Ką reiškia būti dvasingu, bet nereligingu?

Pradėjo Benamis, gruodžio 15, 2015, 18:06:32

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Benamis

Pasaulyje pastebima tendencija, kad vis daugiau žmonių atsisako tradicinės religijos ir pradeda ieškoti dvasinio peno. Kuo dvasingumas skiriasi nuo religijos? Kas tai iš tikrųjų yra? Jausmas, kelrodė žvaigždė ar tam tikri ritualai, atliekami kasdien?
 
Dvasią būtų galima pavadinti žmogaus viduje, glūdinčia jėga, kuri suteikia kūnui gyvybės, energijos ir galios, ir vidines asmens savybes. O dvasingumas - tai yra būdas, skirtas atrasti sąmoningumą, savo ir pasaulio gyvybingumą. Dvasinis kelias paprastai padeda geriau pažinti tikrąją savo prigimtį ir gyvenimo tikslą. Jis praktiškai moko gyventi geriausiai, kaip tik įmanoma. Palyginimui: tradicinės religijos turi griežtesnę struktūrą, skirtą atrasti tiems patiems dalykams.
 
Dvasinėmis praktikomis gali tapti viskas, kas praplečia sąmoningumo ribas ir stiprina vidinį ryšį su visata. Net paprastas pasivaikščiojimas gali būti vadinamas dvasine praktika, jeigu jis atliekamas, siekiant būti dabartyje, sutelkiant dėmesį į aplinką, kūno judesius ir gyvybingumą.
 
Nemažai žmonių, dėl kokių nors priežasčių nusivylę viena religija, nepradeda ieškoti kitos, o atranda savyje dvasingumą. Šalyje vyraujanti religija nenumalšina jų sielos alkio, bažnyčios klauptai, tradicinės maldos ir kunigo pamokslai neatsako į svarbiausius vidinius klausimus.
 
Vis daugiau žmonių apskritai neieško dvasinio vadovo, o jį atranda savyje. Kitais žodžiais tariant, dvasingumas - tai vidinė proto ir jausmų ramybė. Ieškodami dvasingumo žmonės išbando daugybę dvasingumo praktikų: muzikinės terapijos, meditacijos, piligriminės kelionės, dainavimo grupės, joga, žygiavimas, reiki, bendraminčių grupės, dėkingumo lavinimas, savanorystė, atsiskyrimas nuo visuomenės ir savipagalbos grupės.
 
Nuolatinių bažnyčios lankytojų pamažu mažėja, o įvairios dvasinės praktikos klesti, ypač tarp moterų, kurioms nors ir dažniausiai neleidžiama būti dvasinėmis vadovėmis visuomenėje, tačiau jos tampa pagrindinės dvasingumo kurstytojomis namuose ir artimiausioje aplinkoje.
 
Dvasingas, bet nereligingas žmogus nori išsaugoti religijos elementus, bet taip pat ir turėti daugiau laisvės. Žmonės nori patys atrasti dvasingumą savyje, o ne kad kas nors pasakytų, kuo jie turi tikėti. Ypač tai aktualu moterims, nes dvasingumo praktikos padeda atsiskleisti geriausioms jų savybėms, sulaukti pripažinimo, atrasti savyje slypinčią galią ir pasirinkti tokį tikėjimą ir praktiką, kurie leistų jai tobulėti ir padėtų išsilaisvinti iš patriarchalinės visuomenės santvarkos.
 
53-ejų metų kanadiečių rašytoja ir scenarijų autorė Lori Lansens prisimena, kad būdama maža mergaitė svajojo tapti vienuole. Susižavėjusi senojo Holivudo aktore Jennifer Jones ir jos atliekamu vaidmeniu 1943-iųjų filme „Bernadetės daina" (angl. „The Song of Bernadette"), L. Lansens paprašė rožinio kaip dovanos Kalėdoms. Mergaitė pradėjo skaityti Bibliją prieš miegą ir anksti keltis, kad galėtų dalyvauti rytinėse mišiose. Ji pasakojo, kad Jėzus buvo jos pirmoji meilė, nes jis mylėjo atstumtuosius, atleisdavo nusidėjėliams ir primindavo žmonėms, kad su kitais reikia elgtis taip, kaip jie norėtų, kad su jais elgtųsi kiti.
 
Tačiau kai sukako 12 metų, viskas pasikeitė. Parapijos kunigas ją ir jos geriausią draugę pasikvietė į kleboniją, padėti lankstyti kvietimus. Iš jo burnos dvokė viskiu, o akys geidulingai žvelgė. Kunigas abi mergaites nederamai lietė. Apie šį nutikimą Lori niekam nepasakojo, bet liovėsi lankytis mišiose. Maždaug tada ji pradėti mąstyti apie tai, kas iš tikrųjų yra Dievas. „Jaučiausi išduota Dievo, kurį pažinojau, tačiau aš ir toliau galvojau, kaip atrasti ryšį ir meilę", - dalijosi prisiminimais rašytoja, šiuo metu gyvenanti Kalifornijoje (JAV).
 
