas buvo inspiruoti matematinių teorijų, formulių ir t.t. Ešeras, Dali... List goes on and on...
Matematika nėra kažkoks kalimas, ar bereikšmis sudėjimas, dauginimas, dalijimas... Tai yra kalba, kuri padeda pažinti pasaulį. Tiesą sakant aš tarp matematikos ir meno matau daug paralelių. Tai taip pat lavina logiką, gebėjimą spręsti problemas, nuoseklumą ir t.t. ir pan.
Yra dalykų, kuriuos reiktų išmesti iš mokymosi sistemos ir nemažai yra šiukšlių pačioj sistemoj, apie tai su ne vienu mokytoju yra tekę kalbėti. Iš kitos pusės nėra taip jau sunku toje mokykloje, dažniausiai verkia tinginiai. Ir esmė netgi nėra pačioj mokslo sistemoj, esmė yra mokinyje ir ką jis sugeba iš to pasiimti. O durnius ir idealioj švietimo sistemoj liks durnium.
Citata iš: Ezekiel rugsėjo 20, 2013, 10:34:47
Mano nuomone matematika neturėtų būti privalomas dalykas, nes ne visiems jį reikalinga ir tokiu atveju net kenkia, nes verčiama pernelyg racionalistinis, abstraktus ir žlugdomas kūrybinis mąstymas. Bent jau turi būti leista pasirinkti sunkumo lygius. Apskritai gera idėja būtų leisti pasirinkti anksti sunkumo lygius, nes kalimas per prievarta tik labiau pakenkia.
Kalbos pamokos yra prioritetinės, tačiau kalbant apie lietuvių kalbą aš pastebėjau yra daug prigalvota nereikalingų dalykų, taisyklių. Labai didelė problema yra, kad mokiniai verčiami mokytis dalykų, kurie nereikalingi, kuriuos pamirš. Tokios informacijos perteklius tik žlugdo mokymasi.
Apskritai geriausia būtų, kad kada nors ateityje pasikeistų iš esmės ne tik švietimo, bet ir informacijos perdavimo būdai, bendravimas. Ikišiol labai daug naudojamos simbolinės išraiškos, ženklų sistemos ir verbalinė kalba. Didelė pažanga būtų jei komunikavimui būtų naudojama vizualinė kalba, nes tai universaliai visiems suprantama kalba. Pvz. filmas, piešinis gali greitai pasakyti kam reikėtų daug laiko skaityti ar kankintis su formulėmis. Taip pat padeda gyvi eksperimentai mokyklose, kuriu deja trūksta Lietuvoje. Įsivaizduokite jei pavyktų kalbėti vaizdais - viskas būtų iš karto suprantama, intuityvu, nereikėtų smegenims švaistyti energijos simbolių vertimui, suteiktų dvąsinį pasitenkinimą ir norą pažinti.
Matematika kaip tik yra tas mokslas kur kuryba yra labai reikalinga. Ji lavina, ne tik logini, bet kurybiska mastyma. Taip sakant kaip pasiekti "think outside the box" spendziant uzdavinius, galvosukius, ar piesiant? Labai neteisinga manyti kad kurybiskumas tai tik daile, muzika ir pan. Tikslieji mokslai taipogi yra labai kurybiski, ta pati fizika, chemija, matematika.
Matematika, be viso ko, padeda bent apytiksliai apskaičiuoti, kiek atsieitų (laiko, pinigų ir žmogiškų resursų atžvilgiu) utopiniai projektai "Kiekvieną vaiką mokykime individualiai"! 8)
Citata iš: pseudo rugsėjo 20, 2013, 12:15:16
Kažkokią nesamonę parašei apie matematiką. Atrodo, kad tavo argumentai paimti iš kairės/dešinės smegenų teorijos. Atrodo, arba esi kažkoks šaltas, bejausmis robotas, arba intuityvus, kurybingas dvasinis guru. Kas mano manymu yra absoliuti netiesa, nes ir kuriant ir sprendžiant matematiką įsijungia visos smegenys. Užteks apie smegenis (einu i offtopic'ą).
O taip nėra? Visu pirma reikėtų išsiaiškinti kas yra tas kūrybingumas, citata iš Vikipedijos
Kūrybiškumas - sugebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis sudėtingoje situacijoje, lengvai ir netipiškai spręsti.
