Pamąstykime apie skeptikus

[paragraf 78]

Kas yra skeptikas? Šiuo metu tai suvokiama kaip žmogus kuris niekuo netiki, nors pradžioje tai buvo filosofinė kryptis kuri savo pagrindu laikė abejojimą viskuo. Psichologijoje tai būsena, kai žmogus nėra niekuo įsitikinęs ir linkęs neišsakyti konkrečios nuomonės vienu ar kitu klausimu.
Šiuolaikiniai skeptikai (bent jau tie kurie save tokiais vadina) susikuria siaurą pasaulėlį kurį fanatiškai gina, nes bijo kad kažkas antgamtiško ar nepaaiškinamo gali jį sugriauti. Tai siauros mąstysenos žmonės, kurie vadovaujasi bet kuo kasd nors kiek kvepia moksliškumu, tam kad patvirtintų savo teiginius.
Tai žmonės kurie linkę tyčiotis iš visko kas jiems atrodo nesuprantama, pvz. religija. Jie nesileidžia į diskusijas, tiesiog pareikšdami kad tai fantazijos ir panašiai.

Ką jūs manote?

[TinSoldier]

Visų pirma, noriu paaiškint, jog, nepaisant kad kažkas iš adminų užmetė man etiketė "skeptikas" ir kartais pats taip pasivadinu - savęs nelaikau tikru ir normaliu skeptiku. Todėl neprikaišiokit, jei pats nedarau to, ką čia parašysiu.

Tai žmonės kurie linkę tyčiotis iš visko kas jiems atrodo nesuprantama, pvz. religija. Jie nesileidžia į diskusijas, tiesiog pareikšdami kad tai fantazijos ir panašiai.

Man pačiam labiausiai patinka skeptiko apibrėžimas "abejojantis viskuo". Bet labai daug kas skeptikus suvokia taip, kaip tu čia parašei. Labai neigiamą konotaciją tas žodis įgijo. Vos ne nihilizmo, cinizmo sinonimu tapo.

Idealiomis sąlygomis skeptikas turėtų abejoti viskuo. Tiek tais nepaaiškinamais reiškiniais, tiek mokslu. Vis dėl to, abejonės gali būti skirtingų lygių. Skaitykim, kad yra skalė nuo 1 iki 10. Kur vienetas - visiškas neužtikrintumas. Ir 10 - visiškas užtikrintumas. Ir skeptikas nebūtinai visada turi būti ant 5 - per vidurį. Taip jis bestuburiu idiotu būtų, o ne skeptiku. Bet ir 10 lygis neturėtų būti pasiekiamas. Būnant ant 9 - vis tiek yra šioks toks abejojimas su mintimi, jog yra milžiniška tikimybė, kad dalykas ar reiškinys yra patikimas ar tikras.

Kadangi tas meinstryminis mokslas yra skeptiškas pats sau - kelia sau aukštus patikimumo reikalavimus - logiška, jog pastarojo teiginiai skalėje atsiduria aukščiau už 'mistinius' reiškinius. Ir gali susidaryti įspūdis, jog skeptikas aklai neigia reiškinį, besmegeniškai kišdamas mokslą. Nors iš tiesų jis tereikalauja ne menkesnių įrodymų, nei turi kiti teiginiai, jo skalėje esantys ant aukštos pakopos.

Ir gavęs lauktus įrodymus, skeptikas tikrai nebijo 'judėti' toje skalėje, sukeisti reiškinių paaiškinimus joje ir pan. Nes jis ir neturėjo visiško tikrumo - 10 lygio. Jis nieko nepraranda ir tikrai nebijo 'sugriauti savo susikurto pasaulėlio' - nes tvirto jo niekada nebuvo ir nebus.

[paragraf 78]

Na bet įdomu kodėl skeptiku laikomas tik tas kuris abejoja keistais dalykais ar religija, o tas kuris abejoja mokslu laikomas neišprususiu tamsuoliu?

[TinSoldier]

Manau, kad todėl, jog egzistuoja kažkoks nerašyta(gal ir rašyta ) ), visuomenėje nusistovėjusi, orientyru tapusi ta patikimumo skalė, pagal kurią žmonės vertina reiškinius. Ir, jei kažkokio žmogaus mintyse susikurta skalė neatitinka tos visuomeninės -  jis pasirodo kaip 'tamsuolis'.

Pvz, jei mokslas žino, kaip vaikai gimsta, gandrų teoriją kišančio žmogaus nevadinsi mokslo skeptiku.  Greičiau, debilu.

Tiesiog, jei egzistuoja pakankamai vienos teorijos patvirtinimų, žmogus, bandantis ant lygiaverčios pakopos pastatyti teoriją, toli gražu neturinčia tiek daug patvirtinimų, - gali pasirodyti neišprususiu tamsuoliu.

Bet, kaip jau rašiau, skeptiku turėtų būti vadinamas ir abejojantis mokslu, ir relgija. Bet mokslas pats pateikia įrodymus, pats jų ieško, todėl tie mokslo skeptikai gal ne taip matomi. O iš religijų ir keistų dalykų tuos įrodymus reikia traukti, reikia reikalauti, tenka ieškoti. Tai ir susidaro įspūdis, kad skeptikai abejoja tik visokiais 'mistiškumais'. Nes tose srityse aktyviau reiškiasi, čia daugiau darbo

Hmm.. tikiuosi, kas nors supras ką aš čia privėliau. Nes pats tai nelabai suprasčiau perskaitęs

[paragraf 78]

Bet baisiausia jog tokie štai "skeptikai" nėra linkę klausytis jokios argumentacijos. Jiems svarbi jų nuomonė, kuri yra vienintelė teisingiausia. Štai dėl to tokie žmonės lyg ir negalėtų vadintis skeptikais, nes skeptikas kaip ir neturi griežtos nuomonės, jis viskuo abejoja, tarsi visada turėtų likti koks nors "bet". Ar ne?

[TinSoldier]

Bet baisiausia jog tokie štai "skeptikai" nėra linkę klausytis jokios argumentacijos. Jiems svarbi jų nuomonė, kuri yra vienintelė teisingiausia. Štai dėl to tokie žmonės lyg ir negalėtų vadintis skeptikais, nes skeptikas kaip ir neturi griežtos nuomonės, jis viskuo abejoja, tarsi visada turėtų likti koks nors "bet". Ar ne?

Kaip jau rašiau, jei žmogus viskuo abejoja, nereiškia, jog viskuo abejoja vienodai. Jei visom temom, visais atvejais bus 'ant penketo', tai čia bestuburis, o ne skeptikas

Koks nors "bet" visada lieka. Bet, norint pakeisti nuomonę, reikia gauti svaresnių įrodymų, nei turėjo prieš tai turėta nuomonė. Sorry, bet religija ir kiti mistiški dalykai tą suteikia labai labai retai. Todėl ir užsidaro žmonės savo nuomonėje Pvz, ir aš pats žinau, kad matydamas evoliucijos įrodymus, galėdamas juos suvokti, taip lengvai nebepriimsiu kreacionizmo. Nors "Bet" dėl evoliucijos yra, tačiau, kad priimčiau kitą teoriją, reiktų svarių įrodymų paneigiančių evoliuciją, ir dar svaresnių įrodymų, patvirtinančių kreacionizmą. Kai jų ilgą laiką negaunu, smegenys sudaro stereotipą: kreacionistai - idiotai ir neverta gaišti laiko jų teorijoms. Tai nėra idealiai skeptiška. Tačiau taip jau būna.. Žmogiška

O dėl kitų argumentacijos neklausymo, nemanau, kad čia skepticizmas kaltas. Tiesiog elementarus bendravimo kultūros trūkumas Nebūtinai skeptiku turi būti, kad būtum užsiciklinęs siauraprotis, besityčiojantis iš kitų idėjų. Ir tarp krikščionių, ir bet kokių kitų grupių tokių pasitaiko Ir, jei skeptikas nesugeba išklausyti, argumentuotai diskutuoti ir neužblokuoti to, kas jam sakoma: tai čia ne skepticizmo kaltė, o žmogaus tuščiagalviškume. Manau.

[Nezinomas]

Na šičia toks forumas, jog sunkiai kažką patikrinsi, tuo labiau žmonių pasakojimus ir pan, ir tie patys skeptikai čia jau greičiau įtikėję i "negali", ir patys nejaučia, jog vieni tiki kad tai vyksta, o jie paprasčiausiai įtikėjo jog taip būti negali, nes patys nepatyrė ar nematė, ir aplamai, kai įtiki į "NE", tad kai jie išgirsta pasakojima jie paprasčiausiai jau yra įtikėję jog taip būti negali, tuo labiau jog čia apsurdo komedijos mėgint patikrint tai, kas jau įvyko.

Tačiau perdidelis įtikėjimas, jog taip buvo, taip pat nieko gero, jie irgi logiškai nebegrindžia pasakojimo detalių, tuo labiau kai kalbi apie tai ko nepatyrei.

Neesmė kad jei žmogus pvz: sako, jog jo draugui ar kažkam nutiko daleiskim kažkas, ir jis pilnai tuom tiki ir nebijo papasakot, ir tai jau kritikuotina, nes "tu pats to nepatyrei tai iš kur žinai", o kai daleiskim skeptikas, kuris tokioj pačioj situacijoj tik užima kita pozicija, jis neigia, ir tai jau skaitoma normalu, netgi protinga, nors jis sėdi taip pat kaip tas kitas, tik kitoj barikados pusėj.

Jau net nekalbu apie tuos kurie kažką patyrė, tuos tai jau skeptikai savo "patirtim" suvalgit bando.

[paragraf 78]

Esmė tame kad skeptikas turėtų abejoti, o ne teigti jog tai ne tiesa, nes tada jis neabejoja kažkokia teorija ir nebelieka jame skepsio.

[TinSoldier]

Jei žmogus neigia, nereiškia, kad jis galutinai užsiblokavęs prieš tą idėją, kurią neigia.

Tai gali būti tik būdas išprovokuoti argumentus, pagerinti diskusiją ir šiaip daugiau sužinoti. Vienas neigia, kitas teigia - abu turi rasti naujų būdų patvirtinti savo tiesą. Taip daug daugiau išknisama, nei draugišku nuolankiu pokalbiu.

Tai, jei skeptikas neigia, nereiškia, kad jis negalvoja, o tik aklai rėkia.

[paragraf 78]

Na kiek tenka susidurti su besivadinančiais skeptikais, tai nepanašu jog jie neigtų tik tam kad daugiau sužinotų. Aš pats dažnai neigiu vien tam kad sužinočiau daugiau. Na bet kai pradedama neargumentuotai sakyti: tai yra nesąmonė, tada apie jokį žinių troškimą negali būti nei kalbos. Žmogus tiesiog fanatiškai tiki savo idėją ir nenori jos papildyti naujomis žiniomis. Gaila tokių žmonių.

[TinSoldier]

Aha. Sutinku. Gaila tokių žmonių. Apgailėtini jie.
Ir turiu pripažint, kad ir aš apgailėtinas. Dažnokai taip darau.

Bet tuomet kyla klausimas, pro kurį galą tokie žmonės yra skeptikai? Jei justinas bieberis pasivadins punkrock'eriu galvosim apie tai, kokie apgailėtini tie punkrockeriai, ar bieberiui pasakysim, kad nifiga jis toks nėra?

Jei save skeptiku vadinantis žmogus elgiasi kaip siauraprotis, tai nereiškia, kad skeptikai yra siaurapročiai. Tai reiškia, kad tas žmogus nėra skeptikas

[Che-kuolis]

Na, dažniausiai skeptikai turi daug sunkesnę misiją (gerai, nesisvaidykim šituo žodžiu) - jie mėgina (jei mėgina) paneigti, kad dalykas X neegzistuoja. Jei skeptikams priešintume „mistikus", šiems yra daug lengviau - pakanka susigalvoti kokį nors vienaragį (pačia plačiausia prasme), ir tai jau pateikiama vos ne kaip faktas. Na, tarkime, yra ir šiame forume vienas žmogus, kurio neretas argumentas yra „aš jaučiu, kad yra taip". Na ir ką tu jam. O skeptikas, jei jis nori būti logiškas ir racionalus, turi kapstyti informaciją, domėtis dalyku, kuriuo jis net netiki (ala tokio dalyko net nėra), taip gaišdamas laiką.  Pvz. Kiek ir kas iš mūsų skirtų laiko ginčui apie tai, kad Uluru uola yra slaptas prieš 7000 metų numetas ateivių žymeklis, kokiam nors tikslui. Turbūt ne daug kas, bent jau ne skeptikas, nes tai atrodo neracionalu, netgi sakyčiau tai yra visiška nesąmonė (aš net nežinau, ar tokia teorija išvis egzistavo iki kol ją sugalvojau prieš kelias minutes). Ta prasme, mokslas dažniau prašo mistikos „parodyk, kad toks dalykas yra", kai mistika, sako „įrodyk, kad tokio dalyko nėra". Bet aš nemanau, kad tai sąžininga.
Tuo labiau, kad nemaža dalis mistikų, tą minimą skeptikų susikurtą „siaurą pasaulėlį" praplečia tiek, kad jis tampa alternatyvia tikrove, t.y. tas pats žmogus, tikintis tarkime mus lankančiais ateiviais dar visai galimas daiktas tikės ir ezoterika, ir čiupakabromis, ir alternatyvia istorija, kaip lietuviai atnešė į Indiją sanskritą. Tiksliau, jis kiek mažiau kvestionuos naujas mistiškas žinias apie zuikius mutantus kur nors Rusijoje, vien todėl, kad tarp jo pomėgių yra domėjimasis mistika. Mano skepticizmą būtent ir maitina tokie asmenys. Na, bet čia jau hardcoriniai mistikai, toks kraštutinis variantas.
"kurį fanatiškai gina, nes bijo kad kažkas antgamtiško ar nepaaiškinamo gali jį sugriauti". Na, čia teisybė, tik gal tą žodį bijo galima būtų keisti žodžiu „nenori". Nes man pavyzdžiui patinka jaustis užtikrintam. Tiesiog. Kodėl aš turėčiau apsisunkinti gyvenimą. Jeigu aš išgirstu garsą, man patinka ieškoti paaiškinimo iš savo patyrimo, o ne nurašyti jį kokiam nors „moaning earth fenomenui", vien dėl to, kad man nereikėtų naktį nemiegot ir rašinėt į mistikos forumus, kad štai kokia mistika mane ištiko, mus kažkas stebi etc. Man atrodo, kad mokslas ir patyrimas yra jėga. Jis nėra isteriškas (o mistika dažnai yra - pvz. Nibiru). Jis irgi tėra spėlionių kratinys, bet bent jau šiuo metu tai atrodo kaip labai patikimi paaiškinimai. Jis evoliucionuoja. Jis šiuo metu duoda žmonijai kur kas daugiau nei religija (http://statigr.am/p/304112824907544803_206824173), jau nekalbant apie mistiką, kuri duoda naudos tik tiek, kiek sugeneruoja mokesčių iš knygų leidybos ir magiškų akmenų krautuvėlių.

Ir šiaip jau nesu toks visiškas moksliukas, kaip gali pasirodyti iš komentaro, bet kad pirmoji temos žinutė užduoda tokį toną, tai ir rašau šiek tiek patirštindamas.

[crystal]

Ta prasme, mokslas dažniau prašo mistikos „parodyk, kad toks dalykas yra", kai mistika, sako „įrodyk, kad tokio dalyko nėra". Bet aš nemanau, kad tai sąžininga.

Ne tai, kad nesąžininga, bet tai visiškai netikslinga. Įrodinėti visgi turi teigiančioji pusė, kuri purtosi pajutimais ar samprotavimais, kurie nepateisina tikrumo. Va čia ir bjauriausia, kai net mažai tikėtino reiškinio egzistavimo neigiančioji pusė yra išvadinama siauro mastymo, uždaro pasaulėlio..tt. Kaip jau buvo minėta, negimas išprovokuoja teigiančią pusę labiau argumentoti, tačiau įdomu kuri pusė siauresnio mastymo, kai užuot argumentavę, mistikai skeptikus tesugeba išvadint mažos pasaulėžiūros cinikais fanatikais..tt.

[paragraf 78]

Toks jausmas, kas "skeptikas" bando neigti, kol galų gale visi argumentai išsenka, nes žmogus yra ribotas ir jo argumentacija ribota, tačiau "skeptikas" nei vieno argumento neišgirsta, nes teigia "tai negali egzistuoti". Pats neargumentuoja, o tik svaidosi tais pačiais šūkiais. Jei tai vadinama diskusija, tada abi pusės privalo argumentuoti, nes kitaip tai tik diskusijos parodija. Kiek sutikau "skeptikų" tai jie neargumentuoja, o tik neigia ir tyčiojasi. Tai gi jie jokie skeptikai, o šiaip nieko neišmanantys pašaipūnai ir tiek.
Aš apskritai manau, kad tik tikintis žmogus gali būti tikras skeptikas, nes kai rašė Čestertonas savo knygoje "Ortodoksija": tik tikrai tikintis žmogus leidžia sau viskuo abejoti. Netikintis neturi šios prilegijos.
Ir tai pastebiu, nes tikrai netikintis žmogus neleidžia sau net prileisti galimybės jog kažkas kitokio egzistuoja. Jei netiki, tai negali ir abejoti, nes jau esi prisiėmęs kažkokią poziciją. Skeptikui tai neleistina.

[astropasaulis]

Aš tada atstovausiu priešingą barikados pusę.
Galbūt daugelį šokiruoja kaikurių forumo dalyvių pasisakymai, jų išgyvenimai, jų nepaprastos įžvalgos, kurios prieštarauja nusistovėjusiems standartams, tačiau ar tikrai skeptikams būtina visa tai kardinaliai neigti?
Visų pirma norėčiau paminėti, kad matomos vizijos, nepaaiškinamų reiškinių materealizavimas, tai nėra tik haliucinacijų forma. Jūs galvojate, kad mes paprasčiausiai fantazuojame ir šiame forume rašome nesąmonės. Realybė mūsų yra visai kitokia. Yra kasdieninis darbas su savo vidumi, su dieviškuoju aš. Mes jį stimuliuojame atsisakydami alkoholio, nesveiko maisto, medituodami, rodydami savo altruizmą, būdami empatiški. Tai yra tam tikras procesas, kurio eigoje, mes stipriname save emociškai, fiziškai; valome susikaupusią neigiamą energiją. Per šį procesą gauname kosminę informaciją su kuria norime pasidalinti. Kai visas procesas bus baigtas, prasidės begalinis gėrio skleidimas ir pasaulinis apsivalymas.
Mes nenorime įkyriai įrodinėti, tai ką matome, žinome, jaučiame. Jūsų valia ar priimti mūsų išmintį, nes mes norime, kad visa tai būtų natūralus procesas. Jūs patys turite norėti keistis.
Susidaro įspūdis, kad skeptikams suteikiamas didelis malonumas kritikuoti, žeminti kitus (pvz: išvadinti psichiniais ligoniais), kurių mintys yra tyros, neatitinkančios skeptikų pasaulėžiūrios.