Taigi Lori Lansens prarado tikėjimą religija, bet neprarado dvasingumo. Jį galima pajusti skaitant šios autorės knygas (į lietuvių kalbą išverta tik viena jos knyga - „Mergaitės"). „Kai rašau, aš ieškau grožio ir tiesos žmonėse, santykiuose ir pasaulyje. Aš rašau, norėdama rasti išganymą. Bandau pajusti pasaulį, rašydama grožinę literatūrą, taip pat bandau pajusti tą, ką žmonės vadina Dievu", - aiškino Lori Lansens kanadiečių žurnalui „Best Health".
 
Tokių kaip Lori Lansens - ne viena ir jų vis daugėja. Štai kelios priežastys, kodėl žmonės atsisako vienos religijos ir pradeda ieškoti dvasingumo:
 
Religijų yra ne viena, bet šimtai.
 
Dvasingumas yra tik vieno tipo.
 
Religija yra tiems, kuriems reikalingi ritualai ir formalumai.
 
Dvasingumas yra tiems, kurie dvasinio pakilimo siekia, nesivadovaudami jokiomis dogmomis.
 
Religija yra tiems, kuriems reikia gyvenimo kelio vedlio.
 
Dvasingumas yra tiems, kurie yra linkę klausytis savo vidinio balso.
 
Religija yra dogmatinis neginčytinų taisyklių ir faktų rinkinys, kuriam reikia besąlygiškai paklusti.
 
Dvasingumas verčia visur ieškoti priežasčių, apsvarstyti visus galimus pasirinkimus ir pasekmes.
 
Religija grasina ir gąsdina.
 
Dvasingumas suteikia vidinę ramybę.
 
Religija kalba apie nuodėmes ir klaidas.
 
Dvasingumas drąsina gyventi čia ir dabar, neatgailauti dėlto, kas praėjo, o verčiau pasimokyti iš savų klaidų.
 
Religija yra įdiegta vaikystėje. Tai, kaip sriuba, kurios tada nenorėjote valgyti.
 
Dvasingumas - tai maistas sielai, kurio ieškote, kuris padeda atrasti pasitenkinimo jausmą.
 
Religija nėra Dievas.
 
Dvasingumas - tai yra begalinis sąmoningumas ir viskas, kas jame telpa - tai yra Dievas.

priekavos.lt

paragraf 78

Paskaičiau, tai apibendrinus galima sakyti, kad drožimas į kuloką yra pats puikiausias seksas :)

xsistemax

Religijose nei su žiburiu nerasi dvasingumo,nes tai yra tam tikros grupuotės verslas.Dvasingų verslų nebūna.
Religijos produktas-"avelių"(kitaip sakant-kvailelių)banda,kuria manipuliuoja "ale išmanantys" pasipelnymo tikslais.Puiki rinkodara,paremta gąsdinimu ir meduolio(amžino gyvenimo)siūlymu,deja,statistiniam ganomajam visai nenaudinga.O kokia konkurencija dėl tos "avinėlių" masės!Kiek karų dėl to pradėta....

paragraf 78

Gera etiketė. Etiketė kuri su religija kaip tokia neturi nieko bendra, tik su kai kuriais nesąžiningais save laikančiais tos religijos pasekėjais (na jei pats būčiau religijos vadovus, tokius mielai atskirčiau nuo religijos, nes jie iškreipia pačią religiją, o tada visokie xsistemax dėl tų kvaišų etiketes visiems klijuoja) :)

xsistemax

Gerai,įrodyk,jog yra ne taip.
Tikėk,garbink dievą,bet kitų netrauk į tai.Užsidirbk duoną,kaip visi,negyvenk iš aukų.Negąsdink,nieko nežadėk.Nestatyk rūmų kitų pinigais.Neapsimesk,jog tavo vykdomi ritualai yra kažkas labai svarbaus ir priartinančio prie dievo.
Jei kas pas tave ateis prašytis priimamas-tik tada priimk.
Jei tavo "produktas" bus patrauklus-pasekėjų neatsimuši. :)

paragraf 78

o ką pakeis jei aš pulsiu kažką įrodinėsiu? tu vis tiek turi savo susikurtą modelį kurio niekas nepakeis.
(man tik keista, kad žmonės nematę religijos iš vidaus, taip puikiai "nusimano" kaip kas joje yra) :)

xsistemax

Kas pasikeis?Būsi dvasingesnis.

