Citata iš: Vytautas sausio 20, 2014, 14:23:38
<...> ėmiau badauti vandeniu <...>
Citata iš: Vytautas gegužės 25, 2013, 09:23:32
Iš savo praktikos gali pasakyti kad su badavimu ne visai taip kaip rašai. Bent man. Lengviausios pirmos dvi dienos. Vėliau sunkiau. Skrandis išsijungia ir ima organizmas valgyti save. Reikia išgerti bent 2.5 litro vandens per dieną ir stebėti kad normaliai vyktų šlapinimasis. Jei šlapinimasis sutrinka reikia išeidinėti iš badavimo. Tai yra reikia pradėti naudoti vaisių sultis. Bent man badavimo metu sutrikdavo regėjimas. Badavimo metu būna maksimaliai užterštas kraujas visokiais šlakais. Iš badavimo negalima išeidinėti staigiai. Savaitę gyveni vandeniu, savaitę vaisių sultimis, savaitę daržovėmis. Tik tuomet galima pereiti prie normalaus maisto. Kitaip tiesiog mirtinai pavojinga. Esu kartą palūžęs kai jau gėriau sultis suvalgiau žuvies. Vargais negalais išvengiau medicinos įsikišimo. Badavimas gan paprasta bet kaip visuomet reikia laikytis tam tikrų taisyklių ir turėti nemažai valios, bet sumoje išbadavus apie 250 dienų galima išsigydyti vėžį.
Vytautai, gal galit parašyti pagal kokias rekomendacijas badavote? Norėčiau daugiau sužinoti.
Šaltinio tikrai nesurasiu nes pats labai atsitiktinai radau rusų kalba. Bet tinka paskaityti Filomenos Taunytės knygas. Ji panašiai aprašo. Aš pilnai viską aprašiau iš savo praktikos. Nieko ypatingai daugiau nėra. jei yra kokių konkrečių klausimų tiesiog galima pasiklausti.
O kiek laiko jūs pats badavote?
Citata iš: Vytautas gegužės 25, 2013, 09:23:32
Savaitę gyveni vandeniu, savaitę vaisių sultimis, savaitę daržovėmis.
Ar daugiau?
Kol kas esu tik domėjimosi stadijoje. Ar jūs gėrėte paprastą vandenį? Skaičiau, kad geriau gerti vandenį iš versmės.
Ar tą savaitę, kai gėrėte sultis, jūsų sveikata pagerėjo, ar buvo taip pat sunku, kaip ir pirmą savaitę?
Mano manymu jei badavimas vyksta dėl svorio metimo ar nebūtų paprasčiau pradėti sportuoti, o ne alinti savo organizmą?
Aš irgi pabūsiu pesimistu šituo reikalu. Juk tai labai alina organizmą, plius, kaip ir visos drastiškos dietos, ir badavimas, manau turi tą patį efektą, atsikratai daug, bet greit atauga. O dar ir drąstiškas badavimas prišauks tik sveikatos problemų. Esu girdėjus apie iškrovos dieną, bet ne ištisas savaites.
:) Aš ne dėl svorio metimo. Gal tiesiog jau pribrendau (ar bent jau pradedu bręsti) prie to reikalo. Juk ir pats Vytautas kažkada rašė, kad pajuto tokį poreikį.
Kol kas tik šniukštinėjuosi, o toliau bus matyti :)
Nu bet vistiek, gal nuskambėsiu globėjiškai :D, bet manau pakent sveikatai gali, o su tokiais dalykais menki juokai >_<
Žinau, dėl to ir nepasikliauju vienu šaltiniu.
Šiaip kam įdomi ši tema galėtų paskaityti čia:
http://www.sarmatas.lt/02/kaip-sugrizti-gyvenima-a-p-stolesnikov-2/
Tai, kas čia parašyta, nemaža dalimi prisidėjo prie to, kad rimtai pradėčiau galvoti apie badavimą :)
Čia mano manymu yra toks mitas, žmonių kurie nepasidomėję. Pvz.: Kaip galima išbūti tiek dienų nevalgius, juk aš pusdienį nevalgęs jaučiu tooookį alkį, o čia visą savaitę badauja. Atsakymas, alkio jausmas dingsta po 2-3 dienų ir tada visiškai nesinori valgyti. Kitas dalykas, kad tai kenkia sveikatai. Savaitę badaudamas, nieko nepakenksi, na bent jau 99 iš 100 atvejų :D Todėl badaujant ilgiau nei 7-10 dienų, reiktų pasitarti su gydytoju savo. Kaip žinoma, žmogus be maisto, moksliškai gali išgyventi ~30 dienų kažkur (gerdamas tik vandenį). Tai kokia savaitė, čia baika ^^ Taip pat, kadangi energija neskiriama virškinimui, organizmas gali ją skirti kietiems dalykams, savęs gydymui, toksinų išvalymui ir pan.
Citata iš: Druwis vasario 11, 2014, 22:40:26
Savaitę badaudamas, nieko nepakenksi, na bent jau 99 iš 100 atvejų :D <...> Tai kokia savaitė, čia baika ^^
Tai va tokios "baikos" (t. y. savaitės badavimo) man per akis. Tuo labiau, kad dirbančiam žmogui badavimais užsiimti įmanoma nebent per atostogas, o juk po badavimo ir atsigauti dar reikia. Kaip sakoma, bus pats tas :)
O, beje, yra šiame forume daugiau žmonių, kurie praktiškai badavimą išbandė?
Tai va tame ir esmė, kad badaujant, bent jau tą savaitę, kai tik vandeniu, tai geriausia būti namuose. Geriausia kuo daugiau sumažinti fizinės veiklos,o ir taip pakinta odos spalva, ir iš burnos kvapas ne koks ^^ Aš pats ruošiuosi, savaitę badauti :) O šiaip ilgiausiai 3 dienas esu nevalgęs :D
Master sake kazkada, kad badaus. Nezinau tik ar badavo ar ne.
Aš nesuvokiu kaip dieną išbūt be maisto, ką jau čia kalbėt apie badavimą savaitę! :D
Citata iš: Skunk vasario 11, 2014, 23:05:35
Aš nesuvokiu kaip dieną išbūt be maisto, ką jau čia kalbėt apie badavimą savaitę! :D
Aš pusdienio net nepabūnu, o ir pilvas taip urgst pradeda, kad sinfonijos gaunas ir dar garsiai >_>
Čia tikriausiai nuo žmogaus priklauso, aš manau numirčiau po kokių dviejų dienų, o dar kaip specialiai, kai negalima tai visi skanumynai akis bado :D
Badaut lengva, pirma dieną paurzgs skrandis paskaudės, gal dar antrą dieną, o paskui jau nejauti nieko, vandens išgeri ir gerai.
Citata iš: Sleeping_angel vasario 11, 2014, 21:07:22
Ar daugiau?
Kol kas esu tik domėjimosi stadijoje. Ar jūs gėrėte paprastą vandenį? Skaičiau, kad geriau gerti vandenį iš versmės.
Ar tą savaitę, kai gėrėte sultis, jūsų sveikata pagerėjo, ar buvo taip pat sunku, kaip ir pirmą savaitę?
Badaujant daugiau kaip savaitę jau reikia statytis klizmą. Todėl ir pasirinkau savaitės terminą. Vandenį gėriau skiestą per puse mineraliniu vandeniu. paprastas vanduo bent man tiesiog nesigėrė. Pradėjus gerti vaisių sultis savijauta jaučiamai pagerėja. Bent man geriant sultis buvo toks jausmas tarsi vien jomis ir galėčiau visą laiką gyventi. Tiesa vėlesniais badavimo kartais vaisus valgiau vietoj sulčių gėrimo.
Bendrai badauti vandeniu galima iki mėnesio laiko. Bent taip teigė mano rastas šaltinis. Taunytė badaudavo po dvi savaites. Visai neblogai ir viena diena. Net nepajauti. :)
Bent jau aš, nepavalgęs visą dieną, niekaip naktį neužmigčiau, kas prisidėtų prie organizmo alinimo dvigubai.
Savotiškai viskam reikia "pribręsti". Organizmas pats pasako kad to jam reikia. Su miegu atvirkščiai bent man viskas buvo labai gerai. Tiesiog po antros dienos badavimo pradeda jaustis silpnumas. Bet nepasakyčiau kad dėl to neįmanoma dirbti. Tas žmogus kurio badavimo techniką skaičiau mėnesį laiko badavo JAV gindamasis mokslinį darbą. Praktiškai žmogui teko net kelias paras nemiegoti dėl darbo krūvio. Badavimo mintis paprasta organizmas pradeda doroti visokias nuosėdas.
Dar galima paskaitinėti Polio Brego literatūrą
Citata iš: Druwis vasario 11, 2014, 22:57:25
O šiaip ilgiausiai 3 dienas esu nevalgęs :D
O po tų trijų dienų maistą kaip nors ribojai ar valgei taip pat, kaip iki badavimo?
Citata iš: Skunk vasario 11, 2014, 23:05:35
Aš nesuvokiu kaip dieną išbūt be maisto, ką jau čia kalbėt apie badavimą savaitę! :D
Šiais metais badavau du kartus po vieną dieną. Pirmą kartą buvo sunkiau, buvo šeštadienis ir nelabai kuo turėjau užsiimti. Antrą kartą badavau pirmadienį. Gal dėl to, kad darbo diena, o gal dėl to, kad organizmas kažkiek jau priprato, buvo lengviau :)
Citata iš: Supera vasario 11, 2014, 23:11:31
aš manau numirčiau po kokių dviejų dienų, o dar kaip specialiai, kai negalima tai visi skanumynai akis bado :D
Taip net įdomiau, nes pradedi pastebėti, kaip tave valdo protas. Realiai, atrodo, valgyti net nenori, bet vis prisimeni, kaip viskas skanu. Todėl net apima azartas mesti sau iššūkį :)
Citata iš: Skunk vasario 12, 2014, 13:53:21
Bent jau aš, nepavalgęs visą dieną, niekaip naktį neužmigčiau, kas prisidėtų prie organizmo alinimo dvigubai.
Mane vakare kaip tik prie miego pradėjo traukti. Be to, sapnavau sąmoningą sapną, kuris dar labiau privertė pagalvoti apie badavimo naudą :)
Po to, kitą dieną, sultis gėriau ir minkštą maistą valgiau, dėl viso pikto ^^
Aš tai griežta prieš badavimus,ypač silpnumo pojučius.Man tai nenormalu.
O aš už. Tai yra prigimtinis instinktas.Kodėl susirgus dingsta apetitas? Ir būtent taip gydosi gyvūnai. Apsivalyti yra gerai. Per savaitę pabadauti kartą per dieną yra rekomenduotina. Išsivaloma nuo toksinų, pailsi organizmas. Per 3 badavimo dienas susireguliuoja gi, o per savaitę išvalomas visas organizmas. Ir velniškai daug ligų išgydoma paprasčiausiu maisto apribojimu. (:
Priedo stiprinama valia, apribojami troškimai. Tai pakelia žmogų dvasiškai.
matyt aš būsiu prieš tik dėl to ,kad ir taip nesu "daugiavalgė" :) Bet kaip minėjau silpnumo pojūčiams išvis nepritariu. O apsivalymai šiokie tokie reikalingi valgantiems nesaikingai,persivalgantiems,valgantiems daugiau nesveiko maisto,ir taip toliau.Nes ir taip aišku ,kas būna tokiems besaikiems su sveikata.
Štai failiukas bendram išprusimui ;)
Labai daug galėčiau papasakoti apie badavimą iš savo patirties. Su vandeniu ilgiausias etapas (buvo dar 7, 10, 14 d.) - 21 d. (Stolešnikovo metodas). Trumpai: rezultatas - toks energijos antplūdis, jog teko pradėt valgyt dėl to, kad kaip nors ją tam kartui nusodinčiau, nes nežinojau, kur dėt.
Visgi badavimas su vandeniu nepalyginamas su badavimu be vandens: http://govorusha.com/books/suhoe-golodanie-po-leonidu-schennikovu
Jei kam pasirodys įdomu, galėsiu smulkiau papasakot.
Citata iš: pi vasario 17, 2014, 19:36:47
Jei kam pasirodys įdomu, galėsiu smulkiau papasakot.
Tai zinoma papasakok smulkiau. Nes man tai galvoje netelpa kaip pas zmones atsiranda jegu/energijos antpludis nevalgant :-\
Man irgi įdomu :D
Citata iš: pi vasario 17, 2014, 19:36:47
Visgi badavimas su vandeniu nepalyginamas su badavimu be vandens
Tai be vandens geriau? O kiek tuomet ilgiausiai galima badauti? Kaip paskui grįžti prie normalaus maisto? Tiek dienų, kiek buvo badauta, geriant sultis?
Beje, po bado ar buvo taip, kad norisi pakeisti mitybą, kažko (pvz. dalies nesveiko maisto) atsisakyti?
