Pragaro realumas

[Steiblys]

Ar egzistuoja pragaras?
Esu įsitikinęs, kad Jėzus Kristus buvo vienintelis šioje Žemėje, kuris apie save galėjo pasakyti: "Aš esu tiesa." Iš Jo sužinome, kas laukia kiekvieno žmogaus iškart po mirties. Nauj.Testamente Jėzus pateikia šį atsakymą (Lk 16,19-31). Ten trumpai aprašyti dviejų žmonių istorijos: vienas iš jų pažinojo Dievą, kitas gyveno be Jo. Lozorius buvo angelų nuneštas į Abraomo prieglobstį, kuriame jis gerai jautėsi ir kurį Jėzus vadina Rojumi. O turtuolis po mirties pateko tiesiai į pragarą. Savo baisią padėtį jis apibūdina taip: Aš baisiai kenčiu šioje liepsnoje.

Yra daug liudijimų, kur žmonės pasakoja savo pergyvenimus (nors asmeniškai labiau pasitikėčiau Biblija, nei šiais pasakojimais).

Anglų klb.:

Rusų klb.:

Kūnas tėra fizinė buveinė, kurioje gyvename. Po mirties išsikeliame iš savo senosios buveinės. Po to, kai senieji namai apleidžiami, galite daryti su jais, ką tik norit, bet svarbu, kas atsitiks jūsų dvasiai, kai ji paliks kūną. Kur ji eis?

Dangus yra reali vieta, ir tą pačią akimirką, kai mirsi, tu arba eisi įsikurti pas Kristų, arba į kančių vietą, kur lauksi teismo ir galiausiai būsi įmestas į ugnies ežerą. Iš tikrųjų Dievas nebuvo numatęs ugnies ežero žmonėms. Jis buvo parengtas velniui ir jo angelams. Tu nesi robotas. Taigi tu pats pasirenki vietą, kurioje praleisi amžinybę.

[Sirius]

Kaip pasiklosi taip išsimiegosi.

Visais laikais žmonės kaip patikėdavo, kad egzistuoja skirtingos versijos anapus pasaulio , dėl savu įsitikinimu mirštant žmogus patenka į savo iliuziją.
Jei žmogus mato Jėzu anapilyje kaip gelbėtoja, tai čia todėl, kad tas žmogus jokio kito švento žmogaus nežinojo apart jėzaus, todėl ir atėjo būtent jėzus, nes pasitikėjimo kitais nėra ,  indijoj joks kristus sakykim neateina išvaduot žmogaus iš kančių dėl kurio papuolė mirdamas į illiuziją savo baimių.

O taip tikėkite ir melskites
https://www.youtube.com/watch?v=6XQolX8WDzQ

[paragraf 78]

1. Pragaras nėra vieta, o būsena
2. Tai ką parašei apie paliekamą kūną... na tavo kūnas, anot biblijos prisikels laikų pabaigoje, taip kad techniškai tu jo kaip ir nepalieki, tiksliau atsiskiria dvi dvi žmogaus esminės dalys, bet tik laikinai.

[Steiblys]

Jei žmogus mato Jėzu anapilyje kaip gelbėtoja, tai čia todėl, kad tas žmogus jokio kito švento žmogaus nežinojo apart jėzaus, todėl ir atėjo būtent jėzus, nes pasitikėjimo kitais nėra ,  indijoj joks kristus sakykim neateina išvaduot žmogaus iš kančių dėl kurio papuolė mirdamas į illiuziją savo baimių...

Kas padaro žmogų šventu?

1. Pragaras nėra vieta, o būsena
2. Tai ką parašei apie paliekamą kūną... na tavo kūnas, anot biblijos prisikels laikų pabaigoje, taip kad techniškai tu jo kaip ir nepalieki, tiksliau atsiskiria dvi dvi žmogaus esminės dalys, bet tik laikinai.

1. Kaip čia pasakius dėl tos būsenos. Ugnis yra ugnis, teismas yra teismas. Manau, kad Jėzus daugiau nei kas kitas kalbėjo jog pragaras yra siaubinga tikrovė. Pragaras - tai konkreti vieta.  Pvz., Jėzus sako : "Taip bus ir pasaulio pabaigoje: išeis angelai, išrankios bloguosius iš gerųjų ir įmes juos į ugnies krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas".(Mt 13,50)
2. Taip, tai dvi žmogaus esminės dalys. Bet techniškai skausmas bus realus. Nes žmogus, kuris buvo pragare, matė, girdėjo ir patyrė kančias ir fizinį skausmą.  "Atsiūsk Lozorių, kad, suvilgęs vandenyje piršto galą, atvėsintų man liežuvį, nes baisiai kenčiu šioje liepsnoje'." (Lk 16,24)

[paragraf 78]

Na kaip matau, tekstą supranti paraidžiui, visai nepaisydamas istorinio konteksto, dėl ko kyla įvairios simbolikos išraiškos.
Bibliniame tekste paprastai būna daug simbolikos ir viskas gana giliai pakasta, tačiau kai kuriems patinka kapanotis paviršiuje, nesižvalgant ką iš tiesų autorius norėjo pasakyti. Geriau yra bukai skaitšyti žodžius, nekreipiant dėmesio į esmę ir į tai kas iš tiesų norėta pasakyti.

Kaip sakė JK: Irkis į gilumą (Lk 5,4)

[Steiblys]

Na kaip matau, tekstą supranti paraidžiui, visai nepaisydamas istorinio konteksto, dėl ko kyla įvairios simbolikos išraiškos.
Bibliniame tekste paprastai būna daug simbolikos ir viskas gana giliai pakasta, tačiau kai kuriems patinka kapanotis paviršiuje, nesižvalgant ką iš tiesų autorius norėjo pasakyti. Geriau yra bukai skaitšyti žodžius, nekreipiant dėmesio į esmę ir į tai kas iš tiesų norėta pasakyti.

Kaip sakė JK: Irkis į gilumą (Lk 5,4)

Simbolika yra ten, kur yra nurodoma, kad tai simbolika. Istorinis ir kultūrinis kontekstas yra svarbu, bet dar svarbiau, kad turime suprasti kitų Šventojo Rašto vietų kontekste. Būtent labai paprasta nekreipti dėmesio į esmę ir viską suversti simbolikai ar mitams.
Turiu klausimą, na jei net ir būtų kažkoks simbolis šiuose Kristaus žodžiuose - "Taip bus ir pasaulio pabaigoje: išeis angelai, išrankios bloguosius iš gerųjų ir įmes juos į ugnies krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas", kas pagal tave tuomet čia simbolizuojama?

[paragraf 78]

Na jau tikrai ne kažkokia vieta kur visi tūnos ir degs ir grieš dantimis simboliką norint išsiaiškinti reikia giliau patyrinėti, o ne perskaičius aiškinti kad ten simbolikos nėra. bet jei paviršiniu simbolizmu užsiimti, tai ugnies simbolika yra kaip viską naikinančio elemento, kuris teikia skausmą. Taip pat tekstas pasako, kad tai bus kančios būsena. Čia nekalbama apie vietą, o norima parodyti, kad bus kentėjimas. O gilesniam panagrinėjimui reiktų pasėdėti bent kelias valandėles, deja tam laiko visiškai neturiu. O jei ir turėčiau, tau vis tiek juk tai bus neįdomu ir parašysi: čia nėra simbolikos.
Jei nori pažinti bibliją, nagrinėk ją, o ne šiaip skaityk nesigilindamas. Gretutinių vietų palyginimas tėra plaukiojimas paviršiumi, tikroji esmė daug giliau paslėpta.
Ir nereikia vaikytis pagoniškų anapusybės sampratų a la Hadas ir panašiai. Nedaryk iš dievo primityvaus pagoniško dievuko.

[Sirius]

Kas padaro žmogų šventu?

Žmogu šventa padaro, jo darbai. Tiksliau , ar tai ką jis įdeda į savo gyvenimą yra viskas iš meilės.

[Steiblys]

Kas padaro žmogų šventu?

Žmogu šventa padaro, jo darbai. Tiksliau , ar tai ką jis įdeda į savo gyvenimą yra viskas iš meilės.

Ar tu gyveni meilėje?

[puodukas]

Kas padaro žmogų šventu?

Gal paaiškinsi už ką, tavo supratimu, banditas nukryžiuotas šalia Jėzaus Kristaus iš dešinės pats pirmas pateko į rojų? Nes jis ir paskelbtas šventuoju.

[Steiblys]

Gal paaiškinsi už ką, tavo supratimu, banditas nukryžiuotas šalia Jėzaus Kristaus iš dešinės pats pirmas pateko į rojų? Nes jis ir paskelbtas šventuoju.

Jis patikėjo, kad Kristus - Viešpats. NT yra parašyta: Siekite šventumo, be kurio niekas neregės Viešpaties. Čia ir pasireiškia, kuo tavo tikėjimas remiasi? Savo teisumu, ar Dievo? Jei žvelgti ne į kitus (šventuosius), bet į save asmeniškai, tai jei ir turiu kiek šventumo, tai tik dėl to, kad Jis tapo man teisumu - Jis mano teisumas. Aš pateksiu pas Dievą tik todėl, kad Kristus numirė už mane.

[paragraf 78]

tai @Steiblys sakai esi šventas?

[illuminati]

turiu toki klausima, pusiau juokais, pusiau rimtai.
kur keliauja geri/blogi mazochistai?
arba daleiskim pragaras yra busena, tuomet taip iseitu jis visai nebaisus psichopatams?

[Sirius]

Yra du variantai.
Gero mazochisto scenarijus
Keliaus į rojų, nes ten nesugebės kentėt , kad niekas jo nemuša ir nesukelia skausmo, tai bus jam pragaras danguje , norės grįžti į magmos vietą, kad badytu jį šakėmis.
Nebent Paprašys , jėzaus, galiu pakabėt ant kryžiaus. Visgi rojus ir ten kas tik nori išsipildo, jei nori kentėk ir danguje.

Blogo mazochisto scenarijus.
Pragare, velnias jam nieko nedarys
Mazochistas : sakys prašau pabadyk mane šakėmis,
Velnias : ne tai tavo amžina bausmė , jokių fizinių kančių.
Mazochistas :  NO NO NO NO NO NO NO .

[paragraf 78]

Būtent tokio atsakymo ir tikėjausi kaip kad parašei.

Šiaip anapusybės nereikėtų vertinti žemiškomis kategorijomis.
Didžioji dalis religijų sutinka su tuo, kad tai bus kardinaliai skirtinga būsena nuo žemiškosios, tad žemiškos aitros, ten neveiks. Mazochisto polinkis kankintis žemėje, neveiks anapusybėje (na čia taip supaprastintai tariant)