Kvantinė fizika įrodo, kad gyvenimas po mirties egzistuoja

Pradėjo Benamis, lapkričio 15, 2013, 15:35:00

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Benamis

Ko gero, daugelis mokslininkų sutiktų, kad gyvenimo po mirties koncepcija yra arba nesąmonė, arba faktiškai neįrodoma. Vis dėlto mokslo pasaulyje atsirado žmogus, kuris tvirtina, jog anapusinį gyvenimą įrodo... kvantinė fizika.

Veik Foresto universiteto Medicinos mokyklos (Šiaurės Karolina) medicinos profesoriaus Roberto Lanzos (Robert Lanza) postuluota biocentrizmo teorija skelbia, kad mirtis tokia, kokią ją žinome, tėra iliuzija, kurią sukūrė mūsų sąmonė.

"Mes dedamės žiną, kad gyvenimas - tai tik tam tikras anglies ir kitų molekulių junginių aktyvumas. Kurį laiką taip pabūnam aktyvūs, pagyvenam, o po to trūnijame po žeme, - dėsto R. Lanza savo tinklalapyje. - Mes įtikėjome, kad esame mirtingi, nes mums "įkalė į galvas, kad mes mirsim". Kitaip tariant, mūsų sąmonė susiejusi gyvenimą su kūnu. Kadangi mes žinome, jog kūnai miršta, vadinasi, mirsime ir mes."

R. Lanzos sukurta biocentrizmo teorija aiškina, kad mirtis gali būti ne tokia galutinė, kaip kad esame pratę manyti. Biocentrizmas priskirtinas viseto teorijoms (angl. - theory of everything) ir siejamas su senovės graikų "gyvybės centro" (angl. - life centre) koncepcija. Kertinis jos teiginys - gyvybė ir biologija yra centrinė realybės (tikrovės) ašis. Gyvybė kuria visatą, o ne atvirkščiai.

Pagal šią teoriją, visatos objektų formą ir dydį apibrėžia žmogaus sąmonė. R. Lanza pateikia pavyzdį, kaip mes suvokiame mus supantį pasaulį. Žmogus regi žydrą dangų, ir girdi aplinkinius tvirtinant, kad spalva, kurią jis mato žiūrėdamas į dangų, yra žydra. Tačiau ląstelės žmogaus smegenyse gali būti pakeistos taip, kad žmogus regėtų dangų žalią arba raudoną.

"Esminis dalykas yra toks: tai, ką matai, negalėtų būti tikrovė, jei neturėtumei sąmonės, - aiškina R. Lanza. - Mūsų sąmonė paaiškina, "įkrauna" pasaulį."

nt į visatą iš biocentristinės perspektyvos, tai taipogi reiškia, kad erdvė ir laikas nebūtinai yra tokie rigidiški ir nelankstūs, kaip mums sako mūsų sąmonė. Bendrai paėmus, erdvė ir laikas "tėra mūsų sąmonės įrankiai".

Kadangi šioje teorijoje erdvė ir laikas siejami su protiniais konstruktais, tai reiškia, kad mirtis ir nemirtingumo idėja pasaulyje egzistuoja be erdvinių, linijinių ribų. Lygiai taip pat fizikos teoretikai mano, kad egzistuoja be galo daug visatų, kuriose - vis kitoks skaičius situacijų, objektų (žvaigždžių, gyvų būtybių ir pan.) Visos tos visatos egzistuoja simultaniškai - išsyk, vienu metu.

R. Lanza priduria, kad viskas, kas tik gali įvykti, tam tikru momentu tose visatose ir įvyksta, o tai reiškia, kad mirtis tikrovėje negali egzistuoti. R. Lanza tvirtina, jog kai mirštame, mūsų gyvenimas tampa "daugiamečiu gėlės žiedu, sugrįžusiu į multivisatų žiedyną."

"Gyvenimas yra nuotykis, kuris išeina iš tradicinės, standartinės mūsų sampratos apie gyvenimą rėmų, - aiškina R. Lanza. - Kai mirštame, tai įvyksta ne atsitiktinėje biliardo rutulių matricoje, o neišvengiamoje gyvybės matricoje."