Pasistengsiu rytoj prisėdus asmenines patirtis kiek plačiau aprašyt. Be vandens viskas vyksta trigubai greičiau ir kitaip, nei su vandeniu. Ščennikovo knygoj rekomenduojama 11 dienų (maksimumas čia, esu išbuvus kartą tiek, bet šiaip nuo 7-tos dienos prasideda ekstremalumai. Iki 7-tos man asmeniškai be vandens gal net lengviau, nei su vandeniu, nes niekas skrandžio neerzina ir apie jokias klizmas nereik galvot). Ir išėjimas iš badavimo trumpesnis. Nors kaip tik jis sunkiausia viso proceso dalis.
Visgi pagrindinis sau pačiai atradimas buvo, kad ne tokios jau ir teisingos tradicinės medicinos žinios apie žmogaus kūno galimybes: juk ten savaitė be vandens jau laikoma mirtina riba. Visgi, manau, svarbiausia išmokti pačiam girdėti savo kūną ir nieko nedaryti be jo sutikimo (t.y. nepulti badauti, kol tebekankina baimė, jog tai pakenks. Tada tikrai ir pakenks).
O tai nekenkia organizmui be vandens ? Juk dehidratuoja organizmas,oda. Išvis kas veikiama kasdienybėje jei dar pavyksta ir be vandens ? Negana to juk kitais būdais išeina skysčiai iš organizmo,kad ir prakaitu. Įdomu būtų po tokių badavimų pasidaryti tyrimus,ką vistik daro badavimai organizmui. Turbūt nuo vieno badavimo dar nekažką . Vat iš smalsumo. O kokia po badavimų pasekmė ,ypač vandeniu jau gerokai vėliau, brandžiam amžiui ( senatvėje ) ?
Tai gi kiek plačiau apie savo badavimo patirtis. Badavimų ėmiausi dėl to, kad sveikata skėtė visokias šunybes, tradicine medicina nusivyliau ir nežinojau, ko dar imtis. Pirmiausia radau Polį Bregą ir Stolešnikovą - badavimo technikos su vandeniu. Bet su vandeniu ilgesnį laiką badaujant pasijausdavo inkstų apkrova, ypač jau išeidinėjant iš badavimo, kai reikdavo vos ne tokį pat laiko tarpą, kiek nevalgei, gerti tik šviežiai spaustas vaisių sultis - nelabai mano kūnui tai tiko. Atradusi "sausą" badavimo būdą apsidžiaugiau, nes jis man labiau tiko tiek savo trukme (jau trečią dieną pasijaučia tikras efektas sveikatai, kai su vandeniu tokiu lygiu jaustis pradeda tik po savaitės ar daugiau). Plius be vandens badavimo metodikoje (Ščennikovo) išėjimas iš badavimo daug trumpesnis, pradedant nuo trintų daržovių (morka/kopūstas/agurkas - neįsivaizduojat, koks skanumynas tada atrodo). Kita vertus, sunkiau yra tai, kad reikia labai saugotis ir neperdozuoti pirmomis dienomis vandens. Nes kuo ilgiau būni be vandens, tuo labiau apie jį svajoji, vanduo atrodo pats skaniausias dalykas pasaulyje, traukia link vandens telkinių, maždaug 4-tą badavimo dieną ledinis vanduo pradeda atrodyt kaip malonumas. Kai pirmą kartą Ščennikovo knygoje perskaičiau rekomendaciją, kad nuo 4-tos badavimo dienos rekomenduojama apsipylinėti lediniu vandeniu, vaikščioti basomis po sniegą ir dėvėti plonus rūbus, maniau, kad nu jau ne, nesu tokia mazochistė ir savęs tikrai taip nekankinsiu. Bet pradėjus badaut viskas pradėjo atrodyti kitaip ir šalčio noras užėjo savaime.
Dabar jau neprisimenu pačių pirmųjų pojūčių, tik tiek, kad pirmomis dienomis jausdavosi silpnumas, o paskui jis staiga praeidavo ir prasidėdavo jėgų antplūdžio etapas. Bet įdomiausi procesai vykdavo ne fiziniam kūne, bet emociniame lygmenyje. Tarsi apribojus maisto medžiagų patekimą į kūną iš išorės susidaro galimybė artimiau susipažinti su tuo, ko turi prikaupęs savyje. Tą patyrus labai realistiškai skaitosi Kristaus ar Budos badavimo metu patirti nelabų dvasių puolimai ir gundymai - tas etapas, kai jiems teko su savyje turimais demonais susikaut ir atsikovot valdžią. Prisimenu, kad sapnai apie trečią - ketvirtą dieną būdavo tarsi gundymai prisikimšt maisto - ten kimšdavau tortus (kurių realiai, galima sakyti, nemėgstu, o badaujant jie visiškai neatrodo skanūs. Pati stebėdavausi, kad sapne valgau tai, ko nemėgstu) ir, jau prarijus gabalą, prisimindavau, kad badauju ir kad taip nutraukiau badavimą, tai bandydavau spjaut.
Badaujant palaipsniui pradedi jausti, koks maistas kokias mintis sukelia ir kad maistu mes patys save programuojamės vienokiam ar kitokiam buvimo būdui. Tada skanūs atrodo žali vaisiai ir daržovės, virtas maistas jaučiasi kaip negyvas, jėgas atimantis, o teikiantis. Apie mėsą, alkoholį, kavą ir pan. tai iš vis nėr ką kalbėt - jaučiasi, tarsi gyvybines jėgas ryjantis ir robotišką mąstymo būdą primetantis konservantas. (Bet tai badavimo metu. Tarpuose tarp badavimų vis nukrentu į tą pačią robotišką būklę, nes kol kas vis jaučiu poreikį kokių nors iš tų į save prisikimšt - gal kad nenuklysčiau per toli nuo tų žmonių, šalia kurių tenka gyventi).
