Mirtį nešanti daina

[Benamis]

Reszo Seress siekė tapti žymiu Vengrijos kompozitoriumi, tačiau jam niekaip nepavykdavo. Visi jo kūriniai neįtikdavo muzikos leidėjams. Tačiau Reszo Seresso tai nesustabdė.

Kompozitoriaus sužadėtinė prašė jo, kad jis mestu dainų rašymus ir susirastų pastovų darbą, tačiau jis pasakė, kad geriau bus valkata nei dirbs kitokį darbą. Vieną popietę Seressas susipyko dėl to su savo sužadėtine. Įsivyravo aršus barnis po kurio jiedu išsiskyrė.

Kitą dieną po barnio (tai buvo sekmadienis) Seressas sėdėjo savo bute prie fortepijono ir žiūrėjo per langą į atsiveriantį peizažą. Už lango dangus apsiniaukė, pakilo didelis vėjas ir užėjo liūtis. Staiga jo rankos pradėjo groti niūrią melancholišką melodiją. Atrodė kad jis išlieja visą savo liūdesį dėl barnio su mergina. Taip: -" Ši daina vadinsis apniūkęs sekmadienis"- tarė jis ir pradėjo rašyti dainos natas.  Po pusės valandos daina buvo baigta.

Baigęs dainą Seresas ją išsiuntė muzikos leidėjams ir tikėjosi, kad jiems ji patiks. Tačiau po poros dienų jis gavo atsakymą jog jo dainos muzika yra labai slegiant ir liūdna ir jie atsisako naudoti jo dainą.

Daina buvo išsiųsta dar kartą kitiems leidėjams ir šį kartą jie ją priėmė. Daina buvo išplatinta, tačiau praėjus keletai mėnesių pasigirdo keistų pasakojimų, kad neva dėl šios dainos įvyksta keisti nutikimai. Berlyne vienas dainininkas po savo pasirodymo kuriame jis atliko šią dainą, grįžo namo ir paleido sau šūvį į smilkinį. Atsisveikinimo laiške jis parašė, kad tai jį privertė padaryti ši daina. Po savaitės tame pačiame mieste, moteriškų drabužių parduotuvės konsultantė buvo rasta pasikorusi. Policija atlikusi tyrimą šalia merginos lovos rado popieriaus lapą su "Gloomy Sunday" dainos natomis.

Dar po dviejų dienų jaunas Niujorko sekretorius būdamas neblaivus apsinuodijo dujomis ir savo atsisveikinimo raštelyje pap rašė, kad per jo laidotuves būtų grojama ši daina. Dar po savaitės kitas Niūjorkietis draugų akivaizdoje iššoko pro savo buto langą po to kai sugrojo šią dainą.

Maždaug tuo pat metu Romoje paauglys nušoko nuo tilto vos tik paklausė dainą grojusią per radiją. Pasaulio laikraščiai greitai pranešė apie mirtis siejamas su Seresso daina. Dainą buvo uždrausta groti. Po kurio laiko Seresas nusprendė susitaikyti su buvusia sužadėtine ir parašė jai laišką. Tačiau gavo skaudų atsakymą.  Jo meilė buvo negyva. Ji nusinuodijo, o šalia jos buvo rastas lapas su dainos melodija.

[paragraf 78]

Urban legend, tas mirtingumas paklausius 6ios dainos. Kažkada su draugeliu buvome už jos užsikabinę ir tikrai teko daug jos klausyti ir įvairias versijas. Na juk nerašau iš kapo, vis dar gyvas.
Čia panašiai kaip su grupės DVAR muzika. Irgi atseit miršta kas pasiklauso jų yrašų. Kažkada klausydavau ir jų. Vis dar gyvas

[TinSoldier]

Na juk nerašau iš kapo, vis dar gyvas.

Manau, kad meluoji..
Iš kur mums žinoti, kad tavęs nenugalabijo ta daina, o tu tik bandai naujų aukų surasti? :/

[Markamis]

Beja, jei gerai supratau, tai jis buvo vienarankis?

Rezső Seress lived most of his life in poverty in Budapest, when, being Jewish, was taken to a labour camp by the Nazis during the Second World War. He survived the camp and after employment in the theatre and the circus, where he was a trapeze artist, he concentrated on songwriting and singing after an injury. Seress taught himself to play the piano with only one hand.

O daina man visai graži, buvo įdomu pasiklausyti.

[paragraf 78]

Man šitas variantas labiau patinka:

[Jonas]

Paklausiau šitos dainos....  Nuėjau į virtuvę... Pasiėmiau peilį...  Ir jau bandžiau pjauti.... duonos reikę ir dešros, bet supratau, jog nesu alkanas.. 
Šiaip tai nieko baisaus šitoje dainoje, tik, kad per daug slegianti.


O jei rimčiau, manau, jog tas mirtis galėjo lemti psichologiniai (ar kiti) faktoriai (žmogus pasiklausęs tokios slegiančios dainos gali pasijusti labai prastai ir sumanyti kažką negero sau pasidaryti).

[Phoenix]

Įdomu kaip mane paveiktų šita daina, nes esu jautresnis įvairiems aplinkos dirgikliams. Bet niekaip neprisiverčiu klausyt    šiaip esu girdėjęs, kad pvz. dailininkai supykę, įniršę, nuliūdę nutapo paveikslą, vėliau arba po dailininko mirties tą paveikslą nusiperka kokie nors asmenys arba šeima ir jis, paprasčiausiai kabantis ant sienos, skleidžia neigiamą energiją, ko pasekoje prasideda mirtys, pasikorimai ir t.t. Manau kad su dainom ir muzika įmanoma tas pats. 

[OKULTISTE]

Kas gyvena, tas ir miršta... Negyvenkite.

[BloodyMary]

Net nežinau. Gal klausiausi per daug įsitempusi bet man pradėjo skaudėti galvą  Bet aš vis dar gyva 

[TinSoldier]

Net nežinau. Gal klausiausi per daug įsitempusi bet man pradėjo skaudėti galvą  Bet aš vis dar gyva 

Neilgam. Matyt, ką tik smegenų auglį gavai

[BloodyMary]

Net nežinau. Gal klausiausi per daug įsitempusi bet man pradėjo skaudėti galvą  Bet aš vis dar gyva 

Neilgam. Matyt, ką tik smegenų auglį gavai

Kaip protingai pastebėta  sveikinu

[RoxiO]

Labai graži melodija, man patiko

[Smygolas]

Stipri, valdinga daina, tokia, kaip ir mirtis. Man patiko klausytis.

[reptile]

Gera daina

[rainiukee]

Ruoškim mąsines laidotuves - tiek perklausių šią mirtį nešančia daina... Juodas humoras 

O šiaip visai priimtina phonenix komentaras, kad sukurtas darbas su neigiama energija/būsena tai tokią ją ir skleis. Neteko prakiškai patirti, bet tiesiog logiška.