Iliustruodamas savo teiginius, R. Lanza cituoja dvigubo plyšio (arba Jungo) eksperimentą, kuris parodo tikimybinį kvantinės mechanikos reiškinį. Jo metu, kai tyrėjai stebi, kaip dalelė pereina du kliūties plyšius, toji dalelė elgiasi kaip kulka ir perskrodžia vieną arba kitą pjūvį. Bet jei žmogus dalelės nestebi, ji elgiasi kaip banga. Tai reiškia, ji gali skrosti abu plyšius vienu metu. Daugiau informacijos apie šį eksperimentą rasite, spustelėję šią nuorodą: http://lt.wikipedia.org/wiki/Dvigubo_plyšio_eksperimentas).

Anot R. Lanzos, tai iliustruoja, kad medžiaga ir energija vienu metu gali demonstruoti tiek bangos, tiek dalelės savybes, ir kad dalelės elgesys keičiasi priklausomai nuo asmens suvokimo ir sąmonės.

Visa R. Lanzos teorija pristatoma jo knygoje "Biocentrizmas: kaip gyvybė ir sąmonė padeda iš esmės suprasti tikrąją visatos prigimtį" ("Biocentrism: How Life and Consciousness are the Keys to Understanding the True Nature of the Universe").

technologijos.lt

TinSoldier

Citata iš: Benamis  lapkričio 15, 2013, 15:35:00
Iliustruodamas savo teiginius, R. Lanza cituoja dvigubo plyšio (arba Jungo) eksperimentą, kuris parodo tikimybinį kvantinės mechanikos reiškinį. Jo metu, kai tyrėjai stebi, kaip dalelė pereina du kliūties plyšius, toji dalelė elgiasi kaip kulka ir perskrodžia vieną arba kitą pjūvį. Bet jei žmogus dalelės nestebi, ji elgiasi kaip banga. Tai reiškia, ji gali skrosti abu plyšius vienu metu. Daugiau informacijos apie šį eksperimentą rasite, spustelėję šią nuorodą: http://lt.wikipedia.org/wiki/Dvigubo_plyšio_eksperimentas)


Šituo eksperimentu ir aš buvau labai susidomėjęs, ieškojau, kas čia vyksta.
Straipsnyje šito mokslininko ne visai tiesa parašyta. Kadangi, nors dalelės iš tiesų mažais lygiais gali elgtis tiek kaip dalelė, tiek kaip banga (kas yra velniškai keista), tačiau nuo žmogaus stebėjimo tai nepriklauso.

Eksperimento metu dalelių elgesį stebėjo taip, kaip tuo metu buvo įmanoma. O tas įmanomas stebėjimo būdas paveikdavo dalelių elgesį. Kaip kažkur mačiau palyginimą, įsivaizduokit, kad tamsoje bandot surasti rutuliuką su kitu rutuliuku. Metat vieną iš jų į kitą, ir iš kur atsklinda garsas - ten buvo ieškomas rutuliukas. Tačiau, jiems susidūrus, juk jie pakeičia vietą. Panašiai buvo ir su tuo eksperimentu - kai bandė stebėti, kaip lekia dalelės, tuo pačiu ir pakeisdavo jų kryptį kažkiek. O ne šiaip "sąmonės" būvimas pakeisdavo tą kryptį. Kaip tik žiūrėjau įdomią paskaitą apie kvantinę mechaniką http://www.youtube.com/watch?v=STF0moww_zQ

Ir joje, nors kalbama apie tą eksperimentą, nė žodžiu neužsimenama apie kažkokį stebėtojo poveikį dalelėms.

O šiaip, nepaisant to, man labai patinka ta realybės, kaip kolektyvinės, save patiriančios sąmonės idėja. Labai džiaugsiuos, jei kada nors paaiškės, jei tai iš tikro yra tiesa. Tiesiog velniškai žaviai skambanti teorija :)

Aišku, kol kas neturinti įrodymų. Bet vis tiek (:

exopolitics.lt

Geras filmukas yra sukurtas apie kvantine fizika ''What the bleep do we know'', jame mokslininkai aptaria svarbius egzistencinius klausimus, pateikiama eksperimentiskai pagrista nuomone jog zmogus turi siela.


TinSoldier

#3
lapkričio 16, 2013, 13:16:10 Redagavimas: lapkričio 16, 2013, 13:17:48 by TinSoldier
Būčiau patylėjęs, bet po šito sakinio:

Citatapateikiama eksperimentiskai pagrista nuomone jog zmogus turi siela.


Jaučiu pareigą, pasakyti, jog mokslo prasme šitas filmas yra šūdo vertas :)



http://skeptico.blogs.com/skeptico/2005/04/what_the_bleep_.html

Jeigu kam nors įdomu, tai pagrindinis to filmo argumentų šaltinis: 35 000 metų kario dvasia iš Atlantidos, kurios žodžius channelina (ar kaip ten tas šuldu buldu terminas) kažkokia namų šeimininkė, pasiskelbusi save kažkokios sektos lydere.




Seems legit.

Jeigu tikit tokiais dalykais, ok. Nesikabinėju.
Tik kabinėjuosi prie to, kai šitas filmas laikomas nors kiek moksliniu, ar argumentuotu, ar pan.
Jis toks nėra.

exopolitics.lt

CitataJeigu kam nors įdomu, tai pagrindinis to filmo argumentų šaltinis: 35 000 metų kario dvasia iš Atlantidos, kurios žodžius channelina (ar kaip ten tas šuldu buldu terminas) kažkokia namų šeimininkė, pasiskelbusi save kažkokios sektos lydere.


TinSoldier tu bent si filmuka perziurejai kad taip teigi ? Ta moteriske jame aplamai yra tik vienas is zmoniu pateikianciu savo nuomone. Apie kazkokia kario dvasia ten nieko nekalbama.

Citatapateikiama eksperimentiskai pagrista nuomone jog zmogus turi siela.


Tikriausiai kiek per kietai suformulavau, apgailestauju, visgi pateikiama butent nuomone, ne koks nors faktas ar pan.

Taip pat dar noreciau pridurti jog apie bet koki kontraversiskesni dalyka atsiranda koks skeptiskas blogas kuris randa prie ko prisikabint ir pan.

eternal.bliss

O man visai patiko TinSoldier postas.

Galėtum apie Bashar pavaryti? channelina  Darryl Anka.

TinSoldier

#6
lapkričio 17, 2013, 16:56:43 Redagavimas: lapkričio 17, 2013, 17:03:03 by TinSoldier
Citata iš: eternal.bliss  lapkričio 16, 2013, 20:33:25
O man visai patiko TinSoldier postas.

Galėtum apie Bashar pavaryti? channelina  Darryl Anka.


Kaip suprasti?

Kodėl pavaryti? Ant nieko aš čia nevariau.
Tik sakau, kad tokie dalykai visiškai nesisieja su jokiom kvantinėm fizikom ar mokslu apskritai. Todėl kviesti į laidą visokius chanelintojus, ir jų nuomonę pateikinėti tarsi tai nors kiek atspindėtų mokslo faktus - yra apgavystė. Aš tik sakau, kad tas filmas su mokslu, ir mokslo realybe nieko bendro neturi.

eternal.bliss

Aš ir visiškai tam pritariu.

Tik va pvz ieškau nelogiškumų to Bashar žodžiuose, jis praktiškai kalba apie viską tiek apie mokslą tiek apie tehnologijas, Ir senus įrašus klausydamas dar atrandu pagrindimų, išprognozavo ir New york teroristų išpuolį, dar radau kur jis sako, jog juodosios skylės yra vartai? į kitas visatas. Kuomet tik dabar neseniai tokią hipotezę iškėlė.  ;D

TinSoldier

Citata iš: eternal.bliss  lapkričio 17, 2013, 17:11:59
Aš ir visiškai tam pritariu.

Tik va pvz ieškau nelogiškumų to Bashar žodžiuose, jis praktiškai kalba apie viską tiek apie mokslą tiek apie tehnologijas, Ir senus įrašus klausydamas dar atrandu pagrindimų, išprognozavo ir New york teroristų išpuolį, dar radau kur jis sako, jog juodosios skylės yra vartai? į kitas visatas. Kuomet tik dabar neseniai tokią hipotezę iškėlė.  ;D


Na, nežinau, nesiginčysiu :)
Nors ir girdėjau apie tą Bashar'ą (šitame forume apie jį buvo rašyta), bet labai nesidomėjau. O dabar labai tingiu ieškoti informacijos :)

Anglis

CitataAnot R. Lanzos, tai iliustruoja, kad medžiaga ir energija vienu metu gali demonstruoti tiek bangos, tiek dalelės savybes, ir kad dalelės elgesys keičiasi priklausomai nuo asmens suvokimo ir sąmonės.


CitataKadangi, nors dalelės iš tiesų mažais lygiais gali elgtis tiek kaip dalelė, tiek kaip banga (kas yra velniškai keista), tačiau nuo žmogaus stebėjimo tai nepriklauso.


O jei tikrai už materijos, sąmonės, dalelių ir viso kito yra tyra energija, kuri ir suteikia dalelei bangos ir dalelės savybes, anglies ir kitų molekulių aktyvumą ir sukuria visus įmanomus fizikinius dėsnius, kuriuos dalelės tik demonstruoja . Galėtume sakyt kad ir pati dalelė yra beveik tyra energija, ir materija yra energija ir sąmonė taip pat. Viskas būtų tik skirtingos energijos sankaupos, skirtingomis jėgomis pasireiškiančios. Tuomet viskas yra vientisa energija, viskas yra simultaniška, kaip ir sakė. Vadinasi sąmonė kaip ta pati energija gali daryti įtaką dalelėms ir atvirkščiai. Čia šiaip pamąstymai, kurie mane kankina  :D

exopolitics.lt

CitataO jei tikrai už materijos, sąmonės, dalelių ir viso kito yra tyra energija, kuri ir suteikia dalelei bangos ir dalelės savybes, anglies ir kitų molekulių aktyvumą ir sukuria visus įmanomus fizikinius dėsnius, kuriuos dalelės tik demonstruoja . Galėtume sakyt kad ir pati dalelė yra beveik tyra energija, ir materija yra energija ir sąmonė taip pat. Viskas būtų tik skirtingos energijos sankaupos, skirtingomis jėgomis pasireiškiančios. Tuomet viskas yra vientisa energija, viskas yra simultaniška, kaip ir sakė. Vadinasi sąmonė kaip ta pati energija gali daryti įtaką dalelėms ir atvirkščiai. Čia šiaip pamąstymai, kurie mane kankina


Taip, materiali visata is esmes yra energija ir samonė gali ją paveikti, manau labai teisingai taikai :)

TinSoldier

Citata iš: exopolitics.lt  lapkričio 17, 2013, 19:08:55

Taip, materiali visata is esmes yra energija ir samonė gali ją paveikti, manau labai teisingai taikai :)


Paveik.

Anglis

CitataPaveik.


Citatadalelės elgesys keičiasi priklausomai nuo asmens suvokimo ir sąmonės.


Jei jau kalbam apie veikimą kvantiniam lygyje, tai jei ir paveikčiau, tai net nepastebėtum (bent jau greitu metu). Ir iš viso, tai dar tik teorija :D

.L.U.T.H.O.R.

jei viskas yra iš esmės energija, tai bet koks veiksmas yra sąmonės išraiška, ne? :D

TinSoldier

Citata iš: Anglis  lapkričio 17, 2013, 19:30:30
CitataPaveik.


Citatadalelės elgesys keičiasi priklausomai nuo asmens suvokimo ir sąmonės.


Jei jau kalbam apie veikimą kvantiniam lygyje, tai jei ir paveikčiau, tai net nepastebėtum (bent jau greitu metu). Ir iš viso, tai dar tik teorija :D


Tai tuomet tegul kuris nors paveikia kvantiniame lygmenyje, fiksuojant aparatams. Esu įsitikinęs, kad gausit Nobelio premiją :)

Tokiais atvejais visuomet prisimenu Aristotelišką pasaulio suvokimą. Kai dominavo Aristotelio ir jo pasekėjų pasikliovimas filosofija, aiškinantis fizikinio pasaulio mįsles. Pasikliovimas teologija, folosofija ir sukonstruotu pasaulėvaizdžiu.

Taip ir Saulė pasirodė besisukanti aplink Žemę, ir vakuumas neegzistavo, nes "gamta nemėgsta tuštumos" ir pan.

Kas nuo to laikų pasikeitė, - eksperimentais tikrinama realybė.
Eksperimentai, o ne filosofija atskleidžia atsakymus.

Aukštyn