Visgi badavimai mane atvedė iki tam tikros ribos, kurios dar nežinau, ar pavyks peržengt. Iki tokio kaip vidinio "demono" - suvokimo, kad manyje yra noras susinaikinti, susigriauti, bent jau susisilpninti iki "žmoniškos normos", nes nežinau, ką reiktų veikti su tom didžiulėm jėgom, kurių reali galimybė badavimo metu pradeda jaustis. Kelis kartus buvau pasiekus stadiją, kai, vietoj laukto fizinio silpnumo, galvos svaigimo ar pan., plūsteldavo toks jėgų antplūdis, jog atrodydavo, jei nerasiu, kur tą energiją iškraut, ji mane suplėšys (bet kokio maisto patekimas į skrandį akimirksniu tą energiją "nukraudavo", "įžemindavo"). Vienas badavimo epizodas išgąsdino, kai pradėjau kas naktį atsibudinėt (lygtai 3:32, nors jau tiksliai neprisimenu) praktiškai sekundžių tikslumu tuo pačiu metu, tarsi kažkas mane kviesdavo ir kartą taip pabudus pasijutau bendraujanti su žalsvai švytinčiais žmonėmis (žalsvas tik švytėjimas, ne patys žmonės), kuriuos suvokiau esančius lygiai tokius pat, kaip aš, tarsi tikruosius savo gimines ir tie žmonės sakė, kad "juk žinai, kad esi laisva ir gali bet kada grįžti namo, kai tik panorėsi", o aš sakiau, kad "žinau, bet dar noriu pabaigti tai, ką esu pradėjusi, nors tai ir atrodo neįmanoma".
Citata iš: Sleeping_angel vasario 17, 2014, 19:45:49
Man irgi įdomu :D
Citata iš: pi vasario 17, 2014, 19:36:47
Visgi badavimas su vandeniu nepalyginamas su badavimu be vandens
Tai be vandens geriau? O kiek tuomet ilgiausiai galima badauti? Kaip paskui grįžti prie normalaus maisto? Tiek dienų, kiek buvo badauta, geriant sultis?
Beje, po bado ar buvo taip, kad norisi pakeisti mitybą, kažko (pvz. dalies nesveiko maisto) atsisakyti?
Be vandens viskas vyksta trigubai greičiau - vien tai man jau yra didžiausias gerumas. Ilgiausiai galima badauti 11 dienų (nors asmeninė patirtis tokia, kad geriau nepertempti, kol nesi tam tikrai pasiruošęs ar kol rimta liga nestumia į tai, jau trys dienos gali duoti pakankamai stiprų efektą. Nuo 7-os dienos savijauta pasidaro gana ekstremali, nors ne tiek dėl fizinių pojūčių, bet dėl visokių sukilusių neišspręstų emocinių problemų ir ten jau vyksta rimta vidinė kova). Badavimo su vandeniu metodikos remiasi organizmo valymosi, šlakų šalinimo per inkstus (t.y. - "išplaunant") galimybėmis. Badavimo be vandens pagrindėjai mano, kad tada organizmas tiesiog visus negerumus "plėšo į gabalus" (tarsi sudegina viduje) ir iš jų gaminasi vandenį. Ir iš tikrųjų, į tualetą reikdavo vaikščiot iki pat badavimo pabaigos (aišku, rečiau gerokai). O išėjimas iš "sauso" badavimo prasideda ne vaisių sultimis, o daržovių (morka/kopūstas/agurkas) sultimis arba tyrele ir trunka gerokai trumpiau, nei Stolešnikovo metodikose (ten siūloma praktiškai tiek laiko, kiek nevalgyta, gerti tik vaisių sultis, paskui dar tiek pat laiko valgyti tik daržoves ir vaisius ir dar tiek pat laiko - tik termiškai neapdorotą maistą). Po "sauso" badavimo pagrindinis "išėjimo" etapas trunka apie 4 dienas (sunkiausia man jo metu susilaikyt nuo vandens perdozavimo - aš visada neišsilaikau, o tai kūne pasijaučia kaip apsvaigimas, lyg girta būčiau).
O mitybą tai joo, norisi keisti iš pagrindų. Po badavimo žaliavalgių idėjos atrodo labiausiai tinkamos žmogui - tai maistas, kuris bent jau neprimeta griovimo(si), naikinimo(si) programų (taip jį jauti badavimo metu. Pradėjus valgyt, vos kąsnį "ne to maisto" suvalgius, vėl viskas viduje susijaukia).
Citata iš: nereikalinga vasario 18, 2014, 08:42:21
O tai nekenkia organizmui be vandens ? Juk dehidratuoja organizmas,oda. Išvis kas veikiama kasdienybėje jei dar pavyksta ir be vandens ? Negana to juk kitais būdais išeina skysčiai iš organizmo,kad ir prakaitu. Įdomu būtų po tokių badavimų pasidaryti tyrimus,ką vistik daro badavimai organizmui. Turbūt nuo vieno badavimo dar nekažką . Vat iš smalsumo. O kokia po badavimų pasekmė ,ypač vandeniu jau gerokai vėliau, brandžiam amžiui ( senatvėje ) ?
Tradicinė medicina piestu stotų prieš tokį būdą. Ir visai teisėtai, nes tas, kuris tai bandys be tinkamo vidinio apsisprendimo, gali gauti daugiau žalos, nei naudos (kaip ir iš bet kokio kito, net mažiau ekstremalaus, dalyko).
Dėl brandaus amžiaus - tai tos metodikos autorius Ščennikovas lyg ir brandžiam amžiuje džiaugėsi efektu. Bet reikia tikro vidinio ketinimo, džiaugsmo ir kabinimosi į gyvenimą, kad kokia nors technika tikrai ir be nenorimų pašalinių reiškinių suveiktų.
Jau bendravimas su žalsvai švytinčiais,sukėlė savotišką šokiuką :)
Pilnai sutinku,kad tradicinė medicina būtų prieš"tokį" badavimą,bet dėl savęs pasižiūrėti kokie organizmo pokyčiai po badavimų,man tikrai smalsu,nes tikrai tiek apsiskaičiau,galvoju o jei man pasisuks protas,ir užsinorėsiu išmėginti. Juk tiek giriate,ne vien jūs. Tai noriu žinoti biški daugiau. Bet taip ir neatsakėte kokia kasdienybė jūsų tokiu badavimo metu,nes fizinis aktyvumas turbūt jau ir minimalus atima nemažai energijos,o jos juk net nepildote vandeniu. Tai kaip suprantu,mėginote tik kartą ? Planuojate vėl ?
( pigumo sumetimais turėtų gerai gautis,pinigai lieka )
Ne tik tradicinė medicina, bet ir bet kuri per daug nuo realybės nenušokusi sritis, ir šiaip sveikas protas prieš tokį būdą stotų piestu.
Su maistu dar pakankamai pakenčiamai suprantama, kai taip žaidžiama. Tebunie. Primetinėkit Gandžius visokius.
Bet su vandeniu tai gal jau nejuokaukit. Net ir Gandis gėrė vandenį badaudamas, tai gal pernelyg neįsijauskit.. :D
Tai, kad čia forume apsireiškė supermenas, galintis išgyventi be vandens ilgiau normos, tai nereiškia, kad kiekvienam organizmui taip pavyktų. Labai daug viskas priklauso nuo svorio, fizinio pasirengimo, sveikatos būklės, to, kaip iki šiol su mityba/hidratacija buvo tvarkomasi ir t.t. ir pan.
Vidutiniškai žmonės 3-5 dienas be vandens išgyvena. (Vidurkis. Gali būti ir daugiau, gali būti ir mažiau) Ir čia ne tradicinės medicinos orinis išmyslas, o faktas, patvirtintas daugybės stebėjimų ir įrodymų. Karštą dieną, vandens negerdami, jau ir po paros gali būti, kad gulėsit be sąmonės. Patys nepastebėsit kaip po 3, 5 ar 7 dienų pateksit į šoką, komą ir visai užsilenksit. Ir visai jūsų organizmui neberūpės, kokie tvirti ir geri jūsų ketinimai buvo, kai nebesugebės elementarių organizmo funkcijų vykdyti.
Išgyvenę, ir tai, nemažai šansų, kad ekstremaliom dehidratacijom, įsivarysit sau ligą kokią nors.
Vanduo vienas svarbiausių elementų, kad vyktų praktiškai visos organizmo funkcijos. Jų sutrikdymas tikrai nėra "negerumų plėšymas į gabalus". (kad ir ką tai reikštų).
Tikrai nepataru pasitikėti forume užtikto žmogaus pasipasakojimais, kuriuos remia kažkokiomis neaiškiomis knygomis.
(http://www.troll.me/images/x-all-the-things/drink-all-the-water.jpg)
:D.... Gundymas, tokioje situacijoje yra natūralus. (pralinksmino, nes priminė mane) Tiesiog kai labai tai sureikšmini, skiri tam dėmesio, tai stipriai paveikia pasąmonę. Man buvo lygiai tas pats kai keičiau mitybą. Kankindavo košmarai, jog valgau tai ko negaliu valgyti :D Viskas čia normalu, tu sąmoninga net miego metu.
Badavimas yra velniškai gerai. Tačiau va sausasis būdas ir man sukėlė šiokį tokį nepasitikėjimą.
Na, bet man patiko vieno jogo mintis. Gerk vandens tik tiek kiek tau reikia. Taip, kad.. kiekvienam individualiai manyčiau.
O šiaip kiekvienam bandančiam badauti patariu prieš tris dienas apriboti aukštą gi indeksą turintį maistą, kitu atveju teks laaabai sunkiai pakovoti su instinktais :D
Jūs gal atsisakykite tiek vandens, tiek maisto ir pereikite prie saulės energijos.
Kai išmoksime fotosintetinti, būtinai tai padarysime ;)
Citata iš: nereikalinga vasario 18, 2014, 10:02:22
Jau bendravimas su žalsvai švytinčiais,sukėlė savotišką šokiuką :)
Pilnai sutinku,kad tradicinė medicina būtų prieš"tokį" badavimą,bet dėl savęs pasižiūrėti kokie organizmo pokyčiai po badavimų,man tikrai smalsu,nes tikrai tiek apsiskaičiau,galvoju o jei man pasisuks protas,ir užsinorėsiu išmėginti. Juk tiek giriate,ne vien jūs. Tai noriu žinoti biški daugiau. Bet taip ir neatsakėte kokia kasdienybė jūsų tokiu badavimo metu,nes fizinis aktyvumas turbūt jau ir minimalus atima nemažai energijos,o jos juk net nepildote vandeniu. Tai kaip suprantu,mėginote tik kartą ? Planuojate vėl ?
( pigumo sumetimais turėtų gerai gautis,pinigai lieka )
Aš siūlyčiau nepulti stačia galva, nebandyti iš karto svaitės be vandens. Pradžiai pabandyti vieną dieną - per tiek laiko organizmas tikrai nehidratuos, o vidiniai pojūčiai jau gali šiek tiek pasikeisti (ir sumažinti išankstinį baimingą nusiteikimą).
Esu badavusi jau ne vieną kartą (11 dienų - kartą, porą kartų - po 9 d., gal tris kartus - 7 d.) ir kiekvieną kartą pojūčiai kitokie. Nors kiekvieną kartą tikiuosi, kad daugiau nereiks. Bet visokios aplinkybės taip susireguliuoja, kad vis vėl stumteli - atsiranda didžiulis poreikis ir viskas, tada susilaikymas nuo maisto ir gėrimo jaučiasi kaip tam tikras malonumas. Pirmos trys dienos būna visiškai darbingos, dienotvarkė praktiškai nesikeičia (tik sapnai valgymo prasideda :)). Tiesa, galbūt šiek tiek krečia šaltis. Ketvirtą dieną staiga apsiverčia ir pradeda kaip tik norėtis šalčio. Bet fiziškai -pakankamai gerai jaučiuosi iki 7-os dienos, tik visokių formalių bendravimų su žmonėmis jau nelabai norisi, darosi sunku kalbėti 9o ypač, jei tie pokalbiai "apie orą"). Judėti - pasivaikščiojimai arba maudymasis šaltame vandenyje (šiaip esu visai ne iš "ruonių" padermės, valgymo periodu jokio noro į kiek šaltesnį vandens telkinį lipt) yra malonumas, tik geriau, kad niekas iš šalies nediktuotų ritmo. Pati sau "pasidiktuodavau" ir pakankamai aktyvios veiklos, ir ramesnių periodų. Bet jokio silpnumo ar galvos svaigimo. O 7-tą dieną prasideda ekstremalumai, nors man jie būdavo irgi ne silpnumas, tik tarpais užeinantis pykinimo jausmas arba emocinės audros (prasidėdavo pagrindinis "susirėmimų su vidiniais demonais" - su vidinėmis baimėmis - ruožas).
O praktinė nauda tai tikrai jaučiasi: ne tik, kad tuo metu susitaupo išlaidos maistui, bet ir šiaip atsikratai baimės "kas bus, jei laiku nepavalgysiu pietų, neatsigersiu ar dar ką". Organizmas tarsi pats į visokius nenumatytus išorinius trikdžius reaguoja ramiau (vien tai, kad jis turi praktinę patirtį, jog po trijų dienų be vandens jis nemirs ir neištiks koma ir kad jis pats nežino tikrųjų savo galimybių, priešingai, negu mums bandyta įkalt - labai daug baimingų, mus ribojančių išankstinių įsitikinimų sugriauna).
Citata iš: Master vasario 18, 2014, 10:46:41
Badavimas yra velniškai gerai. Tačiau va sausasis būdas ir man sukėlė šiokį tokį nepasitikėjimą.