Kūrybinės, naujos idėjos neateina šiaip iš niekur. Jos ateina iš gyvenimiškos patirties, tyrinėjant kitų žmonių idėjas ir apmąstant tuos dalykus. Daug idėjų ateina tiesiog iš pąsamonės, per sapnus.
Kai turėjau matematika pamenu daug laiko praleisdavau žiūrėdamas tik į popieriaus lapą su skaitmenimis, dažnai abstrakčiomis ir painiomis formulėmis, lygtimis, kartais net tekdavo paaukoti naktis tam. Tai įsivaizduok kaip koncentravimasis į tokius gali padėti generuoti kūrybą, nebent naujos formulės - kiek tų tai pritaikai gyvenime. Kaip ten algebros lygtis padėjo nutapyti originalų paveikslą? Man atrodo sugaištama daug metų dalykams, kuriuos tiesiog pamiršti.
Taip jau yra, kad į susitelki tuo ir tampi.
Nežinau ar įsijungia visos smegenis nuo matematikos sprendimo, bet taip dar daugiau energijos švaistoma neproduktyviai. Studijuoti menus yra vienas dalykas, o kurti naujoves kitas.
Beje galima sakyti, kad visi žmonės gali būti laikomi menininkais ir matematikais iš prigimties. Žmogus nuolat atlieka intuityvius skaičiavimus ir tai gyvybiškai svarbu. Leonardas da Vinčis turėjo galinga vaizduotę, vizualų mąstymą todėl ir buvo toks talentingas, jis su skaičiais taip kaip dabar nedirbo. Kiek žinau daugiau dirbo su geometrija, man irgi sekėsi geometrija, nes tai nereikalauja mokytis abstrakčios formulių kalbos.
Problema aš matau tame, kad tenka mokytis atlikinėti ją pasitelkiant matematinę kalbą - skaičius, simbolius, abstrakčias strūkturas, kurios sunkiai virškinamos proto. Taip kai kuriose srityse reikalingas (bent kolkas) operavimas skaičiais, tačiau tiems kuriems to nereikia tėra balastas.
Juk sutiktum daugiau medžiagos kūrybai gautum keliaudamas, gyvai tyrinėdamas pasaulį, norima sritį, naujoves ir kitų kūrėjų darbus, eksperimentuodamas, pasinerdamas į pąsamonę.
Čia susiformavęs stiprus stereotipas, kad matematika tokia naudinga ir svarbiausią, tačiau jį atlieka tik savo funkcija, ne ką reikšmingesnę funkciją nei tarkim mediciną. Matematikos pamokos nepagerins logiką, gebėjimą spręsti problemas, nuoseklumą, nes tai jau yra žmogaus prigimtyje. Gal taip atsitiko, nes žmonija pernelyg pasinėrė į racionalizmą, akademizmą ir vengia nevaldomos vaizduotės, chaotiškos ir laisvos žmogaus prigimties.
Citata iš: czech-kuolis rugsėjo 20, 2013, 16:06:13
Matematika, be viso ko, padeda bent apytiksliai apskaičiuoti, kiek atsieitų (laiko, pinigų ir žmogiškų resursų atžvilgiu) utopiniai projektai "Kiekvieną vaiką mokykime individualiai"! 8)
Šiuos dalykus galima paskaičiuoti ir intuityviai, gal net efektyviau. Nuvertinami natūralus žmogaus gebėjimai ir jie atrofuojasi. Galima atsikratyti visokiu nereikalingų dalykų, panašu, kad žmonės nėra patenkinti švietimo sistema todėl turės vykti pokyčiai.
Citata iš: Ezekiel rugsėjo 20, 2013, 16:24:58
Kai turėjau matematika pamenu daug laiko praleisdavau žiūrėdamas tik į popieriaus lapą su skaitmenimis, dažnai abstrakčiomis ir painiomis formulėmis, lygtimis.
Kiek žinau daugiau dirbo su geometrija, man irgi sekėsi geometrija, nes tai nereikalauja mokytis abstrakčios formulių kalbos.
Problema aš matau tame, kad tenka mokytis atlikinėti ją pasitelkiant matematinę kalbą - skaičius, simbolius, abstrakčias strūkturas, kurios sunkiai virškinamos proto.
O abstraktumas siejasi labiau su racionalumu ar ne su racionalumu? Ar mąstymą labiau lavina atvejai, kai pateikiamas
a su visomis galimomis reikšmėmis, ar kai
3 su vienintele reikšme? O geriausia čia - tau patiko geometrija, nes ji buvo konkreti, o ne abstrakti! Bet vėlgi, matematika yra per daug akademiška...
CitataMatematikos pamokos nepagerins logiką, gebėjimą spręsti problemas, nuoseklumą, nes tai jau yra žmogaus prigimtyje
Žmogaus prigimtyje yra reaguoti į skausmą, čiulpti nykštį ir kvėpuoti. Problemų sprendimo gebėjimas - deja. Priešingu atveju trimetis būtų toks pat efektyvus šioje srityje kaip trisdešimtmetis. Apie logiką visiška netiesa.
CitataŠiuos dalykus galima paskaičiuoti ir intuityviai, gal net efektyviau.
Na taip, šįsyk sutinku. Kad matytum, kad minėta utopinė individualaus mokymo sistema neefektyvi didelių matematinių gebėjimų nereikia.
Kūrybiškumas - sugebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis sudėtingoje situacijoje, lengvai ir netipiškai spręsti.
O kurios savybės matematika neturi? Tai vėl grįžtame prie žmogaus. Aš, pvz, visada spręsdavau uždavinius savo būdu, netgi kada aiškindavo naują temą mokytoja, aš ieškodavau naujų ir lengvesnių kelių, kada reikėdavo vesdavau savas formules. Spręsdamas uždavinius tu kuri sprendimus problemom, tiesą pasakius tai yra lygiai tas pats ką daro dizainas, tik matematika naudoja skaičius, lygtis ir t.t. o dizainas formą, spalvą ir t.t. Visuose dalykuose yra sausos teorijos, be jos niekur nepajudėsi, poetas norėdamas kurti turi išmokt kalbą, dailininkas piešt ir t.t. Ir čia kalbu tik apie mokyklinę matematiką. Beje dabartinė sistema yra tokia, kad po 10 kl gali paimt matieką B lygiu, kuriame nėra kas veikti, o iki 10 klasės tikrai nėra nieko sudėtingo, tieisog reikia perprasti kelis dalykus. Aš besiruošdamas PUPP kitų metų egzaminus mintinai spręsdavau. Galbūt būtų gerai, jei po 10 klasės galima būtų atsisakyti matematikos, nes B lygis vistiek bevertis.
Mano nuomone meninkas ar galbūt ir šiaip kūrybiškas žmogus turi savybę pamatyti dalykuose daugiau nei tiesiog jų fizinę formą. Jeigu matematikoje matai tik beprasmes formules ir skaičius, taip, tai tau jokios naudos neatneš. Vienas poetas man yra pasakęs, nėra nevertingos informacijos, esmė yra kaip tu ją panaudoji.
Tiesa, norėjau paklausti, o kiek tamsta pats kūri? Nori paveikslo iš algebros lygčių? Ok, no problem, galim pasitelkt lygčių grafikus, galim pasitelkt fizinę lygčių formą, +/- idėją, kada susitinka + ir - jie abu virsta - (tiesą pasakius turėjau tokią diskusiją su meninkais) arba - su - virsta +. Tiesiog įsijunk fantaziją. Ir pasidomėk kaip meninkai naudojo matematiką, juk net pavyzdžių daviau...
Matematikos pamokos nepagerins logiką, gebėjimą spręsti problemas, nuoseklumą, nes tai jau yra žmogaus prigimtyje. - tai yra mankšta, tai ką pasakei, yra maždaug tolygu pasakymui, kad sportininkui nereikia kilnoti svarmenų, nes jis iš prigimties yra stiprus.
Gal taip atsitiko, nes žmonija pernelyg pasinėrė į racionalizmą, akademizmą ir vengia nevaldomos vaizduotės, chaotiškos ir laisvos žmogaus prigimties. - man būtų įdomu, kad pagrįstum savo teiginį, nes man tai panašu į antikinį ar viduramžių požiūrį į emocijas, žmogaus prigimtį. Dabar yra žinoma, kad net emocijos ir jausmai turi savo racionalumą.
Citata iš: Ezekiel rugsėjo 20, 2013, 16:24:58
Citata iš: pseudo rugsėjo 20, 2013, 12:15:16
Kažkokią nesamonę parašei apie matematiką. Atrodo, kad tavo argumentai paimti iš kairės/dešinės smegenų teorijos. Atrodo, arba esi kažkoks šaltas, bejausmis robotas, arba intuityvus, kurybingas dvasinis guru. Kas mano manymu yra absoliuti netiesa, nes ir kuriant ir sprendžiant matematiką įsijungia visos smegenys. Užteks apie smegenis (einu i offtopic'ą).
O taip nėra? Visu pirma reikėtų išsiaiškinti kas yra tas kūrybingumas, citata iš Vikipedijos Kūrybiškumas - sugebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis sudėtingoje situacijoje, lengvai ir netipiškai spręsti.
Kūrybinės, naujos idėjos neateina šiaip iš niekur. Jos ateina iš gyvenimiškos patirties, tyrinėjant kitų žmonių idėjas ir apmąstant tuos dalykus. Daug idėjų ateina tiesiog iš pąsamonės, per sapnus.
Kai turėjau matematika pamenu daug laiko praleisdavau žiūrėdamas tik į popieriaus lapą su skaitmenimis, dažnai abstrakčiomis ir painiomis formulėmis, lygtimis, kartais net tekdavo paaukoti naktis tam. Tai įsivaizduok kaip koncentravimasis į tokius gali padėti generuoti kūrybą, nebent naujos formulės - kiek tų tai pritaikai gyvenime. Kaip ten algebros lygtis padėjo nutapyti originalų paveikslą? Man atrodo sugaištama daug metų dalykams, kuriuos tiesiog pamiršti.
Taip jau yra, kad į susitelki tuo ir tampi.
Nežinau ar įsijungia visos smegenis nuo matematikos sprendimo, bet taip dar daugiau energijos švaistoma neproduktyviai. Studijuoti menus yra vienas dalykas, o kurti naujoves kitas.
Beje galima sakyti, kad visi žmonės gali būti laikomi menininkais ir matematikais iš prigimties. Žmogus nuolat atlieka intuityvius skaičiavimus ir tai gyvybiškai svarbu. Leonardas da Vinčis turėjo galinga vaizduotę, vizualų mąstymą todėl ir buvo toks talentingas, jis su skaičiais taip kaip dabar nedirbo. Kiek žinau daugiau dirbo su geometrija, man irgi sekėsi geometrija, nes tai nereikalauja mokytis abstrakčios formulių kalbos.
Problema aš matau tame, kad tenka mokytis atlikinėti ją pasitelkiant matematinę kalbą - skaičius, simbolius, abstrakčias strūkturas, kurios sunkiai virškinamos proto. Taip kai kuriose srityse reikalingas (bent kolkas) operavimas skaičiais, tačiau tiems kuriems to nereikia tėra balastas.
Juk sutiktum daugiau medžiagos kūrybai gautum keliaudamas, gyvai tyrinėdamas pasaulį, norima sritį, naujoves ir kitų kūrėjų darbus, eksperimentuodamas, pasinerdamas į pąsamonę.
Čia susiformavęs stiprus stereotipas, kad matematika tokia naudinga ir svarbiausią, tačiau jį atlieka tik savo funkcija, ne ką reikšmingesnę funkciją nei tarkim mediciną. Matematikos pamokos nepagerins logiką, gebėjimą spręsti problemas, nuoseklumą, nes tai jau yra žmogaus prigimtyje. Gal taip atsitiko, nes žmonija pernelyg pasinėrė į racionalizmą, akademizmą ir vengia nevaldomos vaizduotės, chaotiškos ir laisvos žmogaus prigimties.
Citata iš: czech-kuolis rugsėjo 20, 2013, 16:06:13
Matematika, be viso ko, padeda bent apytiksliai apskaičiuoti, kiek atsieitų (laiko, pinigų ir žmogiškų resursų atžvilgiu) utopiniai projektai "Kiekvieną vaiką mokykime individualiai"! 8)
Šiuos dalykus galima paskaičiuoti ir intuityviai, gal net efektyviau. Nuvertinami natūralus žmogaus gebėjimai ir jie atrofuojasi. Galima atsikratyti visokiu nereikalingų dalykų, panašu, kad žmonės nėra patenkinti švietimo sistema todėl turės vykti pokyčiai.
Citata iš: pseudo rugsėjo 20, 2013, 18:22:39
Kūrybiškumas - sugebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis sudėtingoje situacijoje, lengvai ir netipiškai spręsti.
