Krikšto priėmimas

[paragraf 78]

Ar teisingas mano apsisprendimas pasikrikštyti žiūrint šiuo atžvilgiu?

Krikštas svarbus apsisprendimas, o iš to ką rašai, manau intencija tinkama

Jeigu as pvz. nekrikstytas, tai mano sansai patekti i taip vadinama "dangu" mazeja?

Katalikų Bažnyčia moko taip:
Kiekvienas žmogus, gyvenęs pagal sąžinę, net ir be krikšto gali patekti į Dangaus karalystę. Jei žmogus gyveno tokioje aplinkoje kur apie krikštą nekalbėta, ar dar dėl kokių priežasčių negalėjo priimti krikšto, jis gali patekti į Dangų.
Dievas yra gailestingas ir žino priežastis kodėl netikėta, ar nepasikrikštyta, tad atsižvelgiant į tai tampa aišku, kad svarbu tavo sąžinė.
Žinoma, su krikštu taip sakant lengviau patekti nes turi bilietą, tik va ar juo pasinaudosi, čia kitas klausimas.

Be to, jei pasikrykštisi tvirtai netikėdamas, dirbtinai išpūsi krikščionių skaičių ir prisidėsi prie katalikų bažnyčios galios viešajame diskurse. T.y., ji turės daugiau galios kultūroje, švietime ir pan. Ar tikrai to nori, jei nesi 100proc. įsitikinęs, kad bažnyčia yra teisinga?

Nebūtinas tvirtas tikėjimas. Sakyčiau net kuo daugiau abejonių tuo geriau. Kai žmogus neabejoja jis tampa fanatiku. Geriau mažiau fanatikų, o daugiau abejojančių.
Niekas kas yra žemėje nėra tobulas, tame tarpe ir Bažnyčia, nes ją sudaro nuodėmingi žmonės. Ir ačiū Dievui, kad taip yra, nes jei būtų tik šventieji, tai aš ko gero pats į tokią Bažnyčią nevaikščiočiau.
O tikėjimas kad netvirtas kaip sakaiu, yra visai nesvarbu, nes krikšto viena iš malonių yra tvirtas tikėjimas, kuris ateina su laiku.

Tikėjimas ne bažnyčioje,bet tavyje.

Tikėjimas taip, yra tavyje, tačiau tikintysis be bendruomenės greitai palūžta arba jo tikėjimas būna iškreiptas neteisingų įvaizdžių apie Dievą ir patį save. Toks tikėjimas stabdo dvasinį augimą, nes trypčioji vietoje. Žinoma negalima teigti kad taip yra visada. Bet dažniausiai taip jau yra.

Bet jei tarkim nesi įsitikinęs, kad visos religijos teisingos (ta prasme, matai neigiamų dalykų kiekvienoje religijoje), kaip daryti tada?

Taip neigiamų dalykų yra visose religijose. Bet taip ir turi būti. Tik Dievas yra tobulas, o mes žmonės, tai dažnai darome nesąmones, kur bebūtume: darbe, namuose, su draugais, su religija.

Nenoriu propaguoti pagonybės,bet juk visi krikščioniški ritualai,visos šventės yra paimtos iš pagonybės,kuri įsigalėjo 1o ooo m. pr. Kr..Nuo faktų nepabėgsi.Kas yra tai krikščionių taip garbinamos Velykos?Tai pagonių saulėgrįža.Net margutis,kuris pagonybėje skelbė gamtos prisikėlimą yra paimtas iš senojo tikėjimo.O kur dar lietuvių tautosaka,kurioje viskas atspindi senąją dvasią...

Na jau, čia pelenkei lazdą
Paginybė tikrai neužgimė prieš 10 000 metų. Apskritai nežinoma kokia tuo metu religinė aplinka buvo. Žinoma kad kažkuo tikėta buvo, bet tikrai nežinoma kas per religija buvo tuo metu, kuo žmonės tikėjo.
Krikščionybė nėra pagonybės subproduktas. Velykos nėra saulėgrįžos šventė, nes vien todėl kad ji švenčiama ne per saulėgrįžą. Velykos yra iš žydų perimtos Pesac Seder šventimas. Paskutinė vakarienė, kuri aprašoma evangelijose, buvo tos pačios velykos kaip ir mūsų. Tai vadinamoji Pascha.
O kiaušinis, nėra privalomas krikščioniškas atributas. Tai tieiog įkultūrintas dalykas, kuris nebūtinas tikėjimui ir velykų šventimui.

[Jonas]

Žinoma, su krikštu taip sakant lengviau patekti nes turi bilietą, tik va ar juo pasinaudosi, čia kitas klausimas.

Gauni bilietą į iliuzijų šalį.

Principe suvokiau, kad nesu tiesiog mėsos gabalas ir gyvenu ne tam, kad gyventi, o tam, kad lavinčiau savo sielą, kad nebeturėčiau grįžti į šį kalėjimą (Žemę). Ar teisingas mano apsisprendimas pasikrikštyti žiūrint šiuo atžvilgiu?

Suvokei, kad nesi mėsos gabalas, kad turi siela, bet tai galima netgi ŽINOTI, o ne tuo tikėti. Tam ŽINOJIMO įgijimui gali pasitarnauti, kad ir ta pati Astralinė projekcija (kurią, žinoma, krikščionys iš savo aklumo ir užsidarymo vadina velnio įrankiu ir pan.).
Mano manymu mes esame čia (Žemėje) tam, kad GYVENTUME, kad džiaugtumėmės, mylėtume, kurtume ir darytume kitus dalykus, kurie patinka ir kelia pasitenkinimą, o ne tam, kad kažkaip stengtumėmės iš šios vietos pabėgti ar vadinti tai kalėjimu ir menkinti savo egzistenciją. GYVENIMAS ŽEMĖJE BUVO/YRA PASIRINKIMAS, todėl nereikia šito savo pasirinkimo sumenkinti ir padaryti jį kažkokia kančia, reikia tai įsisąmoninti.
  Religija yra paremta tik TIKĖJIMU, o kitos dvasinės praktikos (kaip sakiau: Astralinė projekcija) leidžia SUŽINOTI dalykų (sielos egzistavimo) realumą. Kai kas tai vadina tik bėgimu nuo realybės, bet man pačiam reikia ŽINOTI, o ne tikėti, kad yra toks dalykas, todėl stengiuosi pats tai įgyvendinti.

[OKULTISTE]

Pudirnanciai skamba vien "astraline projekcija"...

[Jonas]

Pudirnanciai skamba vien "astraline projekcija"...

Koks skirtumas kaip kas skamba ? Gali tai vadinti "Išėjimu iš kūno" (angl. OBE), Astraline projekcija, sąmonės projekcija ar kaip tik sumanysi. Tai tik terminai, o svarbiausia yra esmė.

[OKULTISTE]

Va butent, kad is esmes, nesvarbu, kaip bepavadinsi...
(Nesvarbu: suda pavadini ismatomis ar trasomis, jis vis tiek lieka, kas yra...) Och, jauciuosi troliska...

Kadangi cia tema apie kriksto priemima, tai gal nekiskim ereziju. Yra kitu temu tam, ir galiausiai pm'as...

[RoxiO]

Kadangi cia tema apie kriksto priemima, tai gal nekiskim ereziju. Yra kitu temu tam, ir galiausiai pm'as...

"Epic Okultiste, is epic!"

Astralinė kelionė yre erezija, o Dievai, kryžiai, prisikėlimai NĖRA erezija.