Na, bet man patiko vieno jogo mintis. Gerk vandens tik tiek kiek tau reikia. Taip, kad.. kiekvienam individualiai manyčiau.
Va va, čia visoms žmogaus gyvenimo sritims tinka.
Ir visokių badavimų ar šiaip susilaikymų nuo ko nors, nesvarbu, ar nuo maisto, ar nuo gėrimo, ar dar nuo ko, tikroji paskirtis yra mokytis išgirsti tikruosius savo kūno (ir ne tik fizinio kūno) poreikius ir pereiti palaipsniui prie gyvenimo pagal juos, o ne pagal visokias iš šalies prisiimtas metodikas.
Aš nesakau, kad tu negali 11 dienų išgyventi be vandens. (Nors labai abejoju)
Bet pradėti čia mesijauti, viešai ir užtikrintai skelbiant, tarsi gyvenimas be vandens organzmui yra visiškai normalu, ir gali laisvai ištverti tiek - visiškai neatsakinga ir buka.
Kiekvieno organizmas yra skirtingas, ir kad tu čia savo ribas primetinėji kaip normas - nieko gero ;)
Citata iš: TinSoldier vasario 18, 2014, 12:17:02
ir kad tu čia savo ribas primetinėji kaip normas - nieko gero ;)
Kur ji tai dare? Atsiprasau jeigu nepastebejau.
CitataVidutiniškai žmonės 3-5 dienas be vandens išgyvena. (Vidurkis. Gali būti ir daugiau, gali būti ir mažiau) Ir čia ne tradicinės medicinos orinis išmyslas, o faktas, patvirtintas daugybės stebėjimų ir įrodymų. Karštą dieną, vandens negerdami, jau ir po paros gali būti, kad gulėsit be sąmonės. Patys nepastebėsit kaip po 3, 5 ar 7 dienų pateksit į šoką, komą ir visai užsilenksit. Ir visai jūsų organizmui neberūpės, kokie tvirti ir geri jūsų ketinimai buvo, kai nebesugebės elementarių organizmo funkcijų vykdyti.
Papasakok tai Prahadui Džaniui.
http://www.dnaindia.com/india/report-experts-baffled-as-mataji-s-medical-reports-are-normal-1380169
http://www.dailymail.co.uk/news/article-1274779/The-man-says-eaten-drunk-70-years-Why-eminent-doctors-taking-seriously.html
Nesakau, kad jis negere ir nevalge 70 metu, bet per eksperimentus kai ji stebejo istisos gydytoju brigados jis prabuvo 15 dienu negeres ir nevalges.
Citata iš: Teroras vasario 18, 2014, 12:46:13
Kur ji tai dare? Atsiprasau jeigu nepastebejau.
CitataJau (vien tai, kad jis turi praktinę patirtį, jog po trijų dienų be vandens jis nemirs ir neištiks koma ir kad jis pats nežino tikrųjų savo galimybių, priešingai, negu mums bandyta įkalt - labai daug baimingų, mus ribojančių išankstinių įsitikinimų sugriauna
Tiegiama, kad blogojo tradicinio mokslo nustatyta norma yra klaidinga. Tiesiog mus ribojantys baimingi įsitikinimai mums kliudo :)
Citata iš: Teroras vasario 18, 2014, 12:46:13
CitataVidutiniškai žmonės 3-5 dienas be vandens išgyvena. (Vidurkis. Gali būti ir daugiau, gali būti ir mažiau) Ir čia ne tradicinės medicinos orinis išmyslas, o faktas, patvirtintas daugybės stebėjimų ir įrodymų. Karštą dieną, vandens negerdami, jau ir po paros gali būti, kad gulėsit be sąmonės. Patys nepastebėsit kaip po 3, 5 ar 7 dienų pateksit į šoką, komą ir visai užsilenksit. Ir visai jūsų organizmui neberūpės, kokie tvirti ir geri jūsų ketinimai buvo, kai nebesugebės elementarių organizmo funkcijų vykdyti.
Papasakok tai Prahadui Džaniui.
O tu papasakok milijonams Afrikos ir kitų skurdžių šalių gyventojams, kurie miršta iš bado ir vandens trūkumo
Tai zinoma, kad mirsta be maisto zmones Afrikoje. As to net nekvestiuonoju. Tesiog tavo tas uztikrintas, 100% zinojimo pasisakymas:
CitataPatys nepastebėsit kaip po 3, 5 ar 7 dienų pateksit į šoką, komą ir visai užsilenksit. Ir visai jūsų organizmui neberūpės, kokie tvirti ir geri jūsų ketinimai buvo, kai nebesugebės elementarių organizmo funkcijų vykdyti.
mane prajuokino ;D
Atsiprašau, pasitaisysiu:
Patys nepastebėsit, kaip dauguma jūsų po 3, 5 ar 7 dienų pateksit į šoką, komą ar visai užsilenksit.
Tikiuosi, taip geriau :)
Aišku, jei koks 100 save numarins negerdami vandens, viską atpirks vienas nuo normos nukrypęs, kuris ištveria 11 dienų. Puiku (yes)
Citata iš: TinSoldier vasario 18, 2014, 12:17:02
Aš nesakau, kad tu negali 11 dienų išgyventi be vandens. (Nors labai abejoju)
Bet pradėti čia mesijauti, viešai ir užtikrintai skelbiant, tarsi gyvenimas be vandens organzmui yra visiškai normalu, ir gali laisvai ištverti tiek - visiškai neatsakinga ir buka.
Kiekvieno organizmas yra skirtingas, ir kad tu čia savo ribas primetinėji kaip normas - nieko gero ;)
Man atrodė, kad aš niekur tos savo patirties nepateikinėjau kaip visiems siūlytinos, primygtinai rekomenduotinos ar dar kokios, tik pagal forumo temą dalinausi asmenine patirtimi. Jei tai pasirodė kaip "mesijavimas" - tai atsiprašau, Jus suklaidino mano minčių dėstymo būdas, tokios intencijos neturėjau, neturiu ir (viliuosi) neturėsiu. Bet ir gyvenimo strategija, kai visi "neaiškūs reiškiniai" (pavyzdžiui, knygos, aprašančios tai, ko pats nesi patyręs, arba žmonės, pasakojantys asmeninius išgyvenimus, netelpančius į asmeninio "žinojimo" rėmus) atmetami vien išankstiniu nusistatymu, nepatikrinus, man nepriimtina, dėl to ir toliau ja nežadu vadovautis, o tai gali kam nors iš šalies vėl pasirodyti kaip "mesijavimas" - iš anksto visų atsiprašau. ;)
Citata iš: TinSoldier vasario 18, 2014, 13:01:20
Patys nepastebėsit, kaip dauguma jūsų po 3, 5 ar 7 dienų pateksit į šoką, komą ar visai užsilenksit.
