Anomalija.lt

Paranormalūs reiškiniai => Religija ir filosofija => Filosofinės diskusijos => Temą pradėjo: a.t.sielis gegužės 01, 2016, 16:56:49

Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: a.t.sielis gegužės 01, 2016, 16:56:49
O gal svarbu ne forma, o turinys? Geriausia ta valdžia, kur turinys geras :) O pasaulis diskutuoja apie tai, kuri forma geriausia. O kas iš formos gerumo, jeigu turinys bus blogas?
Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: time gegužės 01, 2016, 17:05:35
Visos geros, jei žmonės nepamiršta baimės ir yra atsakingi už veiksmus. Dabar bloga padėtis, nes auga bebaimių karta, kuri nebijo nusižengti prieš įstatymus, klastoja, bilinėja, kopijuoja ir vaikšto kaip niekur nieko gatvėse.

Dabar reikia susitaikyti, kad nebeišmokysim baimės žmonių, nebebus tokie pavaldūs, nebeklausys taip nuosekliai įstatymų ir neklausys savo tėvų, vertybės nebus tos pačios.

P.S. Nemanau, kad demokratija neprives prie pasaulio pabaigos, nei viena gerai ištobulinta diktatūra praeityje.
Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: TinSoldier gegužės 01, 2016, 17:07:39
Citata iš: a.t.sielis  gegužės 01, 2016, 16:56:49O gal svarbu ne forma, o turinys? Geriausia ta valdžia, kur turinys geras :) O pasaulis diskutuoja apie tai, kuri forma geriausia. O kas iš formos gerumo, jeigu turinys bus blogas?
Turbūt tiesa.

Bet, kita vertus, ką daryti, jeigu turinys blogas totalitarinėj diktatūroj? Į pilietinį karą įsivelt?
O, jeigu turinys blogas tikroje demokratijoje? Kitaip balsuoti per rinkimus?

Čia turbūt ir skirtumas, kuri valdymo forma geresnė: kaip lengva pakeisti turinį.

O, jeigu jau demokratija, tai skirtumas galėtų būti: kokiam piliečių kiekiui turinys yra (gali būti) geras. Čia jau iš to kyla, kiek pačio žmogaus sprendimai gali paveikti jo paties aplinką. Kiek yra savivaldos, kiek yra veiksnių pilietiškų bendruomenių, kiek yra atstovaujamosios ir kiek tiesioginės demokratijos ir t.t.
Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: a.t.sielis gegužės 01, 2016, 17:27:23
Citata iš: TinSoldier  gegužės 01, 2016, 17:07:39Bet, kita vertus, ką daryti, jeigu turinys blogas totalitarinėj diktatūroj? Į pilietinį karą įsivelt?
O, jeigu turinys blogas tikroje demokratijoje? Kitaip balsuoti per rinkimus?
Totalitarizmas pats savaime reiškia blogą turinį.

Jeigu monarchijoje būtų išdirbtas valdžios keitimo mechanizmas, tada būtų nebloga sistema. Žečpospolita kažką tokio turėjo: karaliaus teisės buvo ribotos. Bet iš kitos pusės gautųsi oligarchija. Bajorų seimeliai - tiesiog pešiojimasis. Dabartinė Lietuva tikriausiai nuo to daug nepajudėjo - yra renkami prezidentai, premjerai; yra oligarchinės arba ekonomiškai galingesnės už kitas interesų grupės, kurios viską valdo, ir seimūnai, kurie daro tai, ką diktuoja interesų grupės, bei pešiojasi tarpusavyje TV eteryje.

Bet jeigu yra valdžios kaitos mechanizmas, tai nedaro sistemos gera. Sakykim, demokratija. Bet realiai - interesų grupių balansas, kur tik atstovai rotuojami kas rinkimus. Kartais būna aberacijų, bet iš esmės viskas plaukia vėžėmis. Pvz. Lietuvoje - konservai, socdemai, konservai, socdemai, švytuoklė veikia, nieko naujo. Taigi, realios turinio kaitos nėra.



Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: a.t.sielis gegužės 19, 2016, 13:58:12
CitataPeržengęs ribą, skiriančią teoriją nuo praktikos, N. Makiavelis buvo priverstas pasitenkinti tuo, ką jam davė praktika - politinio avantiūrizmo, mažų ir didelių Italijos tironų praktika. Vienintele politine forma, galinčia sustabdyti degradavimo procesą, autorius laiko monarchiją. „Samprotavimuose" ryškėjanti valstybės gyvenimo koncepcija „Valdove" nėra tokia išsami, organiška ir daugiaplanė. Čia visa politinė energija priskiriama vienvaldžiui valdovui. Tokį N. Makiavelio minčių posūkį galima paaiškinti pakitusiomis jo nuostatomis ir tikslais. „Samprotavimuose" to meto politinę Italijos padėtį jis laikė beviltiškai nusistovėjusia, o „Valdove" mėgina paveikti tikrovę.
---

Galvoju, ar iš istorinių Lietuvos karalių kuris nors buvo smarkiai susimovęs moraline prasme?
Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: paragraf 78 gegužės 19, 2016, 14:07:19
Manau bet kuri valdymo forma, kol ji ant popieriaus gali būti gera ir net geriausia, tačiau vos jos imasi žmonės, ji iškart iki neatpažįstamumo išsikraipo. Tarkime, mes gyvename demokratiškoje šalyje, tačiau kirk mūsuose demokratija atspindi jos tikrąjį vaizdinį čia dar klausimas....
Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: a.t.sielis gegužės 19, 2016, 14:11:26
Va va, skirtumas tarp idealo ir praktikos.

Kai kurie teorijoje vadina demokratiją "geriausia sistema iš blogiausių", bet nelabai įtikina.

