Filosofijos noras katastrofa

Pradėjo cs, balandžio 04, 2025, 21:16:29

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

cs

Prikūriantis minčių pavienis projektas kaip ir filosofija - turi norų, kurie pabaigoje yra su padariniais ir nepasibaigia be katastrofos, kurioje įsitraukia visi. Iš to ką vadiname filosofija yra tapo žinomi filosofai, kurie kūrė filosofiją ir kūrė to pagrindinį veikalą. Tačiau mes matome, kad didelių filosofinių atradimų ir didesnio veikalo mąsto nebevyksta ir filosofijos gyvavimas yra ant padarinių ir katastrofos lygio būsenos, kurioje filosofija neberodo didelio progreso ir nyksta. Šis kritinis lygmuo yra realus ir keliantis susimąstymą ir sąmoningumą apie tai kaip tai tęstųsi ir kaip tai keitųsi. Tokį scenarijų po filosofijos nykstančio artimo gyvavimo dabartyje ir būsenoje galima įžvelgti keliais scenarijais:
1) Filosofija bus sutechninta ir užvaldoma technikų adaptavimų metodų ir alternatyvių paradigmų.
2) Filosofija bus vystoma naudojant dirbtinio intelekto lygio žinias su palaikymu ir alternatyvomis.
3) Filosofija išnyks ir taps užmiršta.
4) Filosofija padariniais įtrauks visus arčiau to veikalo katastrofos.
5) Filosofija iš naujo bus perkurta visais pagrindais, pradedant nuo tų, kurie pirma istorijoje buvo atrasti.
6) Filosofija bus įtraukta į šešėlį, kuriame vyks šešėlinė veikla ir slapti projektai, kurie iškraipys ir keis filosofijos sudėtį norima linkme.
Gali būti, kad filosofija ir šie scenarijai (ir gali būti jų daugiau) su laiku bus realus ir dabar turimas gyvavimas taps kritinis. Taigi, prikūrianti filosofija dabar yra paaiškinta tai yra nebeprogresuojantis veikalas kuris buvo toks anksčiau. Tai pereijo visus gyvavimo etapus ir pasiekė kritinį tašką, kuriame nieko svarbaus ir konstruktyvaus nebevyksta ir tame sustojo laikas.

cs

#1
balandžio 12, 2025, 20:16:23 Redagavimas: balandžio 12, 2025, 20:41:05 by cs
Filosofija dabar daugiau yra kritinėje būsenoje, nei klestėjime. Tokios filosofijos būsenos nesurado kiekvienas; ir likusiems kiekvieniems filosofija atrodo tokia, kokia ir buvo. Taip pat, šiuo metu daugelis neįžvelgia nieko tokio, kas filosofijoje pagal tiesą atrodytų katastrofiško ar vedančio į katastrofą. Tačiau, mano pranešime ir temoje yra iškeliama dilema apie filosofiją, kuri nyksta dėl egzistavimo ir išsaugojimo klausimo nebuvimo ir nesvarstymo. Bendrai visose filosofijos disciplinose panašių klausimų, dar niekas nekelia ir nėra iki to prieita. Tada, kaip keistųsi filosofija, jei atsargiau, atsakingiau ir sąmoningiau būtų į tai žiūrima? Manau, būtų išsaugota daugiau reto filosofinio turinio, kuris ypatingai žymi produktyvumo svarbą. Išsaugojus tai, turėtų atsirasti mažiau kritinės rizikos ir mažiau katastrofiško suartėjimo su pabaiga.

Nuo antikos laikų iki dabarties filosofijos raidos istorijos pastebėta, kad filosofijoje palaipsniui nyksta produktyvumas. Kad filosofijoje nyksta produktyvumas rodo kritinio klausimo nesvarstymas ir nebūvimas tokiomis temomis: logikos paieškos, saikingas informacijos vartojimas, nealternatyvinis teorijos naudojimas, pilnas ir tikslus domėjimąsis disciplina. Tai svarbūs funkciniai taškai ir kritiniai požymiai, kurie nekontroliuojami gali padaryti filosofijos sistemos išardymą, o tai iššaukia naujos tvarkos įvedimą į turimą filosofiją ir filosofijos sistemą. Gali būti, kad nauja filosofijos sistema ir to alternatyvos griauna pamatus, filosofines disciplinas, kurios tampa nebesudarančios filosofinio pagrindo taip išstumiant senesnes filosofijos produktyvumo žinias. Prieiti vėl prie senesnio filosofinio produktyvumo yra ypač sunku, nes tai yra daugiau nei kelionė laiku. Ir mano nuomone, filosofijai pakaitalo neįmanoma sukurti.

SPACE

#2
birželio 20, 2025, 16:25:29 Redagavimas: birželio 20, 2025, 23:43:52 by SPACE
Kad filosofija išsisėmė. Gyvenimą galima palyginti su tokiu vaizdu: žmogus stovi jūros pakrantėje, ir mato kaip bangos užeina ir atslūgsta. Filosofijos užėjimas buvo iki 1991m. Po to realybė baigėsi, tik žmonėms apie tai nepasakė per TV ir radiją. Pranašiška yra R.Gavelio knyga "Paskutinioji žemės žmonių karta".
Net nežinojau, kad terminą "simuliakras" išrado Platonas, jį atgaivino 20 amž. prancūzų filosofai.
Gali būt, kad filosofija atsigaus, kaip išvedanti jėga iš posthumanizmo, postkibernetikos, postidiotizmo.
Dabartiniu metu filosofija yra valstybės tarnaitė, kažką pasisakanti apie socialinius reiškinius.
Jeigu manęs paklaustų, koks dabar geriausias filosofas, atsakyčiau, kad rašytojas H.Murakami. Dabar gal rašytojai žymesni, produktyvesni už filosofus.


Aukštyn