"Gyventi, nereikia sustoti,"

Pradėjo violetpink1, lapkričio 17, 2019, 08:39:22

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

violetpink1

lapkričio 17, 2019, 08:39:22 Redagavimas: lapkričio 17, 2019, 09:24:12 by violetpink1 Priežastis: papildyta apie pabaigą...
Atsigrežę į save, sugrįžę į savo vidinį pasaulį randame nevien tylą...
Pvz. aš randu įvairius muzikinius kūrinius ir kitus asmenis, taip pat įvairius jausmus ir net vaizdus, dažniausiai tų asmenų tos muzikos fone.
Anksčiau aš stabdžiau savo savaeigę proto veiklą vienos mantros pagalba, siekiau visiško proto nutildymo...
...dabar aš manau kitaip...
"Gyventi, nereikia sustoti,", taip išreiškiu aš savo nuomonę dabar, kas link mūsų protų veiklos: jausmų, sapnų, vizijų ir suvokimų.
Lygiai kaip neteisinga slopinti gebėjimą jausti temperatūrą, taip nėra teisinga slopinti gebėjimą jausti jausmus ar priimti ar generuoti mintis.
Aš buvau pasiekęs tokį lygį, kuomet mano prote nebuvo jokios minties, tačiau vėliau aš supratau, jog mane domina netik proto ar kita ramybė, tačiau ir tokie dalykai kaip... ...meilė.
Meilė motinai, meilė merginai, katinui, vėžliui, gebėjimas jausti jį ar ją, nevien matyti, tačiau ir jausti.
Galutinai šios praktikos - minčių stabdymo - atsisakiau 2013 metais. Dabar 2019 metų galas.
Per šį laiką atsistatė mano gebėjimas jausti bent jau į tokį panašų, koks buvo paauglystėje (tuomet buvau pradėjęs mintis stabdyti, buvo gal 9 klasė).
Mano požiūriu, mantra yra naudotina kaip malda ar afirmacija, tačiau, drįstu manyti aš, nėra teisinga naudoti ją proto fukncijų stabdymui, ypač - pačių pagrindinių... Tokia mano patirtis.
Per tam tikrą kiekį pastarųjų metų - nenoriu įvardinti tiksliai - man pavyko patirti daug malonių širdžiai patirčių. Aš esu įsitikinęs, jog sugebėjau jas pajausti dėl to, jog 'nestabdžiau'. ...tai nereiškia, jog reikia prirašyti tiek daug kiek aš čia primaigiau klaviatūra per pastarąjį pusmetį... Tačiau pati išvada manu yra teisinga, na, bent man pasiteisina, nes aš, 'nestabdydamas' pradėjau gauti tai, ko noriu, pirmiausia per jausmus.
Aš renkuosi vystyti savo mentalinį ir psichinį kūną, o ne jo atsisakyti...
Papildyta.
("Para - Om,")
Apie mantrą arba frazę, kuri liko po mano praktikų ir skaitymų apie vidinį dialogą, kurią pripažįstu ir priimu visa širdimi šiandien.
Tuo metu skaičiau tokią knygutę, kurioje buvo surašyta daug įvairių mantrų.
Dabar aš manau, jog ją turėjau skaityti su ketinimu rasti patį labiausiai atitinkantį mano norą gyventi kreipinį į mane supančią realybę...
Tai susiformavo manyje tik pastaraisiais metais ir tai toli gražu nėra atsisakymo ar proto stabdymo išraiška.
Tai, ką parašysiu, man asmeniškai yra aukščiausias kreipinys į realybę noro gyventi pripažinimui, sužądinimui, paskatinimui.
"Para - Om,", taip tekstu išreiškiu tai ir specialiai nededu nei taško nei daugtaškio, o dedu kablelį. Tai - kreipinys-afirmacija, man reiškianti kreipimasį į 'aukščiausią man suvokiamą realybės aspektą', pakeliant temos 'gyvenimo dovana' svarbą.  :)

Aukštyn