Detroitas bankrutuoja

A.C.A.B · birželio 20, 2013, 08:22:22

Kas sužlugdė buvusį turtingiausią JAV miestą Detroitą?

Septintajame dešimtmetyje Detroitas buvo klestintis miestas. Jungtinių Valstijų gyventojų surašymo biuro duomenimis, tai buvo turtingiausias JAV miestas pagal vienam gyventojui tenkančių pinigų kiekį. Per keturiasdešimt metų padėtis pasikeitė į visiškai priešingą. Didžiausiam Mičigano valstijos miestui gresia neišvengiamas bankrotas. Kokios priežastys lėmė šitokį klestėjusio miesto nuosmukį, nagrinėja policymic.com.
Miestas iš dalies nutraukė 18,5 mlrd. įsiskolinimo aptarnavimą. Detroito miesto finansų valdytojas Kevynas Orras paskelbė moratoriumą skolos dalies išmokėjimui ir pasiūlė kreditoriams dalinę kompensaciją.

Šiuo metu padėtis mieste nė iš tolo neprimena klestėjimo.

60 proc. Detroito vaikų gyvena skurde. 50 proc. gyventojų yra neraštingi. 33 proc. miesto ploto (kuris yra 370 kv. km) yra tuščias arba apleistas. 2010 m. surašymo duomenimis, tik 10,6 proc. Detroito gyventojų save laiko baltaisiais (iš viso mieste gyvena apie 714 tūkst. žmonių).

Per 2000-2010 m. Mičigano valstija neteko 48 proc. visų savo gamybos darbo vietų - tai pagrindinė visų Detroito ekonomikos bėdų priežastis. Kyla klausimas, kodėl taip nutiko?

Laisvos prekybos susitarimas

Pagrindinę atsakymo dalį galima rasti nacionalinėse ataskaitose dėl NAFTA (Šiaurės Amerikos laisvos prekybos susitarimo) poveikio. NAFTA buvo pasirašytas 1994 m. - jo šalininkai tikino, kad jis kurs JAV ekonomikai naujas darbo vietas. Laisvos prekybos idėjos variklis ir veidas buvo Nobelio premijos laureatas ekonomistas Paulas Krugmanas.

Tačiau šiandien vis daugėja mokslinių tyrimų, patvirtinančių, jog NAFTA Jungtinėms Valstijoms kainavo milijonus gamybos darbo vietų. Pasak Ekonominės politikos instituto ekonomisto Roberto Scotto, dėl susitarimo ir dėl to atsiradusio prekybos deficito JAV buvo prarasta arba panaikinta 682,9 tūkst. darbo vietų.

2012 m. „Union Pacific" ataskaitoje akcininkams rašė: „Tikimės, kad iki 2014 m. 50 proc. visų JAV parduodamų automobilių ir lengvųjų krovininių automobilių bus geležinkeliu pristatomi iš surinkimo gamyklų Meksikoje. UP turi priėjimą prie visų šešių didžiųjų Meksika-JAV geležinkelio linijų".

Tuo tarpu Amerikoje, NAFTA tyrimų duomenimis, sukurta apie 1,5-1,75 mln. paslaugų sektoriaus darbo vietų. O aukštų įgūdžių reikalaujančios, brangiai apmokamos gamybos ir pramonės darbo vietos, kurios kadaise Detroitą buvo padariusios ekonomikos galiūnu, prarandamos, keliasi į Meksiką ir kitas pasaulio šalis - verslo partneres.

Darbo įstatymai ir aplinkosauga

Nors daugelis akcentuoja NAFTA poveikį, ekonomikos istorikai teigia, kad industrinio JAV regiono nuosmukis prasidėjo dar 1970 m. Tais metais buvo priimtas Profesinės sveikatos ir saugumo darbe aktas ir įkurta Aplinkosaugos agentūra. Nenumatytos ekonominės pasekmės palietė tokius industrinius miestus, kaip Detroitas, Flintas, Garis, Toledas ir Pitsburgas.

Sunkioji pramonė turi keletą pagrindinių poreikių, iš kurių svarbiausias - patikimas nebrangios energijos tiekimas. Embargas Arabų šalių naftai, kylančios benzino kainos, lėšos aplinkos apsaugai - visa tai kartu sudėjus po 1970 m. JAV padarė pasaulyje mažiau konkurencingas.
Profesinės sveikatos ir saugumo darbe aktas buvo priimtas su pačiais geriausiais ketinimais, siekiant padidinti saugumą darbe, bet sukėlė ir tris dideles neplanuotas pasekmes. Akte numatyti standartai palengvino bylinėjimąsi dėl traumų darbe. Bet tai lėmė, ir kad darbdaviams teko mokėti gerokai didesnes draudimo įmokas, taip pat išleisti milijonus naujų darbo saugos reikalavimų įgyvendinimui.
Bet bene labiausiai prie Detroito nuosmukio prisidėjo pats darbo įstatymas.

Ne viešojo sektoriaus pensijų planas ar kolektyvinė sutartis, reglamentuojantys darbuotojų samdymo praktiką, pagal planus turėjo 25 proc. sumažinti gyventojų mokesčius. Detroite būtent taip ir nutiko. Darbo įstatymai valstybės tarnautojams padėjo sumažinti miesto darbo jėgos kiekį, nes sumažėjo paslaugų poreikis. Visoje Mičigano valstijoje per pirmąjį XXI amžiaus dešimtmetį buvo prarasta beveik 50 proc. visų gamybos darbo vietų, ir ypač nukentėjo Detroitas.

Penkis dešimtmečius Detroite nuolat mažėjant darbo vietų, tie, kas turėjo galimybę, paliko miestą, ieškodami geresnio gyvenimo. Šiandien Detroitas gali „džiaugtis" tik žemai kvalifikuota darbo jėga ir menkomis įsidarbinimo galimybėmis.

Pateikiame dešimt daug sakančių faktų apie Detroitą iš beforeitsnews.com.

1. 1960 m. Detroito gyventojų pajamos vienam žmogui buvo didžiausios visose JAV.

2. Per praėjusius 60 metų Detroito gyventojų skaičius sumažėjo 63 proc.

3. Šiuo metu neveikia apie 40 proc. gatvių šviestuvų.

4. Uždaryta 210 iš 317 Detroito miesto parkų.

5. „New York Times" duomenimis, šiuo metu Detroite apie 70 tūkst. apleistų pastatų.

6. Mažiau nei pusė Detroito gyventojų, vyresnių kaip 16 metų, yra dirbantys.

7. Manoma, kad 60 proc. visų Detroito vaikų gyvena skurde.

8. 47 proc. Detroito gyventojų yra neraštingi.

9. Policija išaiškina mažiau kaip 10 proc. Detroite padaromų nusikaltimų.

10. Nužudymų skaičius Detroite yra 11 kartų didesnis, nei Niujorke.

lrytas.lt 2013-06-20

Kelios nuotraukytės: