Dvasingumo pažinimas

[varpainis]

   o ka, netiesa, kad sitos medziagos butinos?

[.L.U.T.H.O.R.]

Energijai, protinei veiklai taip, kad išgyventum tik su vandeniu mėnesį laiko, nebūtinos. Organizme jų yra pakankamai. O be to tau dalies jų ir nereiks. Žinoma dėl energijos trūkumo, negalėsi dirbti sunkių fizinių darbų, ir protas gaus mažiau maisto. Todėl badaujant patariama sėdėti namuose ir dažniau nieko per daug neveikti.

[Ezekiel]

Na jei labai sulėtinti metabolizmą tai galima pergyventi ir žiema turint kūne pakankamai maisto atsargų.
Šiaip marinti savęs badu neverta, nes nukreipiamas dėmesys į jį. Net Buda suprato, kad neverta marinti kūno.

Prieš kelis metus daug praktikavau meditacija ir tikrai pastebėjau pokyčius - tapau ramesnis, lengviau pakęsdavau skausmą ir geriau jaučių kitus žmones, gyvūnus. Vis tik tai mečiau, nes kolkas neturių tinkamų sąlygų tam. Miesto aplinka, triūkšmas ir skubėjimas visiškai netinka vidinio pasaulio pažinimui.
Kartais turėdavau medituoti nakti, nes nėra triūkšmo/šviesos ir tada galima susitelkti.
Tuo metų turėdavau nemažai haliucinacijų, mačiau ir keistas būtybes, fraktalus, tipiškus ateivių pavidalus. Pameditavus girdėdavau keistus garsus, o paželgus į ryškia šviesą mirgėdavo vaizdas.
Dažnai matydavau nurodyta "trečiąją akį", kuri melvai-violetinės spalvos. Susitelkus galima buvo matyti kaip tas apskritimas sukdavosi, turėjo geometrinių pavidalų, kartais pasirodydavo ir keisti veidai.

[.L.U.T.H.O.R.]

Menkas pasiteisinimas, kad trukdo miestas, triukšmas, šviesos. Badu žmonės nesimarina, jo pagalba atsinaujina organizmas, išsivalo. Tuo labiau, yra neteisingas įsitikinimas, kad visą laiką jauti alkį. Pirmos 2-3 dienos sunkiausios. Vėliau jokio alkio nejauti.

[Vytautas]

Menkas pasiteisinimas, kad trukdo miestas, triukšmas, šviesos. Badu žmonės nesimarina, jo pagalba atsinaujina organizmas, išsivalo. Tuo labiau, yra neteisingas įsitikinimas, kad visą laiką jauti alkį. Pirmos 2-3 dienos sunkiausios. Vėliau jokio alkio nejauti.

Iš savo praktikos gali pasakyti kad su badavimu ne visai taip kaip rašai. Bent man. Lengviausios pirmos dvi dienos. Vėliau sunkiau. Skrandis išsijungia ir ima organizmas valgyti save. Reikia išgerti bent 2.5 litro vandens per dieną ir stebėti kad normaliai vyktų šlapinimasis. Jei šlapinimasis sutrinka reikia išeidinėti iš badavimo. Tai yra reikia pradėti naudoti vaisių sultis. Bent man badavimo metu sutrikdavo regėjimas. Badavimo metu būna maksimaliai užterštas kraujas visokiais šlakais. Iš badavimo negalima išeidinėti staigiai. Savaitę gyveni vandeniu, savaitę  vaisių sultimis, savaitę daržovėmis. Tik tuomet galima pereiti prie normalaus maisto. Kitaip tiesiog mirtinai pavojinga. Esu kartą palūžęs kai jau gėriau sultis suvalgiau žuvies. Vargais negalais išvengiau medicinos įsikišimo. Badavimas gan paprasta bet kaip visuomet reikia laikytis tam tikrų taisyklių ir turėti nemažai valios, bet sumoje išbadavus apie 250 dienų galima išsigydyti vėžį.