Tikiuosi, taip geriau :)
Zinoma geriau.
Na o toliau prasideda amzinieji TinSoldierio drastiski palyginimai is ciklo arba meslas arba auksas. Zinoma nepamirstam to, kad kai kas nors kitas tokius palyginimus naudoja, TinSoldieris visuomet pabrezia, kad to negalima daryti, nes tai neracionalu :)
Dar negirdejau, kad Lietuvoje zmones mirtu nuo badavimo (ne amzino badavimo TinSoldieri).
Citata iš: pi vasario 18, 2014, 13:04:41
o tai gali kam nors iš šalies vėl pasirodyti kaip "mesijavimas" - iš anksto visų atsiprašau. ;)
Nekreipk demesio. Tas "mesiju" matymas forume kai dalyviai apraso savo patirtis daznai pasireiskia ;D
Citata iš: TinSoldier vasario 18, 2014, 13:01:20
Atsiprašau, pasitaisysiu:
Patys nepastebėsit, kaip dauguma jūsų po 3, 5 ar 7 dienų pateksit į šoką, komą ar visai užsilenksit.
Tikiuosi, taip geriau :)
Aišku, jei koks 100 save numarins negerdami vandens, viską atpirks vienas nuo normos nukrypęs, kuris ištveria 11 dienų. Puiku (yes)
Aaa, supratau, kur šuo pakastas: didaktika. "Dauguma jūsų" - požiūris į forumuose skaitančius žmones kaip į nelabai mąstančius bandos padarus, kurie puls bandyti bet kokį ekstremalų aprašytą būdą nepažindami savęs pakankamai ir taip tenkindami pasąmoninius "tanatos" impulsus? Tada taip, mano patirtys - baissssuuuuu...
Bet ieškančio grėblio tai niekas neapsaugos, jei ne čia, tai kitur ras, kuo sao į kaktą užtvot, internetas atviras ir pilnas pagundų, bet kuriam skoniui.
Bet ar tikrai čia su žmonėmis tokia bloga padėtis, kad juos reikia kaip bandos gyvulius saugoti pačius nuo savęs? Gal jau ir taip per ilgai sistema mus saugojo?
Taip, badavimas pavojingas reikalas. Geriau nedaryti to, jeigu trūksta išmanymo, žinių. Aš irgi esu skaitęs apie mirties atvejus. Berods, reikalas tame, kad nuo kažkurios dienos organizmas apsinuodija savo paties atliekomis. Tada ir yra ta pavojinga riba. Kad tai neįvyktų, išmanantys žmonės kažką dėl to specialiai daro. Aš ne prieš askezes ar badavimą, kaip tik už. Bet reikia išmanyti. Tai ne žaidimas.
Skaičiau berods vienoje tarybinių laikų sveikatingumo knygutėje (tokios oranžinės būdavo, Bibliotekėlė "ŽS", Žmogus ir sveikata), kad žmogus bandė badauti, bet gerai neišmanė kas vyksta, vartojo vidurių laisvinamuosius, o klizmų ar kažko tai ten lygtai nedarė, ir berods, po 7-10 dienų organizmas apsinuodijo, jo būklė smarkiai pablogėjo, o galiausiai mirė, ligoninėje niekuo jau negalėjo padėti.
Man asmeniškai ilgalaikiai badavimai atrodo pernelyg drastiški. Bet jeigu žmonės tam pasiryžę, ir turi jėgos ir pasiruošimo tam, bei sprendžia specifinius sveikatos ar kitus uždavinius, kodėl ne. Bet daryti viską geriausia taip, kad ekstremaliai nesutrikdyti savęs, ir tuo nesukelti rūpesčių mus globojančiam Kūrėjui. Jeigu pradėsim eiti iš proto, ar mirti, gerai nebus.
Iš savo pasaulėvaizdžio ir gyvenimo būdo perspektyvos, jeigu norisi kažkokio stipresnio badavimo, galvočiau apie tokią trijų dienų pasninko sistemą (pats būtent šio varianto dar neišnebandžiau, bet reiks išbandyti; šiaip šis pasninkas būtent toks ir turi būti pagal pilnas taisykles; nors buvo gyvenime klajonių, kai tekdavo ekstremaliai paalkti, kelias dienas, nes tiesiog neturėdavau galimybių gauti maisto): vieną dieną pasninkauti su vandeniu ir vaisiais, pieno produktais (nevartoti grūdinių produktų), valgyti vieną kartą dienoje; kitą dieną - be vandens, sausas badavimas; trečią dieną vėl su vandeniu ir vaisiais, ir pieno produktais, (be grūdinių produktų), vėl valgyti vieną kartą dienoje; ketvirtą dieną grįžti prie įprasto valgymo režimo. Daryti tai 10, 11, 12 Mėnulio dieną (11 yra ekadashi, galima rasti hinduistinius Mėnulio kalendorius internete, kurie nurodys, kada būna šios dienos pvz. http://www.drikpanchang.com/vrats/ekadashidates.html), kai būna likę kelios dienos iki pilnaties arba jaunaties, nes pilnaties ar jaunaties metu Mėnulio gravitacija tampa stipresnė, prasideda potvyniai, o taip pat ta gravitacija veikia vandenį esantį žmogaus organizme. Taigi, kai prieš kelias dienas iki to stiprios gravitacijos momento sausai pasninkaujant, ir taip sumažinus vandens kiekį organizme, gerai susiderinama su ciklu, išvengiama negatyvaus gravitacijos poveikio ir pasiekiamas geras sveikatingumo efekto, organizmo pailsėjimas nuo maisto, apsivalymas. Kita pusė yra dvasinė, kad tom dienom tai palanku dvasiniam apsivalymui, bet tada tą 11 Mėnulio dieną ir naktį reikia skirti intensyviai teistinei dvasinei praktikai.
Taigi, tokie badavimai be vandens, vyksta periodiškai kas dvi savaitės. Lengvesnis ir labiau įprastas Vakaruose variantas yra 11 Mėnulio dieną nevartoti grūdinių produktų. Šį variantą kartais praktikuoju. Nebloga sistema, kai pagalvoji, jeigu visą gyvenimą taip jos laikomasi (ką daug kas daro Indijoje), kas dvi savaites vieną dieną duoti organizmui pailsėti nuo maisto ir apsivalyti. Nors šiaip šio pasninko esmė yra grynai dvasinė, o ne fiziologinė.
Bet šiaip žiūriu, šiais laikais pasninkavimas darosi sunkus psichofiziškai. Galbūt man čia taip vienam, toks chaotiškas gyvenimo etapas, nes kaip sakiau, buvo gyvenime alkio, ir visai neblogai buvo vidinio pagilėjimo prasme.
Ilgesni badavimai nei 7 dienos, jau reikalingi nebent sergant sunkiai ar jaučiant kad yra tam reikalas. paprastam žmogui iki 7 dienų badavimas yra pats tas.
Citata iš: a.t.sielis vasario 18, 2014, 13:58:51
Geriau nedaryti to, jeigu trūksta išmanymo, žinių.
Sis teiginys praktiskai tinka visur. Pradedant nuo to, kad jeigu truksta ziniu geriau peilio nenaudoti nes gali sau akis islupti, baigiant automobilio vairavimu, nes gali pats uzsimusti ir dar kita nugalabyti.
TinSoldier pi yra mano kaimynė. Seniau dirbom vienam darbe. Pažįstu kaip be galo sąžiningą žmogų. Bent aš ją pasitikiu visu šimtu procentų. Visiškai ne taip kaip su inkognito kurį taip pat pažįstu asmeniškai. Kas liečia badavimą ji tiesiog papasakojo savo patirtį. Niekam nesiūlo sekti jos pėdomis, bet jei kas sugalvotų išbandyti turi labai realias tikslias kito žmogaus patirtis. Pats badaudamas taip pat vadovavausi kito žmogaus praktine patirtimi. Tiesiog kitaip neįmanoma. Taip badauti sausai aš taip pat nepribrendęs. Bet tai savotiškai sprendžia organizmas o ne aš. Iš kitos pusės kai žinai kas yra badavimas visiškai kitaip atrodo kokia nors katastrofa. Tiesiog žinai kaip išgyventi kad ir kokį mėnesį be maisto. Bendrai pi pasakojimas apie badavimą tai tik aisbergo viršūnė kiek ji visko yra patyrusi ir išbandžiusi. Tikiuosi pi nesupyks už šį sakinį :) . Pati didžioji vertybė kad žmogumi galima pasitikėti.
Video rusų kalba. Pirmoj dalį pasakoja apie badavimo istoriją medicinoje, ir kodėl taip mažai yra tas metodas naudojamas oficialioje medicinoje. Pasirodo TSRS laikais veikė oficialios klinikos, kur buvo gydoma tokiu būdu. Amerikoje vienu momentu taip pat buvo išpopuliarėjęs toks gydymo metodas, bet greit "užgeso" dėl spaudoje aprašytų neigiamų pasėkmių(gal prisidėjo ir konkurencinė kova).
Dar vienas minusas kodėl tai netinka šiuolaikiniam gyvenimo būdui, tai ilgas laiko tarpas, kurį tenka praleisti klinikoje, kad būtų efektas, vien išėjimui iš badavimo reikia apie 25 dienų, plius dar panašiai tiek pat pačiam badavimui.
Antroje dalyje daugiau apie psichologinį nusiteikimą, ir šiek tiek apie pačius procesus kurie vyksta organizme.
http://www.youtube.com/watch?v=jLK4TKAVuhY
http://www.youtube.com/watch?v=3tKumVTmKks
Įdomus dalykas dėl sauso badavimo.
Optimalus, rekomenduojamas šio badavimo terminas yra 4-7 dienos.
Tačiau tuo metu patariama neturėti jokio kontakto su vandeniu.
Ir man tai atrodo šiek tiek kraštutiniška. Kaip galima tiek laiko nesusidurti su vandeniu išoriškai.
Gal organizmas ir apsivalo greičiau, tačiau pačiam žmogui bendrai viską paėmus vargu ar tai į naudą.
Dėl šio aspekto man priimtinesnis badavimas vandeniu.
Citata iš: Master balandžio 04, 2014, 15:09:08
Dėl šio aspekto man priimtinesnis badavimas vandeniu.
Čia teoriškai, ar realiai bandžiusi?
Praktiškai (:
Esu išbandžiusi įvairius metodus. Vėliau juos lyginusi ir išsirinkusi sau priimtiniausius.
Mano požiūriu sausai badauti kaip ir lengviau (jei badavimas neužsitęsia), tačiau visiškai išpildyti reikalavimų neįmanoma, net badaujant 1 dieną.
Labas..Jus nepjiaukit grybo jei neturit ziniu apie badavima..Badauju jau 30m.Man55.Bandziau ir su vandeniu ir sausa.Dalinai sausa nes prausiausi su šaltu vandeniu.Man irgi labiau tiko sausas.Ilgiausiai be vandens budavau 11 dienu.Galiu pasakyti kad tiesa jau 10diena astralinis kunas gali keliauti.Pamatai kad esi sutvertas ne tik iš fizinio kuno..Fizine bukle po 7dienos nekokia visada buna.Vandens troskimas stiprus.Badavimo metu lengva mankšta ok.Ledinis vanduo juokas ir malonumas.Atliekant intensyvesni sporta svaigsta jau galva.Visa euforija po badavimo..Tiek energijos kad tikrai daug ka gali..ir ta busena dvasine kai tarsi egzistuoji bet nejauti fizinio kuno.Ir emocijos tuščios.Tave nedomina jokios problemos.Po kurio laiko visada pasidarydavau kraujo tyrimus ir t.tMan55 visi tyrimai labai geri.Kiekvienas žmogus skirtingas be abejo.Nereikia rašyti jei pats nieko neišbandes ar sakyti kad negali taip buti.Niekada nevartojau jokiu tablečiu ir nesu sirgęs.Gydytoja visada stebedavosi kaip čia yra.Nauda sveikatai milžiniška.Vienam atsakyme neparašysi visko.Bet kartais juokas ima kai televizijos laidose garbingi profesoriai gina tas pasenusias medicinos zinias.Patys net nebuve šalia tu badavimu metu.Nekalbu apie tai kiek žmoniu susigrazino sveikata badavimo metu.Zinau buvo ir atvirkščiai.Reikia tureti šalia žmogu kuris turi badavimo patirti.Ir kuris badavimo metu patars kiek laiko badauti ir kaip.Tada tai pabande ir parašykit..Nerašykit tu isisenejusiu neteisingu tiesu..Skaitai komentarus ir tas mastymas jau suformuotas tu žiniu pasenusiu..Sekmes..
Benamis:
Pranesimas yra istrintas del necenzurines leksikos ir dalyviu izeidinejimu.
Va, puikus irodymas, kad Benamis dirba...