Pvz. jeigu būtų galima pamatyti, kaip atrodytų monarchija suderinta su šiuolaikiniu gyvenimo būdu išsivysčiusioje šalyje, tada galima būtų palyginti. Dabar lyginama monarchijos istorinės problemos su šiuolaikinėm demokratijomis - neadekvatus lyginimas.
Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: puodukass gegužės 21, 2016, 11:52:13
Citata iš: a.t.sielis  gegužės 19, 2016, 14:11:26.....skirtumas tarp idealo ...
Atsiprašau už asmeniškumus, bet kodėl taip į politiką pasinėrei, negi tai ne n-eilis dalykas?  
Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: a.t.sielis gegužės 21, 2016, 12:04:01
Apie viską reikia šiek tiek pasidomėti, tame tarpe ir apie politiką. Žmogus turi žinoti šiek tiek apie viską, ir viską apie kažkokį jam svarbiausią dalyką. O šiaip paskutiniu metu kalafiorinis kainų šaršalas ir korupcijos skandalas atkreipė dėmesį, daug dramos.
Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: a.t.sielis birželio 05, 2016, 10:05:32
Jeigu valdymo sistemoje didžiausią įtaką turi gamybininkai, tada teoriškai galima prognozuoti, kad tokia sistema pasižymės tokiais bruožais:

- produktyvumu
- darbštumu
- priklausomybe iki "baudžiauninko sindromo" (šiais laikais tai reiškiasi per finansializaciją ir didelius įsiskolinimus)
- bailumu, inercija
- neteisingumu
- neprotingumu
- iliuziškumu

Papildomi bruožai, būdingi necivilizuotoms visuomenėms:
- didelis svaigalų vartojimas
- lošimas, apgaudinėjimas, korupcija
- humaniško socialumo nebuvimas arba nykimas
- planetos destrukcija

Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: time birželio 06, 2016, 03:12:41
Mums nebelieka pasirinkimo aptarti kitokias valdymo formas apart jau esančių. Todėl neabejotina, kad viskas kas kalbama, atsispindi realybę. O mes imame ir taikstomė prie tokios aplinkos, mums ji savaime ji draugiška ir palanki.

Net jeigu vyktų didesni pokyčiai, būtų daugiausia skirta dėmesio saugumui, ir maisto nepritekliui mažinti. Apie kainas kalbėti nelabai galiu, bet viskas priklausys nuo vadžiažmogių sąžinės. Tiek kiek jie iniciatyvos turės gaut daugiau pinigų valstybei per visokias akcijas, konkursus ir verslus, tai atsispindės ir ekonomikoje.  Bet dar priklausys ar norėsis draugiškai dalintis ir ar pinigus skleist tolygiai visiems pagal tam tikras nuostatas, kad kažkam nekliūtų mažiau nei numatyta. Valdžiažmogių neteisėtų pinigų grobstymas yra blogiausias dalykas ir visi mes tai suvokiame. Kaip tai kenkia valstybės įvaizdžiui kitų šalių atžvilgiu irgi.

Žmonės tiesiog bijo, nes taip reikia. Bijo netekti darbo, jeigu turi daug kreditų skoloje. Ištikus nelaimei pradeda savaime griūti ir planai, tikslai, suvokiama, kad nuo pinigo egzistencija čia labai svarbi. Bet pinigas taip pat yra teisingumo simbolis ir teisingai jis suvokiamas ir leidžiamas tikrai būtinoms reikmėms jis įgauna didelę reikšmę. Nors kiti apie tai nesusimąsto, nes labai daug reikia visiems visko būtent šiuo momentu. Pabrangimas tam tikrų prekių yra tiesiog išlyginimas praeitos ekonomikos sistemos, po kitos valiutos pervedimo. Ir jeigu daikto vertė pakinta, tai nieko nereiškia, reiškia tik tai, kad daiktas nieko nevertas, jis tiesiog išlaikomas tam tikrame lygyje, kuriame ir turi būti. Toks principas panašus į spragų susijusių su piknaudžiavimu pašalinimu (nors daugelis to nesupranta). Jeigu toks gyvenimo lygis nustatytas, tai vadinasi toks esminis bruožas ir turi išlikti nepakeistas. Visada viskas išlieka gerai, nereikia abejoti, tiesiog reikia tikėti, kad tai normalu.

Prieinant prie valdymo formos Lietuvoje, noriu pabrežti, kad ji labai teisinga. Tik kaikurių žmonių įsitikinimai ir bandos minia mano kitaip. Visi abejoja tokio lygio gyvenimu, nors gyvenimas tokiame lygyje yra visiškai normalus, ir nėra jokio nuokrypio.

Demokratija mes atpažįstam tik tiek, kiek jos sudėtyje esame. Mes turime realios patirties ir galim sakyti kad ji gera, kol nekeliam tikslų esančių nenormoje, kol nelyginame su Vakarais ir pan. Vakarai yra Vakarai, tegul lieka ramybėje, nesvarbu, koks ten pragyvenimo lygis, svarbiausia kad niekas nepiknaudžiauja situacija ir pinigais. Bet tai yra tiesiog pavyzdžių sekimo tendencija, kurios niekas nepakeis. Manymas, kad "kitur gerai, kur mūsų nėra".

Nereikia nagrinėti, kontrabandas, svaigalų vartojimą ir pan, nes kaip ir sakiau, čia yra kitų šalių pavyzdžių sekimas. Trečios šalys išmokina visokių gudrbių, ir daugelis originalių šalių tampa nebetokios. Susižavėjimas svetima kultūra priveda prie tokio pasirinkimo, nors jei ir ta kultūra dar kita kultūra.

Nesuprantu, ko daugiau reikia siekti, jei ir taip viskas suteikta tik reikia protingai naudotis "pagal instrukcijas".
Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: a.t.sielis birželio 06, 2016, 19:25:26
Dažnas šių dienų pastebėjimas:

(http://static.uglyhedgehog.com/upload/2016/4/24/1461526182892-_europian_future.jpg)

Kyla klausimas, kodėl Europa tokia silpna islamo atžvilgiu?

Atsakymas greičiausiai slypi valdymo sistemoje.

Jeigu nagrinėtume pagal keturis visuomenės sluoksnius: a) intelektas b) valdymo ir gynybos jėga c) gamyba d) darbas, tai europietiškoji demokratija sukonstruota taip, kad didžiausią galią turėtų gamybininkai. Tuo tikslu iš valdymo visiškai išeliminuoti kariai (civilių valdžios ir armijos atskirumas, armija paklūsta politikams). Gamybininkai pinigų ir prekių galia užgožia intelekto ir tikrųjų valdytojų galimybes, arba juos korumpuoja, turi savo nuosavybėje žiniasklaidą, ir taip indoktrinuoja visuomenę. Todėl Europa virto tokiu pilvo valdomu tešliuku, be galvos ir be rankų, tik kojos (darbininkai, specialistai, tame tarpe politikos, karybos, kultūros, švietimo ir t.t.), ir pilvas (verslas).

Kodėl Europa bijo "tvirtos rankos" šmėklos? Be tam tikros stiprybės, iššūkių ji neįveiks. Bet bijo. O kodėl? Gali būti tai struktūrinė, įgimta sistemos baimė - Europos galingiesiems (t.y. verslui) neįsivaizduojama situacija, kai kariuomenei suteikiami kažkokie platesni įgaliojimai.