O kurios savybės matematika neturi? Tai vėl grįžtame prie žmogaus. Aš, pvz, visada spręsdavau uždavinius savo būdu, netgi kada aiškindavo naują temą mokytoja, aš ieškodavau naujų ir lengvesnių kelių, kada reikėdavo vesdavau savas formules. Spręsdamas uždavinius tu kuri sprendimus problemom, tiesą pasakius tai yra lygiai tas pats ką daro dizainas, tik matematika naudoja skaičius, lygtis ir t.t. o dizainas formą, spalvą ir t.t. Visuose dalykuose yra sausos teorijos, be jos niekur nepajudėsi, poetas norėdamas kurti turi išmokt kalbą, dailininkas piešt ir t.t. Ir čia kalbu tik apie mokyklinę matematiką. Beje dabartinė sistema yra tokia, kad po 10 kl gali paimt matieką B lygiu, kuriame nėra kas veikti, o iki 10 klasės tikrai nėra nieko sudėtingo, tieisog reikia perprasti kelis dalykus. Aš besiruošdamas PUPP kitų metų egzaminus mintinai spręsdavau. Galbūt būtų gerai, jei po 10 klasės galima būtų atsisakyti matematikos, nes B lygis vistiek bevertis.
Mano nuomone meninkas ar galbūt ir šiaip kūrybiškas žmogus turi savybę pamatyti dalykuose daugiau nei tiesiog jų fizinę formą. Jeigu matematikoje matai tik beprasmes formules ir skaičius, taip, tai tau jokios naudos neatneš. Vienas poetas man yra pasakęs, nėra nevertingos informacijos, esmė yra kaip tu ją panaudoji.
Tiesa, norėjau paklausti, o kiek tamsta pats kūri? Nori paveikslo iš algebros lygčių? Ok, no problem, galim pasitelkt lygčių grafikus, galim pasitelkt fizinę lygčių formą, +/- idėją, kada susitinka + ir - jie abu virsta - (tiesą pasakius turėjau tokią diskusiją su meninkais) arba - su - virsta +. Tiesiog įsijunk fantaziją. Ir pasidomėk kaip meninkai naudojo matematiką, juk net pavyzdžių daviau...
Matematikos pamokos nepagerins logiką, gebėjimą spręsti problemas, nuoseklumą, nes tai jau yra žmogaus prigimtyje. - tai yra mankšta, tai ką pasakei, yra maždaug tolygu pasakymui, kad sportininkui nereikia kilnoti svarmenų, nes jis iš prigimties yra stiprus.
Gal taip atsitiko, nes žmonija pernelyg pasinėrė į racionalizmą, akademizmą ir vengia nevaldomos vaizduotės, chaotiškos ir laisvos žmogaus prigimties. - man būtų įdomu, kad pagrįstum savo teiginį, nes man tai panašu į antikinį ar viduramžių požiūrį į emocijas, žmogaus prigimtį. Dabar yra žinoma, kad net emocijos ir jausmai turi savo racionalumą.
Matematikos studijavimas gal gali skatinti kurti naujas idėjas, tačiau čia būnant suvaržytam dar papildomų taisyklių, gaunant palyginus ribota naujos informacijos kiekį ir dar tokios, kuri mažai ką turi bendro su gyvenimu sunkiai įmanomas kūrybiškumas. Net jei atsirastų naujos idėjos nuo matematikos užsiėmimu kaip tai galėtum naudingai pritaikyti gyvenime?
Tai kam mokintis dar tos matematikos kalbos žmogui, kuris neturės nieko bendro su ją? Aš neturiu ir galiuosi, kad švaisčiau laiką beverčiams dalykams kai tarkim galėjau tobulinti piešimo įgūdžius. Beje pats kūriu iš reikšmingos patirties ar vaizduotės, sapnų. Galima pabandyti kūriant paveikslus panaudoti matematika. tačiau tai tik kūrybos suvaržymas.
CitataMano nuomone meninkas ar galbūt ir šiaip kūrybiškas žmogus turi savybę pamatyti dalykuose daugiau nei tiesiog jų fizinę formą. Jeigu matematikoje matai tik beprasmes formules ir skaičius, taip, tai tau jokios naudos neatneš. Vienas poetas man yra pasakęs, nėra nevertingos informacijos, esmė yra kaip tu ją panaudoji.
Ne visai supratau šios vietos. O ką galima pamatyti daugiau be fizinės formos? Tai įdomu kiek žmonės prisimena ir panaudoja to ko moko mokyklose ar aukštojoje?