paragraf 78

Dėl to kad tau kažką įrodinėsiu tikrai dvasingesnis nepasidarysiu :)
Aš apskritai, laikausi tos nuomonės, kad religijos nereikia įrodinėti, ją reikia liudyti darbais. Na ir laikas nuo laiko pataisyti, kai žmogus iš nežinojimo šneka nesąmones. Bet kažkam įrodinėti...hmm... :)

puodukass

    Viena iš gyvenimo tiesų, kurią baruose gerdami alų išmoksta visi pirmakursiai filosofijos studentai, - daugelis ginčų kyla vien todėl, kad žmonės skirtingai supranta žodžius, neapsibrėžia sąvokų arba įsikibę vienos kalbinės formos tik dėl puikybės ir užsispyrimo ima reikalauti iš pašnekovo, kad būtų pripažinta būtent tokia tezė, kokią suformulavo pareiškėjas.  
[Mintys apie lyginamąją teologiją | Šiaurės Atėnai]:   http://www.satenai.lt/2016/04/22/mintys-apie-lyginamaja-teologija/

elteide

dvasingumas eina iš vidaus , relingumas iš išorės

tadasas99

Nu biski pataisysiu
 Dvasingumas eina is vidaus kaip besiskleidzianti gele.
 Religingumas eina is isores i vidu kaip i medi iaugus kerpe, t..y. Iterpiamas, svetimkunis, nesavas, bet susigyventi galima, gali tapti neatsiejama esybes dalis, tapti reikalingu kaip oras.

Mekabciel

#11
kovo 16, 2017, 17:51:26 Redagavimas: kovo 16, 2017, 17:53:45 by Mekabciel
religija - re-ligatūra, tas kas neturi tikėjimo, kartoja(re) surišimą. Surišimą žmogaus ir Dievo.

Gyvenimas tai mokykla. Jei sugebi per gyvenimą grįžti į savo dvasinę šaknį - puiku. Jei ne tai tokie pavyzdžiai yra tarsi užzombuoti religiniai mokiniai. Bet tai jų toks kelias ir tame nėra nieko blogo. Visiems skirtingai duota. Kiti iš tos pačios religijos ir to pačio mokytojo pasiima viską ko jiems reikia labai greitai ir tęsia savo tolimesnį kelią.

tadasas99

As tapati rasiau tik savais zodziais, ir ne karta, daugmaz:
 Is religijos reik pasiim tai kas tau tinka o ne aklai iskalt mintinai frazes, savaip suprast, ar suprast ne kas sakoma o kodel tai yra sakoma, ko tuo siekiama, kaip tu sakai testi savo kelia. Bet buvau vadinamas "degancio eretiko smarve".
 P.s. As pagal religines bendruomenes normatyvus as neesu uolus katalikas.

Owldies666

Religingi žmonės, ypač tie per daug religingi, yra tiesiog kažkokio kulto propaguotojai. Man nepatinka, kad kai kurios religijos uždaro kelią žmonėms ieškoti gyvenimo tiesų ar bet kokių teologinių atsakymų, neskatina mąstyti, pažinti pasaulio, bet tik būti avių bandos dalimi. Tai ypač taikoma dviem pačiom didžiausiom pasaulio religijom. Pasaulyje matosi, kokių problemų kelia jų fanatai. Visos nesantaikos tarp žmonių kyla dėl jų. Ir negalima sakyt, kad tai tik tikintys žmonės. Juk būtent tie žmonės ir sudaro religijos įvaizdį. Vadinas kažkas ne taip yra tų religijų dogmatikoj. Žmonės gimsta su tikru žinojimu, kas ir kaip turėtų būti, tačiau visokios iškreiptos sistemos augant paklaidina. Dar vienas dalykas, kokią didžiulę žalą tos "meinstryminės" religijos padarė, tai kad pakenkė būtent žmogaus dvasingumo vystymuisi. Žmonės klaidinga galvoja, kad religijos laikymasis ir dvasingumas yra tas pats, vis dėlto tai visiškai skirtingi dalykai.


Dvasingumas, kaip kažkas rašė, eina iš vidaus. Žinoma, išoriniai veiksniai daro įtaką jo skleidimuisi, tačiau branduolys tūno žmoguje, nes žmonės jau gimsta su tuo natūraliu pajautimu. Tik vieni jaučia stipriau, kiti silpniau, nes vėlgi, gyvenimas užslopina. Svarbiausia atrasti tiesą anksčiau arba vėliau. Nors tiesa, praregėjus, gali tikrai skaudžiai kirsti pradžioje.

Prijomas

paprasta, buti dvasingu bet nereligingu tai plius minus daryti visa tai ka sako religija, be tikejimo religija. O religingas tai galbut tiketi religija bet nebutinai laikytis ka ji sako, bet gali buti dvasingu ir religingu tuo paciu metu kai tiki religija ir laikaisi ka ji sako :) dvasingumas auksicau uz religija :)

Aukštyn