violetpink1 apie maldą Vieniui (Parabrachmanui) ir kas svarbiausia

Pradėjo violetpink1, gegužės 21, 2019, 15:19:12

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

violetpink1

Egzistuoja daug įvairių afirmacijų ir maldų; laikas nuo laiko sukuriamos naujos.
Kai kurios iš jų sietinos išskirtinai su kuria nors viena religija, o yra ir tokių, kurios sugalvotos nepriklausomų asmenų.
Afirmacijas bei maldas galima išreikšti pvz. šiais būdais: žodžiais, raštu popieriuje ar kompiuteryje.
Rašyti tuo tikslu pradėjau 2016 metais. Pirmą kartą ir pradžioje tai buvo tik viena raidė - raidė "P". Vėliau parašiau visą žodį.
Melstis pradėjau 2017 metais, daugmaž tuo pačiu laikotarpiu ir žodžiu ir raštu.
Tikriausiai teisingai įvertinsiu, jog anksčiau nebuvo pakankamai sąmoningumo tokiems dalykams, nes tiesiog nežinojau ką ir kaip sakyti, nepaisant to, jog santykį su Dievu turėti norėjau, išreikšti taip pat.
Temą noriu privesti prie to, ko būtent prašiau maldoje sau ir savo artimiausiems asmenims, tačiau pirmiausia - keletas mano pasaulėvokos ir pasaulėžiūros aspektų.
1. Viskas yra viename. Tą vieną galima vadinti Parabrachmanu, Absoliutu, Vieniu, ar tiesiog - Dievu.
2. Nors aukščiausiasis egzistuotojas yra tas vienas, kuriame viskas yra, tačiau kiekvienas sekantis egzistuotojas taip pat gali priimti požiūrį, jog jis yra to vieno centras, tokiu būdu realizuojamas "egzistencialistinis savicentrizmas", na, bent jau jo pradžia. Priėmus šį požiūrį palanku priimti ir tokį, jog tas vienas yra kaip mandala, struktūra, o kiekvienas sekantis egzistuotojas yra kaip tos mandalos ar struktūros sudedamoji dalis, pvz. taškas. Kadangi viso to Vienio nematome, o matome tik aplinką iš savo pozicijos, tai ir priimtinas toks požiūris, jog esam kiekvienas centriniu tašku.
...tačiau ko gi centrinis taškas gali prašyti Vienio?..
Turbūt kiekvienas atsakytų į šį klausimą savaip. Vis dėl to noriu privesti prie vieno svarbaus momento.
Atkreipkime dėmesį į tai, ką žinome apie egzistavimą labiausiai, o tai yra: tiek mes patys, tiek mūsų mylimiausi asmenys, atsiradome šiame gyvenime, o nors jis mums dar tęsiasi, pastebėtina, jog kas nors iš aplinkinių laikas nuo laiko palieka šitą realybę arba bent jau jos plotmę...
Iki nesant tam tikrų patirčių, nėra žinoma apie išėjusio asmens tęstinumą. Net esant tai patirčiai, egzistuoja suvokimas, jog tęstinumas yra sietinas su būties sąvoka, o, tačiau, žinoma mums ir priešinga - nebūtis.
Galiausiai, kartais norisi pasakyti tam Vieniui apie tuos, kuriuos mylime, išreikšti aukščiausius jausmus kokia tai malda.
Pirmą kartą atlikdamas šią praktiką aš tariau tokius žodžius: "Parabrachmane, išsaugok, apsaugok ir saugok" apie tuos, kuriuos myliu.
Taip dėl to, jog iki tam tikrų potyrių mes dar nežinome, ar sąmonė turės tęstinumą po to, kai paliks šį pasaulį, todėl ryšium su šiuo nežinojimu tikslinga prašyti sąmonės išsaugojimo Vienyje; išsaugojimo, jog nepranyktų į nebūtį...
Esant tam tikriems potyriams, šis tas jau aiškėja, tačiau net tuomet tyra, nuoširdi malda Parabrachmanui, ar tiesiog - Dievui, su prašymu išsaugoti jus ir jūsų mylimus asmenis nėra praeities tema, tai - esaties aktualija...
Audrius V., "violetpink1".

elteide

kaip fraktalas mandaloje ?:)

violetpink1

Taip, kaip fraktalas apjungiantis taškus  :) Ir visų pirma - apjungiantis vaiką su tėvais. O paskui ir kiti veikėjai ir veikėjos  ;)

Aukštyn