CitataMatematikos pamokos nepagerins logiką, gebėjimą spręsti problemas, nuoseklumą, nes tai jau yra žmogaus prigimtyje. - tai yra mankšta, tai ką pasakei, yra maždaug tolygu pasakymui, kad sportininkui nereikia kilnoti svarmenų, nes jis iš prigimties yra stiprus.
Blogas pavyzdys, nes gebėjimas logiškai mąstyti negali atrofuotis. Gali padėti naujos žinios, patirtis, o iš matematikos pamokų abejoju ar jos daug gauni.
CitataGal taip atsitiko, nes žmonija pernelyg pasinėrė į racionalizmą, akademizmą ir vengia nevaldomos vaizduotės, chaotiškos ir laisvos žmogaus prigimties. - man būtų įdomu, kad pagrįstum savo teiginį, nes man tai panašu į antikinį ar viduramžių požiūrį į emocijas, žmogaus prigimtį. Dabar yra žinoma, kad net emocijos ir jausmai turi savo racionalumą.
Racionalistinė ideologija, leidžia kurti abstrakčias idėjas, filosofijas, teorijas, kurios yra teisingos ne dėl įrodymų, o dėl kitų priežasčių, pvz. autoritetingumo, populiarumo. Matematika irgi yra anstrakti, jos teiginiams nebūtinas eksperimentinis įrodinėjimas, todėl gali būti klaidinga.
Kai kurios emocijos ir jausmai gali turėti mokslinį paaiškinimą remiantis stebėjimais, o ne racionalistiniais išvedžiojimais.
Kad tu labiau kalbi apie fizika, ten tai formuliu daug. Ir as asmeniskai fizikos nemegstu del per dideliu suvarzymu, ypac nekenciu kad privalai skaiciuot kilogramais :D. Matematikoj nera jokiu ribu. Jei tau nesiseke tai tu gal ir bijai jos, bet patikek ten tikrai galima mastyt kurybiskai, manipuliout skaiciais, perkelinet juos ir pan. As pvz niekada nemokejau nei vienos matematines formules, bet esu matematikos pirmunas, dalyvauu olimpiadose ir pan. formules jei ka pasiziuriu, arba ismastau savo :D
Man įdomu kodėl ne svarbiausias dėstomas dalykas yra filosofija - visu mokslų motina ir pats seniausias, kuri apima tiek daug sričių, yra aktuali, ypač dabar kai trūksta visuminio ir kritinio mąstymo, kuris tikrai padėtų sprendžiant problemas. Kadangi filosofija kalba apie socialinius reiškinius, religijas, menus, mitus ir įvairius mokslus gali suteikti ne tik žinių, bet ir duoti peno kūrybai. Manau vaikams būtų įdomiau ir naudingiau diskutuoti filosofinėmis temomis, nes tai artima žmogaus prigimčiai nei mokytis sausas teorijas ir spręsti kažkokias formules.
Labai ryskiai pasisakai kad nereikia tu sausu formuliu visai. Bet pripazink kad gyvenyme reikia VISKO!
Na bet tavo mastymo jau nepakeisi, tik ne per forumus. O del filosofijos as 100% procentu sutinku.
Tai tikrai labai naudingas dalykas, pats megstu filosofuot, bet negaliu issakyt savo nuomones. Aisku su klasiokais kartais pafilosfuojam, bet tik su protingesniais, ir labai retai. Aisku ir per pamokas pasitaiko, ypac literaturos ar tikybos, bet retokai. Galetu ivesti filosofija ivesti kaip panasu dalyka kaip dorinis ugdymas. 100% pritarciau.
Gerai, o kaip būtų jei jums būtų privalomos krikščionybės paskaitos ir reikėtų atkalti dogmas.
Aš nežinau kodėl turėjau mokytis matematikos ir kitokius nereikalingus dalykus, tiesiog reikalavo sistema ir tikėjau, kad taip turi būti. Ar tai netolygų religijai? Va pavyzdžiui fizika tyria realius reiškinius, mokiniams demontruojami gamtos reiškiniai. Matematika nereikalauja įrodymų, nors ir remiasi griežta logika yra teisinga nebent pati savyje.
Citata iš: Ezekiel rugsėjo 20, 2013, 21:31:06
Gerai, o kaip būtų jei jums būtų privalomos krikščionybės paskaitos ir reikėtų atkalti dogmas.