Pvz. New York Times po Briuselio atakų buvo rašoma:

CitataOthers emphasized that progressive layers of new security measures can go only so far. Absent a military-style occupation, the threat from a well-established network with some degree of local complicity can never be completely forestalled, experts said.

"This shows the limits of the actions you can undertake in a state of emergency," like the one Belgium had in place for weeks, said Philippe Hayez, a former official with the D.G.S.E., the French external intelligence service.

"These are time-specific, superficial," added Mr. Hayez, who has written extensively on Europe's intelligence challenges. "But unless you occupy it militarily, you don't hold a town just by circulating police cars. We're talking about guerrilla terrorism. And there's a population that's complicit."

That complicity may be most worrying, he and others said. "We are paying for our naïveté," said Jacques Myard, a French parliamentarian who sits on his country's intelligence oversight committee. "It's not a weakness in intelligence. It's a weakness in society."
Bet problema tame, kad šiais laikais, valdantieji ir kariuomenės korumpuoti. Jeigu visuomenė jiems suteiktų daugiau įgaliojimų, būtų bėda - tas matyti iš karinių diktatūrų. Kokia tada išeitis?

Išeitis - auginti visuomenės organizmui galvą, ir ugdytis imunitetą propagandai. Su galva tešliukas gali kai ką pagerinti, net ir turėdamas korumpuotas rankas.

Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: idenmeyou liepos 06, 2016, 01:00:53
Demokratija skamba geriausiai. Žmogus turi laisvę, galimybę teigti savo nuomonę, neribotą veiksmų arsenalą. Tiesa mūsų pasaulio vadinamoji "demokratija" yra toli nuo šios valdymo formos, nes žmogus yra ribojamas įvairiuose srityse ir išsvajotos laisvės aiškiai neturi.

Kita vertus tik galima įsivaizduoti kas dėtųsi, jei kiekvienas darytų laisvai ką nori, greičiausiai pasiektumėme chaosą, nors tas laikotarpis būtų tikrai smagus.
Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: a.t.sielis rugpjūčio 29, 2016, 10:57:04
Bernardinuose straipsnis: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-08-29-kas-blogai-su-demokratija-arba-kaip-mes-mastome-apie-politika-ii-dalis/148090#komentarai

Parašiau komentarą:

Citata"Šiandien įprasta tapo kalbėti apie tai, kad demokratija neveikia, „išsigimsta". Dažniau kalbame apie politikų nekompetenciją, jų nesugebėjimą spręsti visuomenėms kylančias problemas. Abejojama ir paties demoso geba būti politiškai atsakingam ir dėl to teise priimti valstybės ateitį lemiančius sprendimus."
Demokratija neveikia, nes iš prigimties nėra geriausia politinė sistema. Dažnai sakoma, kad "demokratija - blogiausia valdymo sistema, bet geresnė už visas kitas". Šią mintį išsakė Čerčilis:

Citata"Many forms of Government have been tried, and will be tried in this world of sin and woe. No one pretends that democracy is perfect or all-wise. Indeed it has been said that democracy is the worst form of Government except for all those other forms that have been tried from time to time.…"
Toks demokratijos vertinimas yra gajus, bet greičiausiai nėra teisingas. Dalykas tas, kad kitos valdymo formos, kurios buvo "bandytos" (Vakarų civilizacijos) istorijos eigoje, pasirodė taip, kaip to meto žmonės ir sąlygos leido. Rezultatai priklausė nuo to istorinio laikotarpio, nuo žmonių savybių, sąmonės lygio, moralinio lygio. Atitinkamai, barbariški laikai, barbariškas valdymas ir blogi rezultatai.

Atidžiai pažiūrėjus, mūsų laikai vis dar yra barbariški, tik daug kas įvardijama gražesniais žodžiais.

Bet kuri valdymo forma be tinkamų žmonių, kurie ją įgyvendintų, tampa bloga. Blogas žmogus kuria blogį. Todėl esmė yra tame, kad valdytų tinkami, pasiruošę, tinkamai išauklėti žmonės, kurie giliai laikytųsi principų, "kario garbės kodekso".

Reikalas ne tame, kad valdytojai neturi kompetencijos technokratine prasme. Iš tiesų bent pakenčiamas valdymas reikalauja tik sąžiningumo ir neaplaidumo, aktyvaus problemų sprendimo.

Aišku, geresnės kokybės valdymas jau reikalauja didžiulės išminties, ir ne tik. Netgi super-žmogiškų savybių. Senovės Indijoje geriausi karaliai buvo radža-rišiai (radža=karalius, rišis=išminčius, šventasis). Jie patys nebuvo nepriklausomi diktatoriai, bet pakluso varnašramos kultūrai, teisei (teisės kodeksas Manu-samhita) ir brahmanams (dvasininkams), laikėsi sanatana-dharmos. Vakaruose gerai žinomas karaliaus-išminčiaus pavyzdys yra Saliamonas.

Visi žmonės nėra išminčiai. Todėl demokratijoje balsavimas reiškia ne visada protingus pasirinkimus. Jeigu dauguma renkasi neprotingai, tada į valdžia ateina netinkami žmonės, ir rezultatas yra blogas. Be to, žmonių kaita per gyvenimą nėra didelė - kaip matome, daugumos pasirinkimai mūsų šalyje tiek asmeniškai savo gyvenime, tiek politikos balsavimuose gali būti neprotingi ir kartotis dešimtmečius, ir šimtmečius. Konkretus pavyzdys: alkoholio vartojimas asmeniniame gyvenime, o politiniuose balsavimuose patikėjimas akivaizdžiai korumpuotų asmenybių imidžu ir melagingais pažadais.

Kaip iš tiesų atsirado ir įsitvirtino šių laikų vakarietiška demokratija? Vykstant ekonominiam vystymuisi ir degraduojant kariniams-valdytojų elitams, iškilo kita elitų grupė - turtingi ir įtakingi miestiečiai, galintys finansuoti ir nupirkti karinius elitus, išprotėję dėl techninio-ekonominio vystymosi, kuris dar labiau didino jų galimybes. Kad įtvirtinti šių ekonominių elitų padėtį, ir išvengti nuolatinio pilietinio karo (prieš monarchus, ar tarpusavio įtakingų grupių karų), monarchų valdžia buvo apkarpyta, kariniai elitai buvo atskirti ir atriboti nuo politikos (vakarietiškas principas: kariuomenę valdo civiliai), o siekiant išvengti revoliucijų, arba jų pasekoje, įvesti visuotiniai rinkimai. Bet realiai valdo ekonominiai-technokratiniai elitai, tiesiog iš vienos pusės jie užsitikrino, kad jų valdžiai nekels grėsmės kariniai elitai, o iš kitos pusės, per rinkimus, užsitikrino, kad jų valdžiai nekels grėsmės liaudis. Na gerai, o ką veikia visuomenės intelektualai, juk tai jie sėdi parlamentuose, ar ne? Iš dalies taip, bet jeigu jų intelektas yra ekonomizuotas (šių laikų tendencija), tai realiai viską valdo atitinkamos idėjos, ir stipriausią įtaką visuomenėje turi ekonominiai-technokratiniai elitai.