[paragraf 78]

primenu jog tema vadinasi "Dvasingumo pažinimas", o ne "Badavimas" tai gi baikit offtopiką ir grįžkite prie temos

[Vytautas]

primenu jog tema vadinasi "Dvasingumo pažinimas", o ne "Badavimas" tai gi baikit offtopiką ir grįžkite prie temos

Be kūno išsivalymo neturėsi jokio dvasingumo. Tai neatsiejami dalykai. Šios temos autorius apie tai taip pat užsimena pradžioje. Ne viskas skirstosi atskirus gabalus. Gyvenimas vientisas.

[astropasaulis]

Siekiant dvasingumo, aš nenoriu savęs suabsoliutinti, o didelį dalį to noriu nukreipti į kitus. Pavyzdžiui pakeisdamas savo mitybą, pastebėjau, kad ją pradėjo keisti ir aplinkiniai. Kadangi aš nevartoju alkoholio, tai mano aplinkos žmonės beveik jo irgi nebevartoja. Daug kas keičiasi į teigiamą pusę, o jie tarsi nesupranta, kas juos tai įtakoja, net nenori pripažinti, kad tai mano dėka, tačiau man nesvarbu, tegul jie tik būna laimingi. Man džiugu, juk jie pasakoja, jog gerai jaučiasi, sumažėjo vidinės destrukcijos, neapykantos vieni kitiems.

Dėl to badavimo, jeigu žmogus jaučia, kad jam tai naudinga, tai aš neprieštarauju ir toks žmogus tegul eina tokiu keliu, tačiau aš to nedariau. Aš paprasčiausiai dariau kitaip: palaipsniui pradėjau valgyti kuo daugiau sveikesnio maisto, kuris užgožė beveik visą nesveiką. Ir galiausiai įpratau valgyti tai, kas natūralu, tačiau kartais neatsisakau ko nors kito. Ir dėl to jaučiu vidinį išsivalymą, palengvėjimą, nebejaučiu dažnai žmonių kamuojamo ,,sunkumo".

Kadangi keičiant savo gyvenimą iš dvasinės pusės, keičiasi žmogaus pasaulėžiūra, ateina tam tikras suvokimas, kad nenori būti eilinė vartotojiška asmenybė, o nori gyliau save pažinti, nori kažką pakeisti į gerą ne tik savo gyvenime, bet ir kitų.
Galbūt tie, kurie gyvena, kaip eilinis žmogus to nejaučia ir tiesiog pasiduoda eilinei tėkmei, nesuprasdami, kad jie tiesiog gyvena pagal kažkieno sukurtas taisykles. Galbūt pasakysite, kad tie, kurie užsiima meditacija, stengiasi sveikai maitintis, taip pat gyvena pagal tam tikras taisykles, tačiau jos kyla iš mūsų pačių vidaus, galiausiai mes patys jas sau kuriame, kad stiprintumėme valią, kad būtumėme dvasingesni.

[paragraf 78]

Mityba ir dvasingumas yra grynai ezoterikos išradimas. Žinoma visose religijose yra pasininko praktika, bet ji naudojama ne dvasingumo augimui, bet kūno pažabojimui. Bet koks dvasingumo siekimas per mitybos įpročius yra saviapgaulė.
O kas dėl tavo sveikos mitybos astropasauli, tai sveiko maisto mūsų laikas jokioj parduotuvėj nenusipirksi, tad tai irgi saviapgaulė.

[astropasaulis]

O kas, sakė paragraf 78, kad viską perku iš parduotuvės? Kadangi artimieji gyvena kaime (ne visi kaime žmonės prasigėrę), kurie nėra tinginiai, tai stengiasi kuo daugiau, kuo įvairesnių daržovių ir netik, patys užsiauginti. Tai, kai grįžtų į gimtinę stengiuosi, kuo daugiau tokio maisto pasiimti į didmiestį.
Jeigu nejausčiau jokio skirtumo, kas liečia savijautą, sąmonės prašviesėjimą, tada tikrai to daugiau netęsčiau.
Kas dėl saviapgaulės, tai labai plati sąvoka. Ar tu, paragraf 78, nejauti saviapgaulės dėl savo įsitikinimų, propaguojamo gyvenimo? Ar apskritai, visas gyvenimas žemės planetoje, kokį žmonės gyvena ar tai nėra tam tikra saviapgaulė?

[paragraf 78]

O kas tau sakė, kad aš propaguoju kokį nors gyvenimo būdą? Gyvenu taip kaip moku, o ką kiti daro man nelabai ir rūpi.
maistas neturi įtakos sąmonės prašviesėjimui. Tai tik iliuzija.

[astropasaulis]

Aš ir neišaukštinu maisto. Paprasčiausiai jūs viską interpretuojate savaip. Žmogus, pradėjęs valgyti sveikiau, geriau pradeda jaustis, pradeda jausti pirmiausia fizinę harmoniją. Po to galima pradėti siekti dvasinės harmonijos, tarkim pradedant medituoti. Ir daugelį dalykų subalansavus, galima atrasti gyvenimišką harmoniją.
Aišku nebūtina siekti jokių dvasinių ar fizinių harmonijų. Svarbiausia, kad pats žmogus jaustųsi laimingas, kad jaustų egzistenciją, kad būtų patenkintas. Tokiu atveju žmogus kuria gražesnį pasaulį, o jeigu žmogus jaus kokią nors ne darną širdyje, tada toks žmogus gali skaudinti kitus, skleisti neigiamas emocijas.
Ne visi žmonės turi uždirbti milijoną, ne visi turi parašyti knygą ir t.t. Žmogus yra paprasčiausiai nuostabi būtybė, kuri gali mylėti, kurti grožį, gali užjausti... Ar tai nėra visa ko esmė? Galbūt mes per daug save išaukštiname ir nemokame džiaugtis tuo, ką turime, ką sugebame. Ir visos tos iliuzijos, vizijos, susijusios su kosmosu tai yra laikina, galbūt tai tik ženklai, parodantis, kad mes esame ne vieni, kad mes svarbiausia esame saugūs, kad galime savaip kurti savo pasaulį...

[paragraf 78]

Matai, net ir maistas atsivežtas iš kaimo nėra sveikas. Tam kad maistas būtų sveikas jis turėtų augti visiškai izoliuotas nuo aplinkos faktorių. Jei auga darže, palaisto lietutis ir jau žiūrėk chemijos pilna, kaimynas savo greta esantį daržą pesticidais apipurškia, jie jau ir pas tave į daržą lenda. Sveiko maisto tiesiog nėra
O kas dėl tavo suvokiamo dvasingumo, tai gražus jis nieko nesakau, tik tiek kad jaučiasi jog dar nesi ragavęs gyvenimo ir į viską pro rožinius akinius žiūri

[Vytautas]

Mityba ir dvasingumas yra grynai ezoterikos išradimas. Žinoma visose religijose yra pasininko praktika, bet ji naudojama ne dvasingumo augimui, bet kūno pažabojimui. Bet koks dvasingumo siekimas per mitybos įpročius yra saviapgaulė.
O kas dėl tavo sveikos mitybos astropasauli, tai sveiko maisto mūsų laikas jokioj parduotuvėj nenusipirksi, tad tai irgi saviapgaulė.

Religija ir dvasingumas neturi nieko bendro.

[paragraf 78]

O toks teiginys atsirado tik XX a. su radikalių protestantų atsiradimu, po to perėjo į ezoteriką. Taip kad šitam reiškiniui tik koks 50 - 100 metų, o naujais dalykais nepasitikėčiau, nes jie neaišku kur veda. Va religinis dvasingumas turi tūkstantmetes patirtis ir aišku kur veda, o naujovės... kas žino kur jos veda.