Prievarta ir religija, sielos dalykai, - nesuderinama. Laisvos valios pažeidimas. Todėl tiek daug problemų ir kilo istorijoje, kai materialistai žmonės bandė savo vaikams ar visuomenei per prievartą diegti religiją.
Jeigu kur ir turi būti pilna, absoliuti laisvė, tai būtent sielos klausimų srityje. Kitur mus vienaip ar kitaip elgtis verčia aplinkybės ("nedirbsi - nevalgysi", ir t.t. ir pan., materialaus pasaulio realybė, reikia išgyventi, nepražūti, išlikti ir nepasiduoti priešiškų jėgų veikiamam). Bet čia negali būti jokios prievartos, nes ieškoma to, kuo siela natūraliai yra, kokia ji laisvai atsiskleidžia, be jokių priešiškų jėgų aplinkos, tobuloje būties sferoje. Kaip sakoma, "meilė per prievartą neįmanoma", taip pat ir grožio suvokimas per prievartą neįmanomas.
Tikėjimo dalykai turėtų būti dėstomi tik tuo tikintiems ir to norintiems.
Filosofija vėlgi visų negali sudominti, nes ne visi žmonės vienodi, tai domina "žynio/dvasininko/ intelektualo" tipo žmones, dar šiek tiek "kario/valdovo/socialinio lyderio" tipo žmones, o kitų ne. O šių tipų žmonių yra mažuma. Taigi, ne visus reiktų mokyti vienodų dalykų. Kiekvienam pagal prigimtį.
Galetu buti filosofojos bureliai. O ezekiel kas atsirado pirmiau fizika ar matematika, chemija ar matematika? Kaip sakoma matematika visu mokslu motina.
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/tradicinio-mokymo-griovejas-salis-svarbi-ne-tuo-kokia-desra-valge.d?id=63475254
Citata„Posovietinėms šalims, kaip niekam kitam, reikia naujo požiūrio į mokymą: išnaikintas genofondas, penkiasdešimt metų viešpatavo vienintelė idėja, kuria nebuvo galima abejoti. Rezultatas - daugybė siaurai mąstančių žmonių, kurie geba reaguoti tik į frazes, o konteksto nemato", - interviu DELFI teigė Lietuvoje viešėjęs garsus smuikininkas ir rašytojas Michailas Kaznikas.
Citata iš: Ezekiel rugsėjo 20, 2013, 21:31:06
Gerai, o kaip būtų jei jums būtų privalomos krikščionybės paskaitos ir reikėtų atkalti dogmas.
Aš nežinau kodėl turėjau mokytis matematikos ir kitokius nereikalingus dalykus, tiesiog reikalavo sistema ir tikėjau, kad taip turi būti. Ar tai netolygų religijai? Va pavyzdžiui fizika tyria realius reiškinius, mokiniams demontruojami gamtos reiškiniai. Matematika nereikalauja įrodymų, nors ir remiasi griežta logika yra teisinga nebent pati savyje.
Be matematikos nė iš vietos ar dirbsi sandelį ar prie mechaninių įrengimų ar vadybininku ar programuotoju ar statybininku ar dar kur. Yra specialybių kur matematikos nereikia, bet tokių nelabai daug..
Citata iš: omcikas gruodžio 07, 2013, 15:32:48
Be matematikos nė iš vietos ar dirbsi sandelį ar prie mechaninių įrengimų ar vadybininku ar programuotoju ar statybininku ar dar kur. Yra specialybių kur matematikos nereikia, bet tokių nelabai daug..
Nesąmoningas teiginys. Visos tavo minėtos profesijos gali būti puikiausiai dirbamos ir be matematikos, kai kur "smegenų plovimas" matematika net kenkia. Nebent labiau gali prireikti kokiam programuotojui ir tai ko moko per matematika nedaug ką turi bendro su IT. Iš to ką mokiausi aš pritaikau nebent paprasta aritmetika, viska kita galiu skaičiuoti intuityviai.
Reikėtų vietoj nereikalingų ir laiką švaistančių dalykų geriau dėstyti kokią filosofija, politologija, pilietinį ugdymą ir daugiau praktikos, nes matau žmonės kaip avys viskuo tiki ir išnaudojami. Sistema sako reikia mokėti matematika, mokesčius, himną, paklūsti autoritetui, mokėti mokesčius ir taip daro. Kažkodėl daug nebaigusiųjų žmonių yra sėkmingi: http://www.i-fitness.lt/straipsniai/50-labai-sekmingu-zmoniu-kurie-niekada-nebaige-mokyklos (http://www.i-fitness.lt/straipsniai/50-labai-sekmingu-zmoniu-kurie-niekada-nebaige-mokyklos)
Mokyklos nebūtinai skirtos mokyti, jos idealiai tinka ir indokrinacijai.
Citata iš: Ezekiel gruodžio 07, 2013, 23:00:59
Citata iš: omcikas gruodžio 07, 2013, 15:32:48
Be matematikos nė iš vietos ar dirbsi sandelį ar prie mechaninių įrengimų ar vadybininku ar programuotoju ar statybininku ar dar kur. Yra specialybių kur matematikos nereikia, bet tokių nelabai daug..
Nesąmoningas teiginys. Visos tavo minėtos profesijos gali būti puikiausiai dirbamos ir be matematikos, kai kur "smegenų plovimas" matematika net kenkia. Nebent labiau gali prireikti kokiam programuotojui ir tai ko moko per matematika nedaug ką turi bendro su IT. Iš to ką mokiausi aš pritaikau nebent paprasta aritmetika, viska kita galiu skaičiuoti intuityviai.
Reikėtų vietoj nereikalingų ir laiką švaistančių dalykų geriau dėstyti kokią filosofija, politologija, pilietinį ugdymą ir daugiau praktikos, nes matau žmonės kaip avys viskuo tiki ir išnaudojami. Sistema sako reikia mokėti matematika, mokesčius, himną, paklūsti autoritetui, mokėti mokesčius ir taip daro. Kažkodėl daug nebaigusiųjų žmonių yra sėkmingi: http://www.i-fitness.lt/straipsniai/50-labai-sekmingu-zmoniu-kurie-niekada-nebaige-mokyklos (http://www.i-fitness.lt/straipsniai/50-labai-sekmingu-zmoniu-kurie-niekada-nebaige-mokyklos)
Mokyklos nebūtinai skirtos mokyti, jos idealiai tinka ir indokrinacijai.
Dar daugiau nebaigiusiuju mokyklos gyvenime yra absoliuciai nieko nepasieke. Isimtis tik patvirtina taisykle.
CitataKažkodėl daug nebaigusiųjų žmonių yra sėkmingi: http://www.i-fitness.lt/straipsniai/50-labai-sekmingu-zmoniu-kurie-niekada-nebaige-mokyklos
na, palyginus su tuo, koks procentas kasmet baigia mokyklas, tai manau, nėra labai daug...oi palauk, čia matematika būtų, o matematika sistemos įrankis!!! Plius, labai džiaugiuosi, kad radau:
(http://funnyaussiesigns.com/wp-content/uploads/2010/01/Ghengis_khan-300x400.jpg)
Sinusų apskaičiuot turbūt irgi nemokėjo, o tiek pasiekė.
O jei rimtai, tai, mano nuomone, yra milijoną kartų naudingiau užsiimti matematika, nei ieškoti įsivaizduojamų priešų.
"Matematikos dalykui tenka išskirtinė reikšmė ugdant mokinių gebėjimus skaičiuoti, logiškai mąstyti ir formalizuoti, lavinant jų vaizdinį, erdvinį ir tikimybinį mąstymą, analitinio bei sintetinio suvokimo ir pažinimo galias. Žinomų matematikos sąvokų, matematinių modelių, metodų, ryšių įvairioms situacijoms analizuoti supratimas ir taikymas kiekvienam mokiniui sudaro prielaidas ne tik pažinti pasaulį, perimti šimtmečiais susiformavusią žmogaus mąstymo ir veiklos kultūrą, bet ir padeda jam tiek praktinėje veikloje, tiek kasdieniame gyvenime.
Perteikiamos žinios yra tikrai vertingos ir veiksmingos tik tuomet, jei mokinys jas supranta, geba interpretuoti ir taikyti, jei suvokia, kodėl mokosi."
Ne mano mintis, bet pilnai tam pritariu. Galbūt ne viskas iš matematikos taip reikalinga visokie sinusai cosinusai ir pan, bet geometrija, tikimybių teorija, susiskaičiuot procentus, proporcijas ir pan svarbu mokėti.