Ekonominiai-technokratiniai elitai ir transliuoja šią idėją, kad demokratija yra nepamainoma ir geriausia valdymo forma. Kita medalio pusė, kad įsikabinę į vakarietišką sistemą, jie bijo pažeisti jėgų balansą, ir pvz. duoti daugiau pareigų visuomenėje kariniams elitams. Konkretus pavyzdys - Europos negebėjimas suvaldyti teroro grėsmių. Tokios grėsmės efektyviai valdomos vidine militarine intervencija (pvz. kariuomenei Belgijoje reikėjo užimti ir iškrėsti visą Molenbeko kvartalą, ir labiausiai "raudoną pavojaus lemputę įžiebančios" grėsmės būtų išspręstos) arba "policine valstybe". Bet vakariečiai bijo "policinės valstybės", nes tai apriboja piliečio valdžią. Tačiau pagal realią dabartinės demokratijos sandarą, piliečio valdžia reiškia įtakingų piliečių, kurie apkvailina daugumą, valdžią.

Geresnė negu demokratija valdymo forma - ilgaamžės visuomeninės kultūros viršenybė (paklusimas kultūrinei teisei, normatyviai įvardintiems moraliniams ir religiniams visuomenės egzistavimo imperatyvams), kur valdymo subjektai yra tinkamai paruošti ir reikiamas savybes turintys žmonės. Kažkas panašaus į "apšviestąją monarchiją".

Ar gali šiuolaikinė demokratija gravituoti į tokią valdymo formą? Manau, gali. Pvz. reiktų atsisakyti visuotinio balsavimo, ir įvesti tam tikrus išmanymo kriterijus, egzaminus, kuriuos išlaikes žmogus galėtų būti vietinės bendruomenės renkamas atstovu, kuris balsuos parlamentinės valdžios rinkimuose. Balsavimas būtų atstovų balsavimas, sakykim, jeigu yra 3 mln. gyventojų, kiekvienas 100 gyventojų išrinktų vieną atstovą, ir tada būtų 30000 atstovų, kurie turėtų renkamąjį balsą. 30000 atstovų išrinktų parlamentinę valdžią, o kandidatai taip pat turėtų būti praėję kriterinį egzaminą. Vykdomoji valdžia turėtų vėl apimti karinius elitus, jie neturėtų būti atriboti nuo valdymo ir atsakomybės visuomenėje, o vykdomosios valdžios galva - prezidentas, ar monarchas - turėtų būti patvirtinamas kaip legitimus parlamentinės valdžios, bet poste būtų ne kadencijomis, bet visą gyvenimą, arba kol nenušalinamas.

Žečpospolitoje buvo kažkas panašaus, bet Žečpospolitos peilis buvo bajorų seimelių anarchija. Kaip suvaldoma tokia anarchija? Tais laikais, karalių rinko šie elitai, jie taip pat ir kariavo. Todėl vyko grupuočių kova. Bet pridėjus demokratinį kriterinį atstovavimo principą, grupuočių kovai būtų mažiau galimybių ir akstinų.

---

Ką dar galima būtų pridėti:

1. Šiuolaikinė vakarietiška demokratija nemažai yra paremta lošimo elementu: rinkimų rezultatai priklauso nuo to, kurie žmonės ateis į rinkimus, ir kaip tuo metu balsuos. Dėl šio "lošimo" rezultatų (juos įtakoti) varžosi postmoderniais principais veikianti žiniasklaida ir viešųjų ryšių specialistai. Taikomos nuomonės formavimo technologijos, kurios taip pat yra tam tikras lošimas - "pateikime štai tokios informacijos, pažiūrėkime, kaip žmonės reaguoja, kaip keičiasi apklausų rezultatai, atitinkamai koreguokime ir vėl teikime tokią informaciją, kuri paveikia potencialius rinkimų rezultatus mums tinkama linkme".

Gerai pagalvojus, ar lošimas, socialinis lošimas, gali būti priimtina visuomenės saviorganizacijos forma?

2. Iš esmės, baimė dėl "blogesnių nei demokratija" valdymo formų rizikos pavirsti į tironiją susiformavo istoriškai (galima paminėti visą eilę monarchų, tironų ir diktatorių Europoje) dėl to, kad valdantieji nesilaikė neprievartos principo. Žudė ir žalojo žmones tūkstančiais ir milijonais. Pvz. paimkime tokį Hitlerį - dėl kai kurių pasiekimų jis buvo vertinamas kaip pažangus lyderis tiek Europoje, tiek Amerikoje, bet visas jo geras savybes nubraukė ekstremalus prievartos taikymas ir rasinis pasikėlimas - Holokaustas ir žydų bei slavų laikymas untermenšais, žemesniais už žmogų ir net gyvūną. Tokiu būdu jis tapo vienu didžiausių politinių monstrų istorijoje.

Taigi, tikroji atsvara "geriausios iš blogesnių" valdymo sistemos - demokratijos - ir "blogesnių nei demokratija" valdymo sistemų ydoms yra stiprus neprievartos principo įsitvirtinimas ilgaamžėje visuomenės kultūroje ir valdančiųjų paklusimas tam principui. Vakarams to visada trūko, tik po II pasaulinio karo šis principas įgavo kažkiek didesnę reikšmę.

Paimkime šio principo implikacijų politinėje sferoje pavyzdžiu Tibetą. Kaip gerai iliustruoja scena iš filmo "Septyni metai Tibete", tibetiečiai statydami pastatą, kasdami pamatus, stabdė darbus dėl to, kad nenorėjo sužaloti sliekų. Taigi, neprievartos principas toks stiprus, persmelkiantis visuomenės veikimą, kad liečia ne tik žmones, bet ir kitas gyvas esybes.

Istoriškai, matome, kaip patirdami Kinijos okupaciją, Tibeto valdantieji elgiasi išmintingai ir korektiškai. Jokiais būdais negalėtume apibūdinti Dalai Lamos kaip tirono, diktatoriaus, ar politinio veikėjo, kuris istorijoje kam nors būtų sukėlęs problemų.

Išvada tokia, kad jeigu visi politiniai valdantieji taip laikytųsi neprievartos principų, kaip jų laikosi pvz. Tibeto politinis lyderis, tada valdymo sistemų sukeltų problemų pasaulyje būtų daug mažiau.
Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: klajunas rugpjūčio 29, 2016, 11:57:41
Aš manau, kad klausimas turi būti ne kokia valdžia geriausia, bet kaip padaryti, kad būtų mažiausiai socialinio blogio. Žinoma, tada reikia išsiaiškinti, kokia pagrindinė socialinio blogio priežastis. Blogis gali ateiti iš bet kur: jis gali būti individualus, grupinis, struktūrinis (valdžia, sistema). Kuo mažiau socialinio blogio, tuo manau tvarka geresnė.

Blogis atsiranda tokiais atvejais: kai susikerta prigimties dėsniai ir socialinės taisyklės; kai žmogus priverstas blogiu atsakyti į blogį, t. y., gintis; kai norima be galo save stiprinti ir plėsti, pažeidžiant žmones skiriančią ribą.

Valdžią aš siečiau ne su konkrečiais žmonėmis, bet su sistema, kuri sugeba priversti visus maksimaliai suderinti šiuos aspektus, kad būtų mažiausiai socialinio blogio: socialinės taisyklės neturi neigti žmogaus prigimties; turi būti mažinamas blogio tranzityvumas (vertimas žmones gintis bet kokiomis priemonėmis) ir turi būti apribotas besaikis augimas, kuris peržengia natūralius poreikius. Ta sistema, kuri sugebėtų tokius principus įgyvendinti geriausiai ir būtų geriausia iš visų valdžių.

Kadangi žmonės skirtingi, ir šie skirtumai įrašyti į kultūrinės prigimties dėsnių sistemą, turėtų būti užtikrinta perspektyvos teisė, nes kol tai nepadaryta visuomenėje plinta tranzityvus blogis. Tas blogis kyla ir iš valdžios, ir tada iš tų, kurie priversti gintis bet kokiomis priemonėmis, nes visi turi teisę į gynybą, kai iškyla egzistencinė grėsmė.

Kokia valdžia geriausia? Tokia, kuri sukuria mažiausiai blogio. esmė ne organizacijos principe, kuris savaime nesvarbus, svarbus yra rezultatas.

Gali atrodyti, kad stipresnis turi valdyti silpnesnį, bet kai pamatai, kad silpnumas yra dirbtinai sukuriamas, tai šio principo logika sušlubuoja. Dirbtinis žmogaus silpninimas eina prieš jo prigimties dėsnius, todėl verčia gintis, o tai įneša į visuomenę tranzityvųjį blogį.
Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: a.t.sielis rugpjūčio 29, 2016, 12:30:29
Tikriausiai esmė susiveda į civilizuotumą, civilizaciją, kultūrą. O toliau jau eina valdymo formos, kurios operuoja toje civilizacinėje erdvėje.

Aukšto lygio civilizacija garantuoja civilizuotą egzistenciją. Barbariška "civilizacija" stengiasi įveikti savo baimes ir rizikas, įvesdama saugiklius per valdymo formą, pvz. demokratiją. Tokiu būdu, geriečiai stengiasi apriboti blogiečių valdžią, bet neišvengiamai, turi leisti jiems valdyti, ir manipuliuoti visuomene, tik tam tikrose ribose. Jeigu pasidaro nepakenčiama, demokratijoje nereikia revoliucijų, išrenkami geresni, labiau pakenčiami blogiečiai.

Europietiška civilizacija turi ir monarchijos, ir demokratijos, ir diktatūrų patirties. Kaip ir viską išbandė, ir su viskuo nesiseka, tai įrodo, kad europietiška civilizacija dar nėra pasiekusi pakankamai aukšto lygio. Ne valdymo formos kaltos, bet pati kultūra, civilizacija, sąmonės išsivystymo laipsnis neduoda garantijų.

Atidžiai panagrinėjus, matyti, kad saugiklių įsivedimas per demokratinę valdymo formą gali užprogramuoti "ydingą ciklą". Pvz. Lietuva nuo 1990 m. yra įtakojama to ydingo ciklo - iš pradžių, demokratinė raiška leido pasiekti aukštesnę civilizacinę pakopą - nepriklausomybę, geresnes vertybes, geresnę ekonomiką, geresnes sąlygas dvasiniams keliams ir praktikoms - bet yra ir degradavimo tencencija, kadangi kvaili žmonės renka blogus žmones į valdžią, arba blogi žmonės įsitvirtina versle (pagrindiniame galių sluoksnyje) ir "ketvirtojoje valdžioje" - žiniasklaidoje. Na ir blogų (taip vadinamų "runkelių") ir blogesnių (taip vadinamo "elito") sąveika, t.y. demokratijos veikimas, duoda blogą rezultatą. Ne absoliučiai blogą, bet tiesiog dalinę degradaciją. Kiek laikomasi tam tikrų principų, tokių kaip laisvė ir neprievarta, tiek sistema nenugarma į prarają.

O ką gali padaryti demokratijos ydingas ciklas veikiant kriminalinėms grupėms matome iš to, kaip vystosi Rusija. Galiausiai ydingas ciklas nutraukia pačią demokratiją. Ir tokia galinga valstybė, ji negali grįžti į demokratiją. Vadinasi, demokratija nėra pusiausvyros būsena, pusiausvyra gravituoja į kitas valdymo formas. O kadangi valdytojai yra kriminalas, t.y. nėra nuoseklios valdymo ir valdytojų ruošimo tradicijos, buvo mėtomasi tarp demokratijos, oligarchijos ir "džiunglių įstatymų", taip ir gavosi.

Vadinasi, visuomenė turi atidžiai siekti, kad judėtų prie "žmogiškų įstatymų", o ne prie "džiunglių įstatymų".

Liberaldemokratai vaizduoja, kad jiems rūpi "žmogiški įstatymai", bet jie stengiasi juos morališkai riboti ir degraduoti, redukuoti į tokį lygį, kuris jiems leistų nevaržomai gyventi specialistų-hedonistų gyvenimą. Tokiu būdu, liberaldemokratija visados turi riziką nuslysti į "džiunglių įstatymus", kad ir kaip retoriškai kultivuotų humanizmą, liberalizmą, demokratiją, ekonominį efektyvumą ir gerovę ir t.t.

Tas jų tariamas "humanizmas" gali būti ir kriminalinis - pvz. abortai ("gėris" moterims), skerdyklos ("gėris" žmonėms ragauti kitų gyvų esybių mėsos skonį), ir pan.
Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: klajunas rugpjūčio 29, 2016, 13:57:21
visuomenės gyvenime absoliutūs vertinimai geriau-blogiau negalioja. Visada kalba eina apie tam tikrą gėrio ir blogio vidurkį. Kai sakoma, kad viskas gerai - nereiškia, kad nėra ir blogų dalykų, kai sakoma, kad kažkas blogai - taip pat nereiškia, kad nėra ir gerų dalykų. Degraduoja ir gravituoja į kitas valdymo formas ne tik demokratija, nes ji pati irgi yra kitų formų „degradacijos" rezultatas. Į demokratiją, pavyzdžiui, gali degraduoti monarchija arba aristokratija ir taip atsitinka todėl, kad tose sistemose irgi žmonėms kažkas nepatiko ir jie nusprendė išbandyti kitus variantus. Kalbant apie vidutinį gėrį, manau visada geriau kolektyvinės valdymo formos, nei asmeninės, nes vienam visada lengviau „išprotėti", nei visa grupe, nors tai nereiškia, kad ir taip neatsitinka. Kaip jau sakiau, čia yra prasmė kalbėti tik apie tam tikrą tikimybę ir vidurkį, nes pasaulis be jokio blogio, kylančio iš valdžios - neįmanomas. Todėl pirmiausiai reikia atsisakyti suabsoliutintų vertinimų kalbant apie valdžią.

Demokratijos esmė yra ne ta, kad valdo liaudis, bet kad yra aiškiai nustatytos taisyklės, kurios atitinka daugumos interesus. Tai vadinama „rule of law". Aišku, įstatymų iš dangaus į demokratiją niekas neatsiunčia, juos priima žmonės, todėl jie ne visada būna tobuli. Tačiau jos privalumas tas, kad demokratijoje yra daug daugiau mechanizmų daryti poveikį įstatymų leidybai teigiama kryptimi (kad atitiktų daugumos interesus), nei kitose valdymo formose. Manau, kad liaudies „valdžia" tuo ir pasireiškia, kad organizacijoje daugumos gėris, kaip veiksmingiausias atstovaujamas efektyviausiai. Tačiau, kadangi dauguma ne visada gali būti pakankamai kvalifikuota ir apsišvietusi, tai šie įstatymai priimami kolektyviai išrinktų atstovų.

Bėda ta, kad politika neatskiriama nuo ekonominės naudos ir ekonominės galios, nes dažniausiai vien mandato neužtenka, kad įtvirtintum savo valdžią, fizinės jėgos visą laiką naudoti nesinori, tad užvaldomi netiesioginiai valios primetimo svertai, kurie susiję su turtu ir pinigais. Visos politinės jėgos siekia ne tik turėti politinę valdžią mandato forma, bet pradeda galią koncentruoti visais įmanomais būdais ir tai iškreipia interesų pusiausvyrą, dėl ko įsiviešpatauja klanai. Politika pasidaro tarsi tramplinu, per kurį galima patekti į galios grupuotes ir per jas susitvarkyti savo reikalus. Taip yra todėl, kad visuomenėje klesti materializmas ir egoizmas. Taip yra todėl, kad tai efektyviausia ir sėkmingiausia gyvenimo strategija žmogui. Tačiau ji suardo pagrindinę demokratijos idėją ir principą, kuris yra „rule of law", o įstatymai orientuoti į daugumos vidutinę naudą įvairiais atžvilgiais.

Tad problemos čia ne tiek valdymo sistema, nes genda žmonės visose santvarkose, pati santvarka nuo to neapsaugo. Pakankamai saugiklių nuo išsigimimo ir degradavimo neturi nei viena santvarka. Imkim kad ir tą pačią monarchiją. Galbūt įmanomas vienas, monarchas ar du „geri", išmintingi, bet vis tiek taip atsitinka, kad ateina į valdžią koks nors psichopatas ir monarchijos institutą kartu su visa organizacija sugadina tūkstančiui metų. O visuomenei vienintelis instrumentas pakeisti situaciją yra kelti revoliuciją. O po jos valdžia tikrai nebūna monarchinė.
Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: a.t.sielis rugpjūčio 29, 2016, 14:26:35
Citatavisuomenės gyvenime absoliutūs vertinimai geriau-blogiau negalioja
Galioja, tik ne mes esame absoliutai, ir absoliutūs vertintojai. Į teisėjų ir lėmėjų vietą mūsų niekas nepastatė. Yra vienas absoliutus vertintojas ir lėmėjas - Kūrėjas.

Aš tas kategorijas vartoju kad būtų aiškiau, ta prasme, kad matytųsi kaip funkcionuoja sistema, kokie jos rezultatai. Ne tai, kad sakau, oi, čia pas mus viskas blogai, arba viskas gerai. Šiam pasaulyje taip nebūna, niekas nėra nei vien laimingas, nei vien kenčia. Dalykai susimaišę, nėra nieko gryno.

Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: exopolitics.lt rugpjūčio 29, 2016, 14:55:53
Teikiant pasiūlymus kokia valdymo forma geriausia, norėčiau atkreipti dėmesį kad neįsigilinus į pvz. Kinijos, Indijos, Rusijos, Pietų Amerikos, Islamo pasaulio, Afrikos genčių dvasią, kultūrą ir filosofiją sunku išvis ką nors sakyti ''kas jiems būtų gerai'', nes jie kitokie ir galime kalbėti geriausiu atvėju apie vakarų pasaulį nes mūsų suvokimą ir įvairius kriterijus daugiausia lemia vakarų pasaulyje suformuotos mąstymo normos ir taisyklės kurias primetinėti kitiems planetos žaidėjams yra rasistiška ir etnocentriška. Iš kiekvieno subjekto, kildinančio iš savęs valdymo poreikį, kultūros turi kilti ir jo valdytojo kontūrai.

Taip pat norėčiau pastebėti tokį dalyką, klajūnas daug rašo apie blogį, vakarų pasaulyje blogis suprantamas kaip opozicija gėriui ir mastoma sistema taip arba ne, 1 arba 0. Tuo tarpu pvz. Rusijos pasaulyje egzistuoja toks dalykas kaip blaga, kuris ne geris ir ne blogis, geris tai viena dalis blaga, bet blogis irgi yra turi kazkokia sudetine reiksme siame termine, tokiu atveju rusu mastyme opozicijos nustoja buti priesiskomis viena kitai ir atveriamas papildomas trecias matavimas. Todėl man stengiantis mastyti tokiomis trajektorijomis net keistai atrodo kai klausiama ''koks butu geriausias kazkas?'' ir panasiai, intuityviai as suprantu kas tureta omeny bet norint ieskoti atsakymo reikia save apriboti agresyvaus racionalumo mastymo metodais o surastas atsakymas gali buti skirtas tik tai terpei is kurios ir isplauke, toli grazu ne visiems.
Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: klajunas rugpjūčio 29, 2016, 15:20:07
Gal kiek aiškiau būtų, jeigu atskirtume kultūrinį blogį, kuris atsiranda kai pažeidžiama kokia nors norma ar įsitikinimas ir egzistencinį blogį, kai pažeidžiama riba, kuri saugo pačius žmogaus egzistencijos pamatus. Tai aš, kalbėdamas apie blogį turiu omenyje pastarąjį variantą. Kultūrinis blogis suvokiamas labai įvairiai, priklausomai nuo kultūros ir civilizacijos, o egzistencinis blogis yra universalus. Pavyzdžiui, egzistencinį gėrį sudaro prigimtinė laisvė, teisė į tam tikrus būtinus išteklius ir t.t. Tokį universalų egzistencinį gėrį pažeidus, kyla ir universalus blogis ir čia nėra jokių dimensijų. Žmogaus gyvenimo pagrindas visgi yra ne kalba, nes su kalba galimos įvairios manipuliacijos, pavyzdžiui, kai valdžia sugalvoja į mastymą įvesti painiavą, sumaišyti gėrį ir ir blogį, sugalvoja visokius trečios ar ketvirtos dimensijos žodžius ir taip primeta savo melagingą ideologiją nemąstančiai liaudžiai.

Todėl reikia daugiau žiūrėti kaip yra iš tikro, o ne kaip kas supranta su savo žodžiais. Nes net sugalvojus žodžius, kurie pateisina vergovę, ji niekada nebus gėris, net jeigu žmogus ant tiek užglušintas, kad to nesupranta.

Kultūra gali būti ir vergo kultūra, bet nėra tokio dalyko kaip vergo genai. Vergovė visada yra dirbtinė.
Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: exopolitics.lt rugpjūčio 29, 2016, 15:25:05
Apeliacija į kažką universalaus dažniausiai jau yra primetimas. Gyvename didžiulės galios disproporcijos laikais, pvz. žmogaus teisių ir laisvių, viešos informacijos sklaidos diktato laikais. Žmogaus egzistencijos pamatai yra subjektyvus dalykas.

Todėl reikia daugiau žiūrėti kaip yra iš tikro, o ne kaip kas supranta su savo žodžiais.

Nėra tokio dalyko kaip ''iš tikro'' yra tik kažkas kaip supranta vieni ir kiti ir dėl ko galima susitarti
Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: klajunas rugpjūčio 29, 2016, 15:37:55
Jeigu žiūrėti tik kaip kas supranta, tai ir žmogžudystę kai kas gali laikyti gėriu, jeigu pavyzdžiui, tai auka dievams. tam tikras universalumo poreikis čia iškyla natūraliai, nes aukšto sąmoningumo kultūros, pažinusios realybę, to gėriu niekada nelaikys. Jeigu yra kitaip, tai jau visiškas kultūrinis reliatyvizmas, dedantis lygybės ženklą tarp bet ko, svarbu kad tuo tikėtų pakankamas skaičius žmonių.

Citata iš: a.t.sielis  rugpjūčio 29, 2016, 14:26:35Galioja, tik ne mes esame absoliutai, ir absoliutūs vertintojai. Į teisėjų ir lėmėjų vietą mūsų niekas nepastatė. Yra vienas absoliutus vertintojas ir lėmėjas - Kūrėjas.
Atskirtis nuo Kūrėjo ir šis fizinis pasaulis buvo sukurtas ne veltui. Tai buvo padaryta, kad siela kurį laiką galėtų pabūti savimi, tai yra laisva. Arba dar kitaip - Dievu savo pasaulyje, kuriame turi laisvę lemti pats. Didžiajame plane, tai aišku yra Kūrėjas.
Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: exopolitics.lt rugpjūčio 29, 2016, 15:43:17
klajunas, jei pvz. viena salis puola kita ir besiginancioji atlieka daugybe zmogzudysciu tai ir teisiskai ir moraliai pateisinama ir net mases ko gero saukia ''geris, geris, daugiau gerio''
Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: klajunas rugpjūčio 29, 2016, 15:55:43
Citata iš: exopolitics.lt  rugpjūčio 29, 2016, 15:43:17klajunas, jei pvz. viena salis puola kita ir besiginancioji atlieka daugybe zmogzudysciu tai ir teisiskai ir moraliai pateisinama ir net mases ko gero saukia ''geris, geris, daugiau gerio''
todėl kad čia atitinka universalų teisės į gynybą principą, o ne kažkokią kultūrą.
Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: exopolitics.lt rugpjūčio 29, 2016, 16:00:28
rašau tai tik tam kad parodyti kaip gali būti traktuojama ir suprantama žmogžudystė
Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: klajunas rugpjūčio 29, 2016, 16:19:14
Citata iš: exopolitics.lt  rugpjūčio 29, 2016, 15:43:17moraliai pateisinama ir net mases ko gero saukia ''geris, geris, daugiau gerio''
Čia gal kiek ne į temą, bet tokiu principu po rugsėjo 11 d. amerikiečiai daug "gėrio" pridirbo afganistane ir irake, tačiau tie kas mato ne loginį paviršių, bet pačią esmę akivaizdžiai mato, kad tai demagogija. arba kai ant Japonijos numetė branduolines bombas ir irgi buvo daug "gėrio", nes gi Japonija buvo su Hitleriu.

Noriu pasakyti tik tiek, kad visada po bet kokiu demagoginiu paviršiumi slypi universalūs principai.
Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: a.t.sielis vasario 27, 2018, 14:47:29
https://www.theguardian.com/news/2018/feb/27/is-the-british-establishment-finally-finished

Įdomus straipsnis. Anglijoje viskas apie elitą kaip ir aišku.
Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: vytra vasario 27, 2018, 15:18:57
Citata iš: klajunas  rugpjūčio 29, 2016, 16:19:14.. kai ant Japonijos numetė branduolines bombas, irgi buvo daug "gėrio", nes gi Japonija buvo su Hitleriu?
- čia klaida slypi bendrinę sąvoką sutapatinant su lokalia ir konkrečia.

.. Sakykim "žydai nužudė Kristų", bet konkrečiai Kristų nužudė tik keli konkretūs romėnų kariai, pagal tik keliolikos konkrečių žydų asmenų mitingą prie Romos valdininko kontoros.

.. Taigi teiginys neteisingas iš esmės. Lygiai ta pati padėtis susiejant kelis Lietuvių budelius, kurie pagal pirmąją klaidą, dalyvavo Vokiečių organizuotuose žydų žudymuose, tuo tarpu Izraelis tvirtina, kad Lietuva kaip valstybė žudė žydus! Pastaba: Lietuvos valstybingumas buvo nutrauktas dėl A.Hitlerio okupacijos.

.. Dabar Japonijos Imperatorius sutarė su A.Hitleriu pasipelnyti iš WW2, civiliai čia niekaip nedalyvavo, armiją suformavo teisinės prievartos pagalba. Negana to, USA laimėjimui prieš imperatorių, subombino šimtus tūkstančių civilių vaikų, senių, moterų. Logikos klaida.

:(
Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: a.t.sielis vasario 27, 2018, 15:23:00
Citata iš: vytra  vasario 27, 2018, 15:18:57uo tarpu Izraelis tvirtina, kad Lietuva kaip valstybė žudė žydus! Pastaba: Lietuvos valstybingumas buvo nutrauktas dėl A.Hitlerio okupacijos.
Izraelis ar žydai to netvirtina. Reikalas visai paprastas: kai Lietuvos valstybė buvo okupuota ir sunaikinta sovietų pirmosios okupacijos, atėjus vokiečiams dalis politinės klasės, kuri siekė atkurti Lietuvos valstybę, nuėjo dirbti į lietuvišką administracinę struktūrą, o ji bendradarbiavo su okupacine vokiečių valdžia ir buvo jos vadovaujama ir kontroliuojama. Taigi, atsakomybė dėl bendradarbiavimo su vokiečiais krenta ne valstybei, bet daliai politinės klasės.
Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: a.t.sielis birželio 25, 2019, 21:33:05
Manau, geriausia valdymo forma yra monarchija, kai valdovas yra geras bei išmintingas.

Tironija yra blogai, demokratija - pakenčiama.

Manau, demokratija - dar laukinis etapas, kadangi būtent nepakankamai civilizuotame etape ji yra pranašesnė už monarchiją. Kadangi demokratija geriau negu barbaras monarchas ar tironas. Bet jeigu visuomenė pasiektų aukštą kultūros ir civilizuotumo lygį, ir sugebėtų paruošti civilizuotus, išmintingus valdovus, bei suformuluoti gero valdymo teoriją bei praktiką, tada būtų įmanoma kokybiška monarchija.
Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: Vytautas birželio 25, 2019, 23:32:47
geriausiai jokios valdymo formos ir jokių valdžios struktūrų. Visi laikosi laisvos valios principo ir paprasčiausiai nekenkia vieni kitiems. Labai paprasta nedaryti to kitam kas pačiam blogai. Ir dalis žmonių daugiau ar mažiau tuo principu vadovaujasi. Kita dalis tai tiesiog ignoruoja. Pagal tai žmonės išrūšiuojami. Vieniems panaikinamas senėjimas ir mirtis. Jie gali gyventi amžinai nes netrukdo vieni kitiems be jokios valdymo sistemos nes turi vidinę individualią laisvos valios sistemą. O neturintis to natūraliai senėdami išnyksta. Nei vieni, nei kiti neturi palikuonių. Vieniems nereikia gyvybei pratęsti jie gali egzistuoti amžinai, kitų pačių čia nereikia. :)
Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: a.t.sielis birželio 26, 2019, 09:35:03
Žemėje tokios fantazijos negalioja.

Bet pagal dvasinę žmonijos patirtį iš tikro yra tokie pasauliai, kuriuose mirtis neegzistuoja.
Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: Vytautas birželio 26, 2019, 13:34:49
Citata iš: a.t.sielis  birželio 26, 2019, 09:35:03Žemėje tokios fantazijos negalioja.
Niekada nesakyk niekada  :)
Jokių kitų pasaulių tiesiog nėra. Ir jei kažką galima pakeisti tai tik čia.  :)
Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: a.t.sielis birželio 26, 2019, 15:25:43
Citata iš: Vytautas  birželio 26, 2019, 13:34:49Jokių kitų pasaulių tiesiog nėra.
Tas tas pats, kas galvoti kad visatoje yra tik viena planeta - Žemė. Bet matom, kad yra nesuskaičiuojamai daug galaktikų, žvaigždžių, planetų.
Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: Vytautas birželio 26, 2019, 15:43:39
Citata iš: a.t.sielis  birželio 26, 2019, 15:25:43Tas tas pats, kas galvoti kad visatoje yra tik viena planeta - Žemė. Bet matom, kad yra nesuskaičiuojamai daug galaktikų, žvaigždžių, planetų.
Kompiuterio ekrane ar televizoriuje mes taip pat daug ką matom. Bet ar tai yra realybėje. O dažniausiai matome iš viso tik buvusią realybę. Su žvaigždžių matymu situacija panaši. Matom tik nesuvokiamo dydžio sferinį ekraną iliuziją. O ten "rodyti" žmonėms galima ką tik nori. Paskutiniu laiku pastebiu kad mokslininkai aiškindami tuos "vaizdus ekrane" stipriai pasimetę. Sugalvoja kokią hipotezę kaip paaiškinti ką mato o po kiek laiko koks "kitoks pamatymas" viską sugriauna. Ir vėl kuriai eilinį fantastinį paaiškinimą. Taip kad su tais "matymais" problemos.  :) Ir visiškai neaišku kaip yra iš tikro. Nenueisi ir nepačiupinėsi. Bet pats faktas kad jokių kitų kosminių civilizacijų pėdsakų nei kvapo.
Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: a.t.sielis birželio 26, 2019, 16:06:35
Kad ir kaip būtų, tą vaizdą kažkas generuoja.

Visos spėlionės yra fantastiškos, tarp jų ir tavo, kad egzistuoja tik viena civilizacija.
Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: idenmeyou vasario 09, 2020, 21:05:48
Tiesa sakant užtenka pagyventi kitose šalyse, įvairaus valdymo formų šalyse ir galų galiausiai vistien pamatai bendrą vaizdą, kad nesvarbu kokia valdymo forma, viską valdo arba itin įtakingi žmonės arba korporacijos. Įstatymai parašyti skirtingi, žmonės išauklėti skirtingi, bet tam tikros korporacijos, magnatai visada gali pažeisti tą patį įstatymą ir visas valdymas vyksta kapitalizmo būdu.
Antraštė: Kokia valdymo forma geriausia?
Parašė: Mistas vasario 27, 2020, 19:47:11
Konciliarinė-konsensuso demokratinėje